Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. Ž. skundą dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2018 m. vasario 6 d. nutarimo Nr. AM-KLA-ANR_N-69-2018 panaikinimo ir administracinio nusižengimo teisenos nutraukimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2018 m. vasario 6 d. Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos priėmė nutarimą skirti A. Ž. nuobaudą – 800 Eur baudą - už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ANK) 265 str. 1 d., 281 str. 3 d. numatytus nusižengimus , kad A. Ž. vykdydamas kioskų statybos darbus, pakeitė pajūrio kraštovaizdžiui būdingą reljefą, nukasant kalvą sunaikino natūralią žolinę augmeniją, pažeidė saugotinų želdinių apsaugos režimą. Pažeidimai padaryti saugomoje Baltijos jūros kranto apsaugos zonoje, apie 0,5 km atstumu nuo jūros kranto bei nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje. Nutarime nurodyta, kad A. Ž. pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 9 str., Lietuvos Respublikos pajūrio juostos įstatymo 6 str. 4 d. 1 p., Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 73 patvirtintų „Želdinių apsaugos vykdant statybos darbus taisyklių“ 7.8. p. nuostatas.

Pareiškėjas A. Ž. su nutarimu nesutinka, pateikė skundą ir nurodė, kad kioskai nėra statiniai, jokių statybos darbų nevykdė, todėl negalėjo pažeisti ir nepažeidė teisės aktų reikalavimų išlaikyti atstumą tarp statinių ir saugotino medžio, dėl tų pačių priežasčių nepadarė pažeidimų ir žalos pajūrio kraštovaizdžiui. Be to, mano, kad yra netinkamas administracinio nusižengimo subjektas, nes du kioskai yra parduoti kitam asmeniui, todėl jis negalėjo vykdyti trijų kioskų sujungimo statybos darbų, be to, jokių statybos darbų jis neatliko.

Institucija, priėmusi nutarimą administracinio nusižengimo byloje, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas, atsiliepime nurodo, kad su skundu nesutinka. Institucijos nuomone, A. Ž. yra surašyti savavališkos statybos aktas ir privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius dėl kioskų statybos, todėl A. Ž. nuobauda už gamtai ir kraštovaizdžiui padarytą žalą, paskirta teisingai ir pagrįstai. Be to, abejoja dėl dviejų kioskų pirkimo – pardavimo sutarties teisėtumo, todėl mano, kad A. Ž. yra tinkamas administracinio nusižengimo subjektas. Prašo skundo netenkinti ir nutarimą palikti galioti.

Pareiškėjo A. Ž. atstovė advokatė J. J. prašo skundą tenkinti, panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2018 m. vasario 6 d. nutarimą skirti A. Ž. nuobaudą – 800 Eur baudą - už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ANK) 265 str. 1 d., 281 str. 3 d. numatytus nusižengimus ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Nurodė, kad įsiteisėjusiais teismų sprendimais, panaikinti (duomenys neskelbtini) surašyti 2017-08-18 savavališkos statybos aktas, 2017-08-18 privalomasis nurodymas nevykdyti statinio ar jo dalies statybos darbų, 2017-08-18 privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius dėl nuomojamame žemės sklype (duomenys neskelbtini), trijų kioskų sujungimo į vieną nesudėtingą statinį, savavališkų statybos darbų, neturint privalomo statybą leidžiančio dokumento. Teismai nurodė, kad A. Ž., būdamas (duomenys neskelbtini) direktoriumi, nevykdė jokių statybos darbų, todėl negalėjo padaryti žalos gamtai ir kraštovaizdžiui, bei padaryti kitus aplinkos apsaugos teisės aktų pažeidimus. Be to, teismai pažymėjo, kad pareiškėjas A. Ž., nėra tinkamas surašytų privalomųjų nurodymų subjektas, nes du kioskai nustatyti kaip pažeidimo objektai, yra parduoti ir priklauso kitam asmeniui.

Skundas tenkintinas.

ANK 641 str. nustato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Sutinkamai su ANK 563 ir 567 str. nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N9-990/2006, Nr. N62-954/2012, Nr. N575-2224/2010 ir kt.).

