Kauno apygardos teismo nutartis

2021-12-23 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-774-954/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-12-23
Bylos Nr.
1S-774-954/2021
Teisminio proceso Nr.
1-10-1-01125-2013-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Aušra Vingilė, Jurga Vasiliauskienė, Algirdas Giedraitis
Nuteistasis
M. T.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-774-954/2021Teisminio proceso Nr. 1-10-1-01125-2013-8Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gruodžio 23 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jurgos Vasiliauskienės ir Aušros Vingilės,

nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo M. T. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. lapkričio 12 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Laivės atėmimo vietų ligoninės Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2021 m. rugsėjo 29 d. priimtą nutarimą Nr. 67-28, taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. M. T. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 4 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 11 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 14 d. nuosprendžiu skirta bausme ir paskirta subendrinta bausmė – 11 metų laisvės atėmimo.

2. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2013 m. spalio 24 d., laisvės atėmimo bausmės pabaiga – 2024 m. spalio 21 d.

Žemesnės instancijos teismas

3. 2021 m. rugsėjo 29 d. Komisijos nutarimu Nr. 67-28 nutarta taikyti nuteistajam M. T. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Nutarime nurodyta, kad nors nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo nepriekaištingas, tačiau šiuo metu požiūris į taikomas socialinės reabilitacijos priemones, apribojimus ir priežiūrą teigiamas. Nuteistasis vykdo nustatytas resocializacijos priemones, nustatyta vidutinė nusikalstamo elgesio rizika bei rodo pažangą ją mažindamas. Komisijos nuomone, šiuo metu yra pagrindas manyti, kad nuteistasis M. T. po galimo paleidimo tinkamai adaptuosis visuomenėje, laikysis priimtinos elgesio tvarkos ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų.

4. Kauno apylinkės teismas 2021 m. lapkričio 12 d. nutartimi atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą dėl nuteistojo M. T. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Teismas savo sprendimą motyvavo tuo, kad nors nuteistasis M. T. ir daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Šalies argumentai

5. Nuteistasis M. T. skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 12 d. nutartį ir taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Taip pat nurodo, kad nori dalyvauti teismo posėdyje.

5.1. Skunde nurodo, kad apylinkės teismas neteisingai įvertino Komisijos nutarime nurodytas aplinkybes, rėmėsi tik aplinkybės, kurios apibūdina jo praeitį, tačiau neatsižvelgė į jo elgesio teigiamus pokyčius. Nuteistojo teigimu, jis turi realius ateities planus, kuriuos ketina įgyvendinti pritaikius lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Nors teismas nutartyje nurodė, jog jis nesugeba tinkamai elgtis, tačiau tokią išvadą padarė net nepabendravęs su juo, nes procesas vyko rašytine tvarka.

5.2. Nuteistasis pažymi, kad jis jau penkerius metus elgiasi tinkamai, nuo 2017 m. rugsėjo 6 d. iki 2018 m. rugsėjo 5 d. dalyvavo priklausomų nuo psichiką veikiančių medžiagų asmenų reabilitacijos programoje ir sėkmingai ją užbaigė. Po ko pradėjo vesti ir organizuoti užsiėmimus. Didelių pastangų dėka buvo priimtas į dirbą, kurį vertina. Po lygtinio paleidimo netaikymo nenuleido rankų ir toliau vykdo socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, veda paskaitas apie alkoholio ir narkotikų žalą, yra anoniminių alkoholikų grupės pirmininkas, organizuoja renginius ir anoniminių alkoholikų susirinkimus pataisos įstaigoje ir už jos ribų.

5.3. Nuteistasis pažymi, kad teismas, vertindamas jo padaryto nusikaltimo sunkumą ir ankstesnius teistumus, nevertino to, kad jis yra atlikęs virš aštuonių metų laisvės atėmimo bausmės. Per paskutiniuosius penkerius meru visiškai pakeitė požiūrį į visuomenėje priimtas moralės ir elgesio normas, nori ir yra pasiruošęs gyventi visuomenėje laikydamasis visų įstatymų ir moralės reikalavimų principų. Taip pat nuteistasis pažymi, kad jo mama yra garbaus amžiaus ir nėra kam ja pasirūpinti. Jau ilgą laiką nevartoja narkotikų, gyvena vadovaudamasis dvasiniais principais, nori padėti priklausomybę turintiems žmonėms. Vyksta gyventi į reabilitacijos centrą, kur bus sudarytos sąlygos dalyvauti VšĮ „Alfa centras“ programoje, kuri padės tinkamai adaptuotis visuomenėje.

