- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-05-24
- Bylos Nr.
- e2-740-407/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-58-3-00339-2018-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vigintas Višinskis
- Pareiškėjas
- mažosios bendrijos „Laiptima“
- Ieškovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus
- Atsakovas
- mažajai bendrijai „Laiptima“
- Kategorijos
- 3.4.3.2.1.3Įmonė laiku nemoka įstatymų nustatytų mokesčių, kitų privalomųjų įmokų ir (arba) priteistų sumų
- 3.4.3.2.2.1Kreditoriaus (kreditorių) pareiškimas teismui dėl bankroto bylos iškėlimo
- 3.4.3.4Bankroto bylos iškėlimas teisme
- 3.4.4.2Pareiškimas dėl įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo ir restruktūrizavimo bylos iškėlimas teisme
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo mažosios bendrijos „Laiptima“ direktoriaus Mariaus Sabaliausko atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2019 m. kovo 7 d. nutarties, priimtos pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei mažajai bendrijai „Laiptima“ ir pareiškėjo mažosios bendrijos „Laiptima“ direktoriaus Mariaus Sabaliausko pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo atsakovei mažajai bendrijai „Laiptima“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV arba Sodra) Mažeikių skyrius prašė iškelti atsakovei mažajai bendrijai (toliau – MB) „Laiptima“ bankroto bylą. Ieškovas nurodė, kad atsakovė nuo 2018 m. vasario mėn. pažeidinėja Valstybinio socialinio draudimo įmokų mokėjimo tvarką, nuo 2018 m. rugsėjo mėn. atsakovei dėl laiku nesumokėtų įmokų susidarė skola, kuri 2018 m. spalio 1 d. buvo 2 055,48 Eur, o 2018 m. gruodžio 11 d. – jau 3 087,23 Eur. Atsakovė buvo įspėta apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau skolos per nustatytą terminą nesumokėjo, taip pat ieškovė reikalavimu nepateikė dokumentų, reikalingų nustatyti, ar atsakovės lėšos yra pas kitus draudėjus. Atsakovė neturi registruotino kilnojamojo ar nekilnojamojo turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą. Pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – VMI) 2018 m. lapkričio 7 d. duomenis, atsakovė valstybės biudžetui skolinga 3 534,69 Eur. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, ieškovo manymu, atsakovė nėra pajėgi vykdyti ir plėtoti ūkinės veiklos, mokėti skolas, atsiskaityti su kreditoriais, atkurti mokumą ir išvengti bankroto.
Šalies argumentai
2. Pareiškėjas MB „Laiptima“ direktorius Marius Sabaliauskas prašė iškelti MB „Laiptima“ restruktūrizavimo bylą. Nurodė, kad MB „Laiptima“ turi laikinų finansinių sunkumų, tačiau yra mokus juridinis asmuo Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) prasme, nes pradelsti įsipareigojimai kreditoriams neviršija pusės į balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 str. 8 d.). MB „Laiptima“ 2019 m. sausio 31 d. balanse nurodyta, kad įmonės per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai yra 9 704 Eur, tačiau faktiškai pradelsti įsipareigojimai yra tik 7 642 Eur ir ši suma neviršija pusės įmonės turto vertės (25 494 Eur : 2 = 12 747 Eur). MB „Laiptima“ vykdo veiklą, šiuo metu turi 6 darbuotojus. Visos Įmonių restruktūrizavimo įstatymo (toliau – ĮRĮ) 4 straipsnyje numatytos restruktūrizavimo proceso pradėjimo sąlygos yra tenkinamos, o ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalyje numatytos sąlygos atsisakyti kelti įmonės restruktūrizavimo bylą yra netenkinamos.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Šiaulių apygardos teismas 2019 m. kovo 7 d. nutartimi atsisakė iškelti MB „Laiptima“ restruktūrizavimo bylą ir nutarė iškelti MB „Laiptima“ bankroto bylą.
