- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-03-20
- Bylos Nr.
- 2A-747-661/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alvydas Barkauskas (pran.), Neringa Švedienė
- Ieškovas
- VšĮ „Utenos verslo informacijos centras“
- Atsakovas
- UADB „Ergo Lietuva“
- Trečiasis asmuo
- J. J.
- Kategorijos
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Alvydo Barkausko, teisėjų Neringos Švedienės ir Rūtos Veniulytės –Jankūnienės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo VšĮ „Utenos verslo informacijos centras“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. sausio 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Všį „Utenos verslo informacijos centras“ ieškinį atsakovui UADB „Ergo Lietuva“, trečiajam asmeniui J. J. dėl įvykio pripažinimo draudiminiu, teismas, išnagrinėjęs bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I Ginčo esmė
Ieškovas VšĮ „Utenos verslo informacijos centras“ pareiškė ieškinį, kuriuo prašė pripažinti draudiminiu 2010 m. liepos 7 d. įvykusį įvykį, kuomet VšĮ „Utenos verslo informacijos centras“, (duomenys neskelbtini), Utena pastato rūsį apsėmė vanduo; priteisti iš atsakovo UADB „Ergo Lietuva“ ieškovo VŠĮ „Verslo informacijos centras“ naudai visas turėtas su šia byla bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2009-10-11 ieškovas sudarė įmonių turto draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su UADB „Ergo Lietuva“. Pagal sutartį patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), Utenoje, apdraustos nuo draudimo liudijime nurodytų rizikų: ugnies, vandens, stiklo dūžio, gamtinių jėgų, trečiųjų asmenų veikos rizikų. 2010-07-07 ieškovo pastato rūsį apsėmė vanduo. Apie įvykį nedelsiant buvo pranešta UAB „Utenos vandenys“ dispečeriui, taip pat telefonu buvo informuotas ir atsakovas. 2010-07-08 atvykęs atsakovo atstovas surašė defektinį aktą, kuriame nurodė sugadintą turtą ir įvykio aplinkybes. Ieškovas 2010-08-06 iš atsakovo gavo sprendimą dėl 2010-07-07 žalos Nr. (duomenys neskelbtini). Sprendime nurodoma, kad atsakovas išnagrinėjęs pranešimą apie 2010-07-07 įvykį adresu (duomenys neskelbtini), Utena, kai buvo apsemtos rūsio patalpos, nustatė, kad šis įvykis nelaikomas draudžiamuoju ir draudimo išmoka nebus mokama, nes žalos priežastis neatitinka draudžiamojo įvykio dėl vandens rizikos apibrėžimo, neatitinka nei vieno iš kitų apdraustų rizikų apibrėžimo ir yra priskiriama prie nedraudžiamųjų įvykių. Ieškovas nesutinka su atsakovo pateiktu įvykio kvalifikavimu, dėl šių priežasčių. Ieškovas vandens riziką suvokė plačiąja prasme, kad draudimas atlygins visus nuostolius patirtus dėl vandens padarinių. Įmonių turto draudimo taisyklės Nr. 057 ieškovui buvo įteiktos jau pasirašius draudimo sutartį kartu su draudimo polisu. Atsakovo Įmonių turto draudimo taisyklių Nr. 057: 16.1.2.1; 16.1.2.3; 17.1.12 punktų nuostatos yra ydingos, nes suteikia draudikui galimybę piktnaudžiauti savo teisėmis prieš prisijungimo būdu sudarančią sutartį šalį. Iš esmės yra susiaurinama draudimo apsauga, be to toks aiškinimas prieštarauja draudimo sutarties prigimčiai bei sampratai (CK 6.987str.). Tokiu atveju draudikui yra sudaryta galimybė bet kada atsisakyti mokėti draudimo išmoką.
