Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Gauželio, Jolantos Medvedevienės, Astos Urbonienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),

atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno skyriaus atstovei G. T.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos B. M. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno skyriui, trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl sprendimo panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Sveikatos paslaugų atžvilgiu pareiškėja negauna paslaugų daugiau nei yra įprasta. Pareiškėjos nuomone, yra socialiai neteisinga ir nesąžininga, jog asmuo, jau draustas privalomuoju sveikatos draudimu, yra dar kartą įpareigojamas sumokėti privalomąjį sveikatos draudimą, juo labiau, kad šis mokestis yra skaičiuojamas nuo minimalios mėnesinės algos, nors tokių pajamų pareiškėja nėra gavusi. Nurodė, jog per visą laikotarpį, kai buvo įsigijusi verslo liudijimą, papildomai uždirbo tik 90,00 Eur. Taigi, jos pajamos atskaičiavus mokesčius būtų 1,82 Eur.

Taip pat pareiškėja prašo kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu spręsti, ar Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 34 ir 35 straipsnių nuostatos atitinka Konstitucijos 48 straipsnio nuostatas.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Byloje ginčas kilęs dėl VSDFV Kauno skyriaus 2018-05-22 sprendimo Nr. (7.6)S-33789 (b. l. 5-6) pagrįstumo ir teisėtumo, t. y. ar pagrįstai atsakovas priskaičiavo 88,18 Eur privalomojo sveikatos draudimo (toliau – ir PSD) įmokų už 2017 metus.

Asmenų, įgijusių verslo liudijimus, privalomojo sveikatos draudimo įmokos apskaičiuojamos ir mokamos vadovaujantis Valstybinio socialinio draudimo įstatymo, Sveikatos draudimo įstatymo ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklių (toliau – Taisyklės) nuostatomis.

Sveikatos draudimo įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2017-12-31) 6 straipsnio 4 dalies 10 punkte nurodyta, kad apdraustaisiais, kurie draudžiami valstybės lėšomis (išskyrus asmenis, kurie privalo mokėti arba už kuriuos mokamos sveikatos draudimo įmokos pagal šio Įstatymo 17 straipsnio 1, 2, 3, 4, 5, 6 ir 8 dalis), laikomi asmenys, teisės aktų nustatyta tvarka pripažinti neįgaliaisiais. Vadovaujantis šio įstatymo 17 straipsnio 5 dalimi asmenys, įsigiję verslo liudijimus, kas mėnesį turi mokėti 9 procentų minimaliosios mėnesinės algos (toliau - MMA; 2017 metais MMA - 380 Eur), galiojančios mėnesio, už kurį mokama įmoka, paskutinę dieną dydžio PSD įmokas, jei nepriklauso asmenims, nurodytiems šio įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje (t. y. draudžiami valstybės lėšomis - teritorinėse darbo biržose užsiregistravę bedarbiai; asmenys, gaunantys Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka bet kurios rūšies pensiją ar šalpos kompensacija ir kt.) arba 17 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose ir 2 dalyje (t. y. dirbantys pagal darbo sutartį ir kt.). Asmenims, nurodytiems šio įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje ir 17 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose ir 2 dalyje PSD įmokos skaičiuojamos proporcingai išduoto verslo liudijimo galiojimo laikotarpiui ir pagal šio įstatymo 18 straipsnio 5 dalį gali būti mokamos kartą per metus, tačiau ne vėliau kaip iki kitų metų gegužės 1 dienos.

Pagal Apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro duomenis pareiškėja buvo įsigijusi verslo liudijimus veiklai vykdyti laikotarpiais: 2017-06-14 - 2017-06-19; 2017-06-21 - 2017-06-26; 2017-06- 28 - 2017-07-03; 2017-07-05 - 2017-07-10; 2017-07-13 - 2017-07-17; 2017-07-19 - 2017-07-24; 2017-07-26 - 2017-07-31; 2017-08-02 - 2017-08-07; 2017-08-09 - 2017-08-21; 2017-08-23 - 2017-09-04; 2017-09-06 - 2017-09-18; 2017-09-20 - 2017-10-02; 2017-10-04 - 2017-10-16; 2017-10-18 - 2017-10-30 (pagal dienų grafiką). Šiais laikotarpiais pareiškėja buvo draudžiama valstybės lėšomis, t. y. priklausė asmenims, išvardytiems Sveikatos draudimo įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje (registruota darbo biržoje ir nustatytas neįgalumas). Atsakovas pagrįstai privalomojo sveikatos draudimo įmokas už 2017 metus apskaičiavo proporcingai išduotų verslo liudijimų galiojimo laikotarpiams (PSD įmokos dydis per mėnesį - 34,20 Eur (380 Eur x 9 proc.): mėnesio kalendorinių dienų skaičiaus x verslo liudijimų dienų skaičius):

2017 m. birželio mėn.: 34,20 Eur mėnesio PSD įmokos dydis, 30 – mėnesio kalendorių dienų skaičius, 11 – verslo liudijimo galiojimo dienų skaičius, 12,54 Eur - apskaičiuota PSD įmokų suma;