4. Teismas nurodė, kad pagal MB „Laptima“ finansinius dokumentus, įmonės balansą, sudarytą 2019 m. vasario 1 d., įmonė turi turto už 25 494 Eur, kurį sudaro trumpalaikis turtas (142 Eur atsargos, 25 352 Eur pinigų ir pinigų ekvivalentai); mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudaro 15 635 Eur, per vienerius metus mokėtinos sumos – 9 704 Eur, po vienerių metų – 5 931 Eur. Pagal 2019 m. vasario 1 d. sudarytą įmonės pelno (nuostolių) ataskaitą, įmonės nuostoliai sudaro 2 062 Eur. Praėjusiu ataskaitiniu laikotarpiu sudarė 17 895 Eur. Iš pateikto MB „Laiptima“ 2019 m. sausio 31 d. kreditorių sąrašo matyti, jog įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminas jau yra suėjęs, bendra suma yra 7 642 Eur, kreditoriaus VSDFV Mažeikių skyrius finansinis reikalavimas į įmonės kreditorių sąrašą įtrauktas. Atsakovė nurodė, kad debitorių neturi, vykdomųjų bylų atsakovės atžvilgių nėra vykdoma. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis šiuo metu nėra kitų neišnagrinėtų bylų, kuriose dalyvautų atsakovė MB „Laiptima“. Įvertinus atsakovės finansinės atskaitomybės dokumentus ir nurodytus pradelstus įsipareigojimus, pradelsti įsipareigojimai neviršija pusės į jos balansą įrašyto turto vertės. Tačiau teismas vadovavosi teismų praktikos išaiškinimais, kad sprendžiant dėl įmonės mokumo turi būti vertinamas realaus jos turto ir pradelstų įsipareigojimų santykis, t. y. teismas turi įvertinti, ar įmonės balanse įrašytas turtas realiai egzistuoja. Kadangi atsakovė kartu su atsiliepimu nepateikė visų duomenų apie balanse įrašytą turtą, teismas įpareigojo atsakovę pateikti duomenis apie banko sąskaitose esančias pinigines lėšas bei įrodymus, kas konkrečiai sudaro įmonės balanse nurodytus pinigus ir jų ekvivalentus. Atsakovė nepateikė išsamių duomenų, kurie patvirtintų, jog balanse nurodytas trumpalaikis turtas – 25 352 Eur pinigai ir pinigų ekvivalentai – realiai egzistuoja. Atsakovei neatsiskaitant su ieškovu VSDFV Mažeikių skyriumi, kyla abejonių dėl atsakovės nurodytos turimo likvidaus turto vertės.
5. Atsakovės pateikta 2019 m. sausio 21 d. Statybos rangos sutartis Nr. 92 yra trumpalaikė, nes darbų pabaiga numatyta 2019 m. vasario 21 d. Be to, minėtos sutarties darbų kaina tik 2 200 Eur. Kitoje atsakovės pateiktoje 2019 m. vasario 27 d. subrangos sutartyje Nr. 96 nurodytas 130 Švedijos kronų per valandą atlygis, teismo vertinimu, neapibrėžia galutinės sutarties kainos, nėra duomenų apie veiklos apimtis, tikėtinai gautinas pajamas ir kita. Apie kitus sandorius, kurie užtikrintų atsakovės realias, ilgalaikes pajamas, iš kurių būtų galima dengti susidariusius atsakovės kreditorių įsiskolinimus, byloje duomenų nėra. Atsakovė, turėdama pareigą pagrįsti savo mokumą, šių aplinkybių jokiais įrodymais nepagrindė ir ieškovo argumentų dėl įmonės nemokumo nepaneigė. Todėl atsakovės MB „Laiptima“ finansinius sunkumus teismas vertino kaip nemokumą, ir tai, pasak teismo, paneigia įmonės restruktūrizavimo galimybę bei yra savarankiškas pagrindas teismui atsisakyti kelti restruktūrizavimo bylą (ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalies 3 punktas), taip pat įmonės nemokumas yra pagrindas teismui priimti procesinį sprendimą – iškelti nemokiai įmonei bankroto bylą. Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė MB „Laiptima“ neįrodė, jog įmonės balanse nurodytas trumpalaikis turtas realiai egzistuoja, teismas sprendė, kad atsakovės pradelsti įsipareigojimai viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės, todėl jai keltina bankroto byla (ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalis 1 punktas). Pagrindų, įpareigojančių atsisakyti kelti bankroto bylą, nėra (ĮBĮ 10 straipsnio 3 dalis).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
6. Pareiškėjas MB „Laiptima“ direktorius Marius Sabaliauskas atskirajame skunde prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2019 m. kovo 7 d. nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo šiuos argumentus:
6.1. Teismas nepagrįstai nustatė, kad atsakovė yra nemoki, todėl pareiškėjas, siekdamas įrodyti, kad įmonės balanse nurodytas trumpalaikis turtas realiai egzistuoja bei yra skirtas atsiskaitymui su klientais, skolų grąžinimui, mokesčių sumokėjimui, žaliavų įsigijimui, įmonės veiklos plėtrai ir t. y., kartu su atskiruoju skundu pateikia banko sąskaitos išrašą, kuris patvirtina, kad atsakovė iš dalies atsiskaitė su ieškovu VSDFV Mažeikių skyriumi, t. y. pervedė ieškovui 1 550 Eur. Artimiausiu metu, t. y. iki teismo posėdžio apeliacinėje instancijoje atsakovė visiškai padengs likusį įsiskolinimą ieškovui.
