Vilniaus apygardos teismo nutartis

2022-01-11 · Civilinė byla Nr. e2A-71-565/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-01-11
Bylos Nr.
e2A-71-565/2022
Teisminio proceso Nr.
3-68-3-06897-2021-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rūta Burdulienė
Ieškovas
K. S.
Atsakovas
D. Š.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-71-565/2022Teisminio proceso Nr. 3-68-3-06897-2021-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.2.1; 2.6.8.4; 2.6.10.5.1; 3.3.1.20 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISlietuvos respublikos vardu2022 m. sausio 11 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Burdulienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo K. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 22 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo K. S. ieškinį atsakovei D. Š. dėl avanso ir baudos priteisimo.

Teismas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. ieškovas K. S. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės D. Š. 500 Eur avansą, 500 Eur baudą, 5 proc. procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovas nurodė, jog 2020 m. gruodžio 12 d. su atsakove sudarė preliminariąją sutartį (toliau – Preliminarioji sutartis), pagal kurią šalys įsipareigojo sudaryti bei pasirašyti nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartį dėl 0,0600 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Turtas). Preliminariosios sutarties pasirašymo metu ieškovas sumokėjo atsakovei 500 Eur avansą. Pagal Preliminariąją sutartį šalys susitarė ne vėliau nei iki 2021 m. vasario 1 d. sudaryti pagrindinę notaro patvirtintą Turto pirkimo-pardavimo sutartį. Šalys susitarė, kad, nespėjus parengti sutarčiai būtinų dokumentų, nurodytas terminas automatiškai pratęsiamas dešimt kalendorinių dienų. Pratęsimas galimas tik vieną kartą. Maksimali termino pabaiga pagrindinei sutarčiai sudaryti buvo 2021 m. vasario 11 d. Praėjus Preliminariojoje sutartyje nurodytam terminui, atsakovė dar neturėjo pagrindinei sutarčiai parengti būtinų dokumentų, o atsakovės dukra nurodė, jog sutartis baigėsi, taip pat, jog atsakovė bandys Turtą parduoti už didesnę kainą. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovė su dukra nusprendė pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties su ieškovu nebesudaryti, atsakovė turi grąžinti ieškovui 500 Eur avansą bei sumokėti Preliminariojoje sutartyje numatytą baudą, kuri lygi avansui.

Žemesnės instancijos teismas

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. kovo 17 d. preliminariu sprendimu ieškinį tenkino. Teismas priteisė ieškovui iš atsakovės 500 Eur avansą, 500 Eur baudą, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą ir 377,80 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

4. Atsakovė D. Š. pateikė prieštaravimus, prašydama preliminarų sprendimą panaikinti ir ieškovo ieškinį atmesti.

5. Atsakovė nurodė, jog 2020 m. gruodžio 12 d. šalys pasirašė ieškovo parengtą Preliminariąją sutartį, pagal kurią ieškovas sumokėjo 500 Eur avansą. Preliminariojoje sutartyje buvo numatyta, jog pagrindinė notaro tvirtinama Turto pirkimo-pardavimo sutartis bus sudaryta ne vėliau nei iki 2021 m. vasario 1 d. su galimybe šį terminą pratęsti vieną kartą 10 kalendorinių dienų. Toks terminas buvo nustatytas ne todėl, jog atsakovė neturėjo visų būtinų sutarčiai parengti Turto dokumentų, o todėl, jog ieškovas neturėjo visos pinigų sumos Turto kainai sumokėti ir jam reikėjo laiko šią sumą surinkti. 2021 m. vasario 12 d., t. y. pasibaigus Preliminariajai sutarčiai, atsakovės dukra sulaukė skambučio iš ieškovo. Vėliau ieškovas su atsakovės dukra telefonu diskutavo apie visus ieškovo praleistus terminus pagrindinės Turto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymui, apie jo pažadų nesilaikymą, melagingų žinučių rašymą, dėl to atsakovė parado pasitikėjimą šiuo asmeniu, kaip klientu, ir, pasibaigus Preliminariai sutarčiai, nesileido į įkalbinėjimus sudaryti pagrindinę sutartį. 2020 m. gruodžio 12 d. Preliminari sutartis dėl Turto, sudaryta tarp ieškovo ir atsakovės, laikoma nutraukta, nes pažeistos joje numatytos sąlygos: pirkėjas atidėliojo Preliminarios sutarties pasirašymo datą, teisindamasis, kad neturi visų reikiamų pinigų, todėl, remiantis sutartyje numatyta šalių atsakomybe, 500 Eur lieka pardavėjai. Ieškovas melagingai teigia, jog atsakovė nesurinko visų dokumentų, reikiamų Turto pardavimui. Turtas atsakovės yra paveldėtas mirus jos sutuoktiniui, atsakovė turi ir visuomet turėjo visus Turto dokumentus.

Šalies argumentai

6. Ieškovas prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad Turto kaina buvo 6 900 Eur, Preliminariosios sutarties pasirašymo metu ieškovas sumokėjo 500 Eur, likusi Turto kaina, kurią turėjo sumokėti ieškovas, buvo 6 400 Eur. Ieškovas ketino už Turtą atsiskaityti grynaisiais pinigais. 2021 m. sausio 6 d. ir 2021 m. sausio 15 d. ieškovas už suteiktas nekilnojamojo turto tarpininkavimo paslaugas gavo iš viso 4 000 Eur grynais. Ieškovo banko sąskaitos išrašas patvirtina, jog nuo 2020 m. gruodžio 1 d. iki 2021 m. vasario 15 d. ieškovas turėjo 8 660,17 Eur įplaukų. Dar iki Preliminariosios sutarties sudarymo ieškovas paskolinio juridiniam asmeniui 5 000 Eur, kurie buvo grąžinti 2021 m. sausio 25 d. Taigi, ieškovas turėjo daugiau nei pakankamai piniginių lėšų Turto kainai sumokėti. Atsakovė (atsakovės dukra) informavo apie Preliminariosios sutarties pabaigą tik po to, kai į ją kreipėsi ieškovas. Pasyvus atsakovės elgesys leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, kad atsakovė nebuvo suinteresuota parduoti Turtą kuo greičiau. Ieškovas Preliminariosios sutarties projektą persiuntė atsakovei (atsakovės dukrai) suderinti 2020 m. gruodžio 11 d., t. y. prieš Preliminariosios sutarties pasirašymą. Atsakovė (atsakovės dukra) susipažino su Preliminariosios sutarties sąlygomis, šios sąlygos atsakovei tiko, tai patvirtina atsakovės parašas sutartyje. Preliminariosios sutarties terminas buvo nustatytas ne dėl tariamo poreikio ieškovui surinkti visą pinigų sumą, o dėl visų pagrindinei sutarčiai sudaryti reikalingų dokumentų surinkimo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. rugsėjo 22 d. galutiniu sprendimu pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 17 d. preliminarų sprendimą bei nusprendė priteisti ieškovui iš atsakovės 500 Eur avansą, 5 proc. metines procesines palūkanas už priteistą sumą (500 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. kovo 17 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 734,92 Eur bylinėjimosi išlaidas. Likusius ieškinio reikalavimus atmetė. Priteisė atsakovei iš ieškovo 225 Eur bylinėjimosi išlaidas. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog:

