Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2007-03-13 · Administracinė byla Nr. I-2453-142/2007

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2007-03-13
Bylos Nr.
I-2453-142/2007
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Ina Kirkutienė (pirm.), Henrikas Sadauskas, Halina Zaikauskaitė
Pareiškėjas
M. O.
Suinteresuotas asmuo
Vilniaus apskrities viršininko administracija
Advokatai
Paulius Vinkleris
Kategorijos
Adm. byla Nr. 1-2453-13/07
Procesinio sprendimo kategorija 1.2; 1.3; 11.2 (S)
Vilniaus apygardos administracinis teismasSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDUVilnius, 2007 m. kovo mėn. 13 d.

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Inos Kirkutienės (kolegijos pirmininkė), Henriko Sadausko ir Halinos Zaikauskaitės, sekretoriaujant Daliai Staugienei, dalyvaujant vertėjai Gretai Maselskienei, pareiškėjai M. O., jos atstovui advokatui Pauliui Vinkleriui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos M. O. prašymą dėl praleisto termino atnaujinimo, suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities viršininko administracija.

Išnagrinėjusi bylą, kolegija

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja M. O. padavė teismui prašymą atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą terminą prašymui ir giminystės ryšį bei nuosavybės teises patvirtinantiems dokumentams pateikti, siekiant atkurti nuosavybės teises į motinai M. K. Dainavos kaime, Šalčininkų rajone iki nacionalizacijos priklausiusį nekilnojamąjį turtą.

Paaiškino, kad 2006 metais pas ją į svečius atvyko giminaičiai iš motinos pusės, kurie po II-ojo pasaulinio karo repatrijavo į Lenkiją. Iš jų atsitiktinai sužinojo, kad jos mirusiai motinai nuosavybės teise priklausė tam tikras žemės plotas, konkrečios vietos nenurodė. Kad turėjo žemės, motina jai niekada neminėjo. Motina mirė 1990 m. Siekdama išsiaiškinti, kiek informacija apie tai, jog jos motina turėjo žemės, yra pagrįsta, ji kreipėsi į atitinkamas institucijas. Iš Šalčininkų žemėtvarkos skyriaus gavo Lietuvos centrinio valstybės archyvo 1994 m. balandžio 11 d. raštą, kuriame yra įvardinti Vilniaus apskrities Jašiūnų valsčiaus Jašiūnų – Dainavos kaimo žemės savininkų vardai ir pavardės, taip pat konkretūs žemės plotai. Šiame dokumente yra nurodyta, kad M. K. kartu su V. K. bei M. ir E. K. priklauso 4 ha 69 arų žemės plotas minėtoje teritorijoje. Kaip patvirtino Šalčininkų žemėtvarkos skyriuje, tikrasis M. K. vardas galėjo būti M. K. – t.y. toks, koks buvo jos mamos iki santuokos vardas, ir tokiu būdu jos motinai galėjo priklausyti vienas ketvirtadalis minėtos žemės plotas, t.y. maždaug 1 ha ir 15 arų.

Mano, kad Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 str. nustatytą terminą praleido dėl svarbių priežasčių, nes jos motina mirė 1990-02-02, kai galiojantys teisės aktai nenumatė galimybės susigrąžinti žemę, motina jai apie žemę nieko nepasakojo. Taip pat nurodo, kad jos sveikatos būklė yra sudėtinga, jai nustatyta tik 35 proc. darbingumo, turi neįgaliojo pažymėjimą ir dėl to jai sunku įgyvendinti savo subjektines teises. Prastai moka lietuvių kalbą, dėl ko jai sunku orientuotis Lietuvos aktualijose, tuo labiau teisiniuose dalykuose. Todėl ji yra įgaliojusi savo sūnų tvarkyti už ją visus reikalus, susijusius su žemės nuosavybės teisių atkūrimu.

Teismo posėdžio metu pareiškėja palaikė prašymą. Paaiškino, kad ji pretenduoja ne į senelės M. K., o į jos motinai priklausiusią žemės dalį. Jos motiną anksčiau vadino M. K., t.y. dokumentuose nurodyta M. K., M. K. dukra ir yra jos motina. Vėliau, kai motinai išdavė dokumentus, juose buvo nurodyta, kad motinos vardas yra M. K. Apie tai, kad motina turėjo žemės, sužinojo tik 2006 m. rudenį. Motina niekada nepasakojo, kad turėjo žemės, pasakojo, kad buvo labai neturtingi. Taip pat nurodė, kad motinos sesuo E.K. mirusi, o brolis V. K. nėra padavęs prašymo dėl nuosavybės atkūrimo, tačiau ji nepretenduoja į jų žemės dalį.

