Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

administracinėn atsakomybėn traukiamo juridinio asmens – (duomenys neskelbtini), filialo, atstovui V. S.,

administracinio nusižengimo protokolą surašiusios institucijos - Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento, atstovei L. L. – Girčienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo juridinio asmens - (duomenys neskelbtini), filialo, kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 57 straipsnio 1 dalį, 58 straipsnio 1 dalį, 54 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2019-02-22 juridinio asmens – RAB „(duomenys neskelbtini)”, filialui surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. APS-15 (16.11) už tai, kad 2019-02-12 atlikus šio juridinio asmens vykdytų statybos darbų tyrimą, nustatyta, kad statybos rangovas RAB „(duomenys neskelbtini), filialas, vykdydamas statybos darbus atnaujinamo (modernizuojamo) pastato, esančio Vilhelmo Berbomo g. 2, Klaipėdoje neatliko savo pareigų, nustatytų Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 18 str. 7 d. 3 p. ir 6 p., t.y. atliekant daugiabučio gyvenamojo namo, unikalus Nr. 2196-5003-8019, Vilhelmo Berbomo g. 2, Klaipėda atnaujinimą (modernizavimą) pažeisti neesminiai statinio projekto Nr. 14.02.14-TDP brėžinių Nr. 14.02.14-TDP-SA-2102 ir Nr. 14.02.14 -TDP-2412, Nr. 14.02.14 TDP-SA-2404, 14.02.14-TDP-SA-2502 sprendiniai: neužtikrinta, kad būtų nepažeistos trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygos nurodytos Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau - statybos įstatymas) 6 str. 4 d. 1 p., kadangi patikrinimo metu apžiūrėtuose butų Nr. 5, Nr. 14, Nr. 15 balkonuose paliktos atviros apšiltinimo ir sandarinimo medžiagos, tarpai tarp balkonų ir butų langų užtaisyti statinio projekte nenurodyta porolonine juosta, aukščiau nurodytų butų balkonų palangės įrengtos be nuolydžių, todėl drėgmė kaupiasi į balkonų vidų. Visų pakeistų pastato balkonų apatinės dalies iš išorės apdaila ir balkonų kraštų apskardinimas atliktas ne pagal statinio projekto Nr. 14.02.14-TDP- SA-2102 ir Nr. 14.02.14-TDP-2412 brėžinius. Dviejų įėjimo į laiptines stogelių, kurie statinio projekto Nr. 14.02.14- TDP brėžinyje Nr. 14.02.14- TDP-SA-2502 nurodyti ašyje „C“ tarp ašių „2-3“ ir „6-7“ apskardinimas atliktas, nesilaikant statinio projekto brėžinio Nr. 14.02.14 - TDP-2404, t.y. neatliktas lietaus vandens nuvedimas nuo šių stogelių, kas prieštarauja statinio projekto Nr. 14.02.14-TDP brėžiniui Nr. 14.02.14-TDP-SA-2502. Statinio statybos rangovas RAB „(duomenys neskelbtini)“ nepildė statybos darbų žurnalo nustatyta tvarka, t.y. statybos darbų žurnale nepildė visų duomenų apie visų statybos darbų eigą - nedarė įrašų apie atliktus nuotekų inžinerinių sistemų atnaujinimo darbus, formoje F-54 nerašė duomenų apie balkonų išorinės apdailos plokštes, polikarbonatinius stogelius, vidaus vandentiekio ir nuotekų vamzdynus, išlipimo ant stogo liuką, skardinimo darbams panaudotą skardą, telefonspynes, tuo pažeisti Statybos įstatymo 18 str. 7 d. 3 p. ir 6 p. ir statybos techninio reglamento STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“ 36.1 p., 36.2 p., 36.8 p., 36.9 p., priede nustatyti reikalavimai. Rangovo RAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinė atsakomybė nebuvo apdrausta statybos darbų vykdymo laikotarpiu nuo 2017-02-27 iki 2017-03-07 ir tuo rangovas pažeidė statybos įstatymo 42 str. 1 d., 3 d., 7 d., 11 d., 12d., 13 d. ir 46 str. reikalavimus.