7.1. ginčo tarp šalių, kad galutinis terminas sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį pas notarą buvo 2021 m. vasario 11 d., nėra. Iš susirašinėjimo trumposiomis žinutėmis, kuris vyko tarp ieškovo ir atsakovės dukros, matyti, kad tik pasibaigus terminui pagrindinei sutarčiai sudaryti, t. y. 2021 m. vasario 12 d., ieškovas pasiteiravo atsakovės dukros, ar gali kitą savaitę užsakyti notarą. Į šį klausimą atsakovės dukra trumpąja žinute atsakė, kad sutartis baigėsi, atsakovė laukė, kiek ieškovas prašė, atsirado kitas žmogus (pirkėjas), kuris nori apžiūrėti Turtą, ir atsakovė bandys Turtą parduoti brangiau. Į tai ieškovas atsakė: „Mes laukėme kvietimo pas notarą, dokumentų minėjote, kad neturite Jūs“;

Šalies argumentai

7.2. ieškovas teigia, kad iš Preliminarios sutarties 4.1 punkto matyti, kad pagrindinės notaro tvirtinamos sutarties sudarymo terminas siejamas su tuo, kad atsakovei reikia laiko surinkti dokumentus. Teismas su tokiu ieškovo sutarties aiškinimu nesutiko. Teismas nurodė, jog šalys susitarė pagrindinę sutartį sudaryti iki 2021 m. vasario 1 d. Šalys susitarė, kad, nespėjus parengti pagrindinei Turto pirkimo-pardavimo sutarčiai būtinų dokumentų, terminas pratęsiamas automatiškai dešimčiai kalendorinių dienų. Teismas sprendė, kad iš sutarties teksto negalima daryti vienareikšmiškos išvados, kad terminas sutarčiai sudaryti siejamas su ta aplinkybe, kad atsakovė gali nespėti surinkti reikiamų dokumentų. Teismo posėdžio metu liudytoja R. Š. parodė, kad Preliminarią sutartį parengė ieškovas. Ginčo byloje dėl šios aplinkybės nekilo. Šalims nesutariant dėl Preliminarios sutarties 4.1 punkto aiškinimo, teismas jį vertino ieškovo nenaudai ir sprendė, kad ši sutarties sąlyga nesieja pagrindinės sutarties sudarymo su atsakovės pareiga surinkti trūkstamus dokumentus;

7.3. ieškovas į bylą nepateikė įrodymų ir teismo posėdžio metu nenurodė aplinkybių, kurios paneigtų atsakovės teiginius, jog preliminariosios sutarties sudarymo metu atsakovė neturėjo visų reikiamų dokumentų pagrindinei sutarčiai sudaryti. Iš Nekilnojamojo turto registro išrašo teismas nustatė, kad atsakovės D. Š. nuosavybės teisės į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), buvo įregistruotos 2017 m. lapkričio 9 d. Įregistravimo pagrindas – 2017 m. spalio 12 d. nuosavybės teisės liudijimas ir 2017 m. spalio 30 d. paveldėjimo teisės liudijimas. Atsakovė į bylą pateikė 2017 m. spalio 12 d. nuosavybės teisės liudijimo ir 2017 m. spalio 30 d. paveldėjimo teisės liudijimo kopijas, taip pat 1994 m. gruodžio 21 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties kopiją;

7.4. teismas taip pat nesutiko su ieškovo argumentais, kad Preliminariosios sutarties 7.2.3 punktas patvirtina aplinkybę, kad atsakovė turėjo rezervuoti laiką pas notarą. Teismo vertinimu, šis punktas numatė atsakovei tik pareigą iki pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo gauti ir pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo dieną pateikti visus galiojančius dokumentus, reikalingus ir (ar) būtinus pagrindinei pirkimo-pardavimo sutarčiai sudaryti ir patvirtinti, tačiau pareigos atsakovei suorganizuoti vizitą pas notarą nenumatė. Preliminariosios sutarties sąlygas parengė ieškovas, kuris vykdo nekilnojamojo turto brokerio veiklą, todėl nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sandoriai yra jo darbo (verslo) sritis. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendė, kad ieškovui keliami didesni rūpestingumo ir apdairumo reikalavimai nei paprastiems vartotojams, sudarantiems sandorius asmeniniais (ne verslo) tikslais. Taigi, ieškovas turėjo galimybę įtraukti į Preliminarią sutartį ir sąlygą, kad vizitą pas notarą organizuoja atsakovė, tačiau tokios sąlygos sutartyje nėra. Bylos nagrinėjimo metu nei vienos šalies atstovas nenurodė, kad, pasirašydamos Preliminarią sutartį, šalys žodžiu būtų susitarę, jog pagrindinės sutarties pasirašymą organizuoja atsakovė. Byloje nei viena šalis taip pat nepateikė duomenų, kad nei iki sutartyje nustatyto termino, nei iki galutinio termino pagrindinei sutarčiai sudaryti ėmėsi iniciatyvos susitarti su kita šalimi dėl konkretaus laiko, susisiekė su notaru dėl laiko sutarčiai sudaryti ir patvirtinti rezervavimo ar ėmėsi kitų aktyvių veiksmų, kad pagrindinė sutartis iki susitarto galutinio termino būtų sudaryta;