Atsiliepimas

Vilniaus apskrities viršininko administracija atsiliepime į prašymą nurodo, kad nesutinka su M. O. prašymu dėl praleisto termino atnaujinimo, nes mano, kad pareiškėjos nurodomos termino praleidimo priežastys nėra svarbios. Paaiškino, kad terminas pateikti prašymą atkurti nuosavybės teises buvo nustatytas daugiau kaip 10 metų, todėl kiekvienas turėjo realias galimybes laiku realizuoti savo teises. Aplinkybė, jog pareiškėja nežinojo apie motinos turėtą žemę, nepripažintina svarbia priežastimi, nes ji gyvena netoli Jašiūnų kaimo, kur yra žemėtvarkos skyrius, ir pakankamai greitai galėjo viską išsiaiškinti, nes skyrius jau 1994 metais iš Lietuvos centrinio valstybės archyvo gavo duomenis apie Dainavos kaimo žemės savininkus. Aplinkybė, jog pareiškėja turi neįgaliojo pažymėjimą, nelaikytina svarbia priežastimi, nes pažymėjimas išduotas 2006 m. liepos mėnesį, o jokių įrodymų, patvirtinančių, kad ji sirgo iki 2001 metų ir kad dėl ligos 10 metų negalėjo pateikti prašymą atkurti nuosavybės teises, pareiškėja nepateikė. Atkreipia dėmesį ir į tai, kad Lietuvos centrinio valstybės archyvo 1994-04-14 pažymoje Nr.178 Šalčininkų valsčiaus Dainavos kaimo žemės matavimo 1938 m. sąrašo 15 numeriu surašyti K. M., K. V. ir K. M. ir E.K. turėjo 4,96 ha žemės. Minėtame sąraše nurodyta M. K. yra pareiškėjos senelė, o ne motina, nes motinai 1938 m. sudarant sąrašą buvo tik 16 metų. Tai reiškia, kad pagal minėtą dokumentą pareiškėja gali prašyti atnaujinti terminą prašymui paduoti į senelės žemę.

Atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdį pranešta tinkamai. Nutarta bylą nagrinėti VAVA atstovui nedalyvaujant (LR ABTĮ 78 str. 3 d.).

Motyvuojamoji dalis

Prašymas netenkintinas.

LR Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – Įstatymas) 10 str. 1 d. nurodyta, kad nuosavybės teisės atkuriamos piliečiams, kurių prašymai atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą pateikti Lietuvos Respublikos įstatymo “Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų” nustatytais terminais ir šio įstatymo nustatyta tvarka iki 2001-12-31. Minėto straipsnio 4 d. nurodyta, kad kartu su prašymu atkurti nuosavybės teises pateikiamas pilietybę patvirtinantis dokumentas ir pridedami nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantys dokumentai. Piliečiai padavę prašymus atkurti nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, bet nepateikę nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų, šiuos dokumentus turi pateikti iki 2003-12-31. 2004 10 12 Įstatymo redakcijos 10 str. 1 d. ir 4 d. nurodyta, kad piliečiams praleidusiems nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, terminas gali būti atnaujinamas.

Sprendžiant praleistų terminų atnaujinimo klausimą teisminio nagrinėjimo dalykas yra buvusių iki prašomo atnaujinti termino pabaigos (o ne atsiradusių po šio termino pasibaigimo) aplinkybių, dėl kurių prašantis atnaujinti terminą asmuo praleido įstatymo nustatytą terminą, tyrimas. Įstatymo normose nėra nurodyta, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, todėl, sprendžiant šį klausimą, kiekvienu konkrečiu atveju būtina vadovautis bendraisiais Atkūrimo įstatymo pradmenimis ir jo prasme, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (ABTĮ 4 str. 6 d.). Vadovaujantis pastarąja nuostata pripažintina, jog termino praleidimo priežasčių svarbumą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nepriklausė nuo terminą praleidusio asmens valios ir jo pasirinkto konkrečioje teisinėje situacijoje elgesio modelio ir kurios sudarė jam objektyvias kliūtis paduoti atitinkamą prašymą (pateikti atitinkamus dokumentus) arba turėjo įtakos jo valiai bei jo pasirinktam elgesiui taip, kad jis (elgdamasis protingai) galėjo neteisingai suvokti šią teisinę situaciją. Sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, taip pat yra būtina atsižvelgti ir į pačių terminų trukmę.

Pareiškėja siekia atkurti nuosavybės teisę į jos motinai M.K. (kaip pareiškėja paaiškino teismo posėdžio metu jos motinas vardas iš pradžių buvo M.K., vėliau išduodant dokumentus vardas buvo pakeistas į M. K., gimimo liudijimas, b.l.7-8, santuokos liudijimas, b.l.9-10, gimimo liudijimas, b.l.11-12) M. K. iki 1940 m. nacionalizacijos priklausiusią žemę, esančią Dainavos kaime, Šalčininkų rajone.

Faktiniai bylos duomenys rodo, kad M. O. įstatymo nustatytais terminais nesikreipė su prašymu dėl nuosavybės teisių atkūrimo į motinos M. K. nuosavybės teise valdytą žemę. Pareiškėja paaiškino, kad apie motinos turėtą žemę ji nieko nežinojo, ir tik 2006 metais susitikusi su giminėmis iš motinos pusės, kurie gyvena Lenkijoje, sužinojo, jog jos motinai nuosavybės teise priklausė tam tikras žemės plotas. Tokie pareiškėjos paaiškinimai nepateisina įstatymo nustatytų terminų praleidimo ir nėra pagrindu pripažinti, jog terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.

