Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

atsakovės – Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovui A. T.,

nedalyvaujant trečiojo suinteresuoto asmens – Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovui Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas 2020 m. kovo 9 d. skundu kreipėsi į apygardos administracinį teismą ir prašė:

1) panaikinti 2019 m. spalio 22 d. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno II teritorinio skyriaus sprendimą Nr. STS – 3619 Dėl V. K. darbingumo lygio;

2) panaikinti 2019 m. lapkričio 25 d. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Sprendimų kontrolės skyriaus sprendimą Nr. SS – 2727 Dėl V. K. darbingumo lygio;

3) panaikinti 2020 m. sausio 9 d. Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sprendimą Nr. S – 6 Dėl V. K. darbingumo lygio;

4) įpareigoti Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atlikti pakartotinį pareiškėjo V. K. darbingumo lygio vertinimą.

Pareiškėjas skunde (b. l. 59-63) nurodė, taip pat paaiškino teismo posėdžio metu, kad neįgalumas jo atžvilgiu buvo nustatytas neobjektyviai, nes nebuvo vadovaujamasi kriterijais, galiojančiais nuo 2019 m. kovo 1 d. NDNT Kauno II teritoriniame skyriuje buvo žiūrima tik į nugaros smegenų pažeidimų kriterijus (I skyrius – nervų sistemos ligos), o į XIII skyriaus (jungiamojo audinio ir judamojo atramos aparato ligos) nuostatas nebuvo žiūrima.

Nurodė, kad atvykus į NDNT Kauno II skyrių, kabinete sėdėjo du specialistai, kurių vienas pareiškėjui davė suprasti, jog vertins tik nervų sistemos ligas. Pareiškėjo nusiskundimų ir paaiškinimų niekas nenorėjo klausyti. Dėl to pareiškėjui susidarė įspūdis, jog jo atžvilgiu sprendimas jau priimtas iš anksto, nors vienas asmuo tokio sprendimo priimti negali, nes tai neobjektyvu. Be to, pareiškėjas pageidavo, kad jį apžiūrėtų nepriklausomi specialistai, tačiau šis jo prašymas nebuvo patenkintas.

Pabrėžė, kad pareiškėjas nebuvo konsultuotas neurochirurgo dėl stuburo susirgimų, kadangi pas šį specialistą buvo labai ilga eilė, todėl ilgai reikėjo laukti.

Atsakovė - Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir jos atstovas teismo prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į skundą (b. l. 67-69) nurodė ir atstovas paaiškino teismo posėdžio metu, kad darbingumo lygis yra vertinamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. A1-78/V-179 patvirtintu Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašu (toliau - Kriterijų aprašas), jo 1, 2 priedais ir taip pat Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašu (toliau - Tvarkos aprašas). Vadovaujantis Kriterijų aprašo 3 punktu, asmens darbingumo lygis nustatomas įvertinus medicininius, t. y. asmens bazinį darbingumą ir asmens veiklos bei gebėjimų dalyvauti kriterijus. Medicininiai kriterijai (bazinis darbingumas), vadovaujantis Kriterijų aprašo 4 punktu, vertinami atsižvelgiant į asmens sveikatos būklę ir į visas jo darbingumui įtaką darančias ligas, traumas, patologines būkles bei su tuo susijusius organizmo funkcijų sutrikimus.

