Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Apie 17.20 val., kai J. J. spyrė A. J. į nugarą ir A. J. nuo laiptų nugriuvo ant laiptų aikštelės, E. A. ir J. J. gulintį A. J. spardė kojomis, o J. J., be to, mušė ir kumščiais. Kaltinamieji E. A. ir J. J. nukentėjusiajam A. J. sudavė nenustatytą skaičių smūgių, daugiausiai į galvą, keletą smūgių į pilvą, kojas ir į besidengiančias nuo smūgių nukentėjusiojo rankas, po to, palikę sužalotą nukentėjusįjį gulėti, iš įvykio vietos pasišalino.

Apie 19.15 val., sugrįžęs į nusikaltimo padarymo vietą, kaltinamasis J. J. nukentėjusįjį A. J. mušė vienas, sudavė jam nenustatytą skaičių smūgių kojomis ir kumščiais, po to vėl iš įvykio vietos pasišalino.

Apie 20 val. kaltinamieji J. J. ir E. A. vėl sugrįžo prie A. J.. Kai E. A. sėdintį A. J. patraukė už kojos ir A. J. parvirto aukštielninkas, abu kaltinamieji A. J. spardė kojomis, J. J. dar smūgiavo ir kumščiais nukentėjusiajam į galvą ir kitas kūno vietas, kiekvienas sudavė ne mažiau kaip po 10 smūgių, nuo kurių nukentėjusysis neteko sąmonės. Po to kaltinamieji iš įvykio vietos pasišalino.

Apie 20.10 val. kaltinamieji E. A., J. J. prie nukentėjusiojo A. J. vėl sugrįžo ir be sąmonės gulintį ir dėl to negalintį pasipriešinti bejėgiškos būklės A. J. toliau spardė, sudavė daug smūgių į įvairias kūno vietas.

Savo veiksmais kaltinamieji J. J. ir E. A. nukentėjusiajam A. J. padarė masyvią poodinę kraujosruvą visame veide, pasmakrėje ir galvos plaukuotosios dalies smilkiniuose, kaktoje ir abiejose viršugalvio pusėse, padarė daugybinius odos nubrozdinimus kaktoje ir abiejuose skruostuose, muštines žaizdas abiejuose antakiuose ir smakro kairėje pusėje, daugybines muštines žaizdas abiejų lūpų gleivinėje, daugiaskeveldrinį atvirą nosies kaulų lūžimą, kraujosruvas liežuvio raumenyse, masyvią kraujosruvą visame galvos minkštųjų audinių plote, lokalią kraujosruvą po minkštaisiais galvos smegenų dangalais kairėje smilkininėje dalyje, netaisyklingos formos poodines kraujosruvas kairės alkūnės užpakaliniame paviršiuje, kairės plaštakos užpakaliniame paviršiuje III delnakaulio projekcijoje, kairės šlaunies apatinės dalies priekiniame – išoriniame paviršiuje, daugybines taškines poodines kraujosruvas abiejų šlaunų viršutinių trečdalių priekiniuose – vidiniuose paviršiuose, netaisyklingos formos smulkius odos nubrozdinimus dešinės plaštakos užpakaliniame paviršiuje II delninio sąnario ir II bei IV pirštuose, netaisyklingos formos nubrozdinimą su poodine kraujosruva dešinės blauzdos priekiniame paviršiuje, stiprų pilvo sumušimą su blužnies plyšimais.

Dėl stipraus galvos sumušimo, veidinės galvos dalies sužalojimų, kurie sukėlė ūmų kraujavimą, dėl kraujo aspiracijos į plaučius įvyko asfiksija ir A. J. nusikaltimo vietoje mirė.

Kaltinamasis J. J. dėl jam pareikštų kaltinimų kaltu prisipažino ir parodė, kad įvykio dieną išgėrė alaus. Alų padėjo nupirkti benamis A., pravarde N.. Alų su E. A. gėrė laiptinėje. Būdamas išgėręs alaus, kaltinamasis kitam benamiui – A. J. – davė pinigų ir paprašė nupirkti cigarečių. A. J. nupirko pakelį cigarečių „LD“, už paslaugą sau pasiėmė keturias cigaretes. Anksčiau, kai pirkdavo cigaretes, pasiimdavo tik dvi, nes tiek pasiimti buvo leista. Tos dienos vakarą kaltinamasis su E. A. išėjo pasivaikščioti, sutiko A. J.. Kad įsiviliotų A. J. į laiptinę, pasiūlė jam alaus. Abu kaltinamieji ir A. J. liftu pakilo į septynioliktą aukštą. Lipant į šešioliktą aukštą, J. J. A. J. spyrė į nugarą, bet A. J. nenuvirto, nuvirto tik po antrojo spyrio. Tada abu su E. A. puolė A. J. mušti. Kai sumušė, nuėjo pasikviesti A. B.. Sugrįždami prie sumuštojo, pasiėmė pagalius, bet pagaliais jo nemušė. J. J. ir E. A. A. J. spardė kojomis. A. B. įspyrė porą kartų ir pasitraukė. Po to visi nuėjo į A. B. namo laiptinę. E. A. liko pas A. B., o J. J. parėjo į namus. Vėliau paskambino E. A. ir E. A. atėjo su A. B.. Nuėjo prie benamio. Tada benamį mušė tik J. J. ir E. A.. Vėliau J. J. sumuštajam nunešė valgyti makaronų. Kai nuėjo patikrinti, ar benamis valgė, pastebėjo, kad makaronai buvo nepaliesti, o benamis buvo miręs. Tuo J. J. įsitikino patikrinęs sumuštojo pulsą. J. J. parodė, kad A. J. suduotų smūgių į galvą skaičiaus neatsimena. Spardė apsiavęs sportiniais batais, mušė ir kumščiais. Ant A. J. galvos ar krūtinės nei jis, nei E. A. nešokinėjo, A. J. kišenių netikrino. J. J. prisipažino, kad sumušti A. J. sugalvojo jis, bet E. A. padaryti tą patį raginti nereikėjo.

Kaltinamasis E. A. dėl jam pareikštų kaltinimų kaltu prisipažino ir parodė, kad cigarečių pirkimo aplinkybių neprisimena. Po to, kai benamiui pasiūlė alaus, jis su J. J. ir benamiu liftu pakilo į viršutinį namo aukštą. Ten J. J. su benamiu pykosi, benamis atsikalbinėjo, prasivardžiavo, tada J. J. benamiui, belipant laiptais iš septyniolikto aukšto į šešioliktąjį, porą kartų spyrė ir benamis parvirto. Parvirtusiam benamiui abu su J. J. sudavė maždaug po dešimt smūgių. Spardė apie dvidešimt sekundžių. Iš pradžių benamis klykavo, dengėsi nuo smūgių rankomis, bet pabėgti nebandė. Po muštynių nuėjo pas A. B.. Iš ten prie benamio sugrįžo su A. B.. Kai antrą kartą sugrįžo prie benamio, benamis sėdėjo. E. A., timptelėjęs benamį už kojos, benamį parvertė ir jam įspyrė apie penketą kartų. Kaltinamasis parodė, kad benamį į galvą spardė ir A. B., nors spardė ne tiek pat, kiek kaltinamieji. E. A. parodė, kad, eidami su J. J. mušti benamį, abu buvo išgėrę apie pusantro litro alaus. E. A. parodė, kad J. J. tik po visų muštynių sakė, kad benamį mušė dėl dviejų cigarečių. E. A. taip pat parodė, kad J. J. benamio kišenių netikrino, tikrino pulsą. Tuo metu, kai į laiptinę atėjo benamis A. ir E. A. jam liepė pasišalinti, A. J. tebesėdėjo. Tik pasišalinus A., E. A. kojos timptelėjimu sėdintį A. J. parvertė ant nugaros. Kai po to A. J. spardė kojomis, jis jau buvo be sąmonės. Pagaliais benamio nemušė, nes benamis jau buvo negyvas. E. A. parodė, kad ant A. J. galvos šokinėjama nebuvo. Kaltinamasis E. A. parodė, kad A. B. rašė laiškus ir siūlė prisiimti kaltę todėl, kad A. B. dėl jauno amžiaus yra nepakaltinamas.

Nukentėjusysis S. J. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini) . Nukentėjusysis parodė, kad žuvusysis A. J. buvo jo brolis, su kuriuo palaikė gerus santykius. Kai su broliu bendravo 2005 metais, brolis tebebuvo vedęs, dirbo ir pajamų turėjo. Apie penketą metų prieš mirtį brolis kažkokioje firmoje dirbo stogdengiu. Paskutinį kartą brolį matė prieš porą metų, tada ir sužinojo, kad jis išsiskyręs. Nukentėjusysis parodė, kad su broliu susitikdavo kartą per metus, nes gyveno toli vienas nuo kito, bendraudavo telefonu, kai brolis paskambindavo iš sesers vaiko telefono. Pats broliui skambino prieš pusmetį iki jo mirties. Kaip dažnai bendravo su broliu prieš jo žūtį, nukentėjusysis pasakyti negalėjo. Nukentėjusysis parodė, kad apie brolio žūtį sužinojo iš sesers. Nukentėjusysis parodė, kad dėl brolio nužudymo jis patyrė 17000 Lt dydžio turtinę žalą, kurią sudaro būsimos išlaidos žuvusiojo kapo sutvarkymui, taip pat patyrė 100000 Lt dydžio neturtinę žalą.