Juridinio asmens - RAB „(duomenys neskelbtini)”, filialo, atstovas V. S. su padarytais teisės pažeidimais sutiko, įmonės kaltę pripažino visiškai, dėl padarytų pažeidimų gailisi ir prašo skirti švelnesnę nuobaudą.

Statybos patikrinimo, nagrinėjant skundą, aktu nustatyta, kad 2018-12-13 buvo gautas Vilhelmo Berbomo g. 2, Klaipėda, gyventojų prašymas dėl galimų pažeidimų, taisant statybos brokus minėto daugiabučio gyvenamojo namo atnaujinime (modernizavime) dėl kanalizacijos vamzdyno keitimo, įstiklintų balkonų, jų skardinimo darbų, dėl lietvamzdžių iš kiemo pusės, dėl laiptinių apdailos (b. l. 10-13).

Iš duomenų apie teisės aktų reikalavimų laikymąsi statybvietėje, statant naujus statinius, rekonstruojant ar griaunant statinius matyti užfiksuoti pažeidimai, susiję su statinio projekto vykdymo priežiūros ir statinio statybos techninės priežiūros tvarkos nesilaikymu, statybos darbų atlikimu, pažeidžiant atitinkamų teisės aktų reikalavimus (b. l. 14-27).

Iš fotonuotraukų matyti užfiksuoti pažeidimai: balkonų įstiklinimų kraštiniai langai nepermontuoti ir neįrengti nauji, paliktas tarpas (b. l. 29-33).

2019-01-24 Pastatų diagnostikos ir statybos paaiškinime matyti, kad nustatyti trūkumai bus pašalinti, apie papildomai užfiksuotus trūkumus bus pranešta (b. l. 34-35).

2019-01-24 pateiktas RAB „(duomenys neskelbtini)” statybos statinio vadovo paaiškinimas dėl užfiksuotų pažeidimų (b. l. 36-37).

Surinktų įrodymų visuma pagrindžia juridinio asmens RAB „(duomenys neskelbtini)”, filialo kaltę.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 3 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs administracinį nusižengimą, atsako pagal įstatymus, galiojusius to nusižengimo padarymo metu. LR Statybos įstatymo 67 straipsnyje numatyta, kad šio įstatymo 54, 55, 56, 57, 58, 59, 60, 61, 62, 63, 64, 65 ir 66 straipsniuose nurodyti pažeidimai taikomi ir juridinių asmenų padaliniams, taip pat kitoms užsienio organizacijoms ir jų padaliniams; nurodyti pažeidimai tiriami, nagrinėjami, nutarimai skundžiami ir vykdomi tokia pačia tvarka kaip atitinkamuose ANK straipsniuose nurodyti pažeidimai.

Statybos techninio reglamento STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“ 9 skirsnio 36 punkto 36.1., 36.2., 36.8. ir 36.9. papunkčiai numato, jog statinio statybos vadovas privalo: organizuoti ir techniškai vadovauti atliekant visus statinio statybos darbus pagal jam Reglamento IV skyriuje suteiktą kompetenciją (tiesiogiai ar per jam pavaldžius darbuotojus); koordinuoti jį paskyrusio (pasamdžiusio) rangovo, statinio statybos specialiųjų darbų padalinių, o kai statybą vykdo keli rangovai, – visų jų atliekamus specialiuosius darbus; nuolat kontroliuoti, kad statinio statybos darbai (tarp jų specialieji darbai) būtų atliekami kokybiškai, pagal statinio projektą (kai jo reikia), statybą leidžiantį dokumentą (o tais atvejais, kai statybą leidžiantis dokumentas nėra privalomas, tačiau yra privalomi Reglamento 5.5 papunktyje ir (ar) 5.6 papunktyje nurodytų asmenų rašytiniai sutikimai – pagal tokius sutikimus ir jų sąlygas, jei tokios buvo nustatytos), normatyvinių statybos techninių dokumentų, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų reikalavimus (atliekant nekilnojamųjų kultūros paveldo vertybių tvarkymo statybos darbus, – pagal tos srities normatyvinių dokumentų reikalavimus); įforminti normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nurodytus statinio statybos dokumentus [3.1], juos pildyti, saugoti ir perduoti statytojui (užsakovui) (jei šie dokumentai prarandami, rangovas turi juos atkurti savo lėšomis). Minėto reglamento IV priede nustatytas statybos darbų žurnalo forma ir pildymo tvarkos aprašas.

Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 18 straipsnio 7 dalies 3 ir 6 punktuose pažymėta, kad rangovas privalo: vykdyti statybos darbus pagal statinio projektą, statybos taisykles (statybos taisyklės pateikiamos statytojui (užsakovui) prieš pradedant statybos darbus), taip pat aplinkos ministro nustatytais atvejais pagal rangovo parengtą statybos darbų technologijos projektą (jeigu randama statinio projekto ar statybos darbų technologijos projekto ir statybos taisyklių neatitikimų ar prieštaravimų, turi būti vadovaujamasi statinio projektu ar statybos darbų technologijos projektu), vadovautis teisės aktais, vykdyti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos privalomuosius nurodymus, statinio saugos ir paskirties reikalavimų valstybinės priežiūros institucijų nustatytus reikalavimus, statinio projekto vykdymo priežiūros vadovų (šios priežiūros dalių vadovų) ir statinio statybos techninės (bendrosios ir specialiosios) priežiūros vadovų nurodymus; įforminti normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nurodytus statinio statybos dokumentus ir perduoti juos statytojui (užsakovui) (jeigu šiuos dokumentus rangovas praranda, jis turi savo lėšomis juos atkurti); atlikti konstrukcijų tyrimus ir atidengti paslėptas konstrukcijas ir paslėptus darbus. To paties įstatymo 42 straipsnio 1, 3, 7, 11, 12, 13 dalys nustato, kad Statinio projektuotojo, statinio projekto (jo dalies) ekspertizės rangovo, statinio statybos techninio prižiūrėtojo civilinė atsakomybė, statinio statybos, rekonstravimo, remonto, atnaujinimo (modernizavimo), griovimo ir kultūros paveldo statinio tvarkomieji statybos darbai ir civilinė atsakomybė draudžiama privalomuoju draudimu, neatsižvelgiant į statinio projektavimo ir statybos finansavimo šaltinius, statinio nuosavybės formą bei statinio projektuotojo, statinio projekto (dalies) ekspertizės rangovo, statinio statybos techninio prižiūrėtojo, statybos rangovo ir statytojo (užsakovo) juridinį statusą. Draudžiant statinio statybos, rekonstravimo, remonto, atnaujinimo (modernizavimo), griovimo ar kultūros paveldo statinio tvarkomuosius statybos darbus ir civilinę atsakomybę, draudimo objektas yra rangovo arba statytojo (užsakovo), kai statyba vykdoma ūkio būdu, vykdomi statinio statybos, rekonstravimo, remonto, atnaujinimo (modernizavimo), griovimo ar kultūros paveldo statinio tvarkomieji statybos darbai, jiems atlikti į draudimo objekto vietą pristatyti statybos produktai, taip pat rangovo civilinė atsakomybė už padarytą žalą tretiesiems asmenims ir statytojo (užsakovo) turtui, kuris nelaikomas statybos darbų rezultatu. Vykdant statinio statybą pagal pasirašytas rangos sutartis, šis draudimas apima taip pat rangovo pasirinktų subrangovų vykdomus darbus ir jų civilinę atsakomybę. Tuo atveju, kai statytojas (užsakovas) sudaro su rangovu rangos sutartį visiems statinio statybos darbams vykdyti, statinio statybos, rekonstravimo, remonto, atnaujinimo (modernizavimo), griovimo ar kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų ir civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį sudaro rangovas. Draudimo galiojimo terminai nustatomi draudimo veiklos priežiūros institucijos tvirtinamose statinio projektuotojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklėse, statinio projekto (dalies) ekspertizės rangovo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklėse, statinio statybos techninio prižiūrėtojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklėse ir statinio statybos, rekonstravimo, remonto, atnaujinimo (modernizavimo), griovimo ar kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų ir civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklėse. Statinio projektuotojo, statinio projekto (dalies) ekspertizės rangovo, statinio statybos techninio prižiūrėtojo civilinės atsakomybės ir statinio statybos, rekonstravimo, remonto, atnaujinimo (modernizavimo), griovimo ar kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų ir civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartys sudaromos pagal statinio projektuotojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisykles, statinio projekto (dalies) ekspertizės rangovo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisykles, statinio statybos techninio prižiūrėtojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisykles ir statinio statybos, rekonstravimo, remonto, atnaujinimo (modernizavimo), griovimo ar kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų ir civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisykles. Jeigu draudimo sutartis buvo nutraukta ar pasibaigė anksčiau, negu nurodyta draudimo liudijime (polise), draudėjas per 10 darbo dienų privalo sudaryti naują draudimo sutartį. Veiklos vykdymas be draudimo sutarties laikomas veiklos vykdymu neturint teisės verstis šia veikla. Aptariamojo įstatymo 46 straipsnis numato, kad pagal statinio statybos, rekonstravimo, remonto, atnaujinimo (modernizavimo), griovimo ar kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų ir civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą draudikas atlygina statytojui (užsakovui), draudėjui ir tretiesiems asmenims draudėjo ir apdraustųjų padarytą žalą statiniui, trečiojo asmens sveikatai, žalą, atsiradusią dėl gyvybės atėmimo, arba žalą trečiojo asmens turtui. Statinio statybos, rekonstravimo, remonto, atnaujinimo (modernizavimo), griovimo ar kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų draudimas yra privalomas tik statybos laikotarpiu iki visų rangovo atliktų statybos darbų rezultato perdavimo statytojui (užsakovui) dienos. Draudimo išmokos mokamos tik atsitikus draudžiamajam įvykiui, remiantis šį įvykį patvirtinančiais oficialiais dokumentais. Draudžiamieji ir nedraudžiamieji įvykiai nustatomi statinio statybos, rekonstravimo, remonto, atnaujinimo (modernizavimo), griovimo ar kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų ir civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklėse. Draudėjas statinio statybos, rekonstravimo, remonto, atnaujinimo (modernizavimo), griovimo ar kultūros paveldo statinio tvarkomuosius statybos darbus ir civilinę atsakomybę turi apdrausti atskirai dėl kiekvieno statomo statinio. Draudėjo privalomojo civilinės atsakomybės draudimo suma nustatoma draudiko ir draudėjo susitarimu ir nurodoma draudimo liudijime. Minimali draudimo suma negali būti mažesnė kaip keturiasdešimt trys tūkstančiai keturi šimtai eurų vienam draudžiamajam įvykiui.

Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 57 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad už juridinio asmens atliekamus statybos darbus, statinio statybos techninės priežiūros ar statinio projekto vykdymo priežiūros vykdymą pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, išskyrus šio įstatymo 54, 56, 58, 64 straipsniuose numatytus pažeidimus, skiriama bauda nuo 300 iki 7000 Eur. To paties įstatymo 54 straipsnio 1 dalis numato, kad už statinio projektavimą, statinio projekto ar statinio ekspertizės atlikimą, statinio statybą, statinio projektavimo ar statybos valdymą neturint teisės verstis šia veikla skiriama bauda nuo dviejų tūkstančių aštuonių šimtų devyniasdešimt šešių iki penkių tūkstančių septynių šimtų devyniasdešimt dviejų eurų, o 58 straipsnio 1 dalis numato atsakomybę už statinio statybą pažeidžiant statinio projekto sprendinius, išskyrus esminius statinio projekto sprendinius, skiriama bauda nuo penkiasdešimt septynių iki vieno šimto keturiasdešimt keturių eurų. Už tokius pačius veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šiame straipsnyje numatytą pažeidimą, skiriama bauda nuo vieno šimto penkiolikos iki dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kad juridinio asmens RAB „(duomenys neskelbtini)” filialo atstovas V. S. pripažino kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi, kas pripažintina atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), taip pat į tai, kad šiam juridiniam asmeniui jau 2018 ir 2019 m. buvo paskirtos nuobaudos dėl Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 57 straipsnio 1 dalyje nustatyto pažeidimo bei 58 straipsnio 1 dalyje pažeidimo, taip pat į tai, kad įstatymų leidėjas numato labai griežtą atsakomybę dėl statybos reikalavimų nesilaikymo, todėl, teismo nuomone, net ir paskyrus minimalią nuobaudą už Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 57 straipsnio 1 dalyje pakartotinio pažeidimo padarymą, ši nuobauda aiškiai neatitiks teisingumo ir protingumo kriterijų, todėl, atsižvelgiant į išvardintas aplinkybes, į tai, kad juridinio asmens - RAB „(duomenys neskelbtini)”, filialo atstovas ėmėsi priemonių pažeidimams pašalinti, darytina išvada, kad administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti juridinio asmens - RAB „(duomenys neskelbtini)”, filialui, skiriant baudą, mažesnę nei Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 57 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta minimali riba už pakartotinį pažeidimą (ANK 34 str. 5 d.).

