- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2008-10-20
- Bylos Nr.
- A-438-818-08
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Sutkevičius (pirm.), Romanas Klišauskas (pran.), Laimė Baltrūnaitė
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, Vilniaus apskrities viršininko administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, E.Š., T.T.S., A.J., E.Č.
- Pareiškėjas
- Vilniaus apygardos vyriausiojo, Vilniaus
- Atsakovas
- Trakų rajono savivaldybei
- Kategorijos
- 14.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 14.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 14.3.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės, Romano Klišausko (pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas) sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei,
trečiojo suinteresuoto asmens - Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, atstovei E.I.,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. rugpjūčio 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro, ginančio viešąjį interesą, pareiškimą atsakovui Trakų rajono savivaldybei, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Vilniaus apskrities viršininko administracijai, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, E.Š., T.T.S., A.J. ir E.Č. dėl Trakų rajono savivaldybės tarybos sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras, gindamas viešąjį interesą, kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas panaikinti Trakų rajono savivaldybės tarybos 2006-01-26 sprendimą Nr. S1-35; Trakų rajono savivaldybės tarybos 2006-01-26 sprendimą Nr. S1-36; Trakų rajono savivaldybės tarybos 2006-01-26 sprendimą Nr. S1-37; Trakų rajono savivaldybės tarybos 2006-01-26 sprendimą Nr. S1-38.
Pareiškėjas pareiškime nurodė, kad Vilniaus apskrities viršininkas 2005-03-02 įsakymu Nr. 2.3-1334 patvirtino VĮ Valstybinio žemėtvarkos instituto Kraštotvarkos ir teritorijų planavimo skyriaus parengtą Trakų ir Švenčionių rajonų savivaldybių miškų išdėstymo žemėtvarkos schemą bei įpareigojo Trakų rajono žemėtvarkos skyrių vadovautis patvirtinta schema nustatyta tvarka sprendžiant tik miškų įveisimo ne miško žemėje klausimus. Trakų rajono savivaldybės taryba 2005-04-28 sprendimu Nr. S1-133 pritarė žemėtvarkos schemos - specialiojo teritorijų planavimo dokumento taikymui ir nustatė kaimiškųjų teritorijų žemės naudmenų naudojimo ir tvarkymo prioritetus. Trakų rajono savivaldybės taryba 2005-05-26 sprendimu Nr. S1-175 nusprendė pakeisti Nr. S1-133 sprendimą ir žemėtvarkos schemoje - specialiajame plane, plotuose, kur miško įveisimas nenumatomas, patvirtinti galimos urbanistinės plėtros teritorijas, numatant pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties keitimą. Atsakovas ginčijamus sprendimus priėmė vadovaudamasi Trakų rajono savivaldybės tarybos 2005-04-28 ir 2005-05-26 sprendimais Nr. S1-133 ir Nr. S1-175, kuriuos vėliau Trakų rajono savivaldybės taryba pripažino netekusiais galios.
Pareiškėjo tvirtinimu, Trakų rajono savivaldybės miškų išdėstymo žemėtvarkos schemą (toliau - Schema) sudaro sprendiniai dėl žemės plotų, kuriuose miško įveisimas leidžiamas ir sprendiniai dėl žemės plotų, kuriuose miško įveisimas draudžiamas. Galimos urbanistinės plėtros teritorijos Schemoje pažymėtos vadovaujantis Miško įveisimo ne miško žemėje taisyklių 3 punktu, todėl šioms teritorijoms suteikiamas tik teritorijų, kuriose draudžiama įveisti mišką, statusas. Schemoje sprendžiami tik su miško įveisimu susiję klausimai. Trakų rajono savivaldybės tarybos 2005-05-26 sprendimas Nr. S1-175 ir juo pakeistas 2005-04-28 sprendimas Nr. S1-133 grindžiami klaidingu Schemos vertinimu. Pareiškėjas skundą grindė Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 24 straipsnio 1, 4 dalimis, 15 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004-05-03 įsakymu Nr.D1-239 patvirtintų “Detaliųjų planų rengimo taisyklių” 21, 22, 25 punktais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-10-13 nutarimu Nr. 1278 patvirtintų “Pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties nustatymo ir prašymų leisti pakeisti pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį padavimo, nagrinėjimo ir sprendimų priėmimo taisyklių” 10 punktu.
Be to, pareiškėjo teigimu, Trakų rajono savivaldybės teritorijoje žemės sklypų pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties keitimo iš žemės ūkio į kitos paskirties žemę procesas pradėtas nesilaikant įstatymuose bei kituose teisės aktuose nustatytos tvarkos. Trakų rajono savivaldybės taryba, pradėdama rengti žemės sklypų infrastruktūros plėtros specialiuosius ir detaliuosius planus, apimančius teritorijas, esančias greta Trakų istorinio nacionalinio parko, neatsižvelgė į galimas neigiamas infrastruktūros plėtros pasekmes šio parko atžvilgiu. Pareiškėjo tvirtinimu, įgyvendinus ginčijamų Trakų rajono savivaldybės tarybos sprendimų pagrindu pradėtus rengti detaliuosius planus, iš esmės būtų pakeistas istorinę, kultūrinę, visuomeninę vertę turintis Trakų apylinkių kraštovaizdis. Dėl ko, pareiškėjo nuomone, neteisėtų Trakų rajono savivaldybės tarybos sprendimų panaikinimas turi būti laikomas valstybės ir viešuoju interesu.