Atsiliepimas

7.5. atsakovės teigimu, ji laukė, kol ieškovas surinks pinigų sumą sumokėti už Turtą. Tačiau tai patvirtinančių įrodymų atsakovė į bylą nepateikė. Preliminariojoje sutartyje sąlygų, kad sutarties sudarymo terminas būtų siejamas su reikalinga sutarčiai sudaryti pinigų suma, nėra. Sutarties 3.2.2 punkte numatyta, kad pirkėjas 6 400 Eur sumoka prieš pasirašant pagrindinę sutartį arba iki termino, numatyto pagrindinėje notaro tvirtinamoje sutartyje. Taigi pačioje Preliminariojoje sutartyje šalys iš esmės susitarė, kad Turto kaina gali būti sumokama ir po sutarties pasirašymo. Teismas vertino, jog atsakovės nurodoma aplinkybė, kad sutartis nebuvo pasirašyta dėl to, kad ieškovas neturėjo reikiamos sumos atsiskaityti už Turtą, taip pat neįrodyta;

Žemesnės instancijos teismas

7.6. teismas nurodė, jog šalys turėjo raštu ar žodžiu aptarti, kuri iš šalių suderins pagrindinės sutarties sudarymo laiką notaro biure, tačiau nei viena iš šalių nesiėmė iniciatyvos rezervuoti laiką notarinei sutarčiai sudaryti. Teismas nenustatė, kad vienos iš ginčo šalių elgesys (neveikimas) turėjo esminę reikšmę aplinkybei, jog pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta. Teismo vertinimu, abiejų šalių pasyvus elgesys lėmė tai, kad pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta, t. y. pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl abiejų šalių kaltės. Teismas sprendė, kad nei viena iš šalių neturi teisės į nuostolių dėl pirkimo-pardavimo sutarties nesudarymo atlyginimo pagal Preliminariosios sutarties 9.1 ir 9.2 punktis. Atsižvelgiant į tai, ieškovas turi teisę reikalauti grąžinti sumokėtą 500 Eur avansą;

7.7. ieškovas, teikdamas ieškinį, sumokėjo 11 Eur žyminį mokestį, ieškovas taip pat patyrė 1 458,83 Eur išlaidas už advokato teisines paslaugas. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkintinas iš dalies, t. y. 50 proc., ieškovui iš atsakovės priteistina 5,50 Eur žyminio mokesčio ir 729,42 Eur išlaidų už advokato teisines paslaugas, iš viso 734,92 Eur. Atsakovė patyrė 450 Eur išlaidas už advokatės teisines paslaugas. Atsižvelgiant į atmestą ieškinio reikalavimų dalį, t. y. 50 proc., atsakovei iš ieškovo priteistinos 225 Eur bylinėjimosi išlaidos.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

8. Ieškovas K. S. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 22 d. galutinio sprendimo dalį, kuria ieškovo ieškinys buvo atmestas, ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliaciniame skunde nurodo šiuos esminius argumentus:

8.1. kadangi atsakovė neturėjo visų dokumentų, todėl šalys Preliminariojoje sutartyje numatė ilgesnį pagrindinės sutarties sudarymo laikotarpį su galimybe jį pratęsti dar dešimčiai dienų (Preliminariosios sutarties 4.1 punktas). Ieškovas kantriai laukė, kol atsakovė surinks visus būtinus dokumentus (nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus, kadastro duomenų bylą, žemės sklypo planą, pažymą apie skolos nebuvimą bendrijai ir kt.);

8.2. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.193 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtintas sistemi­nio sutarties aiškinimo principas, kuris reikalauja bet kurią sutarties sąlygą aiškinti atsižvelgiant į visą sutarties kontekstą. Pirmosios instancijos teismas, aiškindamas Preliminariosios sutarties 4.1 punktą, neįvertino, kad kita Preliminariosios sutarties norma atskirai numato atsakovės pareigą iki pagrindinės Turto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo gauti ir pagrindinės Turto pirkimo-par­davimo sutarties sudarymo dieną pateikti visus galiojančius dokumentus, reikalingus ir/ar būtinus pagrindinei Turto pirkimo-pardavimo sutarčiai sudaryti ir patvirtinti, pažymas apie sumokėtus mokesčius iš komunalinių paslaugų tiekėjų (Preliminariosios sutarties 7.2.3 punktas). Tokia pareiga yra nustatyta ir išimtinai priskirta tik atsakovei, kaip Turto pardavėjai. Sisteminis Preliminariosios sutarties nuostatų aiškinimas rodo akivaizdų ryšį tarp atsakovės pareigos surinkti būtinus dokumentus ir Preliminariosios sutarties termino. Atsakovė nepateikė jokių svarių argumentų, kurie leistų nustatyti kitokią atsakovės valią, nei ta, kuri yra nurodyta raštu. Svarbu ir tai, kad ieškovas savo pareigas pagal Preliminarią sutartį buvo įvykdęs (sumokėjo a­vansą atsakovei), todėl vienintelė kliūtis sudaryti pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį buvo būtinų dokumentų trūkumas. Šią priešpriešinę pareigą turėjo įvykdyti atsakovė;

8.3. pirmosios instancijos teismas, aiškindamas Preliminariosios sutarties 4.1 punktą, neatsižvelgė į svarbias sutarties sudarymo aplinkybes. Atsakovės dukra R. Š. posėdžio metu nurodė, kad buvo susipažinusi su sutarties sąlygomis ir sąlygos tiko. Be to, sutarties pro­jektas buvo nusiųstas suderinti. Todėl neaišku, kodėl Preliminariosios sutarties 4.1 punktas turi būti aiškinamas ieškovo nenaudai. Aplinkybė, kad ginčo teisme metu atsakovė nesąžiningai pakeitė savo nuomonę dėl Preli­minariosios sutarties 4.1 punkto, negali būti naudojama prieš ieškovą. Taip pat teismas neatsižvelgė į tai, kad terminas dokumentams suruošti buvo skirtas, nes reika­lingi dokumentai „pasimetė“ remontuojant atsakovės butą. Aplinkybę, kad buvo vykdomas remontas, kurio metu buvo išmesti daiktai, patvirtino liudytoja R. Š. Taigi, buvo aiški priežastis susieti Preliminariosios sutarties 4.1 punkto terminą su atsakovės pareiga pateikti bū­tinus dokumentus;

