Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Rasa Valentinienė Baudžiamoji byla Nr.1A-399-106/2011

2011 m. birželio 23 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Rasos Valentinienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų M. M., E. Š. ir E. G. apeliacinius skundus dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2011-02-11 nuosprendžio, kuriuo

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 1 d. ir, pritaikius BK 72 str. 3d., paskirtas laisvės apribojimas 1 metams, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. vakaro iki 7 val. ryto, jeigu tai nėra susiję su darbu, neatlygintinai išdirbti 90 valandų per 5 mėnesius sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Konfiskuota iš M. M. 100 Lt į valstybės biudžetą;

pagal BK 178 str. 1 d. ir, pritaikius BK 72 str. 3 d., paskirtas laisvės apribojimas 1 metams, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. vakaro iki 7 val. ryto, jeigu tai nėra susiję su darbu, neatlygintinai išdirbti 90 valandų per 5 mėnesius sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Konfiskuota iš E. Š. 100 Lt į valstybės biudžetą;

E. G. pripažintas kaltu pagal BK 189 str. 1d. ir paskirta 30 MGL ( trijų tūkstančių devynių šimtų Lt) bauda, nustatant ją sumokėti per keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas ir V. K., jis apeliacinio skundo nepateikė.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. M. ir E. Š. nuteisti už tai, kad pagrobė svetimą turtą, o E. G. įgijo turtą, žinodamas, kad tas turtas gautas nusikalstamu būdu:

2009-03-27 dieną, nakties metu, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, Gargždų mieste, Melioratorių gatvės gyvenamojo namo Nr. 14 kieme, V. K., M. M., E. Š., iš anksto susitarę ir bendrai veikdami bendrininkų grupe, nuo R. S. naudojamo automobilio „Audi A8“, v. n. „(duomenys neskelbtini)“ pagrobė 3000 Lt vertės keturis lengvo lydinio ratlankius su padangomis, padarydami nukentėjusiajai R. S. 3000 Lt turtinę žalą.

2009-03-28 apie 10 val. E. G. įsigijo iš V. K. 3000 Lt vertės 4 ratus su lengvo lydinio ratlankiais, kuriuos V. K., veikdamas su M. M. ir E. Š. 2009-03-27 nakties metu pagrobė nuo R. S. naudojamo automobilio „Audi A8“, v.n. „(duomenys neskelbtini)“ stovėjusio prie namo Nr. 14, Melioratorių gatvėje, Gargždų mieste. Tokiu būdu E. G., žinodamas, kad automobilio ratai su lengvo lydinio ratlankiais yra gauti nusikalstamu būdu, juos įgijo ir laikė savo namuose, esančiuose Liaučių k., Šilutės r., iki 2009-07-02, kai juos kratos metu surado policijos pareigūnai.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai atmestini.

Apylinkės teismas išsamiai, nešališkai ištyrė nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir teisingai kvalifikavo apeliantų nusikalstamus veiksmus. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį M. M., E. Š. ir E. G. atžvilgiu, apylinkės teismas pagrįstai nuosprendį pagrindė kaltinamojo V. K. parodymais, įvykio vietos, daiktų apžiūros protokolais, kitais ištirtais bei teismo nuosprendyje aptartais įrodymais ir padarė teisingą išvadą, kad M. M., E. Š. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 str. 1 d., o E. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 189 str. 1 d.

Dėl M. M. ir E. Š. apeliacinių skundų.

Išnagrinėjusi baudžiamąją bylą ir įvertinusi byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumą jų leistinumo ir patikimumo aspektu, teisėjų kolegija daro išvadą, jog M. M. ir E. Š. nuteisti pagrįstai. Nuteistųjų apeliacinių skundų argumentus, jog jie dalyvaudami nuimant ratus nuo nukentėjusiosios automobilio, nežinojo, kad dalyvauja vagystėje, kolegija atmeta, nes jie paneigti bylos įrodymais.

M. M. jau pirminėje apklausoje (t. 1, b. l. 110-113) prisipažino, kad kartu su E. Š. ir V. K. pavogė automobilio ratus nuo “Audi A8”. E. Š. pirminės apklausos metu taip pat visiškai kaltu prisipažino. (t. 1, b. l. 134-137). Nurodė tokias pačias aplinkybes kaip ir nuteistieji M. M. ir V. K.. Patvirtino, jog suprato, kad važiuoja pagrobti svetimą turtą. Už tai jam ir M. M. buvo sumokėta po 100 Lt.