Liudytoja E. D. parodė, kad ji nuo 2013 m. spalio mėnesio nuomojosi gyvenamąjį plotą kaltinamojo J. J. bute. Prieš pat įvykį namuose buvo pasilikusi su J. J.. J. J. tą vakarą iš namų išeidavo ir vėl pareidavo. Matėsi, kad buvo gerai apsvaigęs nuo alkoholio, buvo prisirūkęs. Jis kalbėjo telefonu su kažkokiu „pomidoru“, E. A., su A.. Liudytoja matė J. J. ir E. A. rūkančius lauke prie laiptinės, girdėjo, kaip J. J. telefonu kažkam sakė, jog nuneš benamiui valgyti. J. J. ant kojų stovėjo sunkiai. Vėliau kaltinamasis liudytojai sakė, kad valgyti benamiui nunešė, po to vėl kažkur išėjo, o sugrįžęs juokėsi. Kai J. J. sugrįžo po to, kai nunešė benamiui makaronų, liudytoja ant J. J. kelnių matė kraujo lašus, buvo kruvini ir rankų krumpliai bei kedai. Apie tai, kad J. J. išgėręs ir susikruvinęs, liudytoja telefonu pranešė J. J. motinai. Dar kartą parėjęs į butą, J. J., kalbėdamas telefonu, kažkam pasakė, kad užmušė „bomžą“. Matėsi, kad tuo metu J. J. buvo labai apsvaigęs. Kai J. J. kažkam paskambino telefonu, atėjo A. ir dar kažkas. Jie visi išėjo. J. J. sugrįžo greitai, pasakė, kad reikia kviesti greitąją medicinos pagalbą. Jis pats telefonu iškvietė medicininę pagalbą, persirengė, nusiplovė rankas. Liudytoja išplovė sukruvintą J. J. kepurę, nes J. J. turėjo eiti su savo motina pas tetą švęsti Kūčių. Greitąją medicinos pagalbą pasitiko pats J. J.. Prieš išeinant kaltinamajam ir jo motinai švęsti Kūčių liudytoja J. J. motiną informavo, kad J. J. jai pasakė, jog užmušė „bomžą“. Kitą dieną J. J. buvo suimtas.

Kaltinamojo J. J. atstovė pagal įstatymą J. J. parodė, kad su sūnumi J. J. pas tetą švęsti Kūčių ėjo ne liudytojos E. D. nurodytą dieną, bet kitą dieną. Kai kambario nuomininkė E. D. paskambino ir pranešė, kad J. J. į namus parėjo kruvinomis rankomis, pagalvojo, kad sūnus susimušė. Kai iš darbo sugrįžo į namus, J. J. kruvinų rūbų nematė. Sūnus išgėrinėti pradėjo nuo 2012 metų rugsėjo mėnesio, tačiau narkotikų nevartojo. Kišenpinigių nuo 5 iki 10 litų sūnui duodavo. 2012 metų gruodžio mėnesį sūnus su kaltinamuoju E. A. bendravo. Alkoholio sūnui nupirkdavo draugai ar benamis, rūkalų nupirkdavo benamis. Tuo metu namo laiptinėje lankydavosi du benamiai. Anksčiau sūnus benamiui valgyti nėra nešęs, nešė tik tą vakarą.

Kaltinamojo E. A. atstovė pagal įstatymą I. A. parodė, kad ji dirba (duomenys neskelbtini) , bet, kai sužinojo, jog sūnus areštuotas, parvyko į namus. Kai būdavo (duomenys neskelbtini), E. prižiūrėdavo močiutė. Kad E. suimtas už nužudymą, prieš Naujuosius metus pranešė vyras, kuris taip pat uždarbiauja svetur. I. A. parodė, kad bendrauti su J. J. ji sūnui draudė, draudė ir rūkyti.

Liudytoja S. B. parodė, kad Klaipėdos apskrities VPK sužinojo, jog J., E. ir jos sūnus A. nužudė žmogų. Kai liudytoja apie įvykį kalbėjo su sūnumi, jis sakė, kad benamiui nieko nedarė, matė jį jau suspardytą. Apie ketvirtą ar penktą valandą vakaro liudytoja savo sūnų, dukrą, J. J. ir E. A. matė sėdinčius savo namo laiptinėje. Pastebėjusi, kad prilaistyta alaus, prispjaudyta, prirūkyta, savo vaikus pašaukė į butą, o atėjusius varė lauk. J. J. tuo metu buvo išgėręs, todėl jį apšaukė. Liudytojos nuomone, jos sūnus prie benamio buvo nuėjęs tik tada, kai prie benamio buvo einama antrą kartą, kai benamis jau buvo suspardytas.

Liudytojas A. B. parodė, kad kartu su kaltinamaisiais E. A. ir J. J. buvo nuėjęs į namo laiptinę pas benamį, kurį liudytojas keletą kartų anksčiau buvo matęs prekybos centre „Rimi“. Ateiti į savo namo laiptinę J. J. E. A. ir A. B. pakvietė telefonu. A. B. su E. A. pasikėlė liftu į septynioliktą aukštą ir nuėjo į laiptų aikštelę, kurioje jau sumuštas, nuleidęs kruviną galvą, sėdėjo benamis. Aplinkui buvo prilašėję kraujo. Liudytojas suprato, kad kaltinamieji jį vedėsi tam, kad parodytų, kaip sumušė benamį žmogų. Kai netrukus atvyko ir J. J., E. A. su J. J. pradėjo žmogų spardyti, J. J. mušė žmogų ir kumščiais. E. A. sėdintį žmogų patraukė už kojos ir šis parvirto aukštielninkas. Kai liudytojas su kaltinamaisiais prie benamio ėjo antrą kartą, nešėsi pagalius. Kaltinamieji gulintį benamį spardė į galvą, o liudytojas žiūrėjo. Žmogus į smūgius nereagavo. Pagaliais benamio nemušė, nes juos buvo palikę laiptinėje. Liudytojas parodė, kad J. J. tą dieną buvo girtas. Kai tą dieną J. J. ir E. A. atėjo pas A. B. kviesti A. B. eiti prie benamio į J. J. namo laiptinę, J. J. batai jau buvo kruvini. J. J. pasisakė, kad žmogų sumušė abu su E. A.. Kad žmogus jau negyvas, kad iškviesta medicininė pagalba, A. B. sužinojo iš J. J.. Pats J. J. po įvykio sakė, kad buvo prašęs benamį nupirkti cigarečių. Benamis cigarečių nupirko, bet iš nupirktųjų tris cigaretes pasiėmė sau. Iš J. J. pasakojimo liudytojas A. B. suprato, kad benamis buvo mušamas už tai, kad sau pasiėmė keletą J. J. nupirktų cigarečių ir šiaip be jokios priežasties. Liudytojas parodė, kad jis pats žmogaus nemušė. Liudytojas A. B. parodė, kad po to, kai kaltinamieji buvo suimti, gavo iš jų laiškų. E. A. laiške rašė, kad liudytojas prisiimtų kaltę už benamio nužudymą.

Liudytoja L. B. parodė, kad tą dieną, kai kaltinamieji atėjo į jos namo laiptinę pasikalbėti, kalbos apie žmogaus nužudymą nebuvo, bet J. J. ir E. A. kalbėjo, kad žmogų sumušė. Tuo metu J. J. rankos ir batai buvo kruvini. Kažkuris iš kaltinamųjų pasakojo, kad šokinėjo ant žmogaus galvos. Pokalbio metu J. J. buvo išgėręs, tai buvo galima pastebėti iš akių ir elgesio, o E. A. buvo apsvaigęs tik truputį. Iš pokalbio liudytoja suprato, jog kaltinamieji benamį žmogų sumušė dėl to, kad šis, įvykdęs prašymą nupirkti cigarečių, sau už paslaugą porą cigarečių pasiėmė per daug. Liudytoja parodė, kad jos brolis A. B. jai apie įvykį nieko nepasakojo, sakė, kad nieko nedarė, tik stovėjo.

Iš policijos ataskaitų žiūryklės duomenų matyti, kad informacija apie (duomenys neskelbtini) namo laiptinės šešioliktame aukšte rastą negyvą arba sumuštą jaunuolį Klaipėdos apskrities VPK užregistruota 2012-12-23 20.37 val. Tokią informaciją J. J. pateikė telefonu. Įvykio vietoje nustatyta žuvusiojo asmenybė – A. J.. Netoli nužudymo vietos sulaikytas ir į Klaipėdos areštinę uždarytas nuolatinės gyvenamosios vietos neturintis V. A. (t. 1, b. l. 4–7).

Iš 2012-12-23 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad A. J. lavonas rastas (duomenys neskelbtini) namo laiptinės 16-to aukšto laiptų aikštelėje. Laiptų aikštelėje rasta daug kraujo. Prie lavono kojos rasta banko kortelė, A. J. pasas, ieškančio darbo pažymėjimas. Įvykio vietoje paimti rankų pėdsakai, nuorūkos, stiklo šukės, laikraštis, kuriuo buvo pridengta lavono galva, kraujo ėminiai (t. 1, b. l. 12–14, 16–34).

Iš biologinės mirties konstatavimo akto matyti, kad A. J. biologinė mirtis konstatuota 2012-12-23 20.55 val. (t. 1, b. l. 35).