Atsiliepimas
Atsakovas pateikė atsiliepimą į pareikštą ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Atsakovas nurodė, kad Įmonių turto draudimo sutartis yra savanoriško (ne privalomojo) draudimo sutartis. Vadinasi draudiko pareiga mokėti draudimo išmoką atsiranda ne visais atvejais kilus žalai, o tik tais, kurie aptarti draudimo sutartyje. Draudikas privalo mokėti draudimo išmoką, kai įvykio faktinės aplinkybės atitinka sutarties sąlygas (draudžiamojo įvyko apibrėžimą). Draudžiamasis įvykis yra aplinkybė, atitinkanti konkrečią sutarties sąlygą. Draudžiamųjų įvykių apibrėžimai, išimtys (atvejai, kada įvykiai nepripažįstami draudžiamaisiais) detaliai išdėstyti Įmonių turto draudimo taisyklėse Nr. 057 (toliau - Taisyklės). Taisyklių 17.1.12 p. yra aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, jog nedraudžiamaisiais laikomi įvykiai, kai turtas sugadintas dėl vandens (...) patekimo į patalpų vidų iš išorės per pastato atitvarinius elementus, išskyrus atvejus, kai vamzdžiai trūksta apdrausto pastato sklype (16.1.2.3.). Ieškovo rūsio patalpos buvo užlietos trūkus vandentiekio įvadui gretimame sklype. Toks įvykis pagal sutarties sąlygas nėra draudžiamasis. Atsakovas nepagrįstai nurodo, jog ši sąlyga jam nėra tinkamai atskleista, todėl laikytina siurprizine ir yra netaikytina. Ieškovas yra juridinis asmuo, todėl turėjo atsakingai vertinti jam siūlomos sudaryti draudimo sutarties sąlygas. Vienas svarbiausių bet kokios draudimo sutarties turinio elementų - nedraudžiamųjų įvykių sąrašas. Jis apsprendžia konkrečios draudimo apsaugos apimtį.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012 m. sausio 18 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas konstatavo, kad ieškovas nepagrįstai vadovaujasi draudimo taisyklių D skyriaus, kuris reglamentuoja įmonių turto draudimą nuo visų rizikų, 19 punktu, kadangi šalių sudarytoje draudimo sutartyje aiškiai apibrėžta, nuo kokių rizikų yra apdraudžiamas ieškovo turtas ir šis skyrius ieškovui negali būti taikomas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Ieškovas pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. sausio 18 d. sprendimo. Atsakovas prašo panaikinti sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliantas nurodo, kad:
Teismas netinkamai taikė normas, reglamentuojančias draudimo teisinius santykius. Bylą nagrinėjęs teismas, pažeidė CK 6.987 straipsnio ir Draudimo įstatymo 2 straipsnio 27 dalį, kur nurodyta, kad „Draudžiamasis įvykis - draudimo sutartyje nurodytas atsitikimas, kuriam įvykus draudikas privalo mokėti draudimo išmoką.“Pagal Draudimo įstatymo 2 straipsnio 27 dalį, o taip pat pagal CK 6.987 straipsnio 1 dalį draudimo sutartyje (polise) suformuluoto draudžiamojo įvykio faktas yra pakankamas pagrindas atsirasti draudiko prievolei mokėti draudimo išmoką.CK 6.193 straipsnyje įtvirtintos sutarčių aiškinimo taisyklės reikalauja sutartis aiškinti sąžiningai, nagrinėti tikruosius sutarties šalių ketinimus, įvertinti, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys, atsižvelgti į sutarties sudarymo aplinkybes, jos esmę ir tikslą, jos sąlygų tarpusavio ryšį, šalių elgesį prieš ir po sutarties sudarymo.
Atsiliepimas
Atsakovas pateikė atsiliepimą į pareikštą apeliacinį skundą, su juo nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas nurodo, kad:
Atsakovas detaliai ir nuodugniai ištyrė visas įvykusio įvykio aplinkybes. Atsakovas kelis kartus apžiūrėjo ieškovės pastatą bei užfiksavo visas įvykio aplinkybes, surašydamas 2010-07-08 ir 2010-07-27 defektinius aktus. Atsakovas taip pat užsiklausė vandentiekio avariją likvidavusio asmens UAB „Utenos vandenys“ apie 2010-07-07 įvykusio įvykio aplinkybes bei priežastis; Atsakovas gavo 2010-07-20 UAB „Utenos vandenys“ raštą Nr. SD-417 „Dėl žalos Nr. 2252-0312 1 -001“, kuriame nurodoma, kad 2010-07-07 trūko vandentiekio įvadas į gyvenamąjį namą esantį adresu - (duomenys neskelbtini), Utenoje, ir vanduo per gruntą pateko į ieškovės valdomą pastatą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Utena. Šiame rašte taip pat nurodoma, kad trukusį vandentiekio įvadą eksploatuoja savininkas I. J..2009-08-06 atsakovas priėmė sprendimą dėl 2009-07-07 įvykusio įvykio (Sprendimas dėl 2009-07-07 žalos Nr. 2252-0312 1 -001), kuriuo 2009-07-07 įvykį pripažino nedraudžiamuoju. Atsakovas nurodė, kad įvykęs įvykis neatitinka draudimo sutartyje numatyto draudžiamojo įvykio apibrėžimo, todėl yra laikomas nedraudiminiu ir draudimo išmoka dėl įvykusio įvykio nemokama. Taip pat nurodė, kad pagal draudimo sutarties sąlygas įvykęs įvykis yra priskiriamas prie nedraudžiamųjų įvykių.Tarp ieškovės ir atsakovo buvo sudaryta įmonių turto draudimo sutartis, neatsiejama draudimo sutarties dalis yra įmonių turto draudimo taisyklės (ERGO, ĮTDT, 2009) Nr. 057 (toliau - draudimo taisyklės). Draudimo taisyklių C dalies „Įmonių turto draudimas nuo išvardintų rizikų“ 16 skyrius „Draudžiamieji įvykiai“ numato, kokie įvykiai susiję su draudimo sutartimi apdraustomis rizikomis yra laikomi draudžiamaisiais įvykiais (atsitikimai, kuriems įvykus atsakovas privalo mokėti draudimo išmoką). Draudimo taisyklių 16.1.2. p. (16.1.2.1. - 16.1.2.5. p.) detaliai nurodo, kokie konkretūs įvykiai susiję su draudimo rizika - vandeniu yra pripažįstami draudžiamaisiais įvykiais. Jokie kiti įvykiai susiję su draudimo rizika vandeniu, išskyrus šiuose punktuose nurodytus įvykius nėra laikomi draudžiamaisiais įvykiais ir įvykus kitiems įvykiams draudikui nekyla pareiga išmokėti draudimo išmoką.2010-07-07 įvykęs įvykis, kurio metu buvo užlietos Pastato rūsio patalpos, neatitinka draudimo taisyklėse (16.1.2.1. - 16.1.2.5. p.) numatytų draudiminio įvykio sąlygų, todėl yra nedraudžiamasis.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra nustatyta. Todėl analizuotini apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai. Apeliaciniame skunde iš esmės keliamas ginčas dėl įvykio pripažinimo draudiminiu.
Nagrinėjamu atveju, draudžiamųjų įvykių apibrėžimai, išimtys (atvejai, kada įvykiai nepripažįstami draudžiamaisiais) detaliai išdėstyti Įmonių turto draudimo taisyklėse Nr. 057, kurias patvirtino UADB „Ergo Lietuva“ generalinis direktorius 2009 m. liepos 09 d. įsakymu Nr. 160 ir kurios galioja nuo 2009 m. liepos 20 d. (toliau - Taisyklės). Taisyklių 17.1.12 p. yra aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, jog nedraudžiamaisiais laikomi įvykiai, kai turtas sugadintas dėl vandens (...) patekimo į patalpų vidų iš išorės per pastato atitvarinius elementus, išskyrus atvejus, kai vamzdžiai trūksta apdrausto pastato sklype (16.1.2.3.).
Ieškovas prašo pripažinti įvykį draudžiamuoju, vadovaudamasis draudimo taisyklių C skyriaus (Įmonių turto draudimas nuo išvardintų rizikų) 16.1.2.3. punktu (b. 1. 61), kuriame nurodyta, kad draudžiamasis įvykis yra vandentiekio, kanalizacijos, kondicionavimo, šildymo karštu vandeniu ar garu vamzdžių pastato išorėje trūkumo ar jų užšalimo, jei Šie vamzdynai yra apdraustame sklype ir naudojami apdraustam pastatui. Tuo tarpu, iš bylos medžiagos matyti, kad 2010-07-07 ieškovo rūsio patalpos buvo užlietos trūkus vandentiekio įvadui gretimame sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), Utenoje, ir vanduo per gruntą pateko į verslo informacijos centro pastato rūsį (b. 1. 29). VšĮ „Utenos verslo informacijos centras“ yra adresu (duomenys neskelbtini), Utena, t.y., vandentiekis truko ne ieškovo valdomame sklype (b. 1. 29).
