Panevėžio apygardos teismo nutartis

2024-06-10 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-116-366/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-06-10
Bylos Nr.
AN2-116-366/2024
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Sigitas Bagdonavičius
Pažeidėjas
A. M.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. AN2-116-366/2024
Teisminio proceso Nr. 4-08-3-00185-2023-6Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.1; 16.9.7; 21.11.10 (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. birželio 10 d.Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Sigitas Bagdonavičius,sekretoriaujant Audronai Jasiukėnienei,

dalyvaujant Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiajam tyrėjui Dainiui Urbonui,

administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui – A. M.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto A. M. skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. vasario 14 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. A. M. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos (toliau – Institucija) 2023 m. spalio 6 d. nutarimu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 415 straipsnio 2 dalį ir 423 straipsnio 2 dalį paskirta 620 eurų bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas 12 mėnesių už tai, kad 2023 m. birželio 6 d. 20.30 val. J. Bielino g. – Klaipėdos g. sankryžoje, Panevėžyje, vairuodamas automobilį, kuriam neatlikta privalomoji techninė apžiūra, neturėdamas teisės vairuoti (neįvykdęs vairuotojo pažymėjimo susigrąžinimo sąlygų), norėdamas sukti į dešinę iš šalutinio kelio, nereguliuojamoje sankryžoje, neįsitikino, kad tai daryti saugu, nedavė kelio pagrindiniu keliu, šaligatviu, jam iš dešinės pusės atvažiuojančiam elektriniam dviračiui (paspirtukui), kuriuo vairuotojas neįsitikino, kad saugu kirsti važiuojamąją kelio dalį (abipusė kaltė). Medicinos eksperto išvada dviratininko sužalojimas kvalifikuojamas nežymiai. Dviračio vairuotojas nedėvėjo apsauginio šalmo. Iki policijai įforminant eismo įvykį abi transporto priemonės buvo patrauktos iš eismo įvykio vietos. Minėtais veiksmais pažeisti Kelių eismo taisyklių (toliau – KET), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 14 punkto, 127 punkto, 219.2, 3 punkto, 1 priedo II skyriaus kelio ženklo Nr. 203 „Duoti kelią“ reikalavimai.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

2. Nesutikdamas su Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. vasario 14 d. nutartimi A. M. pateikė Panevėžio apygardos teismui skundą, kuriuo prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. vasario 14 d. nutartį ir administracinę teiseną nutraukti. Alternatyviai prašo neskirti administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo.

2.1. Skundu nesutinkama, kad aplinkybė, jog apeliantas nežinojo ir nesuprato, jog įvykio diena neturėjo teisės vairuoti transporto priemones, atsakomybės nenaikina. Nurodo, kad prieš eismo įvykį sustabdę policijos pareigūnai patikrinimui, davus vairuotojo pažymėjimą, jis tiko ir buvo leista toliau dalyvauti viešajame eisme. Todėl keliamas klausimas, jeigu būtų važinėjęs ateinančius 15 metų nepatekdamas į jokį eismo įvykį ar jam vis tiek per periodinius patikrinimus pareigūnai būtų leidę dalyvauti eisme lyg turėtų galiojantį vairuotojo pažymėjimą. Atkreipiamas dėmesys, kad aplinkybė, jog nebuvo informuotas apie teisių susigrąžinimo procedūrą buvo įrodytą pačios bylos medžiagoje, be to nutarimą surašęs pareigūnas patvirtino ir vykusiame posėdyje.

2.2. Remiantis ANK 423 straipsnio 4 dalimi nurodoma, kad už ANK 423 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo 1 iki 2 metų, tačiau atkreipiamas dėmesys, kad neprivalo skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, o neturintiems teisės vairuoti transporto priemones privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 1 iki 2 metų.