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad 2018 m. vasario 6 d. Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos priėmė nutarimą skirti A. Ž. (duomenys neskelbtini) direktoriui nuobaudą – 800 Eur baudą - už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ANK) 265 str. 1 d., 281 str. 3 d. numatytus nusižengimus , kad A. Ž. vykdydamas kioskų statybos darbus, pakeitė pajūrio kraštovaizdžiui būdingą reljefą, nukasant kalvą sunaikino natūralią žolinę augmeniją, pažeidė saugotinų želdinių apsaugos režimą. Nutarime konstatuota, kad pažeidimai padaryti saugomoje Baltijos jūros kranto apsaugos zonoje, apie 0,5 km atstumu nuo jūros kranto bei nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje. A. Ž. pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 9 str., Lietuvos Respublikos pajūrio juostos įstatymo 6 str. 4 d. 1 p., Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 73 patvirtintų „Želdinių apsaugos vykdant statybos darbus taisyklių“ 7.8. p. nuostatas. Pateikus skundą dėl šio nutarimo nustatyta, kad A. Ž. iškėlė teisme civilinę bylą dėl 2017-08-18 savavališkos statybos akto, 2017-08-18 privalomojo nurodymo nevykdyti statinio ar jo dalies statybos darbų, 2017-08-18 privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius nuomojamame žemės sklype (duomenys neskelbtini), dėl trijų kioskų sujungimo į vieną nesudėtingą statinį. Ši administracinio nusižengimo byla sustabdyta 2018-04-26 nutartimi iki kol bus išspręstas teisme civilinis ginčas dėl savavališkos statybos akto ir privalomųjų nurodymų teisėtumo ir pagrįstumo, kuriais buvo remiamasi surašant skundžiamą nutarimą ir skiriant nuobaudą A. Ž. už pažeidimus, numatytus ANK 265 str. 1 d. ir 281 str. 3 d.

Iš teismo procesinių sprendimų nustatyta, kad 2018-10-18 Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų sprendimu bylos dalis dėl savavališkos statybos akto panaikinimo, nutraukta, kitoje dalyje ieškovo A. Ž. ieškinys patenkintas visiškai ir panaikinti 2017-08-18 privalomasis nurodymas nevykdyti statinio ar jo dalies statybos darbų ir 2017-08-18 privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius nuomojamame žemės sklype (duomenys neskelbtini), dėl trijų kioskų sujungimo į vieną nesudėtingą statinį. 2019-06-06 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2018-10-17 teismo sprendimas paliktas nepakeistas.