Atsiliepimas
Atsakovas Trakų rajono savivaldybė su šiuo pareiškimu nesutiko.
Atsiliepime nurodė, kad institucijos, teikdamos sąlygas Trakų rajono savivaldybės teritorijos miškų išdėstymo žemėtvarkos schemai rengti, nurodė, jog būtina atsižvelgti ne tik į miško užsodinimo leistinumą ar draudžiamumą, bet ir kitas socialines ir ekonomines sąlygas, tarp kurių yra ir urbanistinės plėtros galimybė. Atsakovo tvirtinimu, pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad atskirų institucijų išduotose planavimo sąlygose įvardinta urbanistinė plėtra pažeidžia viešąjį interesą ar įstatymų saugomus interesus. Atsakovo teigimu, pareiškėjas suabsoliutina miškų išdėstymo žemėtvarkos schemos rengimo vieną iš tikslų ir ignoruoja atsakovo siekį šiame specialiajame plane numatyti subalansuotą rajono plėtrą, kas prieštarauja Teritorijų planavimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostatai. Nesant lėšų savivaldybės teritorijos bendrojo ir specialiųjų planų rengimui, Trakų rajono savivaldybė, vadovaudamasi valdymo ekonomijos principu ir siekdama specialiajame planavimo akte - miškų išdėstymo žemėtvarkos schemoje - numatyti urbanistinės plėtros teritorijas, aktyviai įsijungė į Schemos sprendinių rengimą. Atsakovo nuomone, Schemos sprendinys “draudžiama įveisti mišką” nereiškia, jog teritorija, kurioje draudžiama įveisti mišką, negali būti naudojama urbanistiniais tikslais. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004-03-29 įsakymu Nr. 3D-130/D1-144 patvirtintų taisyklių 3.6 punkto nuostata apibrėžia, jog žemės poreikis urbanistinei plėtrai patvirtinamas vieninteliu šiose taisyklėse nustatytu teisiniu pagrindu – įstatymo nustatyta tvarka patvirtintu detaliuoju planu. Schemos rengimo metu patvirtinti tik keli detalieji planai ir tik po metų Trakų rajono savivaldybės taryba priėmė sprendimus, kuriais leido rengti skunde nurodomus detaliuosius planus. Atsakovo įsitikinimu, jis nepažeidė Visuomenės dalyvavimo teritorijų planavimo procese nuostatų (toliau - Nuostatai), nes Schemos viešo svarstymo su visuomene procedūros pradėtos 2004-09-22, apie tai paskelbus vietiniame laikraštyje, ir pageidaujantys susipažinti su šios schemos sprendiniais, pareikšti pastabas bei pasiūlymus galėjo nuo 2004-09-22 iki 2004-11-22. Vadovaujantis Nuostatais, viešumą atliekant teritorijų planavimo procedūras užtikrina planavimo organizatorius, kuris šiuo atveju, pažeisdamas Nuostatų 35, 36, 37, 39 punktus, nepasirašė viešo susirinkimo dalyvių sąraše, viešo susirinkimo protokole ir po viešo susirinkimo priėmė pasiūlymus dėl teritorijų planavimo dokumento, todėl būtent planavimo organizatorius nesilaikė viešo susirinkimo procedūrinių reikalavimų ir tokia jo veikla negali būti vertinama kaip mažareikšmiški ar formalūs pažeidimai.
Atsakovas taip pat paaiškino, kad viešo susirinkimo, įvykusio 2004-11-22, metu Trakų rajono savivaldybės administracijos Architektūros skyriaus vedėja pateikė siūlymą atsižvelgiant į žemės savininkų pageidavimą keisti žemės ūkio paskirties žemę į kitos paskirties žemės sklypus, numatant statybą, įvertinti ir numatyti galimybę urbanizuoti teritorijas pagal pridedamą schemą ir šis pasiūlymas buvo įrašytas į Svarstymo su visuomene viešo susirinkimo protokolą. Nurodė, kad pareiškėjo teiginys, jog Trakų rajono savivaldybės taryba pažeidė Teritorijų planavimo įstatymo 18 straipsnį, Žemėtvarkos schemų rengimo taisyklių 50 punktą, Visuomenės dalyvavimo teritorijų planavimo proceso nuostatus, yra nepagrįstas, nes Teritorijų planavimo įstatymo 18 straipsnis ir nurodytų taisyklių 50 punktas įsakmiai įvardina jau patvirtintų, paskelbtų ir įsigaliojusių planų keitimo tvarką, o šiuo atveju urbanistinės plėtros sprendiniai buvo įvardinti jau planavimo sąlygose, jų variantai buvo aptariami schemos rengimo metu bei įvardinti viešo susirinkimo protokole. Atsakovas nesutiko su pareiškėjo skundo argumentu, jog urbanistinė plėtra turės neigiamą įtaką Trakų istorinio nacionalinio parko teritorijai. Atsakovo nuomone nepagrįsti ir prielaidomis paremti skundo teiginiai apie neigiamas pasekmes saugomoje teritorijoje esančio ežeryno ir jo gruntinių vandenų mitybos baseino hidrologiniam režimui bei fizinės taršos grėsmę požeminių vandenų mitybos zonoms, o galima urbanistinė plėtra viešųjų interesų nepažeidžia. Pažymėjo, kad visais ginčijamais Trakų rajono savivaldybės tarybos sprendimais žemės sklypų savininkai įpareigoti parengti infrastruktūros plėtros specialųjį planą bei įrengti ir eksploatuoti infrastruktūros objektus. Atsakovo tvirtinimu, Trakų rajono savivaldybės taryba pagrįstai vadovavosi Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 1 ir 6 dalimis tiek priimdama sprendimus leisti rengi detaliuosius planus dėl gyvenamųjų namų ir kitų objektų statybos, tiek keisti pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį iš žemės ūkio į kitos paskirties žemę, nes Schema su urbanistinės plėtros sprendiniais yra įstatymų nustatyta tvarka parengtas, suderintas ir patvirtintas specialusis planas.