Apelianto nuomone, įvykęs įvykis turi būti pripažįstamas draudžiamuoju vien dėl tos aplinkybės, kad draudimo liudijime tarp draudžiamųjų rizikų buvo nurodyta rizika - vanduo. Kolegija nesutinka su šiuo apeliacinio skundo argumentu. Tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta draudimo sutartis. CK 6.987 str. nustato, kad draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką (premiją) sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudiminis įvykis. Draudimo įstatymo 2 str. 11 p. numato draudiminis įvykis - draudimo sutartyje nurodytas atsitikimas, kuriam įvykus draudikas privalo mokėti draudimo išmoką. Taigi, pagal sudarytą draudimo sutartį įvykęs įvykis yra pripažįstamas draudžiamuoju tik tuo atveju, jei draudimo sutartyje toks įvykis yra apibrėžiamas (nurodomas) draudžiamuoju, kuriam įvykus draudikas privalo mokėti draudimo išmoką.
Tarp ieškovės ir atsakovo buvo sudaryta įmonių turto draudimo sutartis, neatsiejama draudimo sutarties dalis yra įmonių turto draudimo taisyklės (ERGO, ĮTDT, 2009) Nr. 057 (toliau - draudimo taisyklės). Draudimo taisyklių C dalies „Įmonių turto draudimas nuo išvardintų rizikų“ 16 skyrius „Draudžiamieji įvykiai“ numato, kokie įvykiai susiję su draudimo sutartimi apdraustomis rizikomis yra laikomi draudžiamaisiais įvykiais (atsitikimai, kuriems įvykus atsakovas privalo mokėti draudimo išmoką). Draudimo taisyklių 16.1.2. p. (16.1.2.1. - 16.1.2.5. p.) detaliai nurodo, kokie konkretūs įvykiai susiję su draudimo rizika - vandeniu yra pripažįstami draudžiamaisiais įvykiais. Jokie kiti įvykiai susiję su draudimo rizika vandeniu, išskyrus šiuose punktuose nurodytus įvykius nėra laikomi draudžiamaisiais įvykiais ir įvykus kitiems įvykiams draudikui nekyla pareiga išmokėti draudimo išmoką.
Draudimo taisyklių C dalies „Įmonių turto draudimas nuo išvardintų rizikų“ 17 skyriaus „Nedraudžiamieji įvykiai“ 17.1.12 p. numato, kad „Draudiko pareiga mokėti draudimo išmoką neatsiranda, jei apdraustas turtas sugadintas, sunaikintas ar prarastas dėl: vandens patekimo į apdraustų patalpų vidų per atitvarinius pastato elementus ir angas, išskyrus, jei šios angos atsirado dėl draudžiamojo įvykio“. Adresu - (duomenys neskelbtini), Utena esančiame žemės sklype, trūkus vandentiekio įvadui į gyvenamąjį namą adresu (duomenys neskelbtini), Utena (eksploatuojamam I. J.) vanduo per gruntą pateko į žemės sklypą, kuriame yra apelianto valdomas pastatas ((duomenys neskelbtini), Utena) ir per atitvarinius pastato elementus ir angas (pamatus) pateko į pastato patalpų vidų. Šiuo atveju, pagal aukščiau minėtas draudimo sutarties sąlygas, įvykis kurio metu vanduo į pastatą pateko per atitvarinius pastato elementus ir angas (pamatus) yra laikomas nedraudiminiu.
Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino įvykusio įvykio aplinkybes, sudarytos draudimo sutarties sąlygas ir pripažino, kad įvykęs įvykis pagal sudarytos draudimo sutarties sąlygas nėra laikomas draudžiamuoju ir dėl to ieškovės pareikštą ieškinį atmetė.
Teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir tuo pagrindu tinkamai pritaikė materialinės teisės normas, dėl ko skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, pakeisti ar naikinti jį apeliacinių skundų motyvais nėra pagrindo (CPK 320 str.).
Atsakovas prašo priteisti iš apelianto 2000 Lt išlaidų teisinei pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme. Kadangi apelianto skundas atmetamas, todėl vadovaujantis LR CPK 93 str., 98 str. atsakovui iš apelianto priteistinos šio patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme. Tačiau atsižvelgiant į CPK 98 str. 2 d., LR teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalių dydžių 8.11 p., į atsakovui suteiktų teisinių paslaugų apimtį ir pobūdį, surašant atsiliepimą į skundą, apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, sprendžia kad atsakovui priteistinų išlaidų, susijusių su atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymu, dydis mažintinas iki 1500 Lt (CPK 98 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas,
nutaria:
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. sausio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti UADB „Ergo Lietuva“ iš VšĮ „Utenos verslo informacijos centras“ 1500 Lt bylinėjimosi išlaidų.