8.4. ieškovas neturi galimybės tiesioginiais įrodymais pagrįsti, kad atsakovė Preliminariosios sutarties suda­rymo metu neturėjo būtinų dokumentų pagrindinei sutarčiai sudaryti, tačiau ieškovas šias aplinkybes grin­džia netiesioginiais įrodymais, t. y. Preliminariosios sutarties nuostatomis. Preliminariosios sutarties 7.2.3 punkte numatyta aiški atsakovės pareiga gauti ir pagrindinės Turto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo dieną pateikti visus galiojančius dokumentus, reika­lingus ir (ar) būtinus pagrindinei Turto pirkimo-pardavimo sutarčiai sudaryti. Jeigu atsa­kovė būtų turėjusi visus dokumentus, tai ši sąlyga būtų nereikalinga ir atsakovė nebūtų pasirašiui sutarties su tokia sąlyga. Tuo atveju, jeigu atsakovė turėjo visus dokumentus, tai šalys nedelsiant būtų sudariusios pagrindinę Turto pirkimo-pardavimo sutartį. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovas turėjo daugiau nei pakankamai piniginių lėšų Turtui įsigyti;

8.5. teismo po­sėdžio metu atsakovės dukra patvirtino, kad nieko nedarė, kad būtų sudaryta pagrindinė sutartis. Taip pat liudytoja R. Š. patvirtino, kad neskubėjo Turtą parduoti. Neturėdama motyvacijos greitai parduoti Turtą, natūralu, jog atsakovė ir jos dukra neskubėjo rinkti reikalingų dokumentų. Atsakovės pasyvumas taip pat aiškiai matomas ver­tinant šalių susirašinėjimą ir skambučių išklotinę. Kaip vėliau paaiškėjo, atsakovė buvo praradusi susidomėjimą sudaryti pagrindinę sutartį, nes surado kitą pirkėją, kuris būtų sumokėjęs didesnę kainą už Turtą;

8.6. ieškovas savo pareigas įvykdė tinkamai, sumokėjo avansą ir buvo aktyvus, domėjosi pagrindinės sutarties sudarymu. Būtų visiškai netikslinga, nesitarus su atsakove, rezervuoti susitikimo laiką pas notarą tik tam, kad atsakovė neatvyktų arba atvyktų be pagrindinei sutarčiai sudaryti būtinų dokumentų. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į ieškovo skambučius atsakovei ir ieš­kovo paaiškinimus, todėl padarė neteisingą išvadą, jog ieškovas buvo pasyvus ir neįdėjo pas­tangų sudaryti pagrindinę Turto pirkimo-pardavimo sutartį. Tuo tarpu atsakovė buvo pasyvi, todėl būtent atsakovė turėtų būti laikoma atsakinga už pagrindinės Turto pirkimo-pardavimo sutarties nesudarymą ir Preliminariosios sutarties 9.1 punkto pagrindu iš atsakovės turėtų būti priteista bendra 1 000 Eur suma.

Atsiliepimas

9. Atsakovė D. Š. prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

Šalies argumentai

9.1. ieškovas nepateikia jokių įrodymų, pagrindžiančių apeliaciniame skunde nurodomas aplinkybes, kad pagrindinė turto pirkimo pardavimo sutartis buvo nesudaryta dėl atsakovės kaltės. Atsakovės apsisprendimą parduoti Turtą sąlygojo užbaigta namo renovacija ir poreikis už ją susimokėti artimiausiu metu. Be to, būtent atsakovė kreipėsi į ieškovą skelbimų lentoje jo paliktu telefonu dėl Turto pardavimo. Šios aplinkybės patvirtina, kad atsakovė, nusprendusi parduoti Turtą dėl tikslinės priežasties, neturėjo jokio tikslo delsti sudaryti pagrindinę Turto pirkimo-pardavimo sutartį ir numatyti tokį ilgą pagrindinės sutarties sudarymo terminą. Atsakovė ryžosi parduoti (tai patvirtino ir ieškovas teismo posėdžio metu) Vilniaus rajone esantį žemės sklypą su sodo nameliu pakankamai pigiai, siekdama kuo greičiau gauti pinigus ir juos panaudoti renovacijos apmokėjimui;

9.2. atsakovė Turtą paveldėjo prieš tris metus mirus atsakovės sutuoktiniui. Atsakovė turi ir visuomet turėjo visus su Turtu susijusius dokumentus: 2017 m. spalio 30 d. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą Nr. 8-7525 ir 2017 m. spalio 12 d. nuosavybės teisės liudijimą Nr. 8-7140, taip pat sklypo sodo Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo dokumentus (taip pat 1994 m. gruodžio 21 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo sutartį, žemės sklypo planą, pažymą apie piliečio, įmonės, įstaigos ar organizacijos žemės sklypo registraciją Valstybinio žemės kadastro duomenų registre, elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartis, net 1993 m. birželio 29 d. sodininkų bendrijos nario bilietą). Aktualius duomenis iš nekilnojamojo turto registro duomenų bazės (išrašą) išsiėmė ir pats ieškovas iki sudarant Preliminariąją sutartį, kad įsitikintų, jog Turtas tikrai priklauso atsakovei, kad Turtui netaikomi jokie apribojimai. Taigi, atsakovė nebuvo „pametusi“ ar „neradusi“, kaip deklaratyviai teigia ieškovas, jokių Turto nuosavybės dokumentų, juos visuomet turėjo ir saugojo; Turtas yra žemės sklypas su neregistruotu sodo nameliu be jokių komunikacijų, todėl vienintelis dokumentas, kurį turėjo gauti atsakovė, buvo sodo bendrijos pirmininko pažyma apie sodo nario mokesčių sumokėjimą, parengiama per vieną dieną;