Nuteistieji M. M. ir E. Š. tik 2009-07-17 papildomos apklausos metu pakeitė savo pirminius parodymus ir teigė, kad jie tik nuvažiavo paimti ratų ir nesuprato, kad ratai yra vagiami (t. 1, b. l. 116-118, 140-142), analogiškus parodymus davė ir teisiamojo posėdžio metu, teigdami, jog tyrimo pradžioje kaltais prisipažino, išsigandę pareigūnų smurto ir grasinimų.

Kaip matosi iš apklausos protokolų, parodymai, kuriuose jie pripažino savo kaltę yra išsamūs, iš esmės atitinka bendrininko V. K. duotus parodymus apie nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes (Įtariamojo apklausos protokolai, t.1, b. l. 42-44, 60-61, Akistatos protokolas, t. 1, b. l. 90-91, Teisiamojo posėdžio protokolas, t. 2, b. l. 173). M. M. parodymus davė dalyvaujant gynėjui, kuris dėl apklausos vedimo tvarkos ar kitų įstatymo pažeidimų jokių pareiškimų nepateikė, kaip ir nuteistasis, savo parašu patvirtino apklausos protokole užfiksuotus nuteistojo parodymus.

Kaltinamųjų versija apie pareigūnų smurtą ir grasinimus yra akivaizdžiai išgalvota ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai ją atmetė. Akivaizdu, kad ikiteisminio tyrimo pradžioje, kol nebuvo sugalvoję gynybos versijos, nuteistieji M. M. ir E. Š. kaltais prisipažino ir davė parodymus apie vagystės padarymo aplinkybes.

Kolegija sutinka su apylinkės teismo išvada, kad tokie kaltinamųjų M. M. ir E. Š. parodymai, kad jie nežinojo, jog dalyvauja svetimo turto vagystėje, vertintini kaip gynybinė pozicija, siekiant išvengti atsakomybės. Vien tas faktas, kad nuteistieji nuvykę į Gargždus apie 18 val., laukė kol sutems ir aplinkui nebus praeivių, patvirtina, kad M. M. ir E. Š. suprato, kad vykdys nusikalstamus veiksmus.

Vertinant aukščiau išdėstytus įrodymus, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su apylinkės teismo nuosprendžio motyvais ir išvadomis dėl M. M. ir E. Š. kaltės ir šių duomenų visumos pagrindu, kolegija konstatuoja, kad baudžiamojoje byloje surinkti įrodymai nenuginčijamai patvirtina nuteistųjų M. M. ir E. Š. kaltę, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 str. 1 d.

Dėl E. G. apeliacinio skundo.

Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisiamajame teismo posėdyje ištirtus įrodymus, padarė motyvuotas išvadas dėl nuteistojo kaltės, nusikalstamą veiką tinkamai kvalifikavo, kartu teisingai taikė baudžiamojo įstatymo bei baudžiamojo proceso normas.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos nuomone, nuteistojo E. G. apeliacinis skundas nepagrįstas, jo argumentai nepaneigia motyvuotų nuosprendžio išvadų, kurias apylinkės teismas padarė, ištyręs byloje surinktus įrodymus ir juos įvertinęs (BK 20 str.). Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, nuosprendyje padarytos išvados atitinka faktines bylos aplinkybes ir nesudaro pagrindo jį panaikinti.

Lietuvos Respublikos BK 189 str. numatyta atsakomybė už įgijimą, naudojimąsi arba realizavimą nusikalstamu būdu gauto turto, žinant, kad tas turtas gautas nusikalstamu būdu. Ši nusikalstama veika yra formalioji, t. y. nusikaltimas laikomas baigtu nuo nusikalstamu būdu gauto turto įgijimo, naudojimosi juo arba jo realizavimo. Subjektyvioji nusikalstamu būdu gauto turto įgijimo, naudojimo ar realizavimo pusė pasireiškia tiesiogine tyčia, t. y. asmuo turi suprasti, jog įgyja nusikalstamu būdu gautą turtą, juo naudojasi arba jį realizuoja, ir to norėti. Šiam nusikaltimui svarbu tai, kad kaltininkas žino, jog turtas, kurį jam perduoda naudotis kitas asmuo, yra gautas nusikalstamu būdu. Asmens žinojimas turi būti patvirtinamas byloje nustatytų aplinkybių visuma.