Iš 2012-12-28 specialisto išvados Nr. M 767/12(03) matyti, kad A. J. mirė dėl veido sužalojimų, kurie sukėlė ūmų kraujavimą, kuris komplikavosi asfiksija dėl kraujo aspiracijos į plaučius. Nustatyta, kad A. J. buvo padaryti šie sužalojimai: masyvi poodinė kraujosruva visame veide, pasmakrėje ir galvos plaukuotosios dalies smilkiniuose, kaktoje ir abiejose viršugalvio pusėse su daugybiniais odos nubrozdinimais kaktoje, nosyje, abiejuose skruostuose, su muštinėmis žaizdomis abiejuose antakiuose ir smakro kairėje pusėje, su daugybinėmis muštinėmis žaizdomis abiejų lūpų gleivinėje, daugiaskeveldrinis atviras nosies kaulų lūžimas, sužalojimų sukelta asfiksija – ūmus kvėpavimo funkcijos nepakankamumas dėl kraujo aspiracijos į plaučius, kraujosruvos liežuvio raumenyse, masyvi kraujosruva visame galvos minkštųjų audinių plote, lokali kraujosruva po minkštaisiais galvos smegenų dangalais kairėje smilkininėje skiltyje, netaisyklingos formos poodinės kraujosruvos kairės alkūnės užpakaliniame paviršiuje, kairės plaštakos užpakaliniame paviršiuje III delnakaulio projekcijoje, kairės šlaunies apatinės dalies priekiniame–išoriniame paviršiuje, simetriškai išsidėsčiusios daugybinės taškinės poodinės kraujosruvos abiejų šlaunų viršutinių trečdalių priekiniuose vidiniuose paviršiuose, netaisyklingos formos smulkūs odos nubrozdinimai dešinės plaštakos užpakaliniame paviršiuje II delninio sąnario ir III bei IV pirštuose, netaisyklingos formos odos nubrozdinimas su poodine kraujosruva dešinės blauzdos viršutinio trečdalio priekiniame paviršiuje blauzdikaulio šiurkštumos projekcijoje, stiprus pilvo sumušimas su blužnies plyšimais. Visi sužalojimai padaryti netrukus prieš mirtį nuo tiesioginių trauminių kontaktų su kietais bukais daiktais. Pagal tyrimo metu nustatytus kraujo nutekėjimus ir užtiškimus, esančius kūne ir rūbuose, veido sužalojimus A. J. patyrė būdamas vertikalioje, labiausiai tikėtina, sėdimoje padėtyje. Visi kiti sužalojimai galėjo būti padaryti A. J. būnant ir vertikalioje, ir horizontalioje padėtyje. Mirties priežastimi laikomi veidinės galvos dalies sužalojimai, sukėlę asfiksiją – ūmų kvėpavimo funkcijos nepakankamumą dėl kraujo aspiracijos į plaučius, todėl tarp A. J. padarytų sužalojimų ir mirties yra tiesioginis priežastinis ryšys. Lokali kraujosruva po minkštaisiais galvos smegenų dangalais kairėje smilkininėje skiltyje galėjo sąlygoti sąmonės sutrikimą. A. J. kraujyje rasta 3,96 promilės, o šlapime – 4,02 promilės etilo alkoholio, tai atitinka sunkų neblaivumo laipsnį. Mirusiojo skrandžio turinyje makaronų nerasta. Mirusiojo A. J. plaštakose rasta kraujosruva, nubrozdinimai galėjo atsirasti rankomis dengiantis nuo smūgių. Sužalojimo sukelta asfiksija – ūmus kvėpavimo funkcijos nepakankamumas dėl kraujo aspiracijos į plaučius, vadovaujantis 2003-05-23 Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.15. punktu, yra sunkus sveikatos sutrikdymas, šiuo atveju sukėlęs mirtį. Blužnies plyšimai, vadovaujantis 2003-05-23 Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.11. punktu, yra sunkus sveikatos sutrikdymas, šiuo atveju nesukėlęs mirties. Imant sužalojimų visumą, A. J. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas (t. 1, b. l. 40–43).

Iš 2013-05-24 daiktų pateikimo protokolo turinio matyti, kad liudytoja S. B. tyrėjai pateikė J. J. 2013-02-22 laišką, kurį J. J. rašė L. B.. Iš laiško turinio galima suprasti, kad, jeigu A. (B.) prisiimtų kaltę sau, tai abu kaltinamieji į laisvę būtų paleisti greitai (t. 1, b. l. 118–121).

Iš 2013-01-10 daiktų pateikimo protokolo turinio matyti, kad E. A. tyrimui pateikė sportinius batelius, striukę, sportines kelnes (t. 1, b. l. 182).

2013-01-03 kratos metu iš J. J. gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini), buvo paimtos šliurės, sportiniai bateliai, džinsinės kelnės su diržu, megztos pirštuotos pirštinės (t. 1, b. l. 184–186).

Iš 2013-04-08 specialisto išvados Nr. 11-331 (13), 11-841 (13), 11-842 (13) matyti, kad ant tirti pateiktų J. J. drabužių (baltos spalvos sportinio švarko, dviejų striukių, pirštinių, kepurės), šlepečių, sportinių batų, ant E. A. striukės, sportinių batų rasta tamsiai mėlynos spalvos medvilnės pluoštų, vienodų su A. J. džinsinių kelnių audeklo pluoštais. Ant tirti pateiktų J. J. margo (maskuojančio piešinio) audeklo striukės, šlepečių rasta mėlynos spalvos su violetiniu atspalviu medvilnės pluoštų, vienodų su A. J. marškinėlių trikotažo pluoštais. Ant A. J. megztinio rasta mėlynos spalvos plastiko mikrodalelių, kurios yra vienodos su J. J. šlepečių padų plastiku. Tikėtina, kad rastos plastiko mikrodalelės yra iš J. J. šlepečių padų. Ant A. J. drabužių (džinsinių kelnių, bliuzono su gobtuvu, bliuzono ir kojinių) ir ant J. J. drabužių (margos striukės, pirštinių) rasta vienodų pašalinių dalelių – tokio paties gyvūno – katės juodų akuotinių plaukų. Yra tikimybė, kad J. J. drabužiai (marga striukė, pirštinės) ir šlepetės kontaktavo su A. J. drabužiais (megztiniu, džinsinėmis kelnėmis ir marškinėliais) (t. 2, b. l. 7–19, 20–24).

Iš 2013-09-16 specialisto išvados Nr. 140-(576)-IS1-4518 matyti, kad ant butelio šukių, paimtų 2012-12-13 iš laiptinės (duomenys neskelbtini), rasta A. J. kraujo, jo kraujo rasta ir ant plastikinių butelių. 16-tame namo aukšte A. J. biologinių pėdsakų rasta ant cigarilių pakelio, cigarečių nuorūkų. Ant E. A. sportinių kelnių, sportinių batų rasta žmogaus kraujo. Ant J. J. striukės rasta ne tik J. J., bet ir A. J. kraujo, A. J. kraujo rasta ir ant J. J. šlepečių (t. 2, b. l. 53–66).

Iš 2013-05-20 apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti įvykio vietos apžiūros metu rasti A. J. pasas, „Swedbank Maestro“ kortelė (t. 2, b. l. 68–69).

Iš 2012-12-28 daiktų pateikimo protokolo matyti, kad daugiabučių namų gyventojų bendrijos „(duomenys neskelbtini) “ pirmininkas ikiteisminiam tyrimui pateikė skaitmeninį vaizdo įrašą (t. 2, b. l. 70), kuris buvo ištirtas (t. 2, b. l. 71–92). Vaizdo įrašas padarytas (duomenys neskelbtini), vidaus vaizdo kamerų koridoriuje, mažajame ir didžiajame liftuose.