Tretysis suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities viršininko administracija atsiliepime nurodė, kad Trakų rajono savivaldybės tarybai 2006-03-30 sprendimu Nr. S1-123 nusprendus Trakų rajono savivaldybės tarybos 2005-05-26 sprendimą Nr. S-175 ir juo pakeistą 2005-04-28 sprendimą Nr. S1-133 laikyti netekusiais galios, turi būti panaikinti ir šių sprendimų pagrindu priimti kiti administraciniai aktai.
Tretysis suinteresuotasis asmuo atsiliepime paaiškino, jog Vilniaus apskrities viršininkas 2005-03-02 įsakymu Nr. 2.3-1334 patvirtino VĮ Valstybinio žemėtvarkos instituto Kraštotvarkos ir teritorijų planavimo skyriaus parengtas Trakų ir Švenčionių rajonų savivaldybių miškų išdėstymo žemėtvarkos schemas bei įpareigojo Trakų ir Švenčionių rajonų žemėtvarkos skyrius vadovautis šiomis patvirtintomis schemomis sprendžiant miškų įveisimo ne miško žemėje klausimus. Patvirtinus Schemą, Trakų rajono savivaldybės taryba 2005-04-28 sprendimu Nr.S1-133 pritarė žemėtvarkos schemos - specialiojo teritorijų planavimo dokumento taikymui, nustatant kaimiškųjų teritorijų žemės naudmenų naudojimo ir tvarkymo prioritetus. Trakų rajono savivaldybės taryba 2005-05-26 sprendimu Nr. S1-175 pakeitė 2005-04-28 sprendimą Nr. S1-133, ir nusprendė žemėtvarkos schemoje - specialiajame plane, plotuose, kur miško įveisimas nenumatomas, patvirtinti galimos urbanistinės plėtros teritorijas, numatant pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties keitimą. Vadovaudamasi nurodytais Trakų rajono savivaldybės tarybos sprendimais, Taryba priėmė kitus sprendimus, kuriais leido tvirtinti žemės sklypų detaliuosius planus, numatant šių žemės sklypų padalijimą bei pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties keitimą iš žemės ūkio paskirties į kitos paskirties žemę-gyvenamąją teritoriją.
Tretysis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos su pareiškimu sutiko.
Atsiliepimas
Atsiliepime nurodė, kad miškų išdėstymo žemėtvarkos schemos planavimo tikslas - nustatyti žemės ūkio ir kitos paskirties teritorijas, kuriose tikslinga įveisti mišką, bei plotus, kuriuose draudžiama įveisti mišką. Trakų ir Švenčionių rajonų savivaldybių miškų išdėstymo žemėtvarkos schemoje sprendžiami tik su miško įveisimu susiję klausimai, o šios schemos sprendiniai yra du: žemės plotai, kur miško įveisimas leidžiamas ir žemės plotai, kur miško įveisimas draudžiamas. Trakų rajono miškų išdėstymo žemėtvarkos schema nesprendžia žemės ūkio centrų išdėstymo arba urbanistinės plėtros klausimų. Pagal Teritorijų planavimo įstatymo 24 straipsnio 1 dalį keisti pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį ir rengti detaliuosius planus formuojant žemės sklypus gyvenamųjų namų kvartalų ar gyvenamųjų namų grupių statybai galima tik tais atvejais, kai tai yra numatyta savivaldybės teritorijos ar jos dalies bendruosiuose planuose. Atsižvelgiant į tai, kad Trakų rajono savivaldybėje neparengtas bendrasis planas ir neparengti Teritorijų planavimo įstatymo 15 straipsnio 3 dalyje paminėti specialieji planai, detalieji planai, kuriuose numatyta pakeisti pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį ir padalinti žemės sklypus, negali būti rengiami .
Tretysis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija su pareiškimu sutiko.
Atsiliepimas
Atsiliepime nurodė, kad Trakų rajono savivaldybės teritorijos miškų išdėstymo žemėtvarkos schema parengta ir patvirtinta pažeidžiant Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir aplinkos ministro 1999-04-07 įsakymu Nr. 139/89 patvirtintus Miškų išdėstymo žemėtvarkos schemų rengimo taisyklių reikalavimus. Trečiojo suinteresuoto asmens tvirtinimu, Miškų išdėstymo schemos paskirtis nustatyti teritorijas, kuriose leidžiama įveisti mišką ir teritorijas, kuriose miško įveisimas draudžiamas. Tokiais specialiojo plano sprendiniais vadovaujamasi priimant sprendimus dėl leidimo įveisti mišką, išduodant specialiąsias planavimo sąlygas, derinant ūkių vidaus žemėtvarkos projektus, rengiant kitus žemės ūkio paskirties žemės tvarkymą reglamentuojančius projektus, rengiant schemų užduotis bei planuojant žemės ūkio ir miškų ūkio plėtrą savivaldybės teritorijoje. Aplinkos ministerijos teigimu, Trakų rajono savivaldybės teritorijos miškų išdėstymo žemėtvarkos schemos sprendiniai negali numatyti urbanistinės plėtros Trakų rajono savivaldybės teritorijoje.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu pareiškėjo Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro pareiškimą atmetė.