Apeliacine skunde E. G. nurodo, kad nesuvokė, jog nusipirko ratus, kurie buvo įgyti nusikalstamu būdu ir tik kratos metu suprato, kad V. K. jam pardavė automobilio ratus, kurie buvo įgyti nusikalstomu būdu. BK 189 straipsnis išskiria specialų objektą – žinomai nusikalstamu būdu įgytą ar realizuotą turtą. Įstatymas nereikalauja, kad kaltininkas žinotų visas nusikaltimo, padaryto įgyjant turtą, aplinkybes. Užtenka nustatyti tai, kad kaltininkas įgydamas turtą supranta, jog įgyja arba realizuoja nusikalstamu būdu gautą turtą, ir to nori. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu E. G. parodė, kad pamatęs be ratų ant plytų stovintį automobilį, o prie jo policijos pareigūnus, suprato jog automobilio ratai, kuriuos siūlo V. K. yra pavogti ir nenorėjo jų imti, tačiau Vidmantas jį įkalbėjo ( Įtariamojo apklausos protokolas, t. 1, b. l. 160-163). Šie parodymai duoti dalyvaujant gynėjui, visiškai atitinka nuteistojo V. K. parodymus, kurie, priešingai negu teigiama apeliaciniame skunde, yra vienodi. V. K. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios nuosekliai teigė, kad E. G. žinojo, jog įsigyja vogtus automobilio ratus ( Įtariamojo apklausos protokolai, t.1, b. l. 42-44,60-61, Akistatos protokolas, t. 1, b. l. 90-91, Teisiamojo posėdžio protokolas, t. 2, b. l. 173). Todėl vėlesni apelianto parodymai, jog jis nieko nežinojo apie vagystę, tik įtarė, kad automobilio ratai gali būti vogti, atmestini kaip nepagrįsti ir vertinti kaip siekimas išvengti atsakomybės.

Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad nuteistasis V. K. turėtų tikslą E. G. apkalbėti. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su šia pirmosios instancijos teismo išvada.

Be to, nuteistasis M. M. pirmos apklausos metu nurodė, kad E. G. pasiūlė jam užsidirbti pinigų t.y. nuvažiuoti į Gargždus ir padėti nusukti ratus. Tokias pačias aplinkybes pirmos apklausos metu nurodė ir E. Š.. Pirmosios instancijos teismas teisingai pabrėžė, jog aplinkybę, kad E. G. žinojo ir suprato, kad įsigyja vogtus ratus, patvirtina ir tai, kad jis organizavo ratų parvežimą iš Gargždų, , paprašydamas tai padaryti M. M., M. M. ir E. Š. už kelionę sumokėjo sumą, žymiai viršijančią jų turėtas išlaidas ( po 100 Lt), žinojo, kad V. K. neturi jokio automobilio, neužsiima prekyba atsarginėmis detalėmis, mokėjo už ratus V. K. ženkliai mažesnę sumą nei reali ratų vertė.

Visuma šių aplinkybių rodo, jog E. G. teiginiai, jog nežinojo ir neįtarė, jog nusipirko vogtus ratus, yra paneigti ir atmestini.

Apeliantas taip pat nurodo, kad su įgytu turtu buvo sąžiningas, neslėpė, neišmetė, neperdavė tretiesiems asmenims, o tai rodo, kad nebijojo baudžiamojo persekiojimo dėl jų įsigijimo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tolimesnis elgesys su įgytu turtu veikos kvalifikavimui reikšmės neturi, iki vagystės išaiškinimo praėjo nemažai laiko, todėl negalima atmesti, jog nuteistasis nebesitikėjo, kad pagrobtų ratų bus pas jį ieškoma ir todėl jų neslėpė.

Nuosprendyje išvados padarytos remiantis ne prielaidomis, kaip teigiama apeliaciniame skunde, bet išsamiai ištirtais ir įvertintais įrodymais, atskleistas jų turinys, patikrintos nuteistųjų gynybos versijos. Nuosprendžio aprašomojoje dalyje aiškiai išdėstyta įrodytomis pripažintos nusikalstamų veikų aplinkybės. Nusikalstamų veikų aprašymas atitinka baudžiamojo įstatymo dispozicijos turinį, atsispindi veikų sudėčių elementai ir visa, kas reikšminga kvalifikavimui.

Tenkinti apeliacinius skundus juose nurodytais motyvais nėra pagrindo. Kretingos rajono apylinkės teismo nuosprendis pripažintinas pagrįstu bei teisėtu ir nekeistinas.

Bylą nagrinėdamas apeliacine tvarka, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, bei patikrina, ar nėra padaryta esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

nuteistųjų M. M., E. Š. ir E. G. apeliacinius skundus atmesti.