Iš 2013 m. balandžio 25 d. vaizdo įrašų apžiūros protokolo turinio matyti, kad pirmo aukšto laiptinės vaizdo kamera užfiksavo, kaip 2012-12-23 18.19 val. prie lifto atėjo E. A. ir J. J., E. A. mūvi pirštinėmis, J. J. rankoje nešasi plastikinį alaus butelį. Paskui šiuos kaltinamuosius, laikydamas rankoje pirkinių maišelį, atėjo ir A. J.. 18.20 val. visi trys pasikėlė liftu į viršų (t. 2, b. l. 79). Didžiojo lifto vaizdo kamera 18.20 val. visus tris užfiksavo lifto kabinoje. Keldamiesi liftu, E. A. ir J. J. gėrė alų. Lifto kabinoje J. J. A. J. kažką kalbėjo, paėmęs iš A. J. maišelio kažkokį daiktą, įdėmiai jį apžiūrinėjo. 18.21 val. visi trys iš lifto kabinos išlipo (t. 2, b. l. 83). Iš lifto kabinos vidaus vaizdo, filmuoto pačioje lifto kabinoje, matyti, kad 18.32 val. J. J., nešdamasis plastikinį butelį alaus, ir E. A. įlipo į lifto kabiną. Lifto kabinoje E. A. skudurėliu nusivalė dešinės kojos batą (t. 2, b. l. 79). Laiptinės vaizdo kamera užfiksavo, kad 18.33 val. iš lifto pirmame aukšte išėjo J. J. ir E. A.. J. J. rankoje laiko plastikinį alaus butelį. E. A., prieš eidamas link lauko durų, kažkuo nusivalė batus (t. 2, b. l. 72–73). 20.04 val. lifto vaizdo kamera užfiksavo į lifto kabiną įėjusį J. J., kuris svyruodamas apžiūrėjo savo rankas, o 20.05 val. iš lifto kabinos išėjo link įėjimo į laiptinę (t. 2, b. l. 79). 20.09 val. lifto vaizdo kamera užfiksavo į lifto kabiną įeinantį ir sumuštinį bevalgantį J. J.. Tuo metu J. J. mūvėjo šlepetėmis, kėlėsi liftu į viršų. 20.10 val. lifto kabinoje J. J. naudojosi mobiliojo ryšio telefonu ir juo nešinas iš lifto kabinos išėjo (t. 2, b. l. 79–80). Didžiojo lifto vaizdo kamera užfiksavo, kad 20.18 val., kai J. J., mūvėdamas šlepetėmis įėjo į lifto kabiną, abiejų jo rankų krumpliai buvo kruvini. 20.19 val. J. J. iš lifto kabinos išėjo (t. 2, b. l. 84). Laiptinės vaizdo kamera užfiksavo, kad 20.37 val. į pirmo aukšto laiptinę įėjo E. A. ir A. B.. Abu įėjo į lifto kabiną, tai užfiksavo ir lifto kabinos vaizdo kamera. Iš lifto kabinos abu išlipo 20.38 val. Lifte A. B. su kažkuo kalbėjosi mobiliojo ryšio telefonu (t. 2, b. l. 73–74, 85). 20.41 val. lifto vaizdo kamera užfiksavo į lifto kabiną įeinantį, batus avintį, parduotuvės „Iki“ pirkinių maišelį besinešantį J. J.. J. J. dešinėje rankoje, suspaustoje į kumštį, ant krumplių matyti sužalojimai. 20.42 val. J. J. iš lifto kabinos išėjo (t. 2, b. l. 80). 20.48 val. iš lifto pirmame aukšte išėjo J. J., A. B., E. A.. Išėjęs iš lifto kabinos, E. A. apžiūrėjo savo kojas (t. 2, b. l. 74). Didžiojo lifto vaizdo kamera užfiksavo, kad 20.47 val., įbėgdamas į lifto kabiną, ir lifto kabinoje įdėmiai savo batus ir kojas apžiūrinėjo A. B.. Vaizdo kamera užfiksavo kruvinas J. J. rankas. 20.48 val. E. A., J. J., A. B. iš lifto kabinos išėjo (t. 2, b. l. 85–86). 21.09 val. prie lifto kabinos pirmame laiptinės aukšte, nešdamas pagalį, pasirodė J. J., paskui jį atėjo E. A., paskui E. A., slėpdamas pagalį, – A. B.. Visi pasikėlė liftu į viršų (t. 2, b. l. 75). 21.09 val. lifto vaizdo kamera užfiksavo į lifto kabiną įeinantį ir vaizdo kameros objektyvą ranka dengiantį E. A., po to ir lifto kabinoje pagalius laikančius J. J. bei A. B.. 21.10 val. visi trys iš lifto kabinos išėjo. Išeidamas E. A. lifto kabinoje paliko pagalį (t. 2, b. l. 81). Iš vaizdo įrašų matyti, kad 21.21 val. lifto kabinoje nepažįstamas vyriškis nuo grindų paėmė pagalį ir jį iš lifto kabinos išnešė į lauką (t. 2, b. l. 75–76, 81). Didžiojo lifto vaizdo kamera 21.27 val. užfiksavo J. J., bevalgantį lifto kabinoje, besišnekantį su vyriškiu ir apžiūrinėjantį savo kojas (t. 2, b. l. 86–87). Laiptinės vaizdo kamera užfiksavo, kaip 21.28 val. iš lifto kabinos pirmame laiptinės aukšte išėjo J. J. ir nuėjo link lauko durų. 21.31 val. J. J. įėjo į laiptinę, nuėjo prie lifto ir juo pakilo į viršų (t. 2, b. l. 76). Lifto vaizdo kamera užfiksavo, kad 21.44 val. J. J. rūkydamas įėjo į lifto kabiną (t. 2, b. l. 81–82). Laiptinės vaizdo kamera užfiksavo, kad 21.44 val. J. J. rūkydamas išėjo iš lifto kabinos pirmame laiptinės aukšte ir nuėjo link lauko durų. 21.44 val. J. J. į pirmo aukšto laiptinę sugrįžo su dviem policijos pareigūnais ir su jais liftu pakilo link viršutinių laiptinės aukštų. Didžiojo lifto vaizdo kamera užfiksavo, kad J. J. su dviem policijos pareigūnais į lifto kabiną įėjo 21.47 val., o 21.59 val. užfiksuota, kad laiptinėje stovi ir policijos pareigūnai, ir greitosios medicinos pagalbos darbuotojai (t. 2, b. l. 87–88). Laiptinės vaizdo kamera užfiksavo, kad 21.50 val. į lifto kabiną laiptinės pirmame aukšte įėjo dvi greitosios medicinos pagalbos darbuotojos. Lifto kabinos vaizdo kamera dvi medicinos darbuotojas 21.51 val., 21.52 val. užfiksavo lifto kabinoje (t. 2, b. l. 82). Laiptinės ir lifto kabinos vaizdo kameros užfiksavo, kad 22.06 val. dvi greitosios medicinos pagalbos darbuotojos iš lifto kabinos išėjo ir nuėjo link laiptinės lauko durų (t. 2, b. l. 77, 82). Laiptinės ir lifto kabinos vaizdo kameros užfiksavo, kad 22.10 val. į lifto kabiną, nešdamasis dokumentų segtuvą, įėjo vienas policijos pareigūnas (t. 2, b. l. 78, 82, 88). Laiptinės ir lifto kabinos vaizdo kameros užfiksavo, kad 22.25 val. iš lifto kabinos išėjo ir link pirmo aukšto laiptinės lauko durų nuėjo du policijos pareigūnai (t. 2, b. l. 78, 83). Laiptinės ir lifto kabinos vaizdo kameros užfiksavo, kad 22.52 val. iš lifto kabinos pirmame aukšte išėjo J. J. ir nuėjo link laiptinės lauko durų (t. 2, b. l. 78–79, 89).

Iš prie vaizdo įrašų apžiūros protokolų pridėtų fotonuotraukų matyti lifto kabinoje palikta medinė lazda ir tai, kaip lifto kabinoje J. J. apžiūrinėjo savo rankas (t. 2, b. l. 90–92).

Iš 2013-04-26 tarnybinio pranešimo turinio matyti, kad 2013 m. balandžio 25 d. vaizdo įrašų apžiūros protokole aprašytuose 2012-12-23 vaizdo įrašuose (t. 2, b. l. 90–92) užfiksuotas laikas nuo realaus laiko, kuris buvo 2012-12-23, skyrėsi viena valanda, tačiau ar tas laikas viena valanda paankstintas ar pavėlintas, tyrėjos D. P. tarnybiniame pranešime nenurodyta (t. 2, b. l. 93).

Iš 2013-01-03 daiktų pateikimo protokolo turinio ir tyrėjo A. S. tarnybinio pranešimo matyti, kad „(duomenys neskelbtini) “ apsaugos darbuotojas M. K. tyrėjui A. S. pateikė septynis parduotuvės „Rimi“, esančios (duomenys neskelbtini) , vaizdo įrašus (t. 2, b. l. 94, 95).

Iš 2013-05-09 apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėti „(duomenys neskelbtini) “ apsaugos darbuotojo pateikti parduotuvės „Rimi“ vaizdo įrašai. Vaizdo įraše užfiksuota, kad benamis V. A., kurio surasti ir į teisiamąjį posėdį atvesdinti nepavyko, 2012-12-23 15 val. į parduotuvę „Rimi“ (kuri yra maždaug už 300 m nuo A. J. nužudymo vietos – (duomenys neskelbtini)) įėjo nešdamasis pirkinių maišelį, o išėjo 15.49 val. Antrą kartą, išeinantis iš parduotuvės su pirkinių maišeliu, V. A. pastebėtas 19.14 val. (t. 2, b. l. 96–97). Vaizdo kamera užfiksuota, kad 2012-12-23 20.23 val. į parduotuvę „Rimi“ įėjo E. A., A. B. ir stovėjo prie parduotuvės durų iki 20.24 val., A. B. tuo metu kalbėjo telefonu. Vaizdo kamera užfiksuota, kad 2012-12-23 21.59 val. į parduotuvę „Rimi“ įėjo J. J. ir du vaikinai su juo. 22.01 val. visi trys iš parduotuvės išėjo. 22.04 val. į parduotuvę vėl įėjo benamis V. A., kuris tebeturėjo pirkinių maišelį, ir iki 22.15 val. tupėjo parduotuvės prieangyje, o vėliau prie parduotuvės lango. 22.51 val. į parduotuvę įėjo J. J. ir du vaikinai su juo. Visi trys tupintį prie lango V. A. apstojo ratu, po to nuėjo į prekybos salę, o 22.23 val. vėl sugrįžo prie V. A.. V. A. atsistojo. 22.23 val. J. J. su kitais dviem asmenimis iš parduotuvės išėjo, o V. A. vėl atsitūpė. 22.56 val. V. A. iš parduotuvės išėjo (t. 2, b. l. 98–99).