Apeliacinės instancijos teismas, peržiūrėdamas pirmosios instancijos teismo sprendimą konstatavo, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos mano, jog (duomenys neskelbtini) atliko darbus, kuriais iš atskirų konstrukcinių elementų sukūrė vieną bendromis laikančiosiomis konstrukcijomis apjungtą statinį, pasižymintį tvirtu sąlyčiu su žeme. Teisėjų kolegija nustatė, jog į bylą yra pateiktas 2018 m. birželio 7 d. „Kioskų apžiūros aktas“ Nr. TP2-PSS, kuriame specialistai pateikė išvadą, kad: „visų trijų kioskų konstrukcijos (sienos, stogai, stovai, ant kurių stovi kioskai) yra lengvos, nesudėtingos, medinės. Visi trys kioskai nėra vienas bendras statinys ir nėra bendrų kioskus tarpusavyje jungiančių, vienas kito apkrovas perimančių konstrukcijų. Visi trys kioskai kaip ir yra nubraižyta Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos atstovo trijų kioskų eskize, neturi statyboje įprastų pamatų: juostinių, gręžtinių, spraustinių ar kitų sudėtingų konstrukcinių pamatų. Kioskai pastatyti ant medinių, ketvirtainiškos formos tašelių, kurie remiasi ant betoninių kvadratinių plytelių į paprastą žemės paviršių. Visi kioskai gali būti lengvai perkeliami, arba kilnojami (pasitelkus automobilinį kraną, arba kitą mechanizmą), nes yra sukonstruoti ant paprasto žemės paviršiaus, net nenuėmus augalinio dirvožemio sluoksnio. Kioskai nėra įtvirtinti, ar užinkaruoti ant žemės paviršiaus, todėl juos galima nesudėtingai pastumti (pasitelkiant tinkamą bei saugų mechanizmą). Užsakovo kioskų priežiūros darbai laikomi paprasto remonto darbais. Kioskams pastatyti, statybos leidimai nereikalingi“. Teisėjų kolegija nenustatė, kad ši specialisto išvada būtų nuginčyta, prašymų skirti papildomą ekspertizę byloje nepareikšta, todėl apeliacinės instancijos teismas ja remiasi bei konstatuoja, jog šia specialisto išvada nustatytos aplinkybės paneigia apelianto argumentus, jog naujai įrengtos konstrukcijos apjungė visus atskirus statinius į vieną pastatą, todėl jis laikytinas nekilnojamuoju daiktu. Be to, apeliacinės instancijos teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis, jog privalomieji nurodymai buvo surašyti netinkamam subjektui, nes 2017 m. sausio 19 d. Kioskų pirkimo–pardavimo sutartimi UAB „J. S.“ pardavė trečiajam asmeniui V. B. 2 kioskus, esančius (duomenys neskelbtini). Parduodamas kioskas Nr. 1 yra 6 kv. m ploto ir pastatytas pagal projektą „Prekyvietė 2“, parduodamas kioskas Nr. 2 yra 12 kv. m ir pastatytas pagal projektą „Prekyvietė 1“. Parduodamo kiosko Nr. 1 kaina yra 900 Eur, parduodamo kiosko Nr. 2 kaina – 1 800 Eur. Pirkėjas ir trečiasis asmuo V. B. patvirtino, jog yra įsigijęs du iš trijų ginčo kioskų. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, vadovaudamasi bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle (CPK 178 straipsnis), kad įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia (lot. – ei incumbit probatio, qui dicit non qui negat), pažymi, kad apeliantas be subjektyvaus pasvarstymo į bylą nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog ginčo kioskai nėra tie patys objektai, dėl kurių surašytas savavališkos statybos aktas.

Pagrindinės teismo sprendimo prejudicialumo vertinimo taisyklės suformuluotos ir nuosekliai plėtojamos kasacinio teismo praktikoje. Teismo sprendimo prejudicinė galia reiškia, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų faktų ir teisinių santykių šalys, kiti dalyvaujantys byloje asmenys ir jų teisių perėmėjai nebegali ginčyti kitose bylose (CPK 279 straipsnio 4 dalis). Tai yra vadinamasis pozityvusis res judicata principo taikymo efektas – teismo sprendimas gali būti kaip reikalavimo pagrindas kitoje byloje. CPK 182 straipsnio 2 punkte įtvirtinta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Šia taisykle siekiama proceso ekonomiškumo, kad nebūtų pakartotinai tiriama tai, kas jau yra patikimai ir privalomai nustatyta teismo sprendimu. Praktines šios taisyklės taikymo nuostatas yra suformulavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ir kiti teismai.

Paminėtų teismų sprendimų prejudicines faktines aplinkybes teismas laiko esminėmis, sprendžiant A. Ž. administracinės atsakomybes pagrindus pagal skundžiamą nutarimą. Skundžiamame nutarime nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) direktorius A. Ž. savavališkai vykdydamas trijų kioskų sujungimo į vieną bendrą statinį statybos darbus (duomenys neskelbtini), pakeitė pajūrio kraštovaizdžiui būdingą reljefą, nukasant kalvą, sunaikino natūralią žolinę augmeniją, pažeidė saugotinų želdinių apsaugos režimą, nes statybos darbai buvo vykdomi pomedyje, arčiau kaip trys metrai iki saugotinų medžių kamienų, pažeidžiant LR aplinkos ministro 2010-03-15 įsakymu Nr. D1-193, patvirtintų „Želdinių apsaugos vykdant statybos darbus“ taisyklių reikalavimus.