9.3. ieškovas nepagrįstai teigia, jog aplinkybę, kad atsakovė neturėjo visų Turto dokumentų, nes jie pasimetė atsakovės buto remonto metu, patvirtina liudytojos R. Š. parodymai. Teismo posėdžio metu liudytoja R. Š. nurodė, kad vasarą padėjo mamai susitvarkyti, plyteles kai kur pakeitė, išmetė visą „šlamštą“. Kitas byloje apklaustas liudytoju asmuo T. S. taip pat nurodė, kad namo renovacijos metu buvo tvarkoma namo išorė, o pačiame bute buvo tvarkomas tik balkonas, iš kurio buvo išnešti nereikalingi daiktai. Be to, šis liudytojas, kaip ir R. Š., patvirtino girdėjęs ieškovo prašymą atidėti pagrindinės sutarties sudarymo terminą ir sumokėjimą už Turtą vėlesniam laikui, sausio pabaigai, nes tuo metu ieškovas neturėjo lėšų;

9.4. aplinkybės, kad ieškovas nuolat skambindavo atsakovei, įrodo, kad būtent jis, siekdamas patvirtinti savo ketinimų pirkti Turtą rimtumą, tačiau neturėdamas visos reikiamos sumos, nuolat komunikavo su atsakovės dukra, trumpais skambučiais informuodamas apie savo pastangų surinkti reikalingą sumą rezultatus. Tuo tarpu atsakovei, kaip pardavėjai, turinčiai visus reikalingus dokumentus sandoriui sudaryti, teliko laukti iš ieškovo žinios apie aplinkybių, kurios jam trukdė sudaryti pagrindinę sutartį, išnykimą. Liudytoja R. Š. 2021 m. birželio 8 d. teismo posėdžio metu tą ir patvirtino, kad buvo „tuščias sėdėjimas“ du mėnesius (2020 m. gruodžio 12 d. – 2021 m. vasario 11 d.), kad atsakovė laukė tiek, kiek ieškovas prašė, todėl nieko ir nevyko;

9.5. Preliminariąją sutartį parengė ieškovas, dėl kiekvieno sutarties punkto atskirai su atsakove derinta nebuvo, šalys tik buvo aptarusios Turto kainą, ir atsakovė nurodė ieškovui, jog neprieštarauja dėl pagrindinės sutarties sudarymo termino, suteikiant ieškovui laiko surinkti reikiamą sumą Turto kainai sumokėti. Preliminarioje sutartyje šalys neaptarė, kas ir pas kokį notarą rezervuos laiką pagrindinei sutarčiai pasirašyti, tačiau atsakovė, bendraudama su ieškovu, kuris save pristatė kaip asmenį, besiverčiantį nekilnojamojo turto pirkimu-pardavimu, tarpininkavimu jį perkant-parduodant, turėjo protingą lūkestį, kad ieškovas bendradarbiauja su notarais ir pasirūpins šiuo klausimu. 2020 m. gruodžio 12 d. Preliminarioje sutartyje buvo nurodyta ne tai, kad termino pratęsimas galimas dėl tariamo atsakovės dokumentų nesurinkimo, o „šalims nespėjus parengti pagrindinei sutarčiai sudaryti būtinų dokumentų“, kas buvo numatyta ir dėl rizikos karantino metu patekti pas notarą ir notaro galimybių parengti dokumentus pasirašymui. Ieškovas nepagrįstai apeliaciniame skunde sutapatina sąvokas „surinkti“ ir „parengti“, kadangi jų reikšmės visiškai skirtingos. Sąvokos „parengti dokumentus“ esmė yra ta, kad turimų dokumentų pagrindu notaras parengia pirkimo-pardavimo sutartį, o ne atsakovė. Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai apie tai, kad atsakovei Preliminarios sutarties sudarymo metu visos sąlygos tiko ir ji dėl šių sąlygų nereiškė pretenzijų, todėl sutarties sąlygos neturėtų būti aiškinamos ieškovo nenaudai, nepanaikina contra proferentem (neaiškios sutarties sąlygos aiškinamos ją pasiūliusios sutarties šalies nenaudai) taisyklės (CK 6.193 straipsnio 4 dalis);

9.6. ieškovo veiksmai rodo akivaizdų piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis bei siekimą pakenkti atsakovei. Žinodamas tikrąsias pagrindinės sutarties nesudarymo priežastis, ieškovas nepagrįstai kreipėsi į teismą dokumentinio proceso tvarka, nuslėpdamas nuo teismo svarbias aplinkybes. Be to, pasibaigus bylos nagrinėjimui iš esmės 2021 m. birželio 8 d. teismo posėdyje, pažeisdamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 98 straipsnio 1 dalies nuostatas, ieškovas 2021 m. rugsėjo 2 d. teismo posėdyje pateikė bylinėjimosi išlaidas papildomai 242 Eur sumai, kurias pirmos instancijos teismas, neįvertinęs pavėluoto pateikimo, priteisė iš atsakovės. Dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teismas turėtų peržengti apeliaciniame skunde nustatytas ribas ir apginti pažeistus atsakovės teisėtus interesus. Nors atsakovė nesutiko su sprendimu ir manė, kad Preliminarią sutartį pažeidė ieškovas, dėl finansinių galimybių, savo sveikatos bei siekdama išvengti neigiamų emocijų nusprendė neteikti apeliacinio skundo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

11. Apeliacinės instancijos teismas absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.

12. Nagrinėjamu atveju ieškovas (pirkėjas) ir atsakovė (pardavėja) 2020 m. gruodžio 12 d. sudarė Preliminariąją turto pirkimo-pardavimo sutartį (Preliminarioji sutartis), kuria šalys susitarė sudaryti pagrindinę turto pirkimo-pardavimo sutartį dėl atsakovei priklausančio 0,0600 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (Turtas) pardavimo ieškovui. Preliminariosios sutarties 3.1 punktu šalys nustatė turto kainą – 6 900 Eur.

13. Preliminariosios sutarties 3.2.1 punktu šalys susitarė, jog ieškovas sumoka atsakovei grynaisiais pinigais 500 Eur avansą Preliminarios sutarties pasirašymo metu. Ginčo, kad ieškovas sumokėjo atsakovei 500 Eur avansą, tarp šalių nėra.