Teismas konstatavo, jog iš Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro pareiškimo turinio matyti, kad prokuroras su atsakovo priimtais ginčijamais sprendimais nesutinka, tuo pagrindu, jog šiuo metu nėra patvirtintas Trakų rajono savivaldybės bendrasis planas, bei tuo pagrindu, jog atsakovas neteisingai vertindamas Trakų rajono savivaldybės miškų išdėstymo žemėtvarkos schemą, patvirtintą Vilniaus apskrities viršininko 2005-03-02 įsakymu, nepagrįstai Trakų rajono savivaldybės miškų išdėstymo žemėtvarkos schemoje pažymėtas galimos urbanistinės plėtros teritorijas priskyrė nurodyto specialiojo plano sprendiniams.
Teismas akcentavo, jog detalusis planavimas Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje (2004-05-01 įstatymo redakcija ) apibrėžiamas kaip savivaldybės teritorijos dalių planavimas žemės sklypo naudojimo ir veiklos jame plėtojimo sąlygoms, teisėms ir prievolėms nustatyti, pakeisti arba panaikinti. Taigi detaliojo planavimo procesas nukreiptas į konkretų žemės sklypą ( jų grupes ) ir šio proceso metu detaliojo planavimo dokumentuose įtvirtinami nustatantys veiklos žemės sklype sąlygas, teises ir prievoles sprendiniai. Detaliųjų planų rengimo atvejus nustato Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnis. Žemės sklypams padalinti, atidalinti ar sujungti bei pagrindinei tikslinei žemės naudojimo paskirčiai statinių statybai ir kitai veiklai plėtoti pakeisti bei teritorijos (žemės sklypo) tvarkymo ir naudojimo režimui pakeisti yra rengiami detalieji planai (Įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 3, 4 ir 5 punktai ). Detalieji planai, keičiantys pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, rengiami tik išnagrinėjus tokio keitimo socialines, ekonomines ir aplinkosaugos pasekmes. Pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties keitimui turi būti gautas savivaldybės tarybos pritarimas (Įstatymo 22 straipsnio 6 dalis). Teismo nuomone, pareiškėjo ginčijami Trakų rajono savivaldybės tarybos sprendimai ir yra ne kas kita kaip pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties keitimui pritarimas, atitinkantis Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 6 dalies bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004-05-03 įsakymu Nr. D1-239 patvirtintų „Detaliųjų planų rengimo taisyklių“ 21 punkto reikalavimams.
Teismas taip pat pažymėjo, kad Teritorijų planavimo įstatymo 9 straipsnio 2 dalis nurodo, jog bendrieji planai privalomi visiems planuojamoje teritorijoje esančio nekilnojamojo turto savininkams, valdytojams ar naudotojams. Pagal Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 27 dalį specialusis teritorijų planavimas apibrėžiamas kaip atskiroms veiklos sritims reikalingų teritorijų erdvinio organizavimo, tvarkymo, naudojimo, apsaugos priemonių planavimas. Specialiuoju planu nustatomos atskiroms veiklos sritims reikalingų teritorijų vystymo, infrastruktūros tvarkymo ir (ar) apsaugos kryptys, priemonės ir reikalavimai (Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 26 dalis). Būtent Teritorijų planavimo įstatymo 15 straipsnio 3 dalis ir įtvirtinta būtinumą rengti specialiuosius teritorijų planavimo dokumentus- kraštovaizdžio tvarkymo, infrastruktūros plėtros ir aukštybinių pastatų išdėstymo schemas ir (ar) planus (projektus). Tuo tarpu Teritorijų planavimo įstatymo 24 straipsnio 4 dalis įtvirtina nuostatą, jog detalieji planai negali būti rengiami, jeigu jų planavimo tikslai prieštarauja valstybės, Vyriausybės, Vyriausybės įgaliotos institucijos, apskrities ir savivaldybės lygmens bendrųjų arba specialiųjų planų sprendiniams, taip pat įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimams. Analogiška nuostata įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004-05-03 įsakymu Nr. D1-239 patvirtintų „Detaliųjų planų rengimo taisyklių“ 25 punkte. Taigi šios pareiškėjo nurodytos teisės normos numato bendrųjų planų privalomumą nekilnojamojo turto savininkų, valdytojų ar naudotojų atžvilgiu (Teritorijų planavimo įstatymo 9 straipsnio 2 dalis), specialiųjų planų rengimo būtinumą tam tikrais atvejais (Teritorijų planavimo įstatymo 15 straipsnio 3 dalis), taip pat draudimą rengti detaliuosius planus, jei jie prieštarauja bendrųjų arba specialiųjų teritorijos planų sprendiniams ar teisės aktų reikalavimams (Teritorijų planavimo įstatymo 24 straipsnio 4 dalis). Tačiau nė viena iš šių nurodytų teisės normų neįtvirtina principinio draudimo rengti detaliojo planavimo dokumentus nesant patvirtinto teritorijos bendrojo ar specialiojo plano. Tokio draudimo nenumato ir Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 2 straipsnio 29 dalis, 37 straipsnio 2 dalies 2 punktas, bei 40 straipsnis.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pabrėžė, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-10-13 nutarimu Nr. 1278 patvirtintų „Pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties nustatymo ir prašymų leisti pakeisti pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį padavimo, nagrinėjimo ir sprendimų priėmimo taisyklių“ 10 punktas, nurodytas pareiškėjo skunde ir nustato, jog pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis keičiama apskrities viršininko sprendimu ir pagal parengtus bei patvirtintus detaliuosius planus. Trakų rajono savivaldybės tarybos 2006-01-26 sprendimuose Nr. S1-38, S1-37, S1-36, S1-35 besąlyginės nuorodos, jog Trakų rajono savivaldybės taryba pritarė keisti pagrindinę tikslinę žemės paskirtį ir rengti detaliuosius planus formuojant žemės sklypus gyvenamųjų namų kvartalų ar gyvenamųjų namų grupių, t.y. daugiau kaip trijų gyvenamųjų namų statybai, nėra. O Teritorijų planavimo įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005-05-03 įsakymu Nr. D1-239 patvirtintų „Detaliųjų planų rengimo taisyklių“ 22 punkte numatytas reikalavimas detaliajam planui rengti, įgyvendinamas išduodant detaliojo planavimo sąlygas.