Teismas, taikydamas šiuo atveju ANK 34 straipsnio 5 dalį, pažymi, kad teismų praktikoje ne kartą yra išaiškinta, jog administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą – tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013, 2AT-10-2014 ir kt.). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas taip pat yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008-01-21, 2011-01-31, 2012-09-25 ir kt. nutarimai).

Teismo manymu, administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti juridinio asmens - RAB „(duomenys neskelbtini)” filialui paskyrus minimalias nuobaudas – baudas, numatytas Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 54 straipsnio 1 dalyje bei 58 straipsnio 1 dalyje, o dėl 57 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo paskiriant mažesnę nei šio įstatymo 57 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta minimali riba, t.y. 3000 Eur. Skirtinos baudos bendrintinos vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 57 straipsnio 1 dalimi, 58 straipsnio 1 dalimi, 54 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635, 636, 637, 646 straipsniais,

nutaria:

Juridinio asmens - RAB „(duomenys neskelbtini)”, filialui už Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 57 straipsnio 1 dalyje numatytą teisės pažeidimą, taikant Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 5 dalį, paskirti nuobaudą – 3 000 Eur (trijų tūkstančių eurų) baudą;

Juridinio asmens - RAB „(duomenys neskelbtini)”, filialui už Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 58 straipsnio 1 dalyje numatytą teisės pažeidimą, paskirti nuobaudą – 115 Eur (vieno šimto penkiolikos eurų) baudą;

Juridinio asmens - RAB „(duomenys neskelbtini)”, filialui už Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 54 straipsnio 1 dalyje numatytą teisės pažeidimą, paskirti nuobaudą – 2896 Eur (dviejų tūkstančių aštuonių šimtų devyniasdešimt šešių eurų) baudą;

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, paskirtas nuobaudas subendrinti ir Juridinio asmens - RAB „(duomenys neskelbtini)”, filialui, paskirti galutinę nuobaudą – 3 000 Eur (trijų tūkstančių eurų) dydžio baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Baudą sumokėti į Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (įstaigos kodas 288600210) pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT47 7300 0101 2622 8899, esančią banke ,,Swedbank“, AB (banko kodas 73000), įmokos kodas - 5447, mokėjimo paskirtyje nurodyti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pavadinimą, įmonės kodą, administracinio nusižengimo protokolo datą ir numerį, įmokos kodą. Apie baudos sumokėjimą būtina pranešti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentui, pateikiant kvitą apie baudos sumokėjimą arba jo nuorašą.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos išsiuntimo (išdavimo) dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.