Pažymėjo, kad pareiškėjo darbingumo lygiui esminę įtaką daro diagnozuoti suaugusiųjų stuburo osteochondrozės, kaklo ir krūtinės nervų šaknelių, juosmens ir kryžmens nervų šaknelių sukelti sveikatos funkciniai sutrikdymai. Vertinant pareiškėjo darbingumo lygį 2019 metais, buvo pritaikytas Kriterijų aprašo 1 priedo I skyriaus 14.1 papunktis, kuris yra vertinamas 90 proc. bazinio darbingumo lygio verte ir kuris taikomas, kai asmeniui diagnozuojamas periferinės nervų sistemos, neuroraumeninės jungties ir raumenų ligos, nežymus funkcijos sutrikimas (raumenų jėga nepakitusi, sutrikę jutimai, parestezijos, susilpnėję sausgysliniai antkaulių refleksai, asmuo savarankiškas). Pastarasis kriterijus buvo pritaikytas dėl tos priežasties, kad pareiškėjui diagnozuota lėtinė radikulopatija C5-7, Th 6-7 disko protrūzija stuburo osteochondrozės, spondiloartrozės fone su vyraujančiu skausminiu sindromu (5 balai), ribojančiu judesių amplitudę: skausminga stuburo palpacija, raumenų jėga nepakitusi, tonusas normalus, patologinių refleksų nėra, hipestezija pagal C5-6 šakneles. Akcentavo, kad vertinant vertebrogenines neurologines ligas, gali būti taikomas tik vienas 14 punkto papunktis arba tik vienas XIV skyriaus 80.1 papunkčio papunktis, atsižvelgiant į vyraujančią klinikinę pasireiškimo formą.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Teismui pateiktų įrodymų visetas patvirtina teisiškai reikšmingas aplinkybes, kad pareiškėjo darbingumo lygis buvo vertinamas 2019 m. spalio 22 d. NDNT Kauno II teritoriniame skyriuje. Pareiškėjui ginčijamu 2019 m. spalio 22 d. sprendimu Nr. STS-3619 buvo nustatytas 100 proc. darbingumo lygis (b. l. 10-30). Pareiškėjas su tokias išvada nesutiko ir pateikė skundą NDNT Kontrolės skyriui. 2019 m. spalio 24 d. NDNT Sprendimų kontrolės skyrius priėmė nagrinėti pareiškėjo prašymą patikrinti NDNT Kauno II teritorinio skyriaus 2019 m. spalio 22 d. sprendimą ir atlikti pakartotinį darbingumo lygio vertinimą. NDNT Sprendimų kontrolės skyrius, atlikęs Kauno II teritorinio skyriaus sprendimo patikrą ir pakartotinį darbingumo įvertinimą, 2019 m. lapkričio 25 d. priėmė šioje byloje ginčijamą sprendimą Nr. SS-2727, kuriuo paliko nepakeistą 2019 m. spalio 22 d. sprendimą ir pareiškėjo skundą atmetė. Kontrolės skyrius pakartotinio darbingumo lygio vertinimo metu nustatė, kad NDNT teritorinis skyrius tinkamai įvertino pareiškėjui diagnozuotus organizmo funkcinius sutrikimus, kurie patvirtinti siuntimo į NDNT duomenimis ir kartu pateiktais dokumentais, teisingai taikė darbingumo lygio nustatymą reglamentuojančius teisės aktus ir priėmė pagrįstą sprendimą (6-7, 52-54, 71-106, 121-130). Ginčijame sprendime atsakovė akcentavo, kad NDNT teritoriniai skyriai ir NDNT Sprendimų kontrolės skyrius, vertindami darbingumo lygį, vadovaujasi gydymo įstaigos pateiktu siuntimu, prie jo pridėtais medicininiais dokumentais, pagrindžiančiais asmeniui diagnozuotą sveikatos funkcijos sutrikimą. NDNT nėra gydymo įstaiga, todėl negali asmenims diagnozuoti susirgimų, keisti gydančių specialistų nustatytų diagnozių ar spręsti kitokius, su gydymo procesu susijusius klausimus. Už siuntimo į NDNT teisingumą atsako asmenį gydantis gydytojas, už konkrečios konsultacijos teisingumą atsako ją suteikęs gydytojas specialistas.