6.2. Viešojo intereso bankroto bylose buvimas suponuoja išvadą, kad šiuo momentu atsakovės nepajėgumo savarankiškai išspręsti savo finansines problemas konstatavimas būtų skubotas. Atsakovės finansiniai sunkumai šiuo metu nėra akivaizdžiai pastovaus pobūdžio. Pagrindo, kad įmonė nebegalės vykdyti veiklos, šiuo metu nėra. Atsakovė pirmosios instancijos teismui pateikė sutartis, patvirtinančias, kad įmonė vykdo veiklą, gauna pajamas ir yra pajėgi atsiskaityti su kreditoriais. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovė 2017 m. uždirbo net 76 884 Eur pajamų, 2018 m. – 47 247 Eur pajamų. Atsakovė veikė itin pelningai, tačiau 2017 m. susidūrė su laikinais finansiniais sunkumais. Atsakovei patyrus nuostolį, vykdomas veiklos optimizavimas, kuris duoda teigiamų rezultatų. Atsakovė planuoja iki 2019 m. pabaigos subalansuot savo veiklos apimtis ir nuosekliai didinti pajamas. Dėl to atsakovei būtina iškelti restruktūrizavimo bylą.
6.3. Pareiškėjas buvo aktyvus ir byloje teikė įrodymus, patvirtinančius jo pareiškime išdėstytus teiginius. Teismas, abejodamas dėl tam tikrų faktinių aplinkybių, privalėjo nustatyti pareiškėjui terminą pateikti papildomus dokumentus, paaiškinimus, o ne priimti nepagrįstą, neargumentuotą nutartį.
6.4. Jokie kiti atsakovės kreditoriai į šią civilinę bylą neįstojo. Didžioji dalis atsakovės kreditorių iš esmės palaikytų įmonės siekį persitvarkyti ir subalansuoti savo veiklą, kreditoriai nėra suinteresuoti atsakovės bankrotu. Teismas išėjo už savo funkcijų ribų ir už kreditorius nusprendė dėl konkrečių atsakovės pasirinktų priemonių ir plano realumo, ekonomiškumo.
Atsiliepimas
7. Ieškovas VSDFV Mažeikių skyrius atsiliepime prašo pareiškėjo MB „Laiptima“ direktoriaus Mariaus Sabaliausko atskirąjį skundą atmesti. Atsikerta šiais argumentais:
7.1. Atsakovė neįrodė, kad įmonės balanse nurodytas trumpalaikis turtas (25 352 Eur pinigai kasoje ir pinigų ekvivalentai) realiai egzistuoja, todėl teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovės pradelsti įsipareigojimai viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės, todėl jai keltina bankroto byla (ĮBĮ 9 str. 7 d. 1 p.). Atsakovei buvo suteikta galimybė įrodyti savo veiklos realumą, pateikiant tai patvirtinančius įrodymus (sutartis, duomenis apie banko sąskaitose esančias lėšas, įrodymus, kas konkrečiai sudaro įmonės balanse nurodytus pinigus ir jų ekvivalentus), tačiau atsakovė byloje pateikė tik 2019 m. sausio 21 d. Statybos rangos sutartį Nr. 92 ir 2019 m. vasario 27 d. subrangos sutartį Nr. 96, kurios nepatvirtina, kad atsakovė gaus pajamų, iš kurių galės per trumpą laiką atsiskaityti su savo kreditoriais. Atsakovės pateiktuose banko sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) išrašuose nurodyti minusiniai lėšų likučiai. Jokių kitų įrodymų atsakovė nepateikė.