Iš 2013-05-07 tarnybinio pranešimo turinio matyti, kad 2012-12-23 J. J. liudytojui A. B. telefonu skambino ir siuntė SMS žinutes 12 kartų (t. 2, b. l. 103–104).

Iš 2013-05-07 Klaipėdos apskrities VPK Smurtinių nusikaltimų tyrimo skyriaus viršininko D. B. rašto turinio matyti, kad sulaikymo metu iš J. J. buvo paimtas mobiliojo ryšio telefonas, kuris buvo užblokuotas, o pasakyti telefono atrakinimo kodą J. J. atsisakė (t. 2, b. l. 105).

Iš 2013-01-03 specialisto išvados Nr. G 11/13(03) matyti, kad J. J. kūno apžiūros metu sužalojimų, kurie galėjo atsirasti 2012-12-23, nerasta (t. 3, b. l. 68–69).

Veikų kvalifikacija

Kaltinamieji E. A. ir J. J. daugmaž vienodus parodymus davė tik teisiamajame posėdyje, o ikiteisminio tyrimo metu jų parodymai skyrėsi, stengėsi suversti kaltę vienas kitam. E. A. iš dalies kaltu prisipažino anksčiau negu J. J., J. J. pirmos apklausos metu ir sprendžiant kardomosios priemonės skyrimo klausimą teismo posėdyje savo kaltę neigė iš viso. Iš kaltinamųjų parodymų matyti, kad kai kurios aplinkybės vieno ir kito kaltinamojo parodymuose galėjo skirtis ir dėl to, kad vienas ar kitas kažko neprisiminė ar veiksmų eiliškumą supainiojo dėl girtumo.

Apklaustas kaip liudytojas 2013-01-03 J. A. parodė, kad 2012-12-23, kai apie 20 val. dar kartą susitiko su J. J. B. mikrokvartale, gėrė alų, vienas pats išgėrė vieną litrą alaus. Po to abu nuėjo į namo laiptinę, kur gyvena J. J.. Ten sutiko benamį, kartu su juo kėlėsi liftu. Išlipęs iš lifto, benamis nuėjo link laiptų ir nuo jų nukrito ant laiptų aikštelės, esančios tarp aukštų. Po to J. A. su J. J. priėjo prie benamio ir kiekvienas benamiui įspyrė į galvą ne mažiau kaip po septynis kartus. J. A. spardė batu apauta dešine koja. Nuo smūgių benamio veidas tapo kruvinas. Benamis smūgių nesudavė. Benamį mušė todėl, kad užėjo noras jį mušti, nužudyti nenorėjo (t. 2, b. l. 113–114).

Apklaustas kaip įtariamasis 2013-01-04 E. A. parodė, kad, būdamas neblaivus, 2012-12-23, apie 20 val., spyrė į A. J. galvą batu apauta koja ne mažiau kaip septynis kartus, ne mažiau kaip septynis kartus į galvą A. J. spyrė ir J. J.. A. J. nesigynė, tik gulėjo ir dejavo. Jokios priežasties mušti benamį nebuvo, mušė todėl, kad užėjo noras mušti (t. 2, b. l. 118–119).

2013-01-10 ikiteisminio tyrimo teisėjai įtariamasis E. A. parodė, kad nematė, kaip benamis A. J. parkrito laiptinėje, tik pastebėjo, kad J. J. A. J. jau spardo į galvą. Benamis sakė, kad nieko nevogė. J. J. sakė, kad benamis iš jo vogė cigaretes. J. J. iš pradžių spyrė apie 5–6 kartus. Prisidėjęs prie J. J., E. A. įspyrė apie 2–4 kartus. Vienas spardė iš vienos pusės, kitas – iš kitos, vėliau apsikeitė vietomis. Nukentėjusysis gulėjo ant nugaros. J. J. smūgiavo ir rankomis. Po paskutinio J. J. smūgio nukentėjusysis nutilo, todėl J. J. nustojo smūgiuoti. J. J. tikrino, ar nukentėjusysis gyvas. E. A. rankos nuo smūgių apsitaškė krauju, kruvini buvo ir batai. E. A. parodė, kad, būdamas blaivus, prieš nepažįstamą asmenį nebūtų smurtavęs. E. A. parodė, kad benamį mušė todėl, kad šis nevogtų cigarečių. Kad nuo smūgių žmogus gali mirti, E. A. nepagalvojo, galvojo, kad paskaudės ir praeis. Kai baigė benamį mušti, J. J. apieškojo nukentėjusiojo kišenes, bet nieko nepaėmė. Vėliau su J. J. ir J. J. draugu, kurio vardo E. A. nežinojo, J. J. atnešus du lentgalius, visi trys buvo pakilę liftu į viršų. Kai pakilo į viršų, norėdami nukentėjusįjį dar mušti pagaliais, pamatė, kad nukentėjusysis sėdi ant laiptų susirietęs ir užsidengęs veidą, nejudėjo. E. A. benamio pagailo, todėl jis su J. J. draugu nusileido liftu į apačią. J. J. liko su nukentėjusiuoju (t. 2, b. l. 123–126).

Nuo parodymų patikrinimo vietoje ir akistatų E. A. atsisakė (t. 2, b. l. 127–128, 131–132, 136–137).

Apklaustas kaip įtariamasis 2013-01-03 J. J. parodė, kad 2012-12-23, apie 18 val., būdamas su E. A., prie savo gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) pastebėjo anksčiau matytą benamį. J. J. benamiui pasiūlė pasikelti liftu į 17-tą aukštą parūkyti, nes žinojo, kad benamis ten gyvena, pažadėjo, kad vėliau jam atneš pavalgyti. Parūkę abu su E. A. liftu nusileido iki 6-to aukšto, kur gyveno J. J., o benamį paliko 17-tame aukšte. Iš namų J. J. paskambino savo motinai J. J. telefonu (Nr. (duomenys neskelbtini) ) ir paprašė leidimo nunešti benamiui valgyti. E. A. nuėjo į savo namus. Kai po valandos laiko pavalgęs J. J. nunešė makaronų benamiui, išvydo jį begulintį laiptų aikštelėje tarp 16-to ir 17-to aukštų. Benamis buvo kruvinas, be gyvybės ženklų. J. J. iš tetos E. D. telefono (Nr. (duomenys neskelbtini)) paskambino policijai ir pranešė apie įvykį. J. J. parodė, kad pats benamio nemušė ir nenužudė (t. 3, b. l. 16–18).

Apklaustas kaip įtariamasis 2013-01-15 J. J. parodė, kad prisipažįsta, jog 2012-12-23, laikotarpiu nuo 20 iki 22 val. (duomenys neskelbtini) namo 16-tame aukšte, būdamas neblaivus, batu apauta koja 2–3 kartus spyrė A. J. į kojas ir ne mažiau kaip 8 kartus kumščiu smūgiavo į veidą. J. J. parodė, kad apie 18 val. (duomenys neskelbtini) namo laiptinėje su E. A. išgėrė po 1,5 litro alaus, po to nuėjo iki (duomenys neskelbtini) namo, kur gyveno J. J.. Prie namo pamatė sėdintį benamį A. J. ir pasiūlė E. A. benamį suspardyti už tai, kad jis paėmė cigarečių daugiau, negu J. J. jam leido. Tą dieną, apie 12 val., J. J. A. J. buvo davęs pinigų, kad šis nupirktų cigarečių. Už paslaugą J. J. leido pasiimti dvi cigaretes, bet A. J. pasiėmė keturias. Kai E. A. sutiko A. J. sumušti, J. J. A. J. pasiūlė eiti į laiptinę ir išgerti alaus. Visi trys liftu pasikėlė į 17-tą aukštą. Išlipus iš lifto ir lipant laiptais į 16-tą aukštą, J. J. spyrė A. J. į nugarą. A. J. veidu trenkėsi į laiptinės durų staktą ir virto atbulas ant laiptų aikštelės. Prie jo prišoko E. A. ir, šokinėdamas ant gulinčiojo galvos, pradėjo trypti jo veidą, taip koja sudavė benamiui ne mažiau kaip 20 smūgių į galvą. J. J. tuo metu 3 kartus spyrė benamiui į dešinę koją. Benamis nesipriešino, nes jis buvo be sąmonės, sąmonės neteko po pirmo E. A. smūgio į galvą. Palikę benamį gulėti be sąmonės, abu parvyko iki J. J. buto. Paėmęs makaronų, J. J. su E. A. grįžo prie benamio. Šis buvo atsigavęs ir laiptų aikštelėje sėdėjo. Sėdinčiam benamiui stovėdamas už nugaros, E. A. spyrė į kaklą. Benamis vėl galva trenkėsi į durų staktą ir nukrito aukštielninkas. Po to E. A. benamiui spyrė į veidą apie 20 kartų, o J. J. į veidą 5 smūgius sudavė kumščiais. Palikę sumuštąjį gulėti, abu nuėjo pas A. B.. Ten laiptų aikštelėje kalbėjosi ir su A. B. seserimi L. B.. Jai pasisakė, kad sumušė senį. Parėjęs į namus, J. J. apie senio mušimą pasisakė ir E. D.. Apie 21 val., pasiėmę pagalius, prie sumuštojo benamio nuėjo J. J., E. A. ir A. B., nes A. B. norėjo pažiūrėti, kaip tas senis atrodo. Kai nuėjo prie sumuštojo, jis gulėjo ant nugaros ir gargaliavo. Gulinčiajam E. A. spyrė į veidą apie 20 kartų, ne mažiau kaip tris kartus į galvą spyrė A. B., o J. J. tris stiprius smūgius sudavė benamiui į veidą kumščiu. Bemušant benamį, į laiptų aikštelę užlipo benamis, vardu V., pravarde N.. E. A. jam pasakė: „N. eik iš čia“ ir šis nuėjo. Nuėjo iki lifto ir J. J. su A. B., o E. A. toliu spardė benamį. Nesulaukę E. A., sugrįžo prie jo. Benamis nebeknarkė ir nebegargaliavo. E. A. spiriant į benamio kūną, pasigirdo keistas garsas – lyg kas subliuško. Pagalvojęs, kad benamis mirė, J. J. patikrino benamio pulsą, bet jo neužčiuopė, širdis nebeplakė. Tada visi trys išėjo į lauką. Sugrįžęs į namus, J. J. paskambino Nr. 112 ir pranešė, kad laiptinėje mirė žmogus, vėliau pasitiko policijos pareigūnus. Nužudyti benamį nenorėjo, norėjo tik jį sumušti. J. J. parodė, kad jeigu būtų buvęs blaivus, būtų nemušęs (t. 3, b. l. 20–24).