Įvertinus paminėtas prejudicines faktines aplinkybes, teismas sprendžia, kad (duomenys neskelbtini) direktorius A. Ž. nevykdė statybos darbų (duomenys neskelbtini), siekdamas sujungti tris kioskus į bendrą statinį. Kioskų priežiūros darbai, pagal pateiktus duomenis, yra paprasti remonto darbai, statybos leidimas tokiems darbams nereikalingas. Pagal administracinio nusižengimo bylos medžiagą nenustatyta, kad A. Ž., atlikdamas paprastus remonto darbus galėjo pakeisti pajūrio kraštovaizdžiui būdingą reljefą, nukasant kalvą, sunaikinti natūralią žolinę augmeniją, pažeisti saugotinų želdinių apsaugos režimą, bei padaryti žalą gamtai. Teismo sprendimu panaikinti ir apeliacinės instancijos peržiūrėti savavališkos statybos aktas ir privalomieji nurodymai, administracinio nusižengimo bylą nagrinėjančios institucijos buvo panaudoti, kaip pagrindas nustatant administracinio nusižengimo sudėtį ir (duomenys neskelbtini) direktoriui A. Ž. paskiriant nuobaudą ANK 265 str. 1 d. ir 281 str. 3 d. pagrindu. Teismams nustačius, kad savavališkos statybos aktas ir privalomieji nurodymai, yra neteisėti, darytina išvada, kad jų pagrindu (duomenys neskelbtini) direktoriui A. Ž. nepagrįstai paskirta ir administracinė nuobauda, pagal šioje byloje skundžiamą nutarimą. Be to, pareiškėjas A. Ž. skunde dėl nutarimo nurodė, kad jis yra netinkamas administracinio nusižengimo subjektas, nes du kioskai yra parduoti ir (duomenys neskelbtini) jie nepriklauso, todėl dėl trijų kioskų savavališkų statybų, juos sujungiant į vieną bendrą statinį, A. Ž. negali būti tinkamu administracinio nusižengimo subjektu. Kaip jau minėta, apeliacinės instancijos teismas šią aplinkybę patvirtino, todėl ir dėl šios aplinkybės, skundžiamas nutarimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, atkreipiant dėmesį ir į tai, kad nuobaudą paskyrusi institucija žinojo aplinkybę apie dviejų kioskų pardavimą, tačiau jos iš esmės netyrė, nurodydama, kad A. Ž. nepateikė duomenų. Teismas sprendžia, kad institucija, skyrusi nuobaudą už pažeidimą, turėjo pareigą pilnai, objektyviai ir visapusiškai išsiaiškinti visas aplinkybes, siekdamas teisingai nustatyti pažeidimo sudėtį ir subjektą. Ir neištyręs, bei neįvertinęs aplinkybės dėl dviejų kioskų pardavimo, administracinio nusižengimo protokolą ir nutarimą surašė netinkamam subjektui.

ANK 265 str. 1 d. numatyta atsakomybė už Kuršių marių ir Baltijos jūros pakrantės apsaugos zonos ir juostos režimo pažeidimą, ANK 281 str. 3 d. numatyta atsakomybė už želdynų, želdinių ne miško ūkio paskirties žemėje įrengimo ir priežiūros taisyklių pažeidimus, želdinių apsaugos atliekant statybos darbus taisyklių pažeidimus.

Pagal ANK 5 str. 1 d. administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkantis administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Tokiu būdu asmens padaryta veika pripažįstama nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis.

Apibendrindamas visa tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad skundžiamą nutarimą pagrindžiančios faktinės aplinkybės, yra paneigtos įsiteisėjusiais teismo sprendimais, jų nustatytos prejudicinės aplinkybės patvirtina, kad A. Ž., kaip (duomenys neskelbtini) direktoriaus veiksmuose, nėra administracinių nusižengimų, numatytų ANK 265 str. 1 d. ir 281 str. 3 d., sudėties požymių visumos, todėl yra pagrindas skundžiamą nutarimą panaikinti, kaip nepagrįstą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 636 str., 642 str. 1 d. 2 p, 646 str.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjo A. Ž. skundą tenkinti.

Panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2018 m. vasario 6 d. nutarimą dėl 800 Eur baudos paskyrimo A. Ž. ir administracinio nusižengimo teiseną A. Ž. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 265 straipsnio 1 dalį ir 281 straipsnio 3 dalį nutraukti.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Plungės apylinkės teismo Palangos rūmus.