2.3. Apeliantas mano, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į jo pastabas, jog vyriausiasis tyrėjas, išnagrinėjęs bylą: 1) neatsižvelgė į jo pateiktus paaiškinimus; 2) netinkamai įvertino eismo įvykyje dalyvavusių asmenų kaltę; 3) neatliko abiejų eismo dalyvių apklausos; 4) neprijungė prie administracinės bylos eismo įvykio vietos fotonuotraukų; 5) neatliko eksperimento, kuris mano, kad būtų paneigęs visas vyriausiojo pareigūno interpretacijas dėl A. M. kaltės; 6) netinkamai vertino faktines administracinės bylos aplinkybes; 7) neprijungė prie administracinės bylos svarbių įrodymų.

2.4. Skunde nurodoma, kad buvo pažeisti šie ANK straipsniai:

2.4.1. ANK 563 straipsnis, nes pareigūnas tyrė bylą neobjektyviai, nevisapusiškai ir neišsamiai;

2.4.2. ANK 566 straipsnis, nes tiriant administracinius nusižengimus ir nagrinėjant administracinių nusižengimų bylas, vadovaujamasi lygybės prieš įstatymą, proporcingumo, teisingumo principais, tačiau nagrinėjamu atveju prioritetas buvo teikiamas pačio vyriausiojo tyrėjo sukurtai situacijai ir neįvertinti bylai svarbūs įrodymais ir esantys akivaizdus prieštaravimai – A. M. transporto priemonė prieš eismo įvykį jau kuris laikas buvo sustojusi ir nejudėjo; ne A. M. automobilis, o paskirtuko vairuotojas atsitrenkė į jo stovinčio automobilio šoną; paspirtuko vairuotojas toje vietoje važiuodamas šaligatviu neturėjo teisės kirsti kelio, o turėjo važiuoti šaligatviu į šoną, todėl dėl eismo įvykio yra akivaizdžiai kaltas tik paspirtuko vairuotojas; A. M. nebuvo tinkamai suteikta informacija, kad praėjus administracinės poveikio priemonės terminio – teisės vairuoti transporto priemonę atėmimui privalo atlikti papildomus kursus, apie kuriuos buvo informuotas policijos pareigūno tik po šio eismo įvykio ir iš karto tai padarė;

2.4.3. ANK 657 straipsnis, nes nebuvo įvertintos administracinės bylos faktinės aplinkybės, jo paaiškinimai, eismo įvykio schema, pareigūnas net sukūrė KET taisyklėse neegzistuojanti terminą šalutinis šaligatvis, bei neteisingai įvertino A. M. kaltę, taip pat neteisingai nurodė, kad A. M. susidūrė su elektriniu dviračiu, nors iš tikrųjų ne dviratis, o paspirtukas atsitrenkė į jau tam tikrą laiko tarpą stovintį automobilio šoną. Atkreipiamas dėmesys, kad paspirtuko stabdymo žymė buvo labai ilga, o automobilis tokios neturėjo, kas anot apelianto, tik įrodo paspirtuko vairuotojo kaltę, o ne automobilio vairuotojo. Priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar iš tikro buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn;

2.4.4. ANK 577 straipsnis, nes administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nebuvo leista susipažinti su bylos medžiaga, nebuvo paaiškinta, kad turi teisę turėti advokatą, nebuvo priimti apelianto teikiami dokumentai;

2.4.5. ANK 587 straipsnis, nes apelianto prašymu neskyrė nei eksperto, nei specialisto, siekiant nustatyti apelianto neteisėtus veiksmus ir jo kaltę dėl eismo įvykio;

2.4.6. ANK 593 straipsnis, nes nevykdė įgaliojimų, neatliko įvykio vietos, vietovių apžiūros, neatliko parodymų patikrinimo vietoje, neatliko eksperimento, neapklausė įvykį mačiusių žmonių – liudytojų;

2.4.7. ANK 609 straipsnis, nes procesiniuose dokumentuose nėra nurodytas nei vienas liudytojas bei koks buvo dviračio stabdymo kelias;

2.4.8. ANK 601 straipsnio 1 dalis, nes nagrinėjant bylą nepasinaudojo teise susipažinti su informacija ir nepareikalavo iš miesto savivaldybės viešojo stebėjimo kamerų įrašų ar kaimyninių namų kamerų užfiksuotos vaizdinės medžiagos iš įvykio vietos.