Šiuos parodymus J. J. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu 2013-01-16 (t. 3, b. l. 26–56).

Dalyvauti akistatose su E. A. ir A. B. J. J. nesutiko pasiteisindamas tuo, kad tuos veiksmus galima bus atlikti ir bylos nagrinėjimo teisme metu (t. 3, b. l. 58–59, 62–63).

Iš 2013-01-04 Klaipėdos miesto apylinkės teismo posėdžio protokolo turinio matyti, kad, svarstant klausimą dėl kardomosios priemonės J. J. paskyrimo, teismo posėdyje J. J. savo kaltę neigė, aiškino, kad A. J. nemušė, nespardė, rankas susikruvino tada, kai tikrino, ar nukentėjusysis gyvas, kai atnešė jam valgyti. Tuo metu E. A. kartu nebuvo (t. 3, b. l. 109–111).

Teisiamajame posėdyje buvo perskaityti surasti nepavykusio V. A. parodymai (BPK 276 str. 4 d.). Iš teisiamajame posėdyje perskaitytų 2012-12-24 ikiteisminio tyrimo metu duotų įtariamojo V. A. parodymų matyti, kad 2012-12-23, apie 20 val., eidamas į (duomenys neskelbtini) namo laiptinės 15-tą aukštą patikrinti, ar ten nėra A. J., nes ten abu gyveno, 16-to aukšto laiptinėje pamatė ant laiptų sėdintį A. J. ir šalia jo stovinčius tris 16–17 metų amžiaus jaunuolius, kurie ateina pas (duomenys neskelbtini) name gyvenantį J.. Kai vienas iš jaunuolių pasakė: „N. eik miegoti“, V. A. išsigando ir nusileido į pirmą aukštą. V. A. parodė, kad N. yra jo pravardė (t. 1, b. l. 125–132).

Iš teisiamajame posėdyje perskaitytų 2013-05-17 ikiteisminio tyrimo metu duotų liudytojo V. A. parodymų matyti, kad savo parodymus, duotus 2012-12-24, patvirtino ir patikslino, kad prie ant laiptų sėdinčio A. J. stovėjo J., gyvenantis (duomenys neskelbtini) , ir J. draugai. Tuo metu A. J. niekas nemušė (t. 1, b. l. 161–166).

Nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punktą (bejėgiškos būklės), kai nužudomas asmuo, kuris dėl fizinių ar dėl psichinių savybių negali suprasti kaltininko veikos pobūdžio, negali gintis ar kitaip vengti pavojaus arba aktyviai pasipriešinti kaltininkui. Tokia būsena gali būti dėl ligos, invalidumo ar senatvės, taip pat apalpus, praradus sąmonę, miegant arba dėl stipraus apsvaigimo nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir pan. Apie bejėgiškumo būseną teismas sprendžia remdamasis konkrečiomis nukentėjusiojo fizinę ar psichinę būklę apibūdinančiomis aplinkybėmis.

Veika kvalifikuojama pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir tada, kai nužudomas nukentėjęs asmuo, tapęs bejėgiškos būklės dėl kaltininko ar jo bendrininkų panaudoto fizinio smurto ar kitokių veiksmų, jei sumanymas nužudyti kilo po to, kai nukentėjusysis tapo bejėgiškos būklės po tokio smurto ar kitokių veiksmų panaudojimo.

Iš byloje ištirtų kaltinamųjų ir liudytojų parodymų, specialistų išvadų matyti, kad kaltinamieji E. A. ir J. J. mušė ir nužudė žmogų, kuris dėl netikėto užpuolimo, intensyvaus fizinio smurto, dėl didelio girtumo (A. J. kraujyje rasta 3,96 promilės, o šlapime – 4,02 promilės etilo alkoholio), sutrikusios nuo smūgių sąmonės (specialisto išvada, sąmonės sutrikimą galėjo sąlygoti lokali kraujosruva po minkštaisiais galvos smegenų dangalais kairėje smilkininėje skiltyje) buvo bejėgis ir pasipriešinti nepajėgė.

Ir vienas, ir kitas kaltinamasis prisipažino, kad A. J. mušė su pertraukomis, sudavė daug smūgių, didžioji dalis smūgių teko A. J. į galvą. J. J. prisipažino A. J. mušęs ir kumščiais. Iš teismo medicinos specialisto išvados matyti, kad smūgiuota ne tik į lengvai pažeidžiamą žmogaus kūno dalį – galvą, bet ir ne mažiau jautrią sužalojimams kūno dalį – pilvą. Specialistas konstatavo, kad dėl stipraus pilvo sumušimo plyšo blužnis. Kaltinamieji nukentėjusiajam šansų išgyventi nepaliko, mušė pailsėdami ir pasimėgaudami. Sulaužius nukentėjusiojo nosies kaulus, kraujavimas buvo itin stiprus. Visa laiptų aikštelė, kur vyko egzekucija už, kaltinamųjų parodymais, keturių cigarečių paėmimą, buvo gausiai aptaškyta A. J. krauju.

Mirties priežastimi laikomi veidinės galvos dalies sužalojimai, sukėlę asfiksiją – ūmų kvėpavimo funkcijos nepakankamumą dėl kraujo aspiracijos į plaučius. Sužalojimo sukelta asfiksija – ūmus kvėpavimo funkcijos nepakankamumas dėl kraujo aspiracijos į plaučius, vadovaujantis 2003-05-23 Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.15. punktu, yra laikomas sunkiu sveikatos sutrikdymu, šiuo atveju sukėlusiu mirtį. Blužnies plyšimai, vadovaujantis 2003-05-23 Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.11. punktu, yra sunkus sveikatos sutrikdymas, šiuo atveju nesukėlęs mirties. A. J. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas buvo padarytas sužalojimų visuma, priežastiniu ryšiu su mirtimi yra susiję smūgiai į galvą.

Ir kaltinamieji, ir liudytojas A. B. patvirtino, kad mušamas A. J. nesipriešino, to jis nebūtų galėjęs padaryti ne tik dėl girtumo, bet ir dėl to, kad stiprius smūgius į galvą buvo patyręs dar prieš kaltinamiesiems atsivedant liudytoją A. B. į įvykio vietą. Mirusiojo A. J. plaštakose rastos kraujosruvos, nubrozdinimai ir kaltinamųjų parodymai patvirtina, kad rankomis nuo smūgių saugoti galvą A. J. galėjo tik pačioje užpuolimo pradžioje (A. J. plaštakose rasta kraujosruva, nubrozdinimai), bet vėliau A. J. tik gulėjo ir kaltinamiesiems nesipriešino. Pagal A. J. lavono tyrimo metu nustatytus kraujo nutekėjimus ir užtiškimus, esančius kūne ir rūbuose, veido sužalojimus A. J. patyrė būdamas vertikalioje, labiausiai tikėtina, sėdimoje padėtyje. Visi kiti sužalojimai galėjo būti padaryti A. J. būnant ir vertikalioje, ir horizontalioje padėtyje.

Iš kaltinamųjų, liudytojų A. B., V. A. parodymų matyti, kad tuo metu, kai po patirtų sužalojimų A. J. sėdėjo ant laiptų, jis tebebuvo gyvas, nors ir bejėgis, nes į kaltinamųjų ir A. B. prisiartinimą prie jo nesureagavo, pakilusio į laiptų aikštelę V. A. nepastebėjo, į jį pagalbos nesikreipė. Labai girtas (A. J. girtumas atitinka sunkų neblaivumo laipsnį), sunkiai sužalotas (smarkiai sumušta galva, plyšusi blužnis, sutrikusi sąmonė), bejėgiškos būklės A. J. buvo nužudytas po to, kai jis, patrauktas už kojos, buvo parverstas aukštielninkas. Kaltinamieji suvokė, kad nukentėjusiojo būklė bejėgiška, ir tuo pasinaudodami atėmė jo gyvybę. Kaltinamieji A. J. spardė tol, kol pajuto, kad nukentėjusysis jau nebegyvas. A. J. mirė ten, kur buvo sužalotas.