Kartu teismas išaiškino, jog viešasis interesas bendrąja prasme siejamas su visuomeniniu interesu, o visos visuomenės interesas yra visa tai, kas objektyviai reikšminga, reikalinga, vertinga pačiai visuomenei. Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 19 straipsnis įtvirtinta prokuroro pareigą ginti viešąjį interesą. Ši pareiga kyla prokurorui nustačius asmens, visuomenės, valstybės teisių ir teisėtų interesų pažeidimą pagal asmens, valstybės ar savivaldybės institucijos arba įstaigos pranešimą, pasiūlymą, pareiškimą, skundą arba savo iniciatyva, taip pat ir tais atvejais, kai kitų institucijų pareigūnai, tarnautojai ar jiems prilyginti asmenys, privalantys ginti šį interesą, nesiėmė priemonių pažeidimams pašalinti (Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalis). Prokuroras, ginantis viešąjį interesą bei turintis pagrindą manyti, kad pažeisti teisės aktų reikalavimai, turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą su pareiškimu (Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas skunde nurodo, jog įgyvendinus ginčijamų Trakų rajono savivaldybės tarybos sprendimų pagrindu pradėtus rengti detaliuosius planus, būtų iš esmės pakeistas istorinę, kultūrinę, visuomeninę vertę turinčių Trakų apylinkių kraštovaizdis. Tačiau, teismo nuomone, tokie pareiškėjo teiginiai yra bendro pobūdžio, nepatvirtinti jokiais konkrečiais faktais ar argumentais, atitinkamų sričių specialistų išvadomis. Pareiškėjas jokių kitų teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima teigti, jog ginčijami Trakų rajono savivaldybės tarybos sprendimai pažeidžia viešąjį interesą, nenurodė. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo ginčijami sprendimai liečia privačių asmenų interesus, kurie būdami turto savininkais turi teisę valdyti ir disponuoti turtu pagal savo poreikius ir interesus (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnis). Teismas pažymėjo ir tai, kad pareiškėjas nekvestionuoja trečiųjų suinteresuotų asmenų - žemės sklypų savininkų teisės padalinti žemės sklypus, keisti žemės paskirtį. Visuomenės, valstybės teisių ir teisėtų interesų derinimas ir įgyvendinimas šiuo atveju galimas per detaliojo planavimo procedūrą, kurioje yra užtikrinama ne tik detaliojo planavimo proceso valstybės kontrolė, bet ir viešumas, t. y. visuomenės dalyvavimas teritorijų planavime.
Dėl Trakų rajono savivaldybės miškų išdėstymo schemos (toliau – Schemos) teismas konstatavo, jog pagal 1995-12-12 Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo Nr. I-1120 (nauja įstatymo redakcija nuo 2004-05-01) 15 straipsnio 1 dalies 1 punktą yra specialiojo teritorijų planavimo dokumentas, kuriame raštu ir grafiškai pateikti sprendiniai dėl teritorijų, žemės sklypų ar jų grupių tvarkymo, naudojimo ir apsaugos bei teritorijos vystymo reikmių ir sąlygų (Įstatymo 2 straipsnio 26 dalis ir 32 dalis). Trakų rajono savivaldybės miškų išdėstymo žemėtvarkos schema patvirtinta Vilniaus apskrities viršininko 2005-03-02 įsakymu Nr. 2.3-1334. Teismo nuomone, byloje duomenų bei kitų viešų duomenų, jog Vilniaus apskrities viršininko 2005-03-02 įsakymas Nr. 2.3 -1334, kuriuo patvirtinta Trakų rajono savivaldybės miškų išdėstymo žemėtvarkos schema, įstatymo nustatyta tvarka paskelbta, nėra. Todėl teismas padarė besąlygišką išvadą, kad Vilniaus apskrities viršininko 2005-03-02 įsakymas ir juo patvirtinta Trakų rajono savivaldybės miškų išdėstymo žemėtvarkos schema negalioja. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas prokuroro pareiškimo argumentų dėl Trakų rajono savivaldybės miškų išdėstymo žemėtvarkos schemos vertinimo nenagrinėjo.
III.