Atsiliepimas

3. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininkas Arnoldas Glodenis atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeista ir apeliacinio skundo netenkinti.

3.1. Institucija mano, kad pagrindinė sąlyga šio eismo įvykio kilimui buvo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens (A. M.) veiksmai, t. y. važiuojant šalutiniu keliu reikalavimo duoti kelia nevykdymas.

3.2. Atkreipiamas dėmesys, kad eismo įvykio vietoje tiek vienam, tiek kitam eismo įvykio dalyviui buvo apribotas matomumas dėl šalia sankryžoje augusių krūmų ir tai turėjo įtakos abiejų eismo dalyvių veiksmams.

3.3. Nesutinkama su apeliaciniame skunde dėstomais argumentais, kad eismo įvykio dalyviai dėl eismo įvykio aplinkybių nebuvo apklausti. Byloje yra tiek administracinėn atsakomybėn patraukto asmens, tiek ir nukentėjusiojo atstovo surašyti parodymai. Be to, minėti asmenys papildomai buvo apklausti ir vykusio teisminio nagrinėjimo metu, o A. M. ir nagrinėjant bylą ne teismo tvarka. Nors A. M. teigia, kad jo vairuotas automobilis iki eismo įvykio jau kurį laiką stovėjo, tačiau tai prieštarauja teismo posėdžio metu elektrinį dviratį (vadovaujantis tuo metu galiojusia Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – SEAKĮ) redakcija, būtent tokią transporto priemonę vairavusio) J. J. duotiems parodymams, pačio A. M. 2023 m. birželio 9 d. rašytame paaiškinime nurodytoms aplinkybėms (A. M. tuomet nurodė, kad automobiliui stojant, o ne stovint prieš Klaipėdos gatvę į priekinį kampą atsitrenkė paspirtukas) ant jo vairuoto automobilio užfiksuotiems (fotografuojant) apgadinimas (iš nuotraukų yra matomas apgadinimas ant priekinio bamperio, priekinėje dešinės pusės dalyje).

3.4. Atkreipiamas dėmesys, kad A. M., vairuodamas automobilį, apskritai negalėjo dalyvauti viešajame eisme, nes jis neturėjo teisės vairuoti, o jo vairuotam automobiliui nustatyta tvarka nebuvo atlikta ir negaliojo privalomoji techninė apžiūra.

3.5. Nurodoma, kad teisės vairuoti sugrąžinimas yra VĮ „Regitra“, o ne policijos kompetencija. Be to, policija neturi pareigos informuoti asmenį, kuriam buvo atimta teisė vairuoti, kokia tvarka ji sugrąžinama. Tai reglamentuoja SEAKĮ 24 straipsnis, tačiau kiekvienas eismo dalyvis privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti taisykles ir jų laikytis, nes to reikalauja Kelių eismo taisyklių 5 punktas,

3.6. Teigiama, kad A. M. į bylos nagrinėjimą ne teismo tvarka buvo atsinešęs fotonuotraukų, tačiau jų nepaliko teigdamas, kad jos jam bus reikalingos duodant į teismą savivaldybę dėl netinkamai prižiūrimų gatvių, todėl jos ir nebuvo pridėtos prie bylos, tačiau visos nuotraukos, tiek darytos A. M., tiek esančios Eismo įvykių informacinėje sistemoje buvo vertinamos priimant nutarimą.

4. Teismo posėdyje apeliantas A. M. pareiškė, jog atsisako savo skundo dalies kurioje prašė išteisinti dėl eismo įvykio. Šioje dalyje sutinka, jog buvo abipusė kaltė ir savo kaltę pripažįsta. Kitoje dalyje savo skundą palaiko. Institucijos atstovas prašo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Skundas tenkintinas.