Iš pirminių kaltinamųjų parodymų matyti, kad A. J. jie mušė be jokios priežasties, būdami girti, tik vėliau buvo pradėta teisintis, kad mušė už tai, kad kažkada dieną A. J. iš J. J. cigarečių pakelio paėmė daugiau cigarečių, negu buvo leista. Tačiau tų cigarečių paėmimo metu A. J. nenukentėjo, mirtinai sužalotas buvo tik vėlai vakare. Tačiau ir tokia dingstis kaip keturių cigarečių paėmimas už paslaugą, kad nepilnamečiam J. J. nupirko pakelį cigarečių, laikytina chuliganiška ir itin menka dingstimi žmogui sunkiai sužaloti.

Kai keli asmenys veikia kartu, turėdami tyčią nužudyti, ir patys tiesiogiai dalyvauja atimant gyvybę nukentėjusiajam, tai jie visi yra nužudymo vykdytojai (bendravykdžiai). Be to, nėra būtina, kad kiekvienas iš tokių vykdytojų padarytų mirtinus sužalojimus, pakanka, kad tai padarytų bent vienas iš jų. Kitų vykdytojų dalyvavimas gali pasireikšti ne tik sutrikdant sveikatą, bet ir atimant nukentėjusiajam galimybę priešintis (surišant jį, laikant už rankų ir pan.) kėsinimosi į jo gyvybę metu. Bendros tyčios nužudyti buvimas yra pakankamas pagrindas pripažinti visus tiesioginius nusikaltimo dalyvius nužudymo bendravykdžiais, net jei jie tiesiogiai smurto nepavartojo, o tiesiog buvo šalia tų, kurie šį smurtą vartojo. Esant apibrėžtai visų nužudymo dalyvių tyčiai nužudyti, laikoma, kad kiekvieno jų dalyvavimas nužudyme yra susijęs priežastiniu ryšiu su aukos mirtimi.

Netiesioginės tyčios atveju, jei smurtą prieš nukentėjusįjį vartojo keli asmenys ir šis mirė nuo padarytų sužalojimų visumos, tai pagal BK 129 straipsnį atsako visi kūno sužalojimus padarę asmenys. Ši taisyklė taikytina atvejams, kai neįmanoma nustatyti, kas atėmė gyvybę aukai, kai neįmanoma detalizuoti priežastingumo. Tuomet daroma išvada, kad priežastinis ryšys yra tarp visų dalyvių veikų ir aukos mirties.

A. J. mirtį sukėlę sužalojimai buvo padaryti abiejų kaltinamųjų smūgiais, kaltinamieji vienas kito veiksmus stebėjo, jų tyčia, tikslai buvo vienodi, todėl už pasekmes atsako abu kaltinamieji. Makaronų nešimas A. J. ir J. J. skambinimas ne greitajai medicinos pagalbai, bet policijai tebuvo tik bandymas nuslėpti paties padarytą nusikaltimą tuo atveju, jei apie matytą vaizdą laiptinėje policijai būtų pranešęs nuo teismo pasislėpęs liudytojas V. A.. Iš parduotuvės „Rimi“ vaizdo įrašų matyti, kad apie 22 val. kaltinamieji V. A. parduotuvėje susirado ir su juo bendravo. Yra pagrindo manyti, kad V. A. buvo įbaugintas tylėti.

Kaltinamieji A. J. prieš nužudydami mušė ir žalojo ne vieną kartą, tai darė intensyviai (smūgių į galvą skaičiaus tiksliai neįmanoma nustatyti), nukentėjusiojo žalojimą tęsė ir matydami bei suprasdami, kad nukentėjusysis pasipriešinti negali, negali ir pabėgti, yra bejėgiškos būklės, nors į įvykio vietą mušimui ketinti panaudoti pagaliai panaudoti nebuvo, kaltinamieji iš įvykio vietos pasišalino tik tada, kai įsitikino, jog žmogus nebegyvas. Kaltinamųjų veiksmai duoda pagrindą manyti, kad kaltinamieji veikė tiesiogine apibrėžta tyčia, abu kaltinamieji turėjo tikslą A. J. nužudyti ir tai padarė. Kaltinamieji suprato, kad savo veika kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numatė, kad gali atimti gyvybę kitam žmogui, ir tokių padarinių siekė. Jokių šansų išgyventi kaltinamieji A. J. nepaliko.

Vaizdo kameromis užfiksuotą laiko paklaidą – viena valanda, o A. J. biologinės mirties faktas konstatuotas netrukus po nukentėjusiojo mirties (2012-12-23 20.55 val.).

Byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais nustatyta, kad kaltinamieji J. J. ir E. A. tyčia dėl chuliganiškų paskatų nužudė bejėgiškos būklės A. J., kad 2012-12-23, laikotarpiu nuo 17.20 val. iki 20.20 val., (duomenys neskelbtini) namo laiptinėje, tarp 16-to ir 17-to aukštų, E. A. ir J. J., veikdami bendrininkų grupe, būdami apsvaigę nuo alkoholio, dėl menkavertės dingsties, dėl to, kad nukentėjusysis A. J., J. J. leidus iš J. J. cigarečių pakelio pasiimti dvi cigaretes, pasiėmė ne dvi, bet keturias cigaretes, A. J. keletą kartų užpuolė ir jį mušė.

Apie 17.20 val., kai J. J. spyrė A. J. į nugarą ir A. J. nuo laiptų nugriuvo ant laiptų aikštelės, E. A. ir J. J. gulintį A. J. spardė kojomis, o J. J., be to, mušė ir kumščiais. Kaltinamieji E. A. ir J. J. nukentėjusiajam A. J. sudavė nenustatytą skaičių smūgių, daugiausiai į galvą, keletą smūgių į pilvą, kojas ir į besidengiančias nuo smūgių nukentėjusiojo rankas, po to, palikę sužalotą nukentėjusįjį gulėti, iš įvykio vietos pasišalino.

Apie 19.15 val., sugrįžęs į nusikaltimo padarymo vietą, kaltinamasis J. J. nukentėjusįjį A. J. mušė vienas, sudavė jam nenustatytą skaičių smūgių kojomis ir kumščiais, po to vėl iš įvykio vietos pasišalino.

Apie 20 val. kaltinamieji J. J. ir E. A. vėl sugrįžo prie A. J.. Kai E. A. sėdintį A. J. patraukė už kojos ir A. J. parvirto aukštielninkas, abu kaltinamieji A. J. spardė kojomis, J. J. dar smūgiavo ir kumščiais nukentėjusiajam į galvą ir kitas kūno vietas, kiekvienas sudavė ne mažiau kaip po 10 smūgių, nuo kurių nukentėjusysis neteko sąmonės. Po to kaltinamieji iš įvykio vietos pasišalino.

Apie 20.10 val. kaltinamieji E. A., J. J. prie nukentėjusiojo A. J. vėl sugrįžo ir be sąmonės gulintį ir dėl to negalintį pasipriešinti bejėgiškos būklės A. J. toliau spardė, sudavė daug smūgių į įvairias kūno vietas.

Savo veiksmais kaltinamieji J. J. ir E. A. nukentėjusiajam A. J. padarė masyvią poodinę kraujosruvą visame veide, pasmakrėje ir galvos plaukuotosios dalies smilkiniuose, kaktoje ir abiejose viršugalvio pusėse, padarė daugybinius odos nubrozdinimus kaktoje ir abiejuose skruostuose, muštines žaizdas abiejuose antakiuose ir smakro kairėje pusėje, daugybines muštines žaizdas abiejų lūpų gleivinėje, daugiaskeveldrinį atvirą nosies kaulų lūžimą, kraujosruvas liežuvio raumenyse, masyvią kraujosruvą visame galvos minkštųjų audinių plote, lokalią kraujosruvą po minkštaisiais galvos smegenų dangalais kairėje smilkininėje dalyje, netaisyklingos formos poodines kraujosruvas kairės alkūnės užpakaliniame paviršiuje, kairės plaštakos užpakaliniame paviršiuje III delnakaulio projekcijoje, kairės šlaunies apatinės dalies priekiniame–išoriniame paviršiuje, daugybines taškines poodines kraujosruvas abiejų šlaunų viršutinių trečdalių priekiniuose–vidiniuose paviršiuose, netaisyklingos formos smulkius odos nubrozdinimus dešinės plaštakos užpakaliniame paviršiuje II delninio sąnario ir II bei IV pirštuose, netaisyklingos formos nubrozdinimą su poodine kraujosruva dešinės blauzdos priekiniame paviršiuje, stiprų pilvo sumušimą su blužnies plyšimais.

Dėl stipraus galvos sumušimo, veidinės galvos dalies sužalojimų, kurie sukėlė ūmų kraujavimą, dėl kraujo aspiracijos į plaučius įvyko asfiksija ir A. J. nusikaltimo vietoje mirė.

Bausmių skyrimo pagrindai

Skiriant bausmes atsižvelgiama į tai, kad kaltinamieji E. A. ir J. J. tiesiogine apibrėžta tyčia padarė labai sunkų nusikaltimą dėl chuliganiškų paskatų, atėmė žmogui gyvybę dėl mažareikšmio tarpusavio nesutarimo su nukentėjusiuoju – dviejų cigarečių paėmimo daugiau negu buvo leista. Nusikaltimas baigtas.

