- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-06-10
- Bylos Nr.
- 2S-749-623/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-09-3-01501-2010-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aldona Tilindienė, Neringa Švedienė, Marijonas Greičius
- Ieškovas
- G. K.
- Atsakovas
- AB DnB NORD bankui
- Trečiasis asmuo
- V. K., LUAB ,,RVK“, notarei Jurgitai Valaitienei
- Kategorijos
- 106.8.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės G. K. atskirąjį skundą dėl Druskininkų miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 5 d. nutarties, kuria ieškinį priimti atsisakyta, civilinėje byloje pagal ieškovės G. K. ieškinį atsakovui AB DnB NORD bankui, tretiesiems asmenims V. K., LUAB ,,RVK“, notarei Jurgitai Valaitienei dėl hipotekos sandorio sudarymo pripažinimo negaliojančiu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė G. K. kreipėsi į teismą pateikdama ieškinį dėl hipotekos sandorio sudarymo pripažinimo negaliojančiu.
Žemesnės instancijos teismas
Druskininkų miesto apylinkės teismas 2010 m. spalio 25 nutartimi nustatė terminą iki 2010 m. lapkričio 15 d. nutartyje nurodytiems trūkumams pašalinti.
Šalies argumentai
2010-11-02 ieškovė pateikė pareiškimą dėl trūkumų pašalinimo, o tuo pačiu papildomus dokumentus, turinčius reikšmės sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą.
Žemesnės instancijos teismas
Druskininkų miesto apylinkės teismas 2010 m. lapkričio 5 d. nutartimi atsisakė priimti G. K. ieškinį atsakovui AB DnB NORD bankas, tretiesiems asmenims V. K., likviduojamai UAB ,,RVK“, notarei Jurgitai Valaitienei dėl hipotekos sandorio sudarymo pripažinimo negaliojančiu, nes jis yra teismingas Vilniaus apygardos teismui. Išaiškino ieškovei, kad ji, pašalinusi ieškinio trūkumą – sumokėjusi nustatyto dydžio žyminį mokestį, gali su ieškiniu kreiptis į Vilniaus apygardos teimą. Teismas atkreipė dėmesį, kad reikalavimas pripažinti sandorį negaliojančiu, neturtiniu laikytinas tuo atveju, kai nėra reikalaujama restitucijos ar nėra pagrindo jos taikyti. Hipotekos sandoris atsakovei gali turėti tik vienas pasekmes – jei atsakovo skolininkas UAB ,,RVK“ kredito negrąžins, ieškovė neteks nuosavybės į savo turtą. Teismas, atsižvelgdamas į galimas hipotekos sandorio pasekmes, konstatavo, jog išieškojimo iš hipotekos teise įkeisto turto stadijoje, atmetus ieškovės reikalavimą pripažinti hipotekos sandorį negaliojančiu, ieškovė patirs turtines pasekmes – ji neteks nuosavybės teisės į įkeistą turtą, o turtinių pasekmių dydis priklausys nuo atsakovo pareikšto reikalavimo apimties ir įkeisto turto vertės.
Teismas nurodė, jog, reikšdama ieškinį dėl Hipotekos sandorio sudarymo pripažinimo negaliojančiu, ieškinio patenkinimo atveju ieškovė išvengs turtinių šio sandorio pasekmių, o ieškinio nepatenkinus, patirs turtines pasekmes, kurios gali būti apibrėžtos pinigine išraiška, todėl padarė išvadą, jog ieškovės pareikštas reikalavimas yra turtinis. Teismas atsižvelgdamas į Alytaus rajono apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2010 m. vasario 3 d. nutartį, padarė išvadą, kad ieškovės reiškiamo reikalavimo vertė 600 000 Lt.