Teismui pateikti duomenys taip pat patvirtina, kad pareiškėjas 2019 m. gruodžio 11 d. pateikė skundą Ginčų komisijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (b. l. 50), kuriame nurodė, jog nesutinka su Kontrolės skyriaus sprendimu, nes jaučia nuolatinius stuburo skausmus, todėl nepagrįstai buvo nustatytas 100 proc. darbingumo lygis, o taip pat prašė, kad jo atvejį ištirtų nepriklausomi specialistai. Ginčų komisija, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, priėmė šioje administracinėje byloje ginčijamą 2020 m. sausio 9 d. sprendimą Nr. S-6 (b. l. 2-5). Šiame sprendime Ginčų komisija konstatavo, kad Sprendimų kontrolės skyrius dėl pagrindinėje diagnozėje nurodytų ligų G54.2, G54.3, G54.4, M42.1 (TLK- 10-AM kodai) pagrįstai vadovavosi Kriterijų aprašo 1 priedo I dalies 14.1. punktu, taikytinu periferinės nervų sistemos, neuroraumeninės jungties ir raumenų ligoms, kai nustatytas nežymus funkcijos sutrikimas (raumenų jėga nepakitusi, sutrikę jutimai, parestezijos, susilpnėję sausgysliniai antkaulių refleksai, asmuo savarankiškas), ir pagrįstai nustatė 90 procentų bazinį darbingumą, kai galima vienetinė bazinio darbingumo vertė - 90 procentų, nes tai patvirtina 2019 m. spalio 21 d. UAB „ (duomenys neskelbtini) “ siuntimo į NDNT Nr. R-4-158 duomenys; 2019 m. rugsėjo 3 d. neurochirurgo konsultacijos išvada; 2019 m. rugsėjo 20 d. neurologo konsultacija (diagnozuoti stuburo degeneraciniai pakitimai, FN II0. Galūnių raumenų jėga nepakitusi, raumenų tonusas normalus, sausgysliniai refleksai K-D (lygūs), koordinacinius mėginius atlieka tiksliai, stuburo judesiai riboti, palpacija skausminga, hipestezija pagal C5, C6 šakneles, nervų tempimo simptomas (+) 50°). Mažesnė procentinė vertė dėl šių susirgimų nenustatyta, nes asmens byloje Nr. 155100 nėra duomenų apie lengvą funkcijos sutrikimą: raumenų jėga - 4-5 balai, sutrikę jutimai, parestezijos, susilpnėję sausgysliniai antkaulių refleksai ar plaštakos jėga - 2 balai ar pėdos jėga - 0-1 balas ir asmuo savarankiškas.

Ginčų komisija sprendime taip pat konstatavo, kad nėra pagrindo skirti nepriklausomus ekspertus, nes skundo nagrinėjimo metu buvo vadovaujamasi byloje esančia medicinine dokumentacija. Be to, pareiškėjas 2019 m. rugsėjo 13 d. buvo apžiūrėtas Kauno poliklinikos neurologo, 2019 m. rugsėjo 3 d. - UAB „(duomenys neskelbtini)“ MC gydytojo neurochirurgo, todėl nėra pagrindo skirti papildomų gydytojų konsultacijų. Ginčijamame sprendime Ginčų komisija taip pat akcentavo, kad asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti kriterijai vertinami balais nuo 0 iki 4, atsižvelgiant į asmens gebėjimą dalyvauti kasdieniniame gyvenime, dirbti, panaudoti turimą profesinę kvalifikaciją ar įgyti naują bei būti savarankiškam (Kriterijų aprašo 8 p.). Asmens veikla ir gebėjimas dalyvauti vertinami užpildžius Asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti klausimyną (Kriterijų aprašo 2 priedas). Kriterijų aprašo 10 punkte nurodyta, kad gauti Asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti klausimyno balai prilyginami koeficientams. Tuo atveju, kai įvertinus Asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti veikloje požymius, nustatomi 93-101 balas, balai prilyginami koeficientui 0,7. Tuo atveju, kai įvertinus Asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti veikloje nustatomi 84-92 balai, balai prilyginami koeficientui 0,8. Tuo atveju, kai įvertinus Asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti veikloje asmeniu nustatomi 68-83 balai, balai prilyginami koeficientui 0,9. Tuo atveju, kai įvertinus Asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti veikloje asmeniui nustatomi 23-67 balai, balai prilyginami koeficientui 1. Tuo atveju, kai įvertinus Asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti veikloje asmeniui nustatomi 10-22 balai, balai prilyginami koeficientui 1,1. Tuo atveju, kai įvertinus Asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti veikloje asmeniui nustatomi 0-9 balai, balai prilyginami koeficientui 1,2 (Kriterijų aprašo 10.1-10.5 p.). Atsižvelgdama į Asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti klausimyną, vadovaudamasi Kriterijų aprašo 10 punktu, Ginčų komisija nusprendė, kad Sprendimų kontrolės skyrius ginčijamame sprendime tinkamai įvertino pareiškėjo Asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti kriterijus ir klausimyno balus (14) ir pagrįstai prilygino koeficientui 1,1. Kriterijų aprašo 11 punkte nurodyta, kad apskaičiuojant asmens darbingumo lygį, bazinio darbingumo procentai dauginami iš Asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti koeficiento. Pareiškėjui pagrįstai nustatytas 90 procentų bazinis darbingumas, o Asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti koeficientas lygus 1,1. Atlikus sandaugos veiksmą bei remiantis Kriterijų aprašo 9, 10 ir 11 punktais, pareiškėjui pagrįstai buvo nustatytas 100 procentų darbingumo lygis, o netektas darbingumas - 0 procentų.