7.2. Atsakovė tik iš dalies atsiskaitė su ieškovu, o likusi nesumokėta skola, kuri 2019 m. balandžio 3 d. sudarė 1 742,81 Eur, yra pakankamai didelė. Atsakovės SAM pranešimai už 2018 m. gruodžio mėn., 2019 m. sausio – vasario mėn. yra sustabdyti, vidutiniškai per mėnesį atsakovei priskaičiuojama po 914,52 Eur VSD įmokų už samdomus darbuotojus, kurių šiuo metu dirba šeši. Todėl nėra pagrindo sutikti su apelianto argumentu, kad atsakovė gali atsiskaityti su ieškovu.
7.3. Delsimas iškelti bankroto bylą tik dar labiau padidintų atsakovės įsiskolinimą kreditoriams ir sumažins jų skolų padengimo galimybes. Ieškovas, būdamas vienu iš didžiausių atsakovės kreditorių, nesutinka su restruktūrizavimo bylos iškėlimu atsakovei. Kita vertus, bankroto bylos nagrinėjimo metu paaiškėjus, kad atsakovė yra pajėgi įvykdyti prievoles, jos bankroto byla gali būti nutraukta ĮBĮ 27 straipsnio 1 dalyje nurodytais pagrindais.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria įmonei atsisakyta iškelti restruktūrizavimo bylą ir iškelta bankroto byla, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320, 338 str.). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų šioje byloje nenustatyta, taip pat nėra pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
9. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
10. Apeliantas prie atskirojo skundo pridėjo naują įrodymą – 2019 m. kovo 18 d. mokėjimo nurodymą, kuriuo remdamasis ginčija teismo išvadą, jog atsakovės balanse nurodytas turtas realiai neegzistuoja ir dėl to atsakovė yra nemoki. Ieškovas kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą taip pat pateikė naujų įrodymų, t. y. 2019 m. balandžio 3 d. Valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondų lėšų finansines ataskaitas F4 apie atsakovės VSD ir PSD įmokas pagal 2019 m. kovo 31 d. duomenis, 2019 m. balandžio 3 d. Draudėjų pajamų operacijų ataskaitą pagal dokumentus už laikotarpį nuo 2019 sausio 1 d. iki 2019 m. balandžio 30 d. Šiais įrodymais ieškovas grindžia atsiliepime nurodytas aplinkybes apie didėjančius atsakovės mokestinius įsiskolinimus.
11. Atsižvelgiant į tai, kad šalių pateikti nauji dokumentai sudaryti jau po skundžiamos nutarties priėmimo, darytina išvada, kad šių įrodymų nebuvo galimybės pateikti pirmosios instancijos teisme, todėl apeliacinės instancijos teismas juos priima ir vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.
Dėl bankroto bylos iškėlimo
12. Nagrinėjamu atveju teismas iškėlė atsakovei bankroto bylą ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu, t. y. dėl to, kad įmonė yra nemoki, nes atsakovės pradelsti įsipareigojimai viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 str. 8 d.).
13. Pagal byloje pateiktą 2019 m. sausio 31 d. atsakovės kreditorių sąrašą, pradelstų įsiskolinimų bendra suma – 7 642 Eur. Didžiąją dalį atsakovės pradelstų įsiskolinimų sudarė laiku nesumokėti mokesčiai, t. y. 3 835 Eur Sodrai ir 1 777 Eur VMI. Apelianto kartu su atskiruoju skundu pateiktas įrodymas patvirtina, kad 2019 m. kovo 18 d. mokėjimo nurodymu Sodrai už atsakovę sumokėta 1 555 Eur skolos. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantas nurodė, jog likusį įsiskolinimą padengs iki teismo posėdžio apeliacinės instancijos teisme, šio teismo nutartimi apeliantui buvo pasiūlyta pateikti tai patvirtinančius įrodymus. Apeliantas pateikė 2019 m. gegužės 22 d. mokėjimo nurodymą, pagal kurį Sodrai už atsakovę sumokėta 1 878 Eur skola. Kadangi ši suma atitinka viešai skelbiamus duomenis apie 2019 m. gegužės 21 d. atsakovės skolos Sodrai dydį, darytina išvada, kad atsakovė su ieškovu VSDFV Mažeikių skyriumi, kuris inicijavo bankroto bylos iškėlimą, šiuo metu yra visiškai atsiskaičius. Pagal viešai skelbiamus VMI duomenis, atsakovės mokestinė nepriemoka šiuo metu sudaro 1 602,39 Eur. Apeliantas nepateikė duomenų, kad atsakovės įsiskolinimas VMI taip pat yra visiškai padengtas, tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad nei šis kreditorius, nei kiti minėtame sąraše nurodyti atsakovės kreditoriai nesikreipė į teismą dėl jų įtraukimo dalyvauti šioje byloje. Lietuvos teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ taip pat nėra duomenų, kad, be VSDFV Mažeikių skyriaus, dar kuris nors iš atsakovės kreditorių teismine tvarka šiuo metu būtų pareiškęs atsakovei kokius nors reikalavimus. Pagal atsakovės pateiktus duomenis, jos atžvilgiu vykdomųjų bylų nėra vykdoma.