2017 m. liepos mėn.: 34,20 Eur mėnesio PSD įmokos dydis, 31 – mėnesio kalendorių dienų skaičius, 16 – verslo liudijimo galiojimo dienų skaičius, 17,65 Eur - apskaičiuota PSD įmokų suma;

2017 m. rugpjūčio mėn.: 34,20 Eur mėnesio PSD įmokos dydis, 31 – mėnesio kalendorių dienų skaičius, 19 – verslo liudijimo galiojimo dienų skaičius, 20,96 Eur - apskaičiuota PSD įmokų suma;

2017 m. rugsėjo mėn.: 34,20 Eur mėnesio PSD įmokos dydis, 30 – mėnesio kalendorių dienų skaičius, 17 – verslo liudijimo galiojimo dienų skaičius, 19,38 Eur - apskaičiuota PSD įmokų suma;

2017 m. spalio mėn.: 34,20 Eur mėnesio PSD įmokos dydis, 31 – mėnesio kalendorių dienų skaičius, 16 – verslo liudijimo galiojimo dienų skaičius, 17,65 Eur - apskaičiuota PSD įmokų suma. Iš viso pagrįstai ir teisingai apskaičiuota PSD įmokų suma 88,18 Eur už ginčo laikotarpį vadovaujantis Sveikatos draudimo įstatymo 17 straipsnio 5 dalimi ir 18 straipsnio 5 dalimi.

Pareiškėja prašo kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu spręsti, ar Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 34 ir 35 straipsnių nuostatos atitinka Konstitucijos 48 straipsnio nuostatas ir nurodo, jog asmuo dirbdamas ir siekdamas pagerinti savo finansinę padėtį yra priverstas mokėti nepagrįstai didelius mokesčius net ir už pajamas kurių realiai negavo. Tuo tarpu Konstitucijos 48 straipsnis reglamentuoja, kad asmuo turi teisę gauti teisingą apmokėjimą už savo darbą ir socialinę apsaugą. Tačiau šiuo atveju pareiškėja negauna trigubai didesnės socialinės apsaugos, nors mokesčius privalo mokėti didesnius.

Pareiškėjos prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu spręsti, ar Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 34 ir 35 straipsnių nuostatos atitinka Konstitucijos 48 straipsnio nuostatas, yra nepagrįstas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas dėl bylos proceso dalyvių prašymų kreiptis į Konstitucinį Teismą yra išaiškinęs, kad tokie prašymai individualią bylą nagrinėjančiam teismui yra tik vada vertinti, ar yra pagrindo manyti jog konkrečioje byloje taikytinas teisės aktas (jo dalis) gali prieštarauti Konstitucijai. Pagrindas konkrečią bylą nagrinėjančiam teismui kreiptis į Konstitucinį Teismą su atitinkamu paklausimu gali būti tik paties bylą nagrinėjančio teismo pagrįstas manymas (pagrįstos abejonės) dėl byloje taikytino teisės akto atitikties Konstitucijai. Kreipimasis į Konstitucinį Teismą jo kompetencijai priskirtais klausimais priklauso bylą nagrinėjančio teismo diskrecijai, kurią lemia tai, ar bylą nagrinėjančiam teismui kyla teisiškai pagrįstų abejonių dėl sprendžiant bylą taikytino norminio teisės akto (jo dalies) atitikties Konstitucijai (LVAT 2012-10-25 nutartis administracinėje byloje Nr. A525-2528/2012). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje yra ne kartą pažymėta, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo taikymo požiūriu bylos proceso dalyvio prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą nelaikytinas administracinio skundo reikalavimu, todėl tokiam prašymui išspręsti netaikytinos Administracinių bylų teisenos įstatymo 86 straipsnio 3 dalies nuostatos apie būtinumą teismo sprendime atsakyti į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus (LVAT nutartys administracinėse bylose: Nr. A261-997/2009, Nr. A756-152/2009, Nr. A63-3204/2011). Atsižvelgiant į nurodytą įstatyminį reglamentavimą, teismų praktiką ir į tai, kas aukščiau išdėstyta, teismui nekyla jokių abejonių dėl pareiškėjos nurodytų teisės aktų atitikties Konstitucijai, todėl pareiškėjos prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą atmestinas.

Atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes ir ginčo situacijos teisinį reglamentavimą, VSDFV Kauno skyriaus 2018-05-22 sprendimas Nr. (7.6)S-33789 „Dėl privalomojo sveikatos draudimo įmokų už 2017 metus“, kuriame nurodyta pareiškėjai priskaičiuota 88,18 Eur privalomojo sveikatos draudimo įmokų suma, yra teisėtas ir jo naikinti nėra teisinio pagrindo, skundas šioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas. Atmetus skundo reikalavimą dėl sprendimo panaikinimo, nėra jokio teisinio pagrindo įpareigoti VSDFV Kauno skyrių priimti sprendimą atleisti pareiškėją nuo privalomojo sveikatos draudimo įmokų, todėl skundas šioje dalyje taip pat atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 86 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.