Teismo posėdyje buvo apklausta liudytoja G. K. (NDNT Kauno teritorinio skyriaus vertintoja, b. l. 71-78), kuri parodė, kad pareiškėjas pateikė NDNT teritoriniam skyriui kitų specialistų vertinimus, išrašus iš medicininių dokumentų. Jokių žymesnių pakitimų nebuvo nustatyta, stuburo pakitimų liekamųjų reiškinių taip pat nebuvo nustatyta, galūnių jėga išliko nepakitusi. Pabrėžė, kad pareiškėjui klausimyną padėjo užpildyti tik vienas vertintojas. Akcentavo, kad buvo pateikti neurochirurgo ir neurologo išrašai ir atsakovė jų turinio keisti negali, o stuburo pakitimai nesukėlė jokių funkcinių sutrikimų. Liudytoja taip pat parodė, kad priimant skundžiamą 2019 m. spalio 22 d. sprendimą buvo vadovaujamasi Kriterijų aprašo, Tvarkos aprašo redakcijomis, įsigaliojusiomis nuo 2019 m. kovo 1 d.

Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo (toliau - ir Įstatymas) 2 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad darbingumo lygis – tai asmens pajėgumas įgyvendinti anksčiau įgytą profesinę kompetenciją, įgyti naują profesinę kompetenciją arba atlikti mažesnės profesinės kompetencijos reikalaujančius darbus. Įstatymo 20 straipsnio 4 dalis numato, kad darbingumo lygis nustatomas įvertinus asmens sveikatos būklę ir galimybes atlikti turimos kvalifikacijos darbus, įgyti naują kvalifikaciją ar dirbti darbus, nereikalaujančius profesinės kvalifikacijos po to, kai yra panaudotos visos galimos medicininės ir profesinės reabilitacijos bei specialiosios pagalbos priemonės. Darbingumas įvertinamas procentais, jo lygis nustatomas 5 punktų intervalais (Įstatymo 20 str. 7 d.). Darbingumo lygio nustatymo tvarkos bendrosios nuostatos, numatytos Įstatymo IV skirsnyje, detalizuotos šias įstatymo nuostatas įgyvendinančiais poįstatyminiais norminiais teisės aktais: Socialinės apsaugos ir darbo bei Sveikatos apsaugos ministrų bendru 2005 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. A1-78/V-179 patvirtintu Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašu (toliau - ir Kriterijų aprašas), Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašu (toliau - ir Tvarkos aprašas), taip pat Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. Al-171 patvirtintu Ginčų dėl neįgalumo lygio ir darbingumo lygio nustatymo nagrinėjimo tvarkos aprašu (toliau - ir Ginčų nagrinėjimo tvarkos aprašas). Ginčus dėl darbingumo lygio nustatymo nagrinėja ir sprendžia Ginčų komisija (Įstatymo 23 str. 1 d., Tvarkos aprašo 41 p.). Teismas akcentuoja, kad Ginčų komisija pagal pateiktą teisinį reglamentavimą yra išankstinė ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija ir ji savarankiško darbingumo lygio vertinimo neatlieka.