Apeliaciniu skundu pareiškėjas Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Ginčijami Trakų rajono savivaldybės tarybos sprendimai priimti nesant tos teritorijos nei bendrojo nei specialiojo planų, kuriuose įstatymų nustatyta tvarka būtų numatyta toje teritorijoje urbanistinė plėtra. Vilniaus apygardos administracinis teismas, atmesdamas prokuroro pareiškimą ir tokiu būdu palikdamas galioti Trakų rajono savivaldybės tarybos sprendimus, neatsižvelgė į teisės normų reikalavimus, dėl to padarė neteisingą ir nepagrįstą išvadą, kad detalusis planavimas yra galimas prieš tai nepatvirtinus bendrojo ar specialiojo plano, kitaip tariant, sprendime teismas konstatavo, jog savivaldybės taryba turi teisę detaliuoju planu keisti specialiojo teritorijų planavimo dokumento (šiuo atveju žemės reformos žemėtvarkos projekto) sprendinius.
2. Pareiškėjo teigimu, ginčijami sprendimai priimti remiantis Trakų rajono savivaldybės tarybos 2005-05-26 sprendimu Nr. S1-175, bei šiuo sprendimu pakeistu 2005-04-28 sprendimu Nr. S1-133. Byloje nustatyta, kad Trakų rajono savivaldybės taryba 2006-03-30 priėmė sprendimą Nr. SI-123 „Dėl Trakų rajono savivaldybės teritorijų planavimo dokumentų rengimo", kuriuo nusprendė 2005-04-28 sprendimą Nr. SI-133 ir 2005-05-26 sprendimą Nr. S1-175 laikyti netekusiais galios. Kadangi atsakovas pats panaikino sprendimus, kurie buvo šioje byloje ginčijamų sprendimų priėmimo juridinis pagrindas, darytina išvada, kad yra pagrindas naikinti ginčijamus sprendimus, nes nebeliko šių ginčijamų sprendimų priėmimo teisinio pagrindo.
3. Negalima sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėjas neįrodė, kad skundžiamais sprendimais yra pažeidžiamas viešasis interesas, todėl nėra pagrindo tenkinti skundo reikalavimų, jame išdėstytais argumentais. Teismas pažymėjo, jog skundžiami sprendimai yra susiję su trečiųjų suinteresuotų asmenų privačia nuosavybe, kuria jie gali laisvai disponuoti laikydamiesi Lietuvos Respublikos įstatymų. Tačiau, pasak pareiškėjo, teismas nevertino reikšmingos aplinkybės, kad prokuroras kreipėsi į teismą paduodamas vieną pareiškimą kuriuo prašoma panaikinti 136 Trakų rajono savivaldybės tarybos sprendimus, kurių pagrindu pradėti rengti detalieji planai apima daugiau kaip 450 ha Trakų rajono teritorijos.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
Šalies argumentai
1. Apelianto teiginys, jog Trakų rajono savivaldybės taryba „leido rengti detaliuosius planus" ar net „ rengė detaliuosius planus" yra visiškai nepagrįstas. Sprendimai, dėl kurių vyksta ginčas teisme, nėra teritorijų planavimo dokumentai, šiais sprendimais nebuvo patvirtinti jokie teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai arba statinių projektai. Trakų rajono savivaldybės taryba turėjo teisę tvirtinti tik parengtus detaliuosius planus. Taigi, Trakų bendruomenės nariai konsultavosi su savivaldybės taryba, siekė išsiaiškinti jos nuomonę. Taryba priimdama ginčo sprendimus nevykdė konkrečių teisiškai reikšmingų veiksmų atskirų sklypų detaliojo planavimo požiūriu. Ji, kaip atstovaujančioji savivaldybės institucija pagal Vietos savivaldos įstatymą ir Teritorijų planavimo įstatymo 5 straipsnio 6 dalį, įgyvendino valstybės teritorijų planavimo politiką rengiant savivaldybės lygmens teritorijų planavimo dokumentus. Trakų rajono savivaldybės taryba įgyvendindama Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 2 dalies. nuostatą, kad „valstybė remia visuomenei naudingas ūkines pastangas ir iniciatyvą" priėmė ginčo sprendimus bei atsižvelgė į Trakų savivaldybės pilietinės bendruomenės narių teisėtų lūkesčių principą.
2. Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas 2005-12-21 nutartyje administracinėje byloje Nr. A-2-1874-05 konstatavo, kad „Teritorijų planavimo įstatyme draudimo rengti detaliuosius planus, kol nėra parengtas ir patvirtintas teritorijos bendrasis planas, nėra. Išimtys nėra nustatytos ir tiems detaliesiems planams, kurių tikslas žemės naudojimo tikslinės paskirties keitimas." Taigi nei viena Teritorijų planavimo įstatymo nuostata neįtvirtina principinio draudimo rengti detaliųjų planavimo dokumentų nesant patvirtinto teritorijos bendrojo plano. Atsakovo manymu, apeliantas neįvertino pasikeitusio įstatyminio reguliavimo, nesivadovavo teisės aktų hierarchijos doktrina, todėl visiškai nepagrįstai reikalauja panaikinti Trakų rajono savivaldybės tarybos sprendimus ir nenurodė jokių teisės aktų pažeidimų, kurie neva galimai patvirtintų ginčo sprendimų ydingumą
Atsiliepimas
Atsiliepimuose į apeliacinį skundą tretieji suinteresuotieji asmenys Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Vilniaus apskrities viršininko administracija ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos nurodo, jog sutinka su pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais bei argumentais.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Byloje kilęs ginčas dėl šių Trakų rajono savivaldybės tarybos sprendimų: 2006 01 26 sprendimo Nr. S1-38 “Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. 7984/0003:71) Trakų r. sav., Trakų sen., Skynimų k., detaliojo plano ir infrastruktūros plėtros specialiojo plano rengimo”; 2006 01 26 sprendimo Nr. S1-36 “Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. 7970/0002:437) Trakų r. sav., Senųjų Trakų sen., Pabalių k., detaliojo plano ir infrastruktūros plėtros specialiojo plano rengimo“; 2006 01 26 sprendimo Nr. S1-37 “Dėl žemės sklypo (kadastro Nr.7970/0002:457) Trakų r. sav., Senųjų Trakų sen., Dobrovolės k., detaliojo plano ir infrastruktūros plėtros specialiojo plano rengimo”; 2006 01 26 sprendimo Nr. S1-35 „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. 7970/0002:415) Trakų r.sav., Lentvario sen., Račkūnų k., detaliojo plano ir infrastruktūros plėtros specialiojo plano rengimo“.