Teismas nurodė, kad šioje byloje pareikštas reikalavimas pripažinti negaliojančiu 2005-10-29 įkeitimo sutarties sudarymą yra turtinis ginčas, nes ginčo materialinis teisinis reikalavimas yra dėl daiktinių teisių (nuosavybės teisės praradimo) į konkretų turtą – išvaržomą žemės sklypą su statiniais. O ieškiniai dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą nagrinėtini pagal išimtinio teismingumo taisykles, t. y., tokie ieškiniai teismingi nekilnojamojo daikto buvimo vietos teismui. Sąvoka „vietos teismui“, reiškia teismui priskirtą veiklos teritoriją, o ne teismo grandį. Teismas nurodė, kad Druskininkų miesto teritorija priskirta pirmos grandies Druskininkų miesto apylinkės teismui ir antros grandies Vilniaus apygardos teismui. Kadangi ieškinio reikalavimas nagrinėtinas antros grandies teisme, tai ieškinys pagal išimtinio nagrinėjimo taisyklę nagrinėtinas Vilniaus apygardos teisme.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu (b.l. 20-21) ieškovė G. K. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, priimti ieškinį bei perduoti jį nagrinėti Druskininkų miesto apylinkės teismui. Ieškovė nurodė, kad teismui pateiktu ieškiniu yra reiškiamas neturtinis reikalavimas – pripažinti negaliojančiu hipotekos sandorio sudarymą. Reikalavimas laikytinas neturtiniu, nes ieškinį patenkinus, ieškovė nepatirtų jokios turtinės naudos. Tarp ieškovės ir atsakovo nesama jokių prievolinių santykių. Kreditavimo sutartis pagal kurią atsiranda prievolė, sudaryta tarp atsakovo AB DnB NORD banko ir UAB ,,RVK“. Kreditas pagal šią sutartį buvo suteiktas trečiajam asmeniui - UAB ,,RVK“. Nei ieškovė, nei jos sutuoktinis su atsakovu nebuvo sudarę nei laidavimo, nei garantijos, nei jokios kitos sutarties, kuri būtų susijusi su ginčijama hipoteka bei kuri būtų sukūrusi tarp ieškovės ir atsakovo bet kokią prievolę. Ieškovė su sutuoktiniu bei UAB ,,RVK“ bendrąja hipoteka užtikrino trečiojo asmens prievolės įvykdymą atsakovui. Dėl šių aplinkybių, teisme pareikšto ieškinio patenkinimas ar atmetimas negali nei sukurti, nei panaikinti, nei modifikuoti jokių prievolių tarp ieškovės ir atsakovo.
Apeliantė pažymi, kad teismo sprendimas šioje byloje negali lemti nei ieškovės, nei atsakovo turto balanso pasikeitimo. Teismui pripažinus hipotekos sandorio sudarymą negaliojančiu, atsakovui išliks teisė reikalauti UAB ,,RVK“ prievolės grąžinti suteiktą kreditą įvykdymo. Tuo tarpu teismui ieškinį atmetus, ieškovei, nors ir vykdymo proceso tvarka netekus atsakovo naudai įkeisto turto, ji regreso teise įgytų reikalavimą UAB ,,RVK“ atlyginti įkeisto turto vertę.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos apeliacinis teismas 2010-09-14 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1073/2010 ir 2009-11-05 nutartyje civilinėje byloje nurodė, kad reikalavimas pripažinti sandorį negaliojančiu, tuo atveju, jei nėra reikalaujama arba nėra pagrindo taikyti restituciją, yra neturtinio pobūdžio, nes ieškovas savaime negauna jokios turtinės naudos. Reiškiamu ieškiniu, ieškovė nesiekia jokios turtinės naudos, o tik faktų pripažinimo.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Atskirąjį skundą apeliantė iš esmės grindžia tuo, kad pateiktu ieškiniu - pripažinti negaliojančiu hipotekos sandorio sudarymą -. yra reiškiamas neturtinis reikalavimas. Reikalavimas laikytinas neturtiniu, nes ieškinį patenkinus, ieškovė nepatirtų jokios turtinės naudos.
Taigi apeliacijos objektas yra, ar ieškovės pareikštas reikalavimas dėl hipotekos sandorio sudarymo pripažinimo negaliojančiu yra turtinis ar neturtinis.
Kiekvienam asmeniui, manančiam, kad yra pažeistos jo teisės, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba, tačiau ši teisė kreiptis į teismą yra realizuojama tam tikra CPK nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Viena tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra žyminio mokesčio sumokėjimas. CPK 80 str. įtvirtina mokėtino žyminio mokesčio dydžio nustatymo būdus: turtiniame ginče yra mokamas proporcinis žyminis mokestis, kurio dydis priklauso nuo ieškinio sumos, neturtiniuose ginčuose – paprastasis žyminis mokestis, kuris yra išreiškiamas tikslia suma ir nuo ginčo dalyko vertės nepriklauso. Teisės kreiptis į teismą prielaidas ir tinkamo įgyvendinimo sąlygas priimdamas ieškinį teismas privalo aiškintis ex officio. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme ribas apibrėžia ieškinio ribos, kurios nustatomos pagal ieškinio dalyką ir faktinį ieškinio pagrindą (CPK 135 str. 1 d. 3, 4 p.). Taigi ieškinio ribas apibrėžia teisme pareikštų materialinių teisinių reikalavimų visuma (ieškinio dalykas) ir aplinkybės, kuriomis šie reikalavimai yra grindžiami, bei jas patvirtinantys įrodymai (faktinis ieškinio pagrindas).
Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad ginčas dėl sandorio yra turtinis ginčas, o jo įkainojimo klausimas sprendžiamas priklausomai nuo ieškiniu siekiamų ir ginčo sprendimu sukuriamų teisinių pasekmių (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-07-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2009; 2009-09-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-350/2009; 2009-12-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2009; 2010-02-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-44/2010). Taigi ginčo įkainojimą lemia jo teisinis turinys ir sprendimo pasekmės, kurios sukuria kokius nors apskaičiuojamus turtinius praradimus. Taigi teismų praktika formuojama taip, kad ginčas laikomas turtiniu ir už jį mokamas proporcinis žyminis mokestis tada, kai sandorio negaliojimas lemia restitucijos taikymą, nes restitucijos taikymo atveju įmanoma įvertinti priteistiną turtą ar priteistinas lėšas.
Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo sutikti su apeliantės atskirojo skundo argumentu, kad jos pareikštas ieškinys yra laikytinas neturtinio pobūdžio, nes, anot ieškovės, ieškinį patenkinus, ji nepatirtų jokios turtinės naudos.
Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė reiškiamu ieškiniu ginčija hipotekos sandorį, kuriuo užtikrino UAB ,,RVK“ prievolės atsakovui įvykdymą t. y. ginčija atsakovo turtinę teisę gauti iš ieškovės, jei UAB ,,RVK“ neįvykdys sutarties – hipotekos lakštu įkeistą turtą, nes atmetus ieškinį, ieškovei liktų pareiga grąžinti turtą, t. y. liktų turtinė pareiga, o ieškinio tenkinimo atveju teismo sprendimu būtų panaikinta atsakovo reikalavimo teisė, t. y. teisė reikalauti perduoti hipotekos lakštu įkeistą turtą, todėl darytina išvada, kad teismo sprendimas šio ginčo atveju sukurs turtines pasekmes, o tai reiškia, kad pareikštas reikalavimas dėl hipotekos sandorio pripažinimo negaliojančiu yra turtinio pobūdžio.
Apeliantė nurodo, jog reikalavimas pripažinti sandorį negaliojančiu, tuo atveju, jei nėra reikalaujama arba nėra pagrindo taikyti restituciją, yra neturtinio pobūdžio, nes ieškovas savaime negauna jokios turtinės naudos. Šie argumentai atmetami, kaip nepagrįsti. Restitucija yra civilinės teisės gynybos būdas, kai šaliai grąžinama tai, ką ji perdavusi kitai šaliai, o iš nepagrįstai įgijusios šalies išieškoma tai, ką ji perdavusi kitai šaliai; taigi, restitucijai esant šalių grąžinimu į status quo; teismas, pripažinęs sandorį negaliojančiu ab initio, restituciją taiko ex officio, nesant šalies reikalavimo (CK 6.145 str. 1 d.). Tokią poziciją kasacinis teismas formuoja nuo 2002 m. – Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002-09-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1107/2002.
CPK 26 str. 1 d. nustatyta, kad visas civilines bylas pirmąja instancija nagrinėja apylinkių teismai, išskyrus bylas, nurodytas CPK 27 ir 28 str. Rūšinį teismingumą nustatančios normos yra imperatyvios, todėl šalys savo susitarimu negali jo keisti (CPK 32 str. 2 d.). Civilines bylas, kuriose ieškinio suma yra didesnė kaip vienas šimtas tūkstančių litų, išskyrus šeimos teisinių santykių bylas dėl turto padalijimo, nagrinėja apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai (CPK 27 str. 1 d.). Nustačius, kad hipotekos sandorio pripažinimas negaliojančiu yra turtinis reikalavimas, o ieškinio suma yra didesnė nei 100 000 Lt, pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai nurodė ieškovui pagal teismingumą kreiptis į Vilniaus apygardos teismą kaip pirmosios instancijos teismą.
Esant tokioms aplinkybėms, pripažįstama, kad atskirajame skunde nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį. Todėl atskirasis skundas atmetamas, paliekant Druskininkų miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 5 d. nutartį nepakeistą (CPK 337 str. 1 p.).
Netenkinus atskirojo skundo iš apeliantės priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės pajamas (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str.).
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Druskininkų miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš apeliantės G. K. 2 Lt (du litus) 80 ct išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės pajamas.