Teismas, remdamasis ginčui aktualiomis Įstatymo, Kriterijų aprašo, Tvarkos aprašo nuostatomis, akcentuoja, kad ginčo atveju svarbu nustatyti, ar pareiškėjo darbingumo lygis buvo įvertintas laikantis teisės aktų reikalavimų, ar nebuvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių vertinant darbingumo lygį ištyrimą bei sprendimų dėl darbingumo lygio nustatymo priėmimą. Pagal esamą teisinį reguliavimą darbingumo lygio nustatymo procedūrą inicijuoja gydantis gydytojas, kuris nustatęs diagnozę ir atsižvelgęs į tai, kad taikant gydymą ir (ar) reabilitacijos priemones išlieka organizmo funkcijų sutrikimų, pateikia asmens sveikatos priežiūros įstaigos gydytojų konsultacinei komisijai atitinkamus dokumentus. Teismas taip pat pabrėžia, kad pagal ABTĮ 3 straipsnio imperatyvias nuostatas administraciniai teismai sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. Taigi, teismas, pagal jam priskirtą kompetenciją nagrinėdamas ginčą dėl darbingumo lygio nustatymo, turi spręsti tik teisės klausimus - ar NDNT, Sprendimų kontrolės skyrius (iš dalies Ginčų komisija vertindama jau priimtus sprendimus) nustatydami darbingumo lygį pareiškėjui, laikėsi teisės aktų reikalavimų. Teismas turi pareigą tik nustatyti, ar buvo tinkamai atliktos teisės aktais NDNT, Kontrolės skyriaus, Ginčų komisijos kompetencijai priskirtos funkcijos, ar priimant sprendimus buvo laikomasi teisės aktais apibrėžtų pagrindinių procedūrų, ypač taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, ar priimti sprendimai yra pagrįsti nustatytomis aplinkybėmis ir ginčo teisinius santykius reguliuojančiomis teisės normomis, ar savo turiniu neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams. Tuo tarpu NDNT, Kontrolės skyrius, taikydami dokumentinės analizės metodą, sprendžia dėl darbingumo lygio nustatymo, be kita ko, pasitelkdami specialias žinias, reikalingas kvalifikuotam reiškinių vertinimui medicinine prasme. Minėtas proceso administraciniame teisme pobūdis lemia ir įrodinėjimo proceso ypatumus. Įrodinėjimas administraciniame procese prasideda institucijoje, administracinis teismas vertina, ar institucija surinko pakankamai faktinių duomenų priimti teisėtą sprendimą, todėl įrodinėjimas nagrinėjant bylą administraciniame teisme yra subsidiarinio pobūdžio. Dėl nurodytų motyvų ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas aktyvus teismo vaidmuo tiriant administraciniame teisme įrodymus neturėtų būti suprantamas kaip teismo pareiga surinkti visus įrodymus, patvirtinančius administracinio sprendimo teisėtumą. Taigi, įrodinėjimas administraciniame teisme yra pagalbinio pobūdžio, kuris nesuponuoja teismo pareigos įvertinti visus viešojo administravimo subjekto surinktus įrodymus iš naujo, nes administracinį sprendimą dėl darbingumo lygio priima viešojo administravimo institucija, o ne teismas (žr., pvz., LVAT 2017 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-140-602/2017).