6. ANK 652 straipsnio 1 dalis nustato, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.

7. Iš apeliacinio skundo turinio bei žodinio paaiškinimo teismo posėdžio metu matyti, kad Pareiškėjas nesutinka su atliktu administracinio nusižengimo tyrimu dėl ANK 423 straipsnio 2 dalies, su nustatytomis aplinkybėmis (vairavo automobilį neturėdamas tam teisės) bei paskirta bauda ir administracinio poveikio priemone. Bylą nagrinėjant žodinio proceso tvarka Pareiškėjas atsiėmė skundą dalyje dėl su eismo įvykiu susijusiu aplinkybių.

8. Iš administracinio nusižengimo bylos matyti, kad administracinio nusižengimo tyrimas pradėtas 2023 m. birželio 6 d. tarnybiniu pranešimu apie eismo įvykį.

9. 2023 m. rugsėjo 1 d. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas už tai, kad 2023 m. birželio 6 d. 20.30 val. J. Bielino g. – Klaipėdos g. sankryžoje, Panevėžyje, vairuodamas automobilį, kuriam neatlikta privalomoji techninė apžiūra, neturėdamas teisės vairuoti (neįvykdęs vairuotojo pažymėjimo susigrąžinimo sąlygų), norėdamas sukti į dešinę iš šalutinio kelio, nereguliuojamoje sankryžoje, neįsitikino, kad tai daryti saugu, nedavė kelio pagrindiniu keliu, šaligatviu, jam iš dešinės pusės atvažiuojančiam elektriniam dviračiui (paspirtukui), kuriuo vairuotojas neįsitikino, kad saugu kirsti važiuojamąją kelio dalį (abipusė kaltė). Minėtame protokole A. M. paaiškino, kad aplinkybę, jog neturi teisės vairuoti sužinojo tik 2023 m. rugsėjo 1 d. iš pareigūno K. M. žodžių ir jokio pranešimo nėra gavęs.

10. Iš 2023 m. spalio 6 d. nutarimo matyti, kad A. M. nesutiko su kaltinimu dalyje, jog neturėjo teisės vairuoti, motyvuodamas tuo, kad jam niekas nepranešė, jog jis neteko teisės vairuoti. Tokie jo paaiškinimai rodo, kad jis iš pradžių nesuprato, kodėl laikoma, jog jis neturi teisės vairuoti. Akivaizdu, jog jis manė, kad kažkada (jam nežinant kada ir už ką) jam buvo atimta ta teisė. Tik vėlesniuose skunduose jis jau nurodo, kad laikėsi draudimo vairuoti 2022 m. rugsėjo 29 d. nutarimu nustatytą terminą, tačiau nežinojo, jog kad reikia kreiptis VĮ „Regitrą“ norint atgauti teisę vairuoti.

11. Institucijos atstovas nutarime atkreipė dėmesį į Kelių eismo taisyklių 5 punktą, Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais 24 straipsnio 3 punktą, nurodant, kad teisės vairuoti suteikimas ir grąžinimas yra priskiriamas VĮ „Regitra“ kompetencijai, o ne Policijai.