14. Apeliantas pripažįsta, kad atsakovė turi finansinių sunkumų, tačiau teigia, kad jie yra laikino pobūdžio ir galėtų būti išspręsti restruktūrizavimo procese, po kurio atsakovė galėtų tęsti savo vykdomą veiklą. Apelianto teigimu, didžioji dalis atsakovės kreditorių iš esmės palaikytų įmonės siekį persitvarkyti ir nėra suinteresuoti atsakovės bankrotu.
15. Bankroto proceso paskirtis yra susijusi su kreditorių interesų apsauga. Atsižvelgiant į šioje byloje apeliacinės instancijos teismo nustatytas aplinkybes bei atsakovės vadovo atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, ginčui teisingai išspręsti šiuo atveju svarbu išsiaiškinti VMI ir kitų atsakovės kreditorių poziciją dėl atsakovės (ne)mokumo. Tokia išvada darytina dėl nagrinėjamu atveju susidariusios prieštaringos situacijos, nes, viena vertus, byloje nėra pateikta pirmosios instancijos teismo pareikalautų įrodymų, kurie patvirtintų vėliausiai sudarytame, t. y. 2019 m. vasario 1 d. balanse įrašyto atsakovės turto, kurio didžiąją dalį sudaro pinigai ir pinigų ekvivalentai (25 352 Eur), realų egzistavimą. Byloje pateikti atsakovės banko sąskaitų išrašai už laikotarpius po minėto balanso sudarymo, kuriose nurodyti atsakovės turimų lėšų likučiai yra su minuso ženklu, taigi, šie įrodymai nepatvirtina, kad atsakovė tebeturi balanse įrašytą pinigų sumą. Duomenų apie kokį nors kitą atsakovės šiuo metu turimą turtą byloje taip pat nėra. Kita vertus, su vieninteliu kreditoriumi, kuris šioje byloje atsakovei pareiškė reikalavimus, yra visiškai atsiskaityta, o kiti kreditoriai, kaip minėta, nei šioje, nei kitose civilinėse bylose atsakovei jokių reikalavimų nereiškia.
16. Pažymėtina, kad bankroto bylose teismas turi būti aktyvus ir savo iniciatyva imtis įstatyme numatytų priemonių tam, kad galėtų nustatyti visas reikšmingas aplinkybes įmonės (ne)mokumui teisingai įvertinti, atsižvelgiant į dėl paties bankroto galinčias atsirasti neigiamas pasekmes. Nagrinėjamu atveju, paaiškėjus minėtoms naujoms aplinkybėms, kyla abejonių dėl teismo konstatuoto atsakovės nemokumo, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra pagrindas tenkinti apelianto skundo reikalavimą ir panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį bei perduoti šiam teismui klausimą dėl atsakovės bankroto bylos iškėlimo nagrinėti iš naujo. Pirmosios instancijos teismas tam, kad ginčas būtų teisingai išspręstas, iš naujo nagrinėdamas šį klausimą turėtų pasitikslinti ieškovo VSDFV Mažeikių skyriaus tolesnę poziciją šioje byloje (ar tebepalaiko savo reikalavimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei), išsiaiškinti VMI ir kitų atsakovės kreditorių poziciją dėl atsakovės (ne)mokumo, taip pat nustatyti, iš kokio turto buvo atsiskaityta su ieškovu, kokios yra atsakovės veiklos perspektyvos (ar šiuo metu veikla apskritai tebevykdoma). Tik nustačius bei įvertinus visas šias reikšmingas aplinkybes turėtų būti sprendžiama dėl atsakovės (ne)mokumo ir priimamas atitinkamas procesinis sprendimas dėl bankroto / restruktūrizavimo bylos iškėlimo.
Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apygardos teismo 2019 m. kovo 7 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą dėl atsakovės bankroto bylos iškėlimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.