Įstatymo 20 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad darbingumo lygio nustatymo kriterijus ir tvarką nustato Socialinės apsaugos ir darbo ministras kartu su Sveikatos apsaugos ministru. Kaip jau buvo paminėta, 2005 m. kovo 21 d. bendru įsakymu Nr. A1-78/V-179 buvo patvirtinti Kriterijų aprašas ir Tvarkos aprašas su atitinkamais priedais (teismas vadovaujasi paminėtų teisės aktų redakcijomis, galiojusiomis ginčijamų administracinių aktų priėmimo metu). Tvarkos aprašas reglamentuoja dokumentų, reikalingų darbingumo lygiui nustatyti, pateikimą, darbingumo lygio, termino, atsiradimo laiko, priežasties nustatymą, pakartotinį darbingumo lygio vertinimą (Tvarkos aprašo 1 punktas). Darbingumo lygį nustato NDNT (2 punktas). Darbingumo lygis nustatomas vadovaujantis Kriterijų aprašu (Tvarkos aprašo 4 punktas). Kriterijų aprašas apibrėžia kriterijus, kuriais vadovaujantis nustatomas darbingumo lygis, bei jų taikymą (Kriterijų aprašo 1 punktas). Šiuo Kriterijų aprašu turi vadovautis NDNT, nustatydama asmenų darbingumo lygį, ir asmens sveikatos priežiūros įstaigos, nukreipdamos asmenis į NDNT darbingumo lygiui nustatyti ( Kriterijų aprašo 2 punktas). Kriterijų aprašo 3 punktas numato, kad asmens darbingumo lygis nustatomas vertinant šiuos kriterijus: medicininius, t. y. asmens bazinį darbingumą (1 priedas) ir asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti (2 priedas). Bazinis darbingumas vertinamas atsižvelgiant į asmens sveikatos būklę - į visas jo darbingumui įtaką darančias ligas, traumas, patologines būkles ir su tuo susijusius organizmo funkcijų sutrikimus ( Kriterijų aprašo 4 punktas). Jei asmens organizmo funkcijos sutrikusios dėl dviejų ar daugiau ligų ar traumų, nustatomi mažiausi ligos ar traumos padarinius atitinkantys bazinio darbingumo procentai, vadovaujantis Kriterijų aprašo 6 punkto nuostatomis (5 punktas). Pagal Kriterijų aprašo 6 punktą, jei dėl kelių ligų ar traumų atsiradę funkciniai sutrikimai stiprina vienas kitą, dėl sunkiausio organizmo funkcijos sutrikimo bazinio darbingumo procentai dauginami iš koeficientų 6.1 – 6.4 punktuose nustatyta tvarka. Bazinis darbingumas vertinamas procentais nuo 0 iki 100. Gauti bazinio darbingumo procentai negali būti mažesni už 0 ir didesni už 100. Asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti kriterijai vertinamai balais nuo 0 iki 4, atsižvelgiant į asmens gebėjimą dalyvauti kasdieniame gyvenime, dirbti, panaudoti turimą profesinę kvalifikaciją ar įgyti naują bei būti savarankiškam. Asmens veikla ir gebėjimas dalyvauti vertinami užpildžius Asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti klausimyną. Pagal Kriterijų aprašo 11 punktą, apskaičiuojant asmens darbingumo lygį, bazinio darbingumo procentai dauginami iš asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti koeficiento.

