Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

Teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą dėl paramos pilnamečiui vaikui priteisimo pagal ieškovo J. Š. ieškinį atsakovui J. S. Š., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų – J. M., ir

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Tėvų pareiga išlaikyti paramos reikalingus pilnamečius vaikus, ne vyresnius negu 24 metų ir besimokančius vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, įtvirtinta Civilinio kodekso 3.194 straipsnio 3 dalyje. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, spręsdamas šios įstatymo nuostatos atitikimą Lietuvos Respublikos Konstitucijai, 2007 m. birželio 7 d. nutarime konstatavo, kad paramos reikalingų pilnamečių vaikų, besimokančių vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, išlaikymo institutas iš esmės skiriasi nuo nepilnamečių vaikų išlaikymo instituto. Pagal Civilinio kodekso 2.5 straipsnio 1 dalį pilnametystės sulaukęs asmuo, t. y. kai jam sueina aštuoniolika metų, turi visišką civilinį veiksnumą – jis gali savo veiksmais įgyti civilines teises ir sukurti civilines pareigas. Dėl to, sprendžiant dėl paramos teikimo pilnamečiam vaikui, būtina nustatyti kitus teisiškai reikšmingus faktus, nei sprendžiant dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo.

Teismų praktikoje nurodyta, kad išlaikymas iš tėvų pilnamečiam ne vyresniam kaip 24 metų vaikui priteisiamas, kai yra visuma iš įstatymo kylančių sąlygų: vaikas sąžiningai ir pažangiai mokosi gimnazijoje, vaikui būtina parama, o tėvai turi galimybę ją teikti. Mokinio teisinio statuso specifiškumas lemia, kad gimnazijos moksleivis, nors ir esantis darbingas, įgijęs visišką civilinį veiksnumą, įprastinėmis užimtumo mokantis sąlygomis negali savęs išlaikyti, nes didžiąją dalį savo laiko privalo skirti mokymuisi, lankyti pamokas, išklausyti nustatytą kursą, skirti laiko namų darbams atlikti ir siekti įgyti vidurinį išsilavinimą patvirtinantį dokumentą. Tačiau vien tai, kad pilnametis yra gimnazijos moksleivis, negali būti pripažįstama, kad jam yra reikalinga parama. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad spręsdamas dėl paramos pilnamečiam moksleiviui priteisimo iš tėvų ar vieno iš jų, teismas privalo įvertinti ir tai, ar išlaikymo reikalaujantis pilnametis moksleivis yra rūpestingas vykdydamas savo pareigas mokytis, nes nesuderinamo elgesio draudimas yra bendrojo sąžiningumo principo, kurio nesilaikymas reikštų ir teisės į išlaikymą paneigimą, dalis. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad pažangų mokymąsi vidurinėje mokykloje Civilinio kodekso 3.194 straipsnio 3 dalyje įtvirtintų teisių įgyvendinimo aspektu liudytų mokinio perkėlimas į aukštesnę klasę turint patenkinamus metinius įvertinimus ar leidimas laikyti brandos egzaminus ir jų išlaikymas ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-2004/2009).

Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo pilnamečiui gimnazijoje besimokančiam paramos būtinam vaikui, būtina įvertinti tėvų galimybes, jų pareigas kitiems asmenims, kitiems šeimos nariams ir pan. Dėl tokios įstatymų nustatytos tėvų pareigos vykdymo negali būti sukurta tokia situacija, kad iš esmės pablogėtų tėvų ar kitų asmenų padėtis ar dėl to tėvai, nepadarydami esminės žalos savo ar kitų asmenų teisėms, apskritai negalėtų šios pareigos vykdyti. Išlaikymo pilnamečiam gimnazijoje besimokančiam paramos būtinam vaikui dydžio nustatymui taikytinos sąlygos pagal įstatymo analogiją ( CK 3.192 straipsnio 2 dalis), t.y. išlaikymo dydis turi būti proporcingas pilnamečio moksleivio poreikiui bei tėvų turtinei padėčiai ir turi užtikrinti būtinas sąlygas viduriniam išsilavinimui įgyti.