Nusikaltimo padarymo metu E. A. buvo nepilnametis, toks tebėra ir šiuo metu, todėl, skiriant bausmę, atsižvelgiama ir į BK 80, 90, 91 straipsniuose numatytas nuostatas.

Kaltinamasis E. A. anksčiau neteistas (t. 2, b. l. 168), 2011-06-16 buvo paieškomas, nes buvo pabėgęs iš namų (t. 2, b. l. 166). E. A. motina I. A. 2008-07-08 buvo įspėta už tėvų valdžios nepanaudojimą auklėti vaikus (t. 2, b. l. 172), tėvas J. A. 2005-03-17 baustas už gyvenamosios vietos nedeklaravimą (t. 2, b. l. 173).

(duomenys neskelbtini) mokyklos direktorė G. S. E. A. charakteristikoje rašo, kad E. A. 2011–2012 metais mokėsi (duomenys neskelbtini) progimnazijoje ir buvo neatestuotas beveik iš visų mokomųjų dalykų, buvo paliktas kartoti 7-tos klasės kursą. (duomenys neskelbtini) mokykloje E. A. pradėjo mokytis nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. 2012 m. gruodžio mėnesį be pateisinamų priežasčių praleido 35 pamokas. E. A. mokymosi rezultatai buvo prasti dėl pamokų nelankymo ir tingėjimo, su mokytojais buvo įžūlus, ginčydavosi, atsikalbinėdavo, keikdavosi. E. A. motina sūnaus paveikti nepajėgė. E. A. linkęs į delikventišką elgesį (agresyvumą, klastą, nesąžiningumą), valkatavimą, jam labai svarbūs draugai, jų nuomonė, lengvai pasiduoda neigiamai jų įtakai. E. A. tėvas J. A. kontaktų su mokykla vengė, į pedagogų telefonų skambučius neatsiliepdavo arba atsiliepęs šiurkščiai liepdavo jam netrukdyti. Išvykdama dirbti į užsienį, E. A. motina mokyklą apie tai neinformavo. Nuo 2013-01-21 E. A. išvyko mokytis į (duomenys neskelbtini) mokyklą (t. 2, b. l. 186–187). E. A. šeima į (duomenys neskelbtini) socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą neįtraukta (t. 2, b. l. 191).

Tai, kad kaltinamasis E. A. kaltu prisipažino ir parodė apie esmines faktines bylos aplinkybes, laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 2 dalis). E. A. atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikytina tai, kad jis nusikalto veikdamas bendrininkų grupe, apsvaigęs nuo alkoholio, ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 1, 9 punktai). Kad būdamas blaivus, būtų nenusikaltęs, patvirtino ir pats E. A.. Sunkinančių atsakomybę aplinkybių buvimas yra ryškiai reikšmingesnis, nes žymia dalimi lėmė labai sunkaus nusikaltimo padarymą. E. A. skirtina terminuota laisvės atėmimo bausmė, nes kitos rūšies bausmių šio nepilnamečio nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka, be to, jis padarė labai sunkų nusikaltimą (BK 91 straipsnio 3 dalis).

E. A. buvo sulaikytas 2013-01-03 (t. 2, b. l. 140), 2013-01-04 jam buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas (t. 2, b. l. 146–147), o vėliau suėmimo terminas buvo tęsiamas. E. A. sulaikymo ir suėmimo laikas įskaitytini į jo bausmės laiką (BK 66 str.).

Nusikaltimo padarymo metu J. J. buvo nepilnametis, toks tebėra ir šiuo metu, todėl, skiriant bausmę, atsižvelgiama ir į BK 80, 90, 91 straipsniuose numatytas nuostatas.

Kaltinamasis J. J. anksčiau neteistas, bet Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros 2012-04-10 nutarimu, vadovaujantis BK 93 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktais, 2 dalimi, 82 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 83 straipsniu, BPK 212 straipsnio 1 dalies 8 punktu, jam buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 33-1-01001-11 pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, J. J. buvo paskirta auklėjamojo poveikio priemonė – įspėjimas (t. 3, b. l. 136, 137–139). 2007-03-26 J. J. buvo policijos sulaikytas už smulkią vagystę iš parduotuvės (t. 3, b. l. 140).

J. J. šeima į (duomenys neskelbtini) socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą neįtraukta (t. 2, b. l. 191). J. J. motina J. J. 2006-04-13 ir 2007-04-06 bausta už tėvų valdžios nepanaudojimą auklėjant vaikus (t. 3, b. l. 145).

Bylos nagrinėjimo pradžioje 2013-10-28 kaltinamųjų gynėjai, atstovė pagal įstatymą J. J. prašė nuosavybės teisių apribojimus į bankų sąskaitas panaikinti, nes be kaltinamųjų yra kitų išlaikytinių, kurių išlaikymui reikalingi pinigai, bet šie prašymai patenkinti nebuvo. Pakartotinai tokie prašymai reiškiami nebuvo. Prašymas panaikinti civilinių atsakovų suvaržymus pasinaudoti savo turtu netenkintas, nes nukentėjusiajam S. J. jokia padarytos žalos dalis iki šiol neatlyginta. Civilinių atsakovų J. A., I. A., J. J., L. J. nuosavybės teisės nuo 2014-03-12 apribotos dar trims mėnesiams (t. 4, b. l. 115–122).

Tais atvejais, kai nepilnametis nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų neturi turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, atitinkamą žalos dalį turi atlyginti jo tėvai ar rūpintojas, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jų kaltės (Civilinio kodekso 6.276 straipsnio 2 dalis).

Bylos duomenimis nustatyta, kad nepilnamečių kaltinamųjų tėvai savo vaikų auklėjimui reikiamo dėmesio neskyrė. J. J. motina J. J. 2006-04-13 ir 2007-04-06 bausta už tėvų valdžios nepanaudojimą auklėjant vaikus (t. 3, b. l. 145), J. J. tėvas L. J. sūnaus priežiūrai ir auklėjimui reikiamo dėmesio neskyrė. E. A. motina I. A. 2008-07-08 buvo įspėta už tėvų valdžios nepanaudojimą auklėjant vaikus (t. 2, b. l. 172), ji dirba užsienyje. E. A. tėvas J. A. kontaktų su mokykla vengė, į pedagogų telefonų skambučius neatsiliepdavo arba atsiliepęs šiurkščiai liepdavo jam netrukdyti (t. 2, b. l. 186–187). Dėl to, kad nepilnamečiai vaikai padarė labai sunkų nusikaltimą, dalis kaltės tenka ir jų tėvams.

Jeigu nukentėjęs asmuo miršta, jo laidojimo išlaidas turėjusiam asmeniui atlygina tas asmuo, kuris yra atsakingas už žalą, susijusią su nukentėjusio asmens gyvybės atėmimu. Atlyginamos tik protingumo kriterijus atitinkančios laidojimo išlaidos (Civilinio kodekso 6.291 straipsnio 1 dalis).

Teismų praktikoje laidojimo išlaidomis laikomos karsto įgijimo, gėlių, drabužių, transporto, kitų ritualinių paslaugų, gedulingų pietų, kapo tvarkymo išlaidos.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo S. J. ieškinio dalį dėl 17217 Lt turtinės žalos atlyginimo sudaro mirusiojo brolio aprengimo ir palaidojimo išlaidos, iš viso 1608 Lt, ir paminklo pastatymo – kapo sutvarkymo – išlaidos – 15609 Lt.

Ar tam tikro pobūdžio išlaidos atitinka protingumo kriterijų, yra fakto klausimas. Bylos duomenimis nustatyta, kad S. J. savo benamio brolio gyvenimu beveik nesidomėjo, su juo bendravo retai ir tai telefonu, gyvendamas (duomenys neskelbtini) , brolio kapo (duomenys neskelbtini) prižiūrėti negalės. Iš Klaipėdos apskrities VPK 2013-02-05 rašto Nr. 30-7-S-1032 (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijai turinio matyti, kad A. J. nei žmonos, nei vaikų neturėjo, jo motina E. J., sesuo J. J. ir brolis S. J. laidoti A. J. atsisakė motyvuodami tuo, kad tam neturi nei laiko, nei lėšų, todėl (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos buvo prašoma A. J. palaidoti valstybės lėšomis (t. 1, b. l. 48).

Civilinis ieškovas S. J. paminklo pastatymui lėšų neturi, neturėjo jų ir avansui sumokėti.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas S. J. dėl brolio A. J. netekties prašo iš kaltinamųjų priteisti 100000 litų neturtinei žalai atlyginti. Tokio dydžio neturtinę žalą nukentėjusysis prašo priteisti todėl, kad savo vienintelį brolį labai mylėjo.

Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Klaipėdos apskrities VPK daiktų saugojimo sandėlyje saugoma 16 nuorūkų, laikraštis, 3 rankų pėdsakai, alaus, degtinės butelių šukės, 6 plastikiniai vyno buteliai, 3 tušti cigarečių pakeliai, kraujo ėminiai, A. J. nagai, plaukai, kraujo pavyzdys, A. J. rūbai, rūbuose rasta „IKI Premija“ kortelė (plastikiniai maišeliai Nr. 0039017, Nr. 0039016, Nr. 0089682, Nr. 0089589, Nr. 0039014, t. 3, b. l. 14). Šie daiktai, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini (BPK 94 str. 1 d. 4 p.).