Teismas atkreipia dėmesį, kad LVAT praktikoje ne kartą akcentuota, jog teismui nesuteikta kompetencija pačiam nustatyti darbingumo lygį (žr., pvz., LVAT 2012 m. balandžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1789/2012). Nagrinėdamas ginčą dėl darbingumo lygio nustatymo, teismas sprendžia išimtinai tik teisės klausimus. Teismui nesuteikta kompetencija spręsti medicininius ir darbingumo lygio nustatymo (klasifikavimo) klausimus (žr., pvz., LVAT 2012 m. balandžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-328/2012, 2019 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-847-602/2019). LVAT 2013 m. kovo 7 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A502-22/2013, apygardų administraciniams teismams imperatyviai nurodė, kad specialių mokslo žinių reikalaujantis medicinos srities klausimų sprendimas nepatenka į administracinio teismo kompetencijos ribas, todėl administracinis teismas iš esmės neprivalo pasisakyti, ar medicininių kriterijų vertinimą NDNT ir Ginčų komisija atliko pagal realią pareiškėjo sveikatos būklę. Įvertinant šiuos kriterijus teisės taikymo požiūriu jie gali būti paneigti ar jais gali būti suabejota tik tais atvejais, kai byloje būtų pateiktos kitos specialistų išvados, neatitinkančios jau nustatytų. Kitokių specialistų pagrįstų medicininių išvadų, nei buvo nustatytos atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens, nagrinėjamoje administracinėje byloje nėra. Abejoti administracinėje byloje esančiais išrašais iš medicininių dokumentų bei pareiškėjui atliktų ir medikų aprašytų tyrimų duomenimis teismas neturi jokio pagrindo. Taip pat būtina akcentuoti, kad Kriterijų aprašas ir Tvarkos aprašas, reguliuojantys darbingumo lygio nustatymą, įtvirtina tiek NDNT, kuri nustato darbingumo lygį, teises ir pareigas, tačiau ir asmens sveikatos priežiūros įstaigos, nukreipiančios asmenis į NDNT darbingumo lygiui nustatyti, teises ir pareigas. Tvarkos aprašo paminėtos normos aiškiai įtvirtina, kad darbingumo lygis nustatomas remiantis sveikatos priežiūros įstaigos parengtais dokumentais. Taigi, NDNT, priimanti sprendimą dėl asmens darbingumo lygio nustatymo remiantis sveikatos priežiūros įstaigos parengtais medicininiais dokumentais, neturi kompetencijos ir nesprendžia jokių klausimų susijusių su sveikatos priežiūros paslaugų teikimu (pvz., užtikrinant būtinąją medicinos pagalbą, pildant ir saugant pacientų ligos istorijas, ambulatorines korteles bei teikiant informaciją apie pacientą valstybės institucijoms ir kitoms įstaigoms Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka). Iš to seka išvada, kad sprendžiant klausimą dėl asmens darbingumo lygio nustatymo, neturi ir negali turėti esminės reikšmės argumentai dėl asmens sveikatos būklės, jos pasikeitimų, asmeniui suteiktų gydymo paslaugų kiekio ir kokybės, nes darbingumo lygis nustatomas remiantis medicininiuose dokumentuose sveikatos priežiūros įstaigos nurodytais duomenimis, užfiksuotais siuntimo išdavimo metu. NDNT, remdamasi teisės aktais, galiojančiais konkretaus darbingumo lygio nustatymo metu, vertina jai pateiktus asmens sveikatos priežiūros įstaigos dokumentus, kuriuose nurodyta asmens sveikatos būklė (žr., pvz., LVAT 2018 m. spalio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1068-602/2018). Atsakovo atstovas ir liudytoja akcentavo, kad priimant ginčijamus sprendimus buvo vadovaujamasi jų priėmimo metu galiojančiu teisiniu reglamentavimu, o sprendimas dėl asmens darbingumo lygio buvo priimtas įvertinus visus medicininius duomenis - pareiškėjui diagnozuotas ligas, darančias įtaką jo darbingumui (Kriterijų aprašo 3.1 punktas), taip pat ir asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti kriterijus, kurie nustatomi atsižvelgiant į duomenis užpildžius Asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti klausimyną (Kriterijų aprašo 3.2, 9 punktai, 2 priedas). Pažymėtina, jog Įstatyme nėra įtvirtinta, kad NDNT Sprendimų kontrolės skyrius ar Ginčų komisija, nagrinėdama skundus dėl darbingumo lygio nustatymo, būtų įpareigojama privalomai kviesti skundą padavusį asmenį. Tvarkos aprašo 38-1 punkte numatyta, kad tuo atveju, kai NDNT teritorinio skyriaus sprendimą skundžia asmuo, galima pakviesti asmenį dalyvauti pakartotinai vertinant jo darbingumo lygį. Ginčo atveju nėra nustatyta aplinkybių, dėl kurių darbingumo lygio pakartotinio vertinimo metu pareiškėjo dalyvavimas būtų buvęs būtinas. Tvarkos aprašo 38-1 punkte taip pat numatyta, kad pakartotinai vertindama asmens darbingumą, NDNT turi teisę pasitelkti ekspertų iš Sveikatos apsaugos ministerijos specialistų konsultantų sąrašo, kitų ekspertų, taip pat gauti būtiną informaciją iš asmens sveikatos priežiūros įstaigos, Valstybinės ligonių kasos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos ir kitų institucijų. Išnagrinėjus ginčą nebuvo nustatyta aplinkybių, jog ginčo situacijoje buvo būtinas paminėtų ekspertų kvietimas ir dalyvavimas NDNT arba pakartotinai vertinant pareiškėjo darbingumą Kontrolės skyriuje.

Teismas, darydamas šias išvadas bei atsižvelgdamas į pareiškėjo skundo argumentus, taip pat

byloje nustatytų faktinių duomenų visetą, pabrėžia, kad pareiškėjas 2019 m. rugsėjo 3 d. buvo apžiūrėtas neurochirurgo, o 2019 m. rugsėjo 20 d. – neurologo ir šie duomenys buvo pateikti tiek NDNT Kauno teritoriniam skyriui, tiek ir Sprendimų kontrolės skyriui bei Ginčų komisijai. Kompetentingos institucijos, vertindamos pareiškėjo darbingumo lygį, pagrįstai rėmėsi Tvarkos aprašo ir Kriterijų aprašo redakcijomis, įsigaliojusiomis nuo 2019 m. kovo 1 d. Įvertinus ginčijamus administracinius aktus ir teismui pateiktų įrodymų visumą, matyti, kad pagrįstai buvo vadovaujamasi