Iš šių sprendimų matyti, kad jie buvo priimti, pritariant (patenkinant) trečiųjų suinteresuotųjų asmenų prašymams dėl jiems priklausančių žemės sklypų, esančių Trakų rajone, detaliųjų planų rengimo, kuriais numatomas šių žemės sklypų padalijimas bei pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties keitimas iš žemės ūkio į kitos paskirties žemę/gyvenamoji teritorija (mažaaukščių pastatų statyba), įpareigojant savininkus, parengus infrastruktūros plėtros specialųjį planą, įrengti ir eksploatuoti infrastruktūros objektus.
Ginčijamų sprendimų turinys – siekis pakeisti pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį iš žemės ūkio į kitos paskirties žemę bei šių žemės sklypų dalijimas, formuojant žemės sklypus gyvenamųjų namų kvartalų ar gyvenamųjų namų grupių statybai, lemia, kad byloje nagrinėjamu atveju aktualus yra Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 6 dalies ir 24 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymas.
Ginčijamų sprendimų priėmimo metu galiojusi Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 6 dalies redakcija (2004 m. rugsėjo 28 d. įstatymo Nr. IX-2466 ) nustatė, kad „Detalieji planai, keičiantys pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį iš žemės ūkio į kitos paskirties žemę, rengiami, jei toks keitimas numatytas savivaldybės ar jos dalies bendruosiuose, taip pat specialiuosiuose planuose. Jei bendrieji ar specialieji planai neparengti, detaliųjų planų planavimo organizatoriumi gali būti tik savivaldybės administracijos direktorius arba valstybinės žemės valdytojas“.
Šia teisės norma yra įtvirtinta bendro pobūdžio taisyklė, leidžianti rengti detaliuosius planus, kuriais yra keičiama pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis iš žemės ūkio į kitos paskirties žemę, tik tuo atveju, jei toks keitimas numatytas savivaldybės ar jos dalies bendruosiuose, taip pat specialiuosiuose planuose. Arba kitaip sakant, jei pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties keitimas iš žemės ūkio į kitos paskirties žemę, nėra numatytas savivaldybės ar jos dalies bendruosiuose ar specialiuosiuose planuose, tai rengti tokius detaliuosius planus, yra draudžiama.
Iš šios taisyklės išimtis suteikta tik specialiam subjektui _ savivaldybės administracijos direktoriui arba valstybinės žemės valdytojui , leidžianti jiems rengti tokio pobūdžio detaliuosius planus, nesant tuo klausimu parengtų bendrųjų ar specialiųjų planų, su sąlyga, kad šie subjektai bus šių detaliųjų planų planavimo organizatoriai.
Apibendrinant darytina išvada, kad yra draudžiama rengti aptariamo pobūdžio detaliuosius planus, nesant tuo klausimu priimto (galiojančio) bendrojo ar specialiojo plano dėl atitinkamos savivaldybės teritorijos, kai tokio detaliojo plano planavimo organizatoriumi yra ne savivaldybės administracijos direktorius arba valstybinės žemės valdytojas, t. y. bendrojo ar specialiojo plano buvimas tokiais atvejais yra privalomas.
Iš ginčijamų sprendimų ir trečiųjų suinteresuotųjų asmenų prašymų dėl detaliųjų planų rengimo organizavimo matyti, kad pastarieji prašė tapti šių detaliųjų planų planavimo organizatoriais, o savivaldybės taryba, priimdama minėtus sprendimus iš esmės pritarė jų prašymams bei neįpareigojo savivaldybės administracijos direktorius būti šių detaliųjų planų planavimo organizatoriumi ( t. 1 b. l. 25 – 37).
Tai sąlygoja, kad byloje nagrinėjamų teritorijų atžvilgiu, ginčijamų sprendimų priėmimo metu, turėjo galioti bendrieji ar specialieji planai, kurių sprendiniuose turėjo būti numatyta galimybė šiose teritorijose keisti pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį iš žemės ūkio į kitos paskirties žemę.
Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 24 straipsnio 1 dalis (2004 m. rugsėjo 28 d. įstatymo Nr. IX-2466 redakcija ) taip pat nustatė, kad „Rengti detaliuosius planus formuojant žemės sklypus gyvenamųjų namų kvartalų ar gyvenamųjų namų grupių (daugiau kaip trys gyvenamieji namai) statybai galima tik tais atvejais, kai tai yra numatyta savivaldybės teritorijos ar jos dalies bendruosiuose planuose arba specialiuosiuose saugomų teritorijų ar jų zonų, taip pat gyvenamųjų teritorijų išdėstymo planuose“.