12. Administracinis nusižengimas – vairavimas transporto priemonės neturint teisės ar kai ta teisė atimta, gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia, t. y. pažeidėjas žino, jog jis neturi teisės vairuoti, tačiau vairuoja. Todėl teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju aktualus ir 2022 m. rugsėjo 29 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje, kuriuo A. M. skirta 170 eurų bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas (teisė vairuoti transporto priemones) 3 mėnesiams. A. M. paskirta administracinio poveikio priemonė įsigaliojo 2023 m. vasario 21 d. ir galiojo iki 2023 m. gegužės 20 d. A. M. teigia, kad visą tą laiką jis vykdė draudimą ir nevairavo automobilio. Tai paneigiančių duomenų byloje nėra. Iš minėto nutarimo matyti, kad jame nėra jokios informacijos kaip asmuo turi elgtis, kai yra paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas. Nors Institucijos atstovas teigia, jog pažeidėjas turi žinoti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti taisykles ir jų laikytis, nes to reikalauja Kelių eismo taisyklių 5 punktas, tačiau teismo nuomone taip vertinti A. M. veiksmus nėra teisinga. Atkreiptinas dėmesys, kad minėtame 2022-09-29 nutarime yra nurodyti (akcentuoti) teisės aktai (ANK 675 ir 676 straipsniai), kurie yra svarbūs nubaustam asmeniui. Tokia nuoroda suponuoja, jog šiuose straipsniuose yra visa aktuali informacija susijusi su nubaudimu. Tačiau šiuose straipsniuose nėra nieko pasisakyta apie teisės vairuoti atgavimo procedūrą. Tokia nutarime esanti nuoroda gali klaidinti ir su teise sąsajų turinčius asmenis, nekalbant apie asmenis, kurie su teise neturi nieko bendro. Tai, kad tokia nutarimo forma (ir jame esanti informacija) nebuvo išsami, o galbūt netgi klaidinanti, patvirtina ir tai, jog po kurio laiko (2023 metais) nutarimo blankas buvo keičiamas. Naujo pavyzdžio nutarimuose jau nurodoma, kad <... Pasibaigus specialiosios teisės atėmimo terminui, ji grąžinama teisės aktų nustatyta tvarka. Dėl teisės vairuoti transporto priemones grąžinimo reikia kreiptis į šią teisę suteikiančią instituciją...>. Akivaizdu, jog nutarimas buvo papildytas įrašant informaciją, kaip reikia elgti kai yra skiriamas teisės vairuoti atėmimas. Taigi, išdėstytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad A. M. veikoje nėra subjektyvinės pusės – tyčios vairuoti transporto priemonę neturint tam teisės. Nesant vieno iš administracinio nusižengimo sudėties dalių nėra ir administracinio nusižengimo.

13. Aukštesnės instancijos teismas sprendžia, kad eismo įvykio metu A. M. paskirtos specialiosios teisės atėmimas – teisės vairuoti transporto priemones 3 mėnesių terminas jau buvo pasibaigęs. Duomenų, kad A. M. per nustatytą terminą būtų pažeidęs minėtą administracinio poveikio priemonę nėra. Todėl šalintina aplinkybė, kad A. M. eismo įvykio padarymo metu neturėjo teisės vairuoti transporto priemones.

14. ANK 423 straipsnio 2 dalyje padarytas pažeidimas užtraukia baudą vairuotojams nuo 150 iki 300 eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo 600 iki 850 eurų. Atsižvelgiant į tai, kad iš kaltinimo šalintina aplinkybė, jog vairavo neturėdamas teisės vairuoti, skirtina nauja bauda, kuri artima minimaliam jos dydžiui. Atsižvelgiant į tai, kad Institucijos 2023 m. spalio 6 d. nutarimu paskirta bauda ir pagal ANK 415 straipsnio 2 dalį, paskirtos baudos subendrintinos vadovaujantis ANK 38 straipsniu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

A. M. apeliacinį skundą tenkinti.

Iš Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. spalio 6 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 50-ANR_N-7152-2023 pašalinti, kaltinimą, kad vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti, neįvykdęs vairuotojo pažymėjimo susigražinimo sąlygų.

Už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 423 straipsnio 2 dalyje padarymą, A. M. paskirti 160 eurų (vieno šimto šešiasdešimt eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis ANK 38 straipsniu skirti galutinę administracinę nuobaudą – 160 eurų (vieno šimto šešiasdešimt eurų) baudą

Kitoje dalyje Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. spalio 6 d. nutarimą Nr. 50-ANR_N-7152-2023 palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Sigitas Bagdonavičius