5.4. Taip pat skunde nurodo, kad nors teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, jog jis yra impulsyvus, tačiau neatsižvelgė į tai, kad aplinkybė buvo nustatyta tuomet, kai jis turėjo priklausomybę. Nors teismas vertino jo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, kuri yra vidutinė, tačiau neatkreipė dėmesio į tai, jog ji ir negali būti žema atsižvelgiant į jo praeitį. Bausmės atlikimo pradžioje prašė atlikti nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, tačiau atsižvelgus į jo praeitį tai padaryta nebuvo. Todėl šiuo metu visas rizikos mažėjimas neatsispindi. Nuteistasis taip pat pažymi, kad pritaikius lygtinį paleidimą bus tęsiama reabilitacija, kuri padės tinkamai integruotis į visuomenę.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo M. T. skundas atmetamas.

6. Nuteistasis M. T. skunde prašo užtikrinti jo dalyvavimą skundo nagrinėjime, tai yra nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 364 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai skundas paduotas remiantis nuteistojo padėtį bloginančiais pagrindais, skundo nagrinėjimui privalomai, o kitais atvejais – gali būti rengiamas teismo posėdis, kuriame gali dalyvauti prokuroras, skundą padavęs asmuo, taip pat nuteistasis ir jo gynėjas. Jeigu skundu siekiama pabloginti nuteistojo padėtį, reikiamais atvejais suimtas nuteistasis pristatomas į teismą. Nagrinėjamu atveju nenustatyta pagrindų M. T. skundo nagrinėjimui žodiniame teismo posėdyje, todėl jo prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka teismo posėdyje netenkinamas, juolab kad apeliantas skundo nagrinėjimui reikšmingus duomenis pateikė prie savo skundo.

7. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Taigi pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą lygtinai gali būti paleidžiami asmenys, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi. Pažymima ir tai, kad iš minėto BVK straipsnio lingvistinio aiškinimo seka, kad net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai arba akivaizdžiai pažangai šią riziką mažinant, teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iš pataisos įstaigos taikant jam lygtinio paleidimo institutą. Kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tame tarpe ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

8. Nuteistasis M. T. skunde nurodė, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino Komisijos nutarime nurodytas aplinkybes, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą, įvertino visas lygtinio paleidimo instituto taikymui reikšmingas aplinkybes. Išnagrinėjusi nuteistojo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinusi pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, savo sprendimą išsamiai argumentavo, aiškiai nurodė, kodėl šiuo metu nuteistajam taikoma probacija nepasiektų savo tikslo, o daryti priešingas išvadas, nei padarė pirmosios instancijos teismas, aukštesnysis teismas neturi pagrindo, kadangi skunde nepateikta naujų aplinkybių, kurių nebūtų vertinęs pirmosios instancijos teismas ir kurios turėtų esminės reikšmės sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo.

9. Nuteistasis M. T. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, tačiau jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra prilyginama vidutinei rizikos grupei. Esant šioms aplinkybėms, vertinant jas aukščiau aptarto teisinio reguliavimo kontekste, akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju be išdėstytų duomenų, būtina nustatyti ir akivaizdžią nuteistojo pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką pataisos namuose, kuri turi būti akivaizdi ir įtikinanti, kad bausmės tikslai šiuo metu jau yra pasiekti ir kad jis jau būdamas lygtinai paleistas nebenusikals ir nedarys naujų teisės pažeidimų. Tai reiškia, jog būtent nuteistojo elgesys pataisos įstaigoje, jo požiūris į padarytą nusikalstamą veiką, pasekmes, siekis taisytis, požiūris į visuotinai priimtinas elgesio taisykles, taikomus apribojimus, draudimus, taisyklių laikymąsi, su kuriais neišvengiamai susijęs lygtinis paleidimas, turi suponuoti išvadą, manymą, kad nuteistasis pasitaisė, jis gerbia visuotinai priimtinas elgesio taisykles, siekia jų laikytis ir taip elgtis, jo požiūris į taikomas pataisymo priemones, draudimus ir apribojimus yra pozityvus ir geranoriškas. Pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką aspektu pažymima, kad apie pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką sprendžiama vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams.