Iš pareiškėjos paaiškinimų matyti, kad ji žinojo apie savo kilmę, žinojo savo tėvo, motinos, senelės pavardes, jų gyvenamąją vietą. Nagrinėjamu atveju nesvarbu, kad buvusi žemės savininkė, t.y. pareiškėjos motina, mirė 1990 metais, kai galiojantys teisės aktai dar nenumatė galimybės susigrąžinti buvusią nuosavybę. Tinkamai rūpindamasi savo teisių įgyvendinimu, pareiškėja turėjo galimybių pateikti užklausas į archyvus ar kreiptis informacijos į teisės aktais įgaliotą priimti ir nagrinėti piliečių prašymus dėl nuosavybės teisių atkūrimo instituciją ir sužinoti, kad motinai nuosavybės teise priklausė tam tikras žemės plotas, nes Jašiūnų apylinkės agrarinės reformos tarnyba dar 1994 metais iš Lietuvos centrinio valstybės archyvo gavo duomenis apie Dainavos kaimo žemės savininkus (b.l.20). Jei pareiškėja būtų pasidomėjusi, žemėtvarkos skyrius būtų jai suteikęs šią informaciją. Laikotarpis nuo nuosavybės teisių atstatymo procedūros pradžios iki prašymų atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą padavimo termino (iki 2001-12-31) ir nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų pateikimo termino (iki 2003-12-31) pabaigos itin didelis. Atsižvelgiant į tai, kad 1991 metais pareiškėja jau buvo suaugusi, darbinga, įstatymai skelbiami viešai, apie nuosavybės teisių atkūrimą informacijos buvo pakankamai visuomenės informavimo priemonėse, pareiškėjos, gyvenančios Lietuvoje, nesugebėjimas per tokį laikotarpį pasidomėti, ar motina turėjo žemės nuosavybės teise iki 1940 metų nacionalizacijos, vertintinas kaip nerūpestingumas, o tai yra subjektyvi, nuo pareiškėjos pasirinkto elgesio būdo priklausanti termino praleidimo priežastis.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjos sveikatos būklė taip pat negali būti pripažinta svarbia priežastimi, pateisinančia įstatymo nustatytų terminų praleidimą. Pareiškėjos pateiktas neįgaliojo pažymėjimas (b.l.17) patvirtina tik tai, kad pareiškėjai neįgalumas nustatytas 2006-07-26. Pateikti medicininiai dokumentai rodo, kad pareiškėja turėjo sveikatos problemų nuo 2000 metų (b.l.27-39). Kitų įrodymų, patvirtinančių, kad ji dėl ligos iki 2001 metų negalėjo pateikti prašymą atkurti nuosavybės teises, nepateikė. Taigi, pateikti medicininiai dokumentai nepaaiškina pareiškėjos nerūpestingumo dešimties metų laikotarpiu.

Pareiškėja tik 2006 metais ėmėsi iniciatyvos tvarkyti nuosavybės teisių atkūrimo reikalus, veikti jos vardu įgaliojo sūnų (b.l.18-19). Todėl nepateisinama ir ta pareiškėjos nurodoma priežastis, kad dėl prasto lietuvių kabos mokėjimo jai buvo sunku susigaudyti Lietuvos aktualijose, teisiniuose dalykuose. Kaip jau minėta, apie nuosavybės teisių atkūrimą informacijos buvo pakankamai visuomenės informavimo priemonėse, tame tarpe ir leidžiamose rusų kalba, todėl tiek artimieji (sūnus), tiek pati pareiškėja, turėjo galimybę apie Lietuvos aktualijas sužinoti.

Kitų įrodymų, kurie galėtų būtų pripažinti kaip patvirtinantys svarbias termino praleidimo priežastis, pateisinančias pareiškėjos elgesį laikotarpiu nuo 1991 metų iki 2001-12-31, nepateikta. Teisminio bylos nagrinėjimo metu apklausta liudytoja, pareiškėjos motinos brolio V. K. dukra S. S., tik patvirtino tą aplinkybę, kad šeima apie turėtą nuosavybę sužinojo tik 2006 metais. Ši aplinkybė nėra teisiškai reikšminga sprendžiant, ar yra objektyvių, nuo pareiškėjos valios nepriklausančių termino atnaujinimo pagrindų.

Nesant svarbių, t.y. objektyvių, nuo pareiškėjos valios nepriklausiusių priežasčių, dėl kurių buvo praleisti įstatymo nustatyti terminai, nėra pagrindo tenkinti prašymo dėl terminų atnaujinimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR ABTĮ 85- 88 str., 127 str.,

nusprendė:

pareiškėjos M. O. prašymo atnaujinti terminus prašymui į motinos M. K. iki 1940 metų nacionalizacijos Dainavos kaime, Šalčininkų rajone nuosavybės teisėmis valdytą žemę ir nuosavybės teises bei giminystės ryšį su žemės savininku patvirtinantiems dokumentams pateikti netenkinti.

Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėjai Ina KirkutienėHenrikas SadauskasHalina Zaikauskaitė