- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2020-08-10
- Bylos Nr.
- e1-2379-737/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-26443-2020-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jūratė Petraškienė
- Kaltinamasis
- A. Š.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.8.1Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai (BK 54 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
- 2.12.1Teismo baudžiamojo įsakymo procesas
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teisėja Jūratė Petraškienė, išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus prokurorės Oksanos Gabrilaitienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-26443-20 ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje
A. Š. (A. Š.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Socialinių reikalų ir darbo ministerijos, nustatyta laikina gyvenamoji vieta - (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), teistas 2015 m. vasario 20 d. Jonavos r. apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį - 1 metų 2 mėnesių laisvės apribojimo (bausmę atlikęs)
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. Š. artimoje aplinkoje panaudojo fizinį smurtą, o būtent: 2020 m. liepos 5 d. apie 00.00 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto dėl asmeninių nesutarimų su šeimos nare - sutuoktine L. Š. metu, tyčia ranka sugriebė L. Š. už dešinės rankos pirštų ir juos užlaužė bei delnu sudavė L. Š. vieną smūgį į galvos sritį, taip sukėlė nukentėjusiajai L. Š. fizinį skausmą.
Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis A. Š. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad L. Š. yra jo sutuoktinė, kartu gyvena apie 14 metų, augina šešis nepilnamečius vaikus (2020 m. liepos 4 d. namuose buvo keturi vaikai: G., kuriai (duomenys neskelbtini), G., kuriai (duomenys neskelbtini), S., kuriam (duomenys neskelbtini) ir A., kuriam (duomenys neskelbtini)). 2020 m. liepos 4 d. naktį grįžo namo neblaivus. Grįžęs namo sukonfliktavo su sutuoktine L., tačiau dėl neblaivumo konflikto priežasties neprisimena, ir konflikto metu jis sugriebė sutuoktinei už dešinės rankos ir užlaužė rankos pirštus, po to delnu sudavė vieną kartą sutuoktinei į galvos sritį. Sudavęs sutuoktinei smūgius, iš buto pasišalino, tačiau būdamas laiptinėje, pamatė atvažiuojančius policijos pareigūnus, todėl grįžo atgal į butą ir buvo pareigūnų sulaikytas dėl smurto prieš sutuoktinę. Dėl neblaivumo neprisimena visų įvykio aplinkybių. Po įvykio sutuoktinės atsiprašė. Gailisi dėl savo veiksmų (b. l. 164-166, 171-173).
Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltė, padarius nusikalstamą veiką, kurios padarymu yra kaltinamas, visiškai įrodyta byloje surinktais ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ištirtais įrodymais:
Apklausta ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji L. Š. parodė, kad su sutuoktiniu A. Š. gyvena 15 metų, augina šešis vaikus. Sutuoktinis turi problemų su alkoholio, 2015 m. buvo „užsikodavęs“, negėrė apie 6 mėn., šiuo metu vėl vartoja alkoholį. Kadangi ji paskutiniu metu numetė nemažai svorio, sutuoktinis pradėjo jai priekaištauti dėl neva neištikimybės, nes jo manymu ji numetė svorį, kad būti patraukliai kitiems vyrams. 2020 m. liepos 5 d. apie 00.00 val. sutuoktinis grįžo namo, buvo neblaivus, ji pradėjo jam dėl to priekaištauti, tačiau nenorėdama tęsti konflikto, ji nuėjo į vaikų kambarį, atsigulė šalia dukters G.s, kuri tuo metu dar žaidė kompiuteriu. Į tą patį kambarį atėjo sutuoktinis, kuris griebė jai už dešinės rankos ir užlaužė pirštus, taip sukeldamas jai fizinį skausmą, po to delnu sudavė jai vieną kartą į galvos sritį. Ji liepė sutuoktiniui apsiraminti, tačiau jis pradėjo šaukti, kad nusižudys. Ji norėjo paskambinti pagalbos numeriu 112, tačiau sutuoktinis iš jos atėmė telefoną, tada ji jam nematant paėmė jo telefoną ir pranešė pagalbos numeriu 112 apie įvykį. Matomai, sutuoktinis išgirdęs, kad ji skambina į policiją, iš buto pasišalino, tačiau kai atvyko policijos pareigūnai, sutuoktinis grįžo į butą ir buvo pareigūnų sulaikytas. Nors įvykio metu kambaryje buvo jų dukra G., tačiau ji nieko nesakė, nešaukė, neišsigando, neverkė, matomai, stengėsi nestebėti jų konflikto. Pas medikus dėl patirtų sužalojimų nesikreipė, pas teismo medicinos ekspertą nevyko, nes jai įvykio metu tik buvo sukeltas fizinis skausmas. Sutuoktinis turi darbą (duomenys neskelbtini), nes reikia išlaikyti šeimą, kadangi jų šeima gauna kiekvieną mėnesį tik 1 300 eurų pašalpą. Sutuoktinis jos neatsiprašė, ji su juo nebendrauja (b. l. 47-50).
Asmens blaivumo testo duomenimis nustatyta, kad 2020 m. liepos 5 d. 00.43 val. A. Š., gim. 1984 m. sausio 28 d., buvo nustatytas 2,78 promilių neblaivumas (b. l. 136).
2020 m. liepos 5 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu nustatyta, kad L. Š., gim. (duomenys neskelbtini), nurodė, kad 2020 m. liepos 5 d. apie 00.10 val. namuose adresu (duomenys neskelbtini), prieš ją smurtavo sutuoktinis A. Š., gim. (duomenys neskelbtini), kuris sugriebė jai už dešinės rankos ir užlaužė pirštus, po to delnu sudavė jai vieną kartą į galvos sritį taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Taip pat protokole nurodyta, kad apžiūrėta įvykio vieta - butas adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 1-11).
Pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamojo veiksmai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Teismas, įvertinęs surinktus duomenis, konstatuoja, jog ši kvalifikacija teisinga.
Fizinio skausmo sukėlimas ar sveikatos sutrikdymas – tai neteisėtas tyčinis mechaninis, cheminis, terminis, biologinis ir bet koks kitoks fizinis poveikis kito žmogaus organizmui, sukėlęs nežymų žmogaus sužalojimą arba trumpą susargdinimą. Poveikis kito žmogaus organizmui turi pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, siekiant sukelti fizinį skausmą ar kitokias fizines kančias. Šis nusikaltimas gali būti padarytas tik tyčiniais kaltininko veiksmais. Atsakomybė už nežymų sveikatos sutrikdymą numatyta BK 140 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Už šią veiką gali būti skiriama viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto arba laisvės atėmimu iki vienerių metų bausmė. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Tai kvalifikuota nežymaus sveikatos sutrikdymo sudėtis ir įstatymų leidėjas savo šeimos nariui ar artimam giminaičiui padarytą nusikalstamą veiką vertina kaip pavojingesnę.
Motyvuojamoji dalis
Ištyręs byloje surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad A. Š. veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį, kadangi jis būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto dėl asmeninių nesutarimų su šeimos nare - sutuoktine L. Š. metu, tyčia ranka sugriebė L. Š. už dešinės rankos pirštų ir juos užlaužė bei delnu sudavė L. Š. vieną smūgį į galvos sritį, taip sukėlė nukentėjusiajai L. Š. fizinį skausmą. Kaltinamojo kaltę be jo paties prisipažinimo patvirtina nukentėjusiosios parodymai, liudytojos parodymai, tarnybiniame pranešime ir apžiūros protokole užfiksuota informacija bei kita bylos medžiaga.
Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.
Kaltinamojo A. Š. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, įtvirtintus BK 54 straipsnyje, t. y. į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, pobūdį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslą, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančią bei sunkinančią aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes, o taip pat ir bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis).
BK 140 straipsnio 2 dalies sankcija numato viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmes.
Kaltinamasis padarė vieną tyčinį baigtą nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnis) kategorijai. Jis nebaustas administracine tvarka (b. l. 186), VšĮ Jonavos Pirminės sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos centre dėl psichikos ir priklausomybės ligų nesilankė, nesigydė (b. l. 177).
Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę asmuo laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam A. Š. skirtina prokurorės siūloma arešto bausmė, kurios dydis, įvertinus jo asmenybę apibūdinančius duomenis, skaičiuotinas nuo sankcijoje už padarytą nusikaltimą nustatytos šios bausmės minimumo iki vidurkio (BK 49 straipsnio 3 dalis, 54 straipsnis).
Esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą. Paskelbus įtariamajam apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, A. Š. pareiškė, kad su prokurorės kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei su siūloma bausmės rūšimi – areštu, jo terminu sutinka (b. l. 195). Nukentėjusioji informuota apie sprendimą užbaigti teismo procesą baudžiamuoju įsakymu (b. l. 197-198).
Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3 straipsnio 2 dalies nuostatomis, taikytinas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio nuostatos ir skirtina bausmė kaltinamajam mažinama vienu trečdaliu.
Siekiant padėti užtikrinti bausmės tikslus ir paskirtį, vadovaudamasis BK 72² straipsnio nuostatomis, A. Š. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – per 6 mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Į paskirtą bausmę įskaitytinas laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2020 m. liepos 5 d., 00.30 val., iki 2020 m. liepos 6 d., 14.10 val. (b. l. 137-138, 142), vieną kardomojo kalinimo (suėmimo) dieną prilyginant vienai arešto parai.
Kaltinamajam A. Š. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 143-144), paliktina galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o įsiteisėjus - panaikintina.
Nukentėjusioji civilinio ieškinio nepareiškė.
Proceso išlaidų nėra.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: CD laikmenos (3 vnt.), -baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – sunaikintinos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu, teismas
nusprendžia:
A. Š. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir nuteisti jį 30 (trisdešimt) parų arešto bausme.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1, 2 dalimi, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. Š. paskirti 20 (dvidešimties) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmę įskaityti A. Š. laikino sulaikymo laiką nuo 2020 m. liepos 5 d., 00.30 val., iki 2020 m. liepos 6 d., 14.10 val., vieną kardomojo kalinimo (suėmimo) dieną prilyginant vienai arešto parai.
Arešto bausmę paskirti atlikti Kauno tardymo izoliatoriuje.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo tos dienos, kai, savanoriškai prisistatęs, A. Š. faktiškai pradės atlikinėti arešto bausmę arba nuo faktinio A. Š. sulaikymo pagal įsiteisėjusį baudžiamąjį įsakymą dienos.
Išaiškinti A. Š., kad ne vėliau kaip per septynias dienas nuo šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, jis privalo darbo dienomis, įstaigos darbo metu atvykti į Kauno tardymo izoliatorių (Technikos g. 34, Kaunas) atlikti arešto bausmę. Dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalint nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privaloma raštu arba elektroniniu paštu (elektroninis paštas info@nti-pn.lt, telefonas (8 37) 452 371) apie tai pranešti pataisos įstaigos administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 72² straipsniu, A. Š. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant A. Š. per 6 (šešis) mėnesius įvykdyti šį įpareigojimą.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o įsiteisėjus - panaikinti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - CD laikmenas su vaizdo įrašais – baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – sunaikinti.
1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jiems įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.
2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu (BPK 425 straipsnio 4 dalis).
3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.