14. Preliminariosios sutarties 4.1 puntu šalys susitarė pagrindinę sutartį sudaryti ne vėliau kaip iki 2021 m. vasario 1 d. Šalys susitarė, kad, šalims nespėjus parengti pagrindinei turto pirkimo-pardavimo sutarčiai būtinų dokumentų, šiame punkte nurodytas terminas automatiškai pratęsiamas dešimt kalendorinių dienų. Pratęsimas galimas tik vieną kartą. Taigi, galutinis terminas pagrindinei pirkimo-pardavimo sutarčiai sudaryti buvo 2021 m. vasario 11 d.

15. Suėjus nurodytam terminui, pagrindinė Turto pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta. Ieškovas kreipėsi į pirmosios instancijos teismą, teigdamas, jog pagrindinė Turto pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovės kaltės, ir prašė priteisti iš atsakovės ieškovo sumokėtą 500 Eur avansą bei 500 Eur baudą. Atsakovės gynybinė pozicija buvo grindžiama tuo, jog pagrindinė Turto pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl paties ieškovo kaltės, todėl ji neturi pareigos grąžinti ieškovo pagal Preliminarią sutartį jai sumokėto avanso.

16. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškovo ieškinį tenkino iš dalies, tai yra priteisė ieškovui iš atsakovės 500 Eur avansą, o reikalavimą dėl 500 Eur baudos priteisimo atmetė. Apeliaciniu skundu ieškovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria buvo atmestas ieškovo reikalavimas dėl 500 Eur baudos pagal Preliminarią sutartį priteisimo. Taigi, apeliacinėje byloje kilo ginčas dėl šalių civilinės atsakomybės (netesybų forma) pagal šalių sudarytą Preliminarią sutartį taikymo. Neišeinant už apeliacinio skundo ribų, toliau bus pasisakoma būtent šiais aspektais.

17. Preliminari sutartis yra organizacinė sutartis, kuri priskirtina ikisutartinių santykių stadijai. Tai sutartis dėl kitos (pagrindinės) sutarties sudarymo, iš jos kyla šalių prievolė aptartomis sąlygomis sudaryti pagrindinę sutartį. Preliminarios sutarties pažeidimo santykius reglamentuoja CK 6.165 straipsnio 4 dalis, o teismas, taikydamas nurodytą teisės normą, vadovaujasi CK 1.5 straipsnio 4 dalyje įtvirtintais principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-592/2007; 2011 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2011; kt.).

18. Sprendžiant dėl atsakomybės už preliminarios sutarties pažeidimą, būtina turėti omenyje tai, kad ikisutartiniai santykiai yra specifiški. Pagal CK 6.163 straipsnio 2 dalį šalys yra laisvos derėtis ir neatsako už tai, kad nepasiekiamas susitarimas. Taigi ir baigiamajame ikisutartinių santykių etape – sudarant preliminariąją sutartį – dar nėra visiško tikrumo dėl to, ar bus sudaryta ir vykdoma pagrindinė sutartis, nes tai gali lemti įvairios aplinkybės. Todėl, sprendžiant dėl nukentėjusios ikisutartinių santykių šalies teisės reikalauti piniginio atlyginimo už prarastą galimybę, esminę reikšmę turi šalies, atsisakančios sudaryti pagrindinę sutartį, veiksmai sąžiningumo požiūriu. Teisinis pagrindas civilinei atsakomybei esant ikisutartiniams santykiams kilti yra nesąžiningas šalies elgesys (CK 6.163 straipsnio 3 dalis). Laikoma, kad derybos pradedamos arba deramasi nesąžiningai, kai derybų šalis neturi tikslo sudaryti sutartį, taip pat atlieka kitus sąžiningumo kriterijų neatitinkančius veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2011).

19. Pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį civilinė atsakomybė kyla preliminariosios sutarties šaliai, kuri nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį. Taigi sprendžiant dėl preliminariosios sutarties šalies atsisakymo (vengimo) sudaryti pagrindinę sutartį padarinių, t. y. civilinės atsakomybės, galinčios turėti netesybų arba nuostolių formą, reikia nustatyti, buvo pagrįstas atsisakymas (vengimas) sudaryti pagrindinę sutartį ar ne (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2011).

20. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 500 Eur netesybas (baudą) pagal Preliminarios sutarties 9.1 papunktį, teigdamas, kad pagrindinė sutartis dėl Turto pirkimo-pardavimo šiuo atveju buvo nesudaryta dėl pardavėjos (atsakovės) kaltės, nes atsakovė nesurinko pagrindinei sutarčiai sudaryti reikalingų dokumentų. Atsakovė su ieškovo argumentais nesutinka, teigdama, jog visus reikalingus dokumentus turėjo ir jai nereikėjo jokio papildomo termino dokumentams surinkti.

21. Šalių sudarytos Preliminarios sutarties 9.1 papunktyje nustatyta, kad jeigu pardavėjas (atsakovė) vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę Turto pirkimo-pardavimo sutartį sutartyje numatytomis sąlygomis ir tvarka, arba paaiškėjus aplinkybėms, dėl kurių pagrindinės Turto pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymas gali neįvykti, tai, esant raštiškam pirkėjo reikalavimui, sumoka pirkėjui 500 Eur baudą ir grąžina pirkėjui visas jo sumokėtas sumas, jei šalys nesusitars kitaip. Pardavėjo vengimu sudaryti notarinę Turto pirkimo-pardavimo sutartį laikomas ir sutarties 7.2.3 punkte numatytų įsipareigojimų neįvykdymas.

22. Preliminariosios sutarties 7.2.3 punktas numato, jog pardavėjas įsipareigoja iki pagrindinės Turto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo gauti ir pagrindinės Turto pirkimo-pardavimo sutarties dieną pateikti visus galiojančius dokumentus reikalingus ir (ar) būtinus pagrindinei Turto pirkimo-pardavimo sutarčiai sudaryti ir patvirtinti, pažymas apie sumokėtus mokesčius iš komunalinių paslaugų tiekėjų.

23. Taigi, pagal tarp šalių sudarytos Preliminarios sutarties nuostatas civilinė atsakomybė netesybų forma atsakovei gali būti taikoma tik tuo atveju, jei jos neteisėti veiksmai lėmė pagrindinės sutarties nesudarymą, t. y., be kita ko, turi būti nustatytas priežastinis ryšys tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir pagrindinės sutarties nesudarymo.