Iš šios teisės normos taip pat matyti, kad bendrojo plano (arba specialaus saugomos teritorijos ar jos zonų) ir gyvenamosios teritorijos išdėstymo plano sprendiniuose, buvimas galimybės formuoti žemės sklypus gyvenamųjų namų kvartalų ar gyvenamųjų namų grupių statybai, atitinkamos teritorijos atžvilgiu, yra būtina sąlyga pradėti rengti tokio pobūdžio detalųjį planą.
Byloje nustatyta, kad ginčijami sprendimai buvo priimti, remiantis Trakų rajono savivaldybės teritorijos miškų išdėstymo žemėtvarkos schema, patvirtinta Vilniaus apskrities viršininko 2005 m. kovo 2 d. įsakymu Nr. 2.3–1334 „Dėl Trakų ir Švenčionių rajonų savivaldybių miškų išdėstymo žemėtvarkos schemų patvirtinimo“, kurią ( schemą ) atitinkamai patvirtino ir Trakų rajono savivaldybės taryba 2005 04 28 sprendimu Nr. S1-133 ir 2005 05 26 sprendimu Nr. S1-175.
Tačiau šioje schemoje priimti sprendiniai reglamentuoja tik plotų, kur miško įveisimas leistinas ir kur miško įveisimas draudžiamas klausimus ir joje nėra sprendinių, kuriuose būtų numatyta galimybė ginčo teritorijose keisti pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį iš žemės ūkio į kitos paskirties žemę. Dėl ko atsakovo sprendimai, rengti detaliuosius planus, kuriais siekiama ginčo teritorijose pakeisti pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį iš žemės ūkio į kitos paskirties žemę, remiantis šia schema, kaip specialiuoju planu, yra prieštaraujantys Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 6 dalies (2004 m. rugsėjo 28 d. įstatymo Nr. IX-2466 redakcija ) reikalavimams, o tuo pačiu neteisėti.
Tai, kad minėta schema, kaip specialusis planas, nereglamentuoja pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties keitimo iš žemės ūkio į kitos paskirties žemę klausimų bei kad ja remiantis nebuvo galima priimti atsakovui sprendimų dėl tokių detaliųjų planų rengimo, yra konstatuota ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos nutartyje, priimtoje 2008 m. liepos 25 d., išnagrinėjus administracinę bylą Nr. A146-335/2008.
Pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį (2008-07-03 įstatymo Nr. X-1685 redakcija) teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose <...>; teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina.
Nagrinėjamoje byloje nukrypti nuo ankstesnės Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos ir kurti naują precedentą nėra jokio pagrindo. Kurti naują precedentą taip pat nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.
Byloje taip pat nenustatyta, kad ginčo teritorijų atžvilgiu galiojo ir bendrieji planai, kurių sprendiniai būtų numatę galimybę keisti pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį iš žemės ūkio į kitos paskirties žemę ir/ar formuoti žemės sklypus gyvenamųjų namų kvartalų ar gyvenamųjų namų grupių statybai.
Apibendrinant darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai išaiškino bei pritaikė materialinės teisės normas, dėl ko jo sprendimas negali būti pripažintas pagrįstu ir teisingu ir yra naikintinas, byloje priimant naują sprendimą ( ABTĮ 143 straipsnis ).
Netenkintinas atsakovo prašymas ištirti ar Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. D1-239 patvirtintų „Detaliųjų planų rengimo taisyklių“ 21; 22; 25 punktai neprieštarauja Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 6 daliai; 24 straipsnio 1 ir 4 dalims.
Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 111 straipsnį norminio administracinio akto atitikimo įstatymui ar Vyriausybės nutarimui klausimas, yra siejamas su poreikiu atitinkamą norminį administracinį aktą taikyti konkrečioje ( nagrinėjamoje) byloje. Tačiau kolegija, spręsdama byloje kilusį ginčą minėtomis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. D1-239 patvirtintomis taisyklėmis nesirėmė, nes byloje nagrinėjami teisiniai santykiai visa apimtimi yra sureguliuoti aukštesnės galios teisės aktu- Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymu. Dėl ko tiesiogiai taikyti minėtas taisykles, byloje nagrinėjamiems teisiniams santykiams nėra poreikio.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
nusprend ž i a:
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą:
Pareiškėjo Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro skundą patenkinti.
Panaikinti Trakų rajono savivaldybės tarybos sprendimus: 2006 01 26 sprendimą Nr. S1-38 “Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. 7984/0003:71) Trakų r. sav., Trakų sen., Skynimų k., detaliojo plano ir infrastruktūros plėtros specialiojo plano rengimo”; 2006 01 26 sprendimą Nr. S1-36 “Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. 7970/0002:437) Trakų r. sav., Senųjų Trakų sen., Pabalių k., detaliojo plano ir infrastruktūros plėtros specialiojo plano rengimo“; 2006 01 26 sprendimo Nr. S1-37 “Dėl žemės sklypo (kadastro Nr.7970/0002:457) Trakų r. sav., Senųjų Trakų sen., Dobrovolės k., detaliojo plano ir infrastruktūros plėtros specialiojo plano rengimo”; 2006 01 26 sprendimą Nr. S1-35 „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. 7970/0002:415) Trakų r.sav., Lentvario sen., Račkūnų k., detaliojo plano ir infrastruktūros plėtros specialiojo plano rengimo“.
Sprendimas neskundžiamas.