10. Nagrinėjamu atveju yra stebimi teigiami M. T. elgesio pokyčiai – jis dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, dirba, įgijo šaltkalvio specialybę, 7 kartus paskatintas, palaiko socialinius ryčius su mama ir kitais artimaisiais. Teigiamai M. T. elgesį apibūdina ir tai, kad jis bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis. Teisėjų kolegijos nuomone į šiuos teigiamus nuteistojo elgesio pokyčius pataisos namų administracijos buvo tinkamai reaguota – už jo gerą elgesį ir aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose buvo prieš terminą panaikinta drausminė nuobauda, už gerą darbą buvo taikytos paskatinimo priemonės – pareikštos padėkos, perkeltas iš paprastosios grupės į lengvąją grupę, suteiktas papildomas trumpalaikis pasimatymas ir kt. Teisėjų kolegijos nuomone, toks elgesys rodo, kad nuteistasis M. T. savo elgesį koreguoja reikiama linkme. Šios teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės patvirtina, kad nuteistasis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas bausmę atliekantis asmuo, tačiau vis dėlto, aukštesniojo teismo vertinimu, vien tik šių aplinkybių visuma bei nuteistojo noras būti lygtinai paleistam, vis dar nesudaro pakankamo pagrindo jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos.

11. Pritariant skundžiamos apylinkės teismo nutarties motyvams, pažymėtina, kad 2021 m. rugsėjo 21 d. Socialinio tyrimo išvados duomenimis, nuteistajam M. T. nors ir vykdančiam individualų socialinės reabilitacijos planą, išskiriami trys jo asmenybę neigiamai apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai – ankstesni teistumai, alkoholio ir narkotikų vartojimas bei mąstymas ir elgesys. Pažymėtina, kad jie nustatyti vertinant tiek M. T. praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą/nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Teisėjų kolegijos nuomone, įvertinus M. T. skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, nėra pagrindo teigti, jog jau nagrinėjamu atveju nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos.

12. Šiuo metu abejones dėl sėkmingos nuteistojo integracijos į visuomenę sustiprina ir aplinkybė, jog net ir atlikinėdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, nuteistasis net 15 kartų pažeidė pataisos įstaigos vidaus taisykles. Nors nuobaudos yra negaliojančios, tačiau tai pačių pažeidimų fakto nešalina ir nuteistąjį charakterizuoja neigiamai, kaip nelinkusį nuosekliai laikytis nustatytos tvarkos ir režimo reikalavimų bei paklusti nustatytai tvarkai. Nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu yra svarbus faktorius vertinant lygtinio paleidimo taikymo galimybę, kadangi lygtinis paleidimas taip pat yra susijęs su tam tikrų įpareigojimų ir draudimų nustatymu nuteistajam. Nors M. T. eilę kartų skatintas už gerą elgesį ir aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose bei stropų darbą, tačiau, kaip ir minėta, taip pat buvo baustas ir drausmine tvarka, todėl teismo vertinimu, toks nuteistojo elgesys nerodo išskirtinai pavyzdingo jo elgesio visos bausmės atlikimo metu. Priešingai, patvirtina skundo autoriaus nepakankamą elgesio korekciją, tai, kad M. T., net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje, turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką, ne visuomet sugeba paklusti privalomoms pataisos įstaigos taisyklėms, kurių kiekviena, siekiant pataisyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, yra vienodai svarbi, ir šiuo metu neleidžia konstatuoti, kad nuteistasis sugeba išlaikyti pavyzdingą elgesį ilgą laiką, išėjęs į laisvę jis savo tikslų sieks tik teisėtomis priemonėmis.