24. Ieškovas įrodinėja, jog pagrindinės sutarties sudarymo terminas buvo susietas būtent su aplinkybe, jog atsakovei reikia surinkti papildomus dokumentus (Preliminarios sutarties 4.1 punktas). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog iš Preliminariosios 4.1 punkto formuluotės negalima daryti vienareikšmiškos išvados, kad terminas pagrindinei sutarčiai sudaryti siejamas būtent su ta aplinkybe, kad atsakovė gali nespėti surinkti reikiamų dokumentų. Šiuo aspektu pažymėtina, jog Preliminarioje sutartyje (kurią, neginčijama, rengė ieškovas) nėra aiškiai išvardinti dokumentai, kuriuos konkrečiai turėjo surinkti atsakovė.

25. Iš byloje esančio Nekilnojamojo turto registro išrašo nustatyta, kad atsakovės D. Š. nuosavybės teisės į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), buvo įregistruotos 2017 m. lapkričio 9 d. Įregistravimo pagrindas – 2017 m. spalio 12 d. nuosavybės teisės liudijimas ir 2017 m. spalio 30 d. paveldėjimo teisės liudijimas. Atsakovė į bylą pateikė 2017 m. spalio 12 d. nuosavybės teisės liudijimo ir 2017 m. spalio 30 d. paveldėjimo teisės liudijimo kopijas, taip pat 1994 m. gruodžio 21 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties kopiją. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo sutikti su ieškovo argumentais, jog atsakovė neturėjo Turto nuosavybės dokumentų.

26. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas neįvardino, kokių konkrečiai dokumentų, būtinų pagrindinės sutarties sudarymui, neturėjo atsakovė ir kokių konkrečiai dokumentų surinkimui Preliminarioje sutartyje buvo nustatytas atitinkamas terminas. Pažymėtina, kad nurodytas aplinkybes įrodyti privalo ieškovas (CPK 178 straipsnis). Atsakovė nurodė, jog vienintelis dokumentas, kurį turėjo gauti atsakovė, buvo sodo bendrijos pirmininko pažyma apie sodo nario mokesčių sumokėjimą, parengiama per vieną dieną.

27. Apeliacinės instancijos teismas vertina kaip deklaratyvius ieškovo argumentus, jog pagrindinei sutarčiai sudaryti reika­lingi dokumentai „pasimetė“ remontuojant atsakovės butą. Aplinkybė, jog atsakovės bute buvo vykdomas remontas, pati savaime nepatvirtina, jog pagrindinei sutarčiai sudaryti reikalingi dokumentai buvo pasimetę. Be to, priešingai nei apeliaciniame skunde teigia ieškovas, šių aplinkybių neginčytai nepatvirtina byloje esantys liudytojų parodymai – byloje apklausti liudytojai tik patvirtino aplinkybę, jog buvo vykdomas remontas. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, ieškovas į bylą nepateikė įrodymų ir nenurodė aplinkybių, kurios paneigtų atsakovės teiginius, jog Preliminariosios sutarties sudarymo metu atsakovė turėjo visus reikiamus dokumentus pagrindinei sutarčiai sudaryti (CPK 178 straipsnis).

28. Pažymėtina, jog teisinis pagrindas civilinei atsakomybei esant ikisutartiniams santykiams kilti yra ne bet koks, o būtent nesąžiningas šalies elgesys. Apeliacinės instancijos teismas konkrečiu atveju nenustatė, jog atsakovė būtų pradėjusi derybas su ieškovu neturėdama tikslo sudaryti pagrindinę sutartį ar būtų atlikusi kitus veiksmus, kurie galėtų būti teismo vertinami kaip neatitinkantys sąžiningumo kriterijų, tuo tarpu nepakankamas ikisutartinių santykių šalies rūpestingumas, savaime negali būti prilygintas šalies nesąžiningumui, kuris įprastai reiškia į kitą šalį nukreiptus tyčinius veiksmus. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta nepagrįstais ieškovo apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, kad atsakovė atsisakė sudaryti pagrindinę Turto pirkimo-pardavimo sutartį išimtinai dėl aplinkybės, jog atsirado didesnę kainą pasiūlęs pirkėjas, kadangi toks tvirtinimas nepagrįstas byloje esančiais įrodymais.

29. Sprendžiant, kiek kuri sutarties šalis yra atsakinga už sutarties nevykdymą, turi būti vertinama ne tik tai, kokias tarpusavio teises ir pareigas pagal pasiektą susitarimą ir taikytiną teisinį reguliavimą sutartis sukuria jos šalims, bet ir jų elgesys vykdant sutartį, sutarties vykdymo principų, įtvirtintų CK 6.200 straipsnyje (bendradarbiavimo, kooperavimosi, ekonomiškumo ir kt.), laikymasis bei kitos reikšmingos aplinkybės. Įstatymas įpareigoja kiekvieną sutarties šalį ne tik sąžiningai, tinkamai vykdyti prievoles, bet ir atlikti savo pareigas kuo ekonomiškiau, bendradarbiauti su kita šalimi (CK 6.38 straipsnis, 6.200 straipsnis). Pažymėtina, jog pareigą bendradarbiauti ir savo teises įgyvendinti sąžiningai turi abi sutarties šalys, todėl jos abi turi veikti aktyviai ir atlikti protingumo kriterijų atitinkančius veiksmus, esančius tinkamo šalių bendradarbiavimo prielaida.

30. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, jog nagrinėjant preliminariosios sutarties šalies kaltės dėl pagrindinės sutarties nesudarymo klausimą aktualūs ir teismo turi būti vertinami šalių veiksmai (neveikimas) laikotarpiu iki termino, kada turėjo būti sudaryta pagrindinė sutartis. Po šio termino atlikti veiksmai nekeičia sandorio šalių kaltės kvalifikavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-213-701/2015).

31. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, jog iki Preliminarioje sutartyje nurodyto termino pagrindinei nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarčiai sudaryti pabaigos, t. y. iki 2021 m. vasario 11 d., šalys (ar viena jų) kreipėsi į notarą dėl sandorio parengimo ir tvirtinimo. Šiuo apsektu pažymėtina, jog Preliminarioje sutartyje šalys neaptarė, kas konkrečiai rezervuos laiką pas notarą pagrindinei sutarčiai pasirašyti. Ieškovas byloje nurodė, jog buvo visiškai netikslinga rezervuoti susitikimo laiką pas notarą, tol kol atsakovė neturėjo pagrindinei sutarčiai sudaryti būtinų dokumentų (byloje neįrodyta, kokių konkrečiai dokumentų atsakovė neturėjo). Tuo tarpu atsakovė byloje teigė, jog atsakovei nebūtų buvę sudėtinga rezervuoti laiką pas notarą, tačiau tam atsakovei reikėjo gauti iš ieškovo informaciją, kad jis jau turi visą sumą Turto kainai sumokėti (įrodymų, jog atsakovas neturėjo piniginių lėšų Turto kainai apmokėti, byloje taip pat nėra). Taigi, konkrečiu atveju iki Preliminarioje sutartyje nurodyto termino pabaigos abi šalys nesiėmė aktyvių veiksmų pagrindinei sutarčiai sudaryti. Byloje nėra duomenų, jog ieškovas reiškė atsakovei pretenziją dėl Preliminarios sutarties (ne)vykdymo, taip pat, kad šalys siūlė vienai kitai atvykti į notaro biurą iki Preliminarioje sutartyje nustatyto termino pabaigos sudaryti pagrindinę sutartį, ir viena iš šalių atsisakė tai padaryti (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, darytina išvada, jog abi Preliminarios sutarties šalys nebuvo pakankamai aktyvios, neatliko protingumo kriterijų atitinkančių veiksmų, esančių tinkamo šalių bendradarbiavimo prielaida, pagrindinė nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl nepakankamo abiejų Preliminarios sutarties šalių bendradarbiavimo, kooperavimosi (CK 6.200 straipsnis).

32. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktus rašytinius įrodymus, dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimus, sprendžia, jog ieškovas neįrodė, kad Preliminarioji sutartis dėl nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo nebuvo įvykdyta dėl pardavėjos, t. y. atsakovės kaltės. Byloje pateikti įrodymai bei nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, jog Preliminarioji sutartis nebuvo įvykdyta tiek dėl būsimo pirkėjo, tiek dėl būsimos pardavėjos nepakankamo bendradarbiavimo, CK 6.200 straipsnyje įtvirtintų pareigų nevykdymo. Nesudarius pagrindinio sandorio, pirmosios instancijos teismas pagrįstai įpareigojo atsakovę grąžinti ieškovui pagal Preliminarią sutartį jo sumokėtą avansą, tai yra, pirmosios instancijos teismas, nusprendęs ieškinį tenkinti iš dalies, pagrįstai nurodė, kad tiek ieškovas, tiek atsakovė pažeidė Preliminarios sutarties sąlygas, todėl abi šalys turi prisiimti dalį atsakomybės dėl pagrindinės sutarties nesudarymo.

33. Nenustačius priežastinio ryšio tarp neteisėtų atsakovės veiksmų (neveikimo) ir pagrindinės sutarties nesudarymo kaip vienos iš būtinųjų atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų, atsakomybė netesybų (baudos) forma atsakovei negali būti taikoma, tai yra, nenustačius, jog pagrindinė Turto pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovės kaltės, nėra faktinio ir teisinio pagrindo atsakovei taikyti Preliminarios sutarties 9.1 punkte įtvirtintas teisines pasekmes (CK 1.5 straipsnis, 6.165 straipsnis, 6.200 straipsnis, 6.245 straipsnio 3 dalis, 6.256 straipsnis, CPK 178 straipsnis, 183 straipsnis, 185 straipsnis).

34. Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą teigia, jog apeliacinės instancijos teismas turėtų peržengti apeliaciniame skunde nustatytas ribas ir apginti pažeistus atsakovės interesus, nes ieškovas į teismą kreipėsi piktnaudžiaudamas procesinėmis teisėmis, be to, pasibaigus bylos nagrinėjimui iš esmės 2021 m. birželio 8 d. teismo posėdyje, pažeisdamas CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatas, ieškovas 2021 m. rugsėjo 2 d. teismo posėdyje pateikė bylinėjimosi išlaidas papildomai 242 Eur sumai, kurias pirmos instancijos teismas, neįvertinęs pavėluoto pateikimo, nepagrįstai priteisė iš atsakovės.

35. Minėta, kad apeliacinės instancijos teismas turi teisę peržengti apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės, taip pat teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nustatė viešojo intereso pažeidimo, kuris gali būti vertinamas kaip pagrindas peržengti skundo ribas.

36. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nesutinka su ieškovės argumentais, jog ieškovas 2021 m. rugsėjo 2 d. teismo posėdyje pateikdamas bylinėjimosi išlaidas papildomai 242 Eur sumai, pažeidė CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatas.

37. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, jog 2021 m. birželio 8 d. teismo posėdžio metu byloje dalyvaujančių asmenų baigiamųjų kalbų nutarta klausyti 2021 m. rugsėjo 2 d., 15:00 val. Tuo tarpu atsakovės atstovas atnaujintą prašymą dėl atsakovės pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų bendros sumos priteisimo per EPP pateikė 2021 m. rugsėjo 2 d. 11:13 val. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo pripažinti, jog įrodymai, patvirtinantys atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas, buvo pateikti pavėluotai. Šiuo aspektu pažymėtina ir tai, jog atsakovė, nurodydama argumentus dalyje dėl ieškovui priteistų bylinėjimosi išlaidų, atskiro reikalavimo nesuformulavo ir šioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimo neskundė.

38. Kiti ginčo šalių procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės sprendžiant skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimą, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako (CPK 2 straipsnis, 3 straipsnis, 7 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

39. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį apeliacinio skundo motyvais keisti arba naikinti nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

40. Atmetus ieškovo apeliacinį skundą, ieškovas neįgijo teisės į apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93, 98 straipsniai). Atsakovė pateikė įrodymus, kad už atsiliepimo į ieškovo apeliacinį skundą surašymą sumokėjo advokatei 750 Eur. Apeliacinį skundą atmetus, iš ieškovo atsakovės naudai priteisiamos šios išlaidos (CPK 98 straipsnis).

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 22 d. galutinį sprendimą palikti nepkeistą.

Priteisti iš ieškovo K. S. atsakovės D. Š. naudai 750 Eur bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

Teisėja Rūta Burdulienė