Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolanta Gailevičienė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės O. L. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018-02-07 nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo D. L. (D. L.) patikslintą ieškinį atsakovei O. L. ir atsakovės patikslintą priešieškinį ieškovui dėl santuokos nutraukimo ir kt., tretieji asmenys AB „Swedbank“, UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“, A. Č., A. L., išvadą teikianti institucija Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo patikslintą ieškinį atsakovei ir atsakovės patikslintą priešieškinį ieškovui dėl santuokos nutraukimo ir kt., tretieji asmenys AB „Swedbank“, UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“, A. Č., A. L., išvadą teikianti institucija Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius. Ieškovas bylos nagrinėjimo metu pateikė prašymą nustatyti jo bendravimo su nepilnamečiu vaiku – sūnumi M. L. (toliau – sūnus) tvarką. Nurodė, kad civilinės bylos nagrinėjimo metu jam nesudaromos tinkamos galimybės matytis su sūnumi. Pažymėjo, jog nesant konkretaus bendravimo grafiko, su atsakove geranoriškai susitarti dėl jo ir sūnaus bendravimo tvarkos nepavyksta.Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2018-01-09 nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkino, t. y. taikė laikinąsias apsaugos priemones – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo nagrinėjamoje civilinėje byloje nustatė laikiną ieškovo bendravimo su sūnumi tvarką. Klaipėdos apygardos teismas 2018-03-01 nutartimi Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018-01-09 nutartį paliko nepakeistą.Atsakovė 2018-02-06 teismo posėdyje pateikė prašymą panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018-01-09 nutartį, kuria ieškovo prašymu buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, – nustatyta laikina ieškovo ir jo sūnaus bendravimo tvarka.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Pirmosios instancijos teismas 2018-02-07 nutartimi atsakovės prašymą atmetė. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimui pagrindą paprastai sudaro pasikeitusios ar paaiškėjusios naujos bylos aplinkybės, kurios leidžia teismui daryti išvadą, kad teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nebėra reikalingos teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti ar prioritetiniams vaiko interesams šeimos bylose apsaugoti.Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog ieškovui sudaromos kliūtys bendrauti su vaiku, todėl teismo pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių poreikis yra išlikęs. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog nėra pagrindo išvadai, jog šioje bylos stadijoje tarp šalių apskritai nėra ginčo dėl bendravimo su vaiku. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog teismas neturi pagrindo manyti, jog vaiko ir tėvo bendravimo tvarkos apibrėžtumas, stabilumas, nuolatinumas, kurį užtikrina laikina tėvo ir vaiko bendravimo tvarka, galėtų kaip nors varžyti motinos teises.Pirmosios instancijos teismas taip pat pažymėjo, jog CPK 385 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas sprendimą nutraukti santuoką, teismas privalo išspręsti pareikštų reikalavimų dėl vaikų išlaikymo, jų gyvenamosios vietos, dalyvavimo juos auklėjant ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymo, vieno sutuoktinio išlaikymo ir turto padalijimo, žalos atlyginimo, jeigu šis reikalavimas pareikštas, klausimus. CPK 376 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis anksčiau paminėtomis CPK normomis, atsakovės argumentus, kad teismas neturi teisės šioje byloje nagrinėti ir spręsti bendravimo su vaiku klausimų, nes tokio reikalavimo šalys nekėlė, atmetė kaip nepagrįstus.

III. Atskirojo skundo argumentai

Atsakovė (toliau – apeliantė) pateikė atskirąjį skundą, juo prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo 2018-02-07 nutartį ir sustabdyti civilinę bylą. Apeliantė nurodė, jog nei ieškovas, nei ji nesikreipė į teismą su reikalavimu dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su nepilnamečiu sūnumi nustatymo, nes ginčo dėl bendravimo su vaiku nėra, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai 2018-01-09 nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo nagrinėjamoje civilinėje byloje nustatė laikiną ieškovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką.Apeliantė nurodė, jog ieškovas neįleidžia į butą, pakeitė spynas, neperdavė raktų.Apeliantė nurodė, jog ieškovas vilkina procesą – neatvyksta į teismo posėdžius teismui pripažinus jo dalyvavimą būtinu.Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas prašė apeliantės skundą atmesti.Ieškovas nurodė, jog pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas tenkinti apeliantės prašymą ir panaikinti 2018-01-09 nutartimi taikytą laikinąją apsaugos priemonę, pagrįstai nurodė, jog laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimui pagrindą paprastai sudaro pasikeitusios ar paaiškėjusios naujos bylos aplinkybės, kurios leidžia teismui daryti išvadą, kad teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nebėra reikalingos teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti ar prioritetiniams vaikų interesams šeimos bylose apsaugoti. Ieškovas pažymėjo, kad jam teigiant ir nepakeitus savo pozicijos, jog jam sudaromos kliūtys bendrauti su vaiku, teismo pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių poreikis yra išlikęs ir nėra pagrindo manyti, jog šioje bylos stadijoje tarp šalių apskritai nėra ginčo dėl bendravimo su vaiku. Nurodė, jog pirmosios instancijos teismas taip pat pažymėjo, kad neturi pagrindo manyti, jog tėvo ir vaiko bendravimo tvarkos apibrėžtumas, stabilumas, nuolatinumas, kurį užtikrina laikina tėvo ir vaiko bendravimo tvarka, galėtų kaip nors varžyti motinos teises.Ieškovas nurodė, jog atsakovė, teikdama atskirąjį skundą bei papildomus motyvus, vadovavosi negaliojančia CPK redakcija (naujoji redakcija galioja nuo 2017-01-02), todėl pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog vadovaujantis CPK 385 straipsniu teismas turi teisę spręsti klausimus, susijusius su vaiko bendravimo tvarka, peržengdamas pareikštų reikalavimų, kiek tai susiję su vaiko interesais, ribas ir savo iniciatyva (t. y. nesant bylos šalių reikalavimų), nagrinėjamu atveju – nustatyti bendravimo tvarką.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).Apeliantė reikalavimą panaikinti pirmosios instancijos teismo taikytas laikinąsias apsaugos priemones, iki teismo sprendimo įsiteisėjimo nagrinėjamoje civilinėje byloje nustatant laikiną ieškovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, faktiškai grindžia tuo, jog nei ieškovas, nei ji nesikreipė į teismą su reikalavimu dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarkos nustatymo, nes ginčo dėl bendravimo su vaiku nėra, todėl pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą bei taikydamas laikinąją apsaugos priemonę peržengė ieškinio reikalavimo ribas. Su šiais apeliantės argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka. Nors apeliantė nurodė, jog ginčo tarp jos ir ieškovo dėl bendravimo su sūnumi nėra, tačiau pirmosios instancijos teismui 2018-01-09 nutartimi paskyrus laikinąją apsaugos priemonę – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo nagrinėjamoje civilinėje byloje nustačius laikiną ieškovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, šį teismo sprendimą apeliantė apskundė, kas pagrįstai leidžia daryti išvadą, jog apeliantė nesutaria dėl ieškovo bendravimo su vaiku tvarkos. Apeliacinės instancijos teismas pritaria ieškovo argumentams, kad nepagrįsti apeliantės argumentai, jog pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo spręsti dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos, nes tokio reikalavimo nė viena šalis nereiškė. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog CPK 385 straipsnio 1 dalyje (redakcija, galiojanti nuo 2017-01-02) reglamentuojama, kad pripažindamas santuoką negaliojančia, teismas turi išspręsti vaikų ir sąžiningo sutuoktinio išlaikymo, taip pat vaikų gyvenamosios vietos, dalyvavimo juos auklėjant ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymo klausimus. Taigi, nors šalys tokio reikalavimo ir nereiškė, tačiau iškilus ginčui dėl sūnaus bendravimo su ieškovu, pirmosios instancijos teismas jį pagrįstai sprendė, juolab kad dėl bendravimo su sūnumi tvarkos nustatymo ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pirmosios instancijos teismui 2018-01-09 nutartimi paskyrus laikinąją apsaugos priemonę – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo nagrinėjamoje civilinėje byloje nustačius laikiną ieškovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, apeliantė šį teismo sprendimą apskundė, jį Klaipėdos apygardos teismas 2018-03-01 nutartimi paliko nepakeistą, o apeliantės atskirąjį skundą atmetė, kas įrodo, jog laikinoji apsaugos priemonė paskirta pagrįstai. Be to, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog apeliantės skundo dėl pirmosios instancijos teismo 2018-01-09 nutartimi paskirtos laikinosios apsaugos priemonės ir nagrinėjamo atskirojo skundo argumentai iš esmės yra tie patys.Laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo pagrindą įprastai sudaro pasikeitusios ar paaiškėjusios naujos bylos aplinkybės, kurios leidžia teismui daryti išvadą, kad teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nebėra reikalingos teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti ar prioritetiniams vaiko interesams šeimos bylose apsaugoti. Apeliantė nenurodė anksčiau paminėtų naujų bylos aplinkybių, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė apeliantės prašymą panaikinti 2018-01-09 nutartimi paskirtą laikinąją apsaugos priemonę. Dėl kitų šalių procesiniuose dokumentuose nurodytų argumentų teismas atskirai nepasisako, nes jie neturi įtakos skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui.Apeliantė atskiruoju skundu prašė sustabdyti bylos nagrinėjimą. Duomenų, kad toks prašymas buvo pareikštas pirmosios instancijos teismui (išnagrinėtas skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi), byloje nėra. CPK 312 str. nustatyta, kad apeliaciniame (atskirajame) skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Todėl apeliantės prašymo stabdyti bylą apeliacinės instancijos teismas nenagrinėja.Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią keisti ar naikinti nėra teisinio pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018-02-07 nutartį palikti nepakeistą.