13. Kaip matyti iš Socialinio tyrimo išvados, nors nuteistojo M. T. nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys sumažėjo, tačiau vis dar išlieka vidutinė (54 balai). Nors nuteistasis M. T. skunde akcentavo, kad jis ankstesnio savo elgesio pakeisti negali, tačiau pažymima, kad nusikalstamo elgesio riziką sudaro ne tik statiniai (20 balų) veiksniai, kurių nuteistasis negali pakeisti, tačiau ir žymus dinaminių veiksnių skaičius (34 balai), kuriuos nuteistasis privalo mažinti, kad būtų galima konstatuoti, jog jis daro akivaizdžią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką. Teisėjų kolegijos nuomone, pateikta bylos medžiaga, patvirtina, kad šiuo metu nėra maksimaliai išnaudotos galimybės sumažinti riziką iki minimumo, kad būtų pagrindas išvadai, kad nuteistasis M. T. įdėjo maksimalias pastangas įrodyti, kad ateityje savo elgesiu laikysis įstatymų ir nebenusikals. Be to, abejonių dėl sėkmingos nuteistojo probacijos kelia ir nuteistojo turimi dideli finansiniai įsipareigojimai, kurių suma siekia 24 073,25 Eur, iš jų per maždaug 8 metus atlyginta tik 377,72 Eur kas laikytina formaliu, simboliniu ieškinio dengimu. Teisėjų kolegijos vertinimu, neįvykdyti dideli finansiniai įsipareigojimai laisvėje gali lemti nuteistojo finansinį nestabilumą, kas tik padidins pakartotinio nusikalstamumo riziką.

14. Nuteistasis M. T. skunde daug dėmesio skyrė priklausomybės narkotinėms medžiagoms atsisakymui, tačiau teisėjų kolegijos vertinumu tai nėra absoliutus pagrindas taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, bet visų jo asmenybę apibūdinančių ir elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma. Aukštesnysis teismas pažymi, kad asmens elgesio bei mąstysenos keitimas yra sudėtingas bei ilgą laikotarpį vykstantis procesas, todėl būtina nuosekliai įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, atsižvelgti į nuteistojo asmenybę. Kaip matyti iš skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos, šis teistumas M. T. nėra pirmasis, jis anksčiau teistas 7 kartus. Anksčiau jo atžvilgiu ne kartą buvo taikytas ir lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, tačiau nuteistasis savo elgesio nepakeitė, jam teismo parodyto pasitikėjimo nepateisino ir toliau darė naujas nusikalstamas veikas. Priešingai nei tai suvokia apeliantas, paminėtos aplinkybės rodo, kad pavyzdingo ir nepriekaištingo elgesio jam nepavyksta išlaikyti ilgesnį laikotarpį ir neabejotinai atskleidžia netinkamą M. T. požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių. Nors šios aplinkybės ir negali būti laikomos pakankamu pagrindu atsisakyti taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, tačiau, tiek, kiek jos atskleidžia M. T. elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangą (ar jos nebuvimą) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, aukštesniojo teismo įsitikinimu, neturėtų būti sumenkinamos. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, apylinkės teismas įvertino visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, t. y. buvo įvertintas ne tik nuteistojo M. T. padarytos nusikalstamos veikos pobūdis ir pavojingumas, neatliktos bausmės dalis, bet ir visi kiti nuteistąjį pataisos proceso metu charakterizuojantys duomenys, bei padarė pagrįstą ir motyvuotą išvadą, kad jo pažanga šiuo metu dar nesudaro pagrindo manyti, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti.

15. Skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad nuteistasis M. T. neatitinka BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos – nenustatyta akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Teismo nuomone, nuteistojo pataisos procesas vis dar tęstinas pataisos namuose, įvertinant ankstesnį patyrimą bei įtvirtinant teigiamus socialinio elgesio išėjus į laisvę modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 12 d. nutartis paliekama nepakeista, o nuteistojo M. T. skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo M. T. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. lapkričio 12 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjai Algirdas GiedraitisJurga VasiliauskienėAušra Vingilė