Kriterijų aprašo 1 priedo I dalies 14.1. punktu, taikytinu periferinės nervų sistemos, neuroraumeninės jungties ir raumenų ligoms, kai nustatytas nežymus funkcijos sutrikimas (raumenų jėga nepakitusi, sutrikę jutimai, parestezijos, susilpnėję sausgysliniai antkaulių refleksai). Buvo pagrįstai konstatuota, kad asmuo savarankiškas ir todėl nustatytas 90 procentų bazinis darbingumas. Mažesnė procentinė vertė dėl šių susirgimų nebuvo nustatyta, nes asmens byloje nebuvo jokių duomenų apie lengvą funkcijos sutrikimą. Atsakovai pagrįstai nesirėmė Kriterijų aprašo XIII skyriaus nuostatomis, kadangi pateiktuose medicininiuose dokumentuose nebuvo jokių reikšmingų duomenų apie sąnarių pažeidimus. 2020 m. vasario 18 d. gydytojo neurochirurgo konsultacijos duomenys (b. l. 40) negali būti pakankamu pagrindu skundui patenkinti, kadangi šie duomenys užfiksuoti jau po NDNT Kauno teritorinio skyriaus ir Kontrolės skyriaus, taip pat ir Ginčų komisijos sprendimų priėmimo. Ši aplinkybė neužkerta kelio pareiškėjui iš naujo teisės aktų nustatyta tvarka kreiptis dėl darbingumo lygio nustatymo ir pateikti paminėtus duomenis.

Nustatytų aplinkybių visuma rodo, kad tiek atsakovas, tiek ir trečiasis suinteresuotas asmuo objektyviai įvertino visas aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė Įstatymo, Kriterijų aprašo, Tvarkos aprašo nuostatas, detaliai įvertino kiekvieną diagnozę pagal atitinkamą Kriterijų aprašo punktą. Visuma nustatytų aplinkybių rodo, kad nebuvo pažeisti NDNT veiklą reglamentuojančių teisės aktų nuostatos. Ginčų komisija, ginčą nagrinėdama privaloma išankstine ginčų nagrinėjimo tvarka, išsamiai įvertino Kontrolės skyriaus sprendimą, padarė teisėtą ir pagrįstą išvadą, kad ginčijamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Teismas, įvertinęs pareiškėjo argumentus ir byloje nustatytas aplinkybes, nenustatė pagrindo panaikinti ginčijamus administracinius aktus, nes atsakovas priėmė pagrįstą sprendimą dėl pareiškėjo darbingumo lygio nustatymo. Skundžiamais aktais įformintas pareiškėjo darbingumo lygio vertinimas bei ginčo ikiteisminėje institucijoje (Ginčų komisijoje) nagrinėjimas buvo atlikti ir sprendimai priimti laikantis teisės aktais nustatytų pagrindinių procedūrų ir taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimų pagrįstumą, skundžiami sprendimai priimti pagal kompetenciją, savo turiniu neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams (taip pat ir Viešojo administravimo įstatymui). Ginčijamuose aktuose detaliai nurodyta, kokiais medicininiais duomenimis ir nustatytomis aplinkybėmis buvo vadovautasi, kokios teisės aktų nuostatos taikytos nustatant pareiškėjo darbingumo lygį, todėl minėti sprendimai pripažintini motyvuotais ir atitinkančiais esminius Viešojo administravimo įstatyme nustatytus individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus, o medicininių klausimų vertinimas yra už teismo kompetencijos ribų.

Teismas daro išvadą, kad nėra teisinio pagrindo panaikinti skundžiamus sprendimus, o netenkinus pareiškėjo skundo dalyje dėl sprendimų panaikinimo, nėra jokio pagrindo patenkinti ir išvestinio skundo reikalavimo - įpareigoti Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atlikti pakartotinį pareiškėjo darbingumo lygio vertinimą. Kaip jau buvo paminėta, pasikeitus sveikatos būklei arba gavus naujus duomenis, pareiškėjas turi teisę inicijuoti naują darbingumo lygio nustatymo procedūrą.

Likusieji pareiškėjo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 15 str. 1 d., 21 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 84 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

pareiškėjo V. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.