Šiaulių apylinkės teismo nutartis

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Simona Čėsnienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos B2KAPITAL, UAB prašymą dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje nuosavybėje, nustatymo, suinteresuoti asmenys antstolis Arturas Bložė, I. V., A. V..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas.

Nustatyta, kad antstolis Arturas Bložė vykdo vykdomąją bylą Nr. 0041/19/02327 dėl skolos išieškojimo iš skolininko A. V. 3 eilės išieškotojos B2KAPITAL, UAB naudai pagal Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2021 m. rugsėjo 4 d. vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2-9002-948/2019. Skolininkas A. V. yra sudaręs santuoką su I. V., Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis suinteresuoti asmenys nėra kreipęsi į teismą dėl santuokos nutraukimo. Antstolis 2022 m. lapkričio 4 d. patvarkymu Nr. S-22-41-95576 areštavo skolininko sutuoktinės gaunamas pajamas bei 2022 m. lapkričio 4 d. patvarkymu Nr. S-22-41-95577 pasiūlė skolininkui per 20 dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka, tačiau skolininkas tokio sutikimo nepateikė. Antstolis 2022 m. gruodžio 5 d. pasiūlymu Nr. S-22-41-104902 pasiūlė kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo.

Nagrinėjamu atveju siekiama individualizuoti skolininko turto dalį bendroje jungtinėje nuosavybėje, iš kurios turi būti vykdomas išieškojimas. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 666 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat į jo dalį jungtinėje nuosavybėje. Taigi įstatymas leidžia nukreipti išieškojimą į skolininko turto dalį, esančią jungtinėje nuosavybėje. CPK 667 straipsnio 1 dalis numato, jog tuo atveju, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per 20 dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui minėto sutikimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo (CPK 667 straipsnio 2 dalis).

Išieškoti pagal vieno sutuoktinio prievoles galima iš bendro turto sutuoktinio dalies, jeigu kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.112 straipsnio 1 dalis). Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamos pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita) (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Todėl laikytina, kad nagrinėjamu atveju skolos išieškojimas gali būti nukreiptas į skolininkui priklausančią sutuoktinės pajamų dalį, iš kurių išieškojimo neriboja įstatymai.

Nagrinėjamu atveju suinteresuoti asmenys nėra sudarę vedybų sutarties, jų turto padalijimo faktų nėra įregistruota, todėl jų turtui taikomas įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas, taip pat, kaip minėta, nėra duomenų, kad bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė būtų pasibaigusi įstatyme numatytais pagrindais. CK 3.88 straipsnio 2 dalyje numatyta prezumpcija, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Todėl santuokos metu skolininko sutuoktinės gaunamos pajamos yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, nukrypti nuo šios prezumcijos nėra pagrindo (CK 3.117 straipsnio 1 dalis).

Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad skolininkui A. V. priklauso 1/2 dalis bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio turto – skolininko sutuoktinės I. V. pajamų, gaunamų iš darbinės ar intelektinės veiklos, dividendų, taip pat pensijų, pašalpų ir kitokių išmokų, iš kurių išieškojimo neriboja įstatymai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 593 straipsnio 4 ir 6 dalimis, 667 straipsniu, teismas

nutaria:

prašymą tenkinti.

Nustatyti, kad skolininkui A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje priklauso 1/2 dalis sutuoktinės I. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pajamų, gaunamų iš darbinės ar intelektinės veiklos, dividendų, taip pat pensijų, pašalpų ir kitokių išmokų, iš kurių išieškojimo neriboja įstatymai.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties patvirtinto nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.