Nagrinėjamu atveju esminė aplinkybė, lemianti paramos pilnametei sūnui būtinumą, yra tai, kad Lietuvoje vidurinis išsilavinimas įgyjamas moksleiviui jam tapus pilnamečiu, todėl akivaizdu, kad tėvai turi pareigą materialiai išlaikyti vaiką tol, kol baigsis laikas per kurį moksleivis, sąžiningai ir pažangiai mokydamasis gali įgyti vidurinį išsilavinimą.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad J. Š. yra gimęs (duomenys neskelbtini). Jo tėvai – J. S. Š. ir J. M.. Ieškovas J. Š. mokosi Panevėžio Juozo Balčikonio gimnazijoje III c klasėje. Iš pateikiamos Juozo Balčikonio gimnazijos pažymos matyti, kad ieškovo mokymosi vidurkis yra 8,22 balo. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2004 m. sausio 5 d. sprendimu, iš atsakovo J. S. Šiaučiūno buvo priteistas išlaikymas nepilnamečio sūnaus J. Š. išlaikymui po 300 litų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.

Bylos nagrinėjimo metu ieškovo atstovė nurodė, kad būtinosios išlaidoms yra reikalinga apie 500 EUR kiekvieną mėnesį. Tokia suma reikalinga maitinimuisi mokykloje, maistui ir maisto produktams namuose, aprangai, avalynei, higienos priemonėms, kirpyklai, vaistams, akių lęšiams, kanceliarinėms ir mokymosi, telekomunikacijų ir ryšio aptarnavimo priemonėms, transporto išlaidoms ir pan. Atsakovas ieškovo nurodyto būtinųjų išlaidų dydžio neginčijo. Pažymėtina, kad 18-19 metų gimnazijos moksleivių poreikiai yra didesni, tiek fiziologiniams ( maistui, maisto papildams, vaistams), tiek poreikiams, susijusiems su būtinumu tinkamai pasirengti brandos egzaminams ( mokymo priemonėms, internetui, ryšio paslaugoms ir pan.).

Byloje nustatyta ir nebūtina įrodinėti visiems žinomų aplinkybių, kad ieškovui reikalingas maistas, rūbai, mokslo, higienos priemonės, drabužiai, lėšos viešojo transporto priemonėms, telefono sąskaitoms, mokyklos uniformai, laisvalaikiui bei būsto, kuriame gyvena ieškovas, išlaikymui ( CPK 182 straipsnio 1 punktas). Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas, sulaukęs pilnametystės, tęsia mokslus pagal vidutinio ugdymo programą, jo mokymosi vidurkis yra geras ( 8,22 balo), jis yra ne vyresnis nei 24 metų, neturi registruotino nekilnojamojo ar kilnojamojo turto, jo įsidarbinimo galimybės yra ribotos, ir turi teisę siekti įgyti vidurinį išsilavinimą patvirtinantį dokumentą, daro išvadą, kad ieškovas šiuo metu neturi galimybės pats gauti pajamų savo išlaikymui.

Kaip nustatyta bylos nagrinėjimo metu, ieškovo mama J. M. dirba VšĮ „Garbingas amžius“. Jos darbo užmokestis yra 525 EUR. J. M. nustatytas penkiasdešimties procentų darbingumo lygis. J. M. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas su jame esančiu gyvenamuoju namu ir kitais statiniais, adresu (duomenys neskelbtini). J. M. išlaiko ne tik ieškovą, bet ir kitą sūnų S. M., gim. (duomenys neskelbtini) metais, kuris yra neįgalus ir turi nustatyta penkiasdešimties procentų darbingumą.

Atsakovas registruoto nekilnojamojo ar kilnojamojo turto neturi. Atsakovui yra nustatytas neįgalumas. Atsakovui yra mokama senatvės pensija 344, 95 EUR dydžio. Atsakovas moka kas mėnesį po 45,86 EUR vartojamosios paskolos grąžinimui ( b.l. 65-66). Pažymėtina, kad iš atsakovo pateikto neįgaliojo pažymėjimo matyti, jog yra nustatytas neįgalumas, tačiau nėra nurodyta koks darbingumo lygis yra nustatytas atsakovui. Atsakovas 2019-04-02 sudarė periodinio kredito pervedimo sutartį AB „Swedbank“, kuria pervedama ieškovui J. S. Š. po 86,89 EUR kas mėnesį. Atkreiptinas dėmesys, jog iš atsakovo pateikto neįgaliojo pažymėjimo kopijos ( b.l. 25-26) matyti, kad J. S. Š. nustatytas vidutinių specialiųjų poreikių lygis neterminuotai, tačiau nėra nurodyta atsakovo darbingumo lygis. Iš esamos neįgaliojo pažymėjimo kopijos nėra galimybės vertinti atsakovo darbingumo lygį ir negalima daryti išvados, jog atsakovas yra visiškai nedarbingas. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovui mokama senatvės pensija. Duomenų apie tai, kad atsakovas siekė susirasti darbą, byloje taip pat nėra. Vien ta aplinkybė, jog atsakovo gaunamos pajamos yra nepakankamos, neatleidžia atsakovo nuo pareigos teikti paramą pilnamečiui sūnui. Pareiga teikti paramą vidurinėje mokykloje besimokančiam pilnamečiui vaikui tenka abiem tėvams, todėl ši pareiga negali būti perkeliama vien tik ieškovo motinai.

Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, abiejų ieškovo tėvų turtinę padėtį, ieškovo poreikius bei pastangas įgyti išsilavinimą, sprendžia, jog yra pagrindas ieškovo ieškinį tenkinti iš dalies. Kaip nustatyta bylos nagrinėjimo metu, atsakovas gauna 344, 95 EUR dydžio senatvės pensiją. Vertinant atsakovo gaunamos pensijos dydį, atsakovo išlaidas pragyvenimui ( maistui ir kt. ), darytina išvada, jog atsakovas turi galimybę teikti paramą savo pilnamečiui sūnui po 100 EUR kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Nors ieškovas prašė priteisti paramą nuo ieškinio teismui pateikimo dienos, t.y. 2019 m. kovo 7 d., tačiau atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nuo 2019 m. balandžio 4 d. yra sudaręs periodinių pervedimų sutartį ir pravesdavo ieškovui po 86,89 EUR kiekvieną mėnesį, parama šiuo atveju priteisiama nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki ieškovas baigs Panevėžio Juozo Balčikonio gimnaziją, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją ( CK 3.208 straipsnis).

Pažymėtina, kad iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai, šalys turi teisę kreiptis į teismą dėl šioje byloje priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo ( CK 3.192 straipsnio 4 dalis, 3.201 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos ( CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Ieškinį patenkinus iš dalies, o kitoje dalyje atmetus buvo patenkinta 50 procentų ieškinio reikalavimų, atmesta – 50 proc. ieškinio reikalavimų. Ieškovas patyrė 440 EUR advokato atstovavimo išlaidų. Atsakovui buvo teikiama šimtą procentų apmokama antrinė teisinė pagalba, kurios išlaidos sudaro 39 EUR. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo reikalavimas yra patenkintas 50 proc. iš atsakovo priteistina 220 EUR advokato atstovavimo išlaidų ieškovo naudai. Iš ieškovo priteistina 19,50 EUR antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Kadangi iš abiejų šalių yra priteistos bylinėjimosi išlaidos jų patirtos bylos nagrinėjimo metu, proporcingai patenkintiems reikalavimams, todėl šios bylinėjimosi išlaidos yra įskaitomos. Įskaičius išlaidas, iš atsakovo priteistina 200,50 EUR ( du šimtai eurų penkiasdešimt centų) advokato atstovavimo išlaidų.

Bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu bei žyminis mokestis, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, valstybei nepriteisiami, kadangi atsakovui buvo teikiama šimtą procentų apmokama antrinė teisinė pagalba ir nuo šių išlaidų mokėjimo atsakovas yra atleistas. Kadangi ieškinys patenkintas iš dalies, iš ieškovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei proporcingai patenkintiems ieškinio reikalavimams. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje yra 13,30 EUR. Iš ieškovo priteistina 6,65 EUR bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 259,260,270 straipsniai, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo J. S. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui J. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) paramą po 100,00 EUR ( vieną šimtą eurų ) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo sprendimo priėmimo dienos iki ieškovas baigs Panevėžio Juozo Balčikonio gimnaziją, bet ne ilgiau nei jam sueis 24 metai, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo J. S. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 200,50 EUR ( du šimtus eurų penkiasdešimt centų) advokato atstovavimo išlaidų ieškovui J. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš ieškovo J. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 6,65 EUR ( šešis eurus 65 centus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.