- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-01-04
- Bylos Nr.
- N-502-52-06
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Stasys Gudynas (pirm.), Artūras Drigotas (pran.), Romanas Klišauskas
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (pranešėjo), Stasio Gudyno (kolegijos pirmininko) ir Romano Klišausko,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo M. J. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2005 m. rugsėjo 26 d. nutarties M. J. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
M. J. Valstybinės darbo inspekcijos Šiaulių skyriaus vyriausiosios darbo inspektorės 2005 m. liepos 8 d. nutarimu pagal Administracinio teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 41 straipsnio 1 dalį buvo nubaustas 500 litų bauda už tai, kad įvykdė darbo įstatymų, darbų saugos ir darbo higienos norminių aktų pažeidimą, t. y., dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini“) direktoriumi, laikotarpiu nuo 2004 m. sausio l d. iki 2005 m. liepos 5 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ jaunesniems kaip aštuoniolikos metų darbuotojams M. N., S. M., G. G. ir E. B., dirbantiems po šešias valandas per dieną, nesuteikė įstatymų nustatytų papildomų pertraukų pailsėti darbo metu, kurios turėtų būti įskaitomos į darbo laiką, tuo pažeidė Darbo kodekso 159 straipsnio 2 dalį, be to, UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojos vadybininkė I. K., buhalterės N. B., S. S. ir A. J. dirba kompiuteriu nepasitikrinusios sveikatos, tuo pažeistas sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 31 d. įsakymo Nr. 301 13 priedo 3 skyriaus 12 punkto reikalavimas.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo padavė skundą Šiaulių apygardos administraciniam teismui prašydamas panaikinti nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje ir bylą jo atžvilgiu nutraukti. Skunde nesutinkama su paskirta bauda. Įstatymu nustatyta pertrauka pailsėti jaunesniems kaip aštuoniolikos metų darbuotojams buvo suteikiama. Atsakomybėn traukiamo asmens teigimu, papildomos pertraukos pailsėti nepilnamečiams darbuotojams buvo suteikiamos kasdien, nors darbo apskaitos žiniaraštyje jos neatsispindi, darbo sutartyse papildomos pertraukos pailsėti nurodyti neprivaloma, nepilnamečiams buvo suteikta teisė savarankiškai pasirinkti laiką, kada jie gali pusę valandos papildomai pailsėti. Nutarime minimos darbuotojos, pareiškėjo teigimu, nebuvo pasitikrinusios sveikatos, tačiau tai daryti jos neprivalėjo, nes kompiuterį darbe jos naudoja tik kartais, jų tiesioginis darbas nėra darbas kompiuteriu ir negali būti vertinamas kaip darbas, susijęs su profesine rizika.
Administracinę nuobaudą paskyrusi institucija prašė skundą atmesti, rėmėsi tuo, kad atsakomybėn traukiamas įmonės direktorius surašant protokolą su teisės pažeidimais sutiko, jokių dokumentų, patvirtinančių priešingą faktą, nepateikė.
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių apygardos administracinis teismas 2005 m. rugsėjo 26 d. nutartimi skundo nepatenkino, 2005 m. liepos 8 d. Valstybinės darbo inspekcijos Šiaulių skyriaus vyriausiosios darbo inspektorės nutarimu paskirtą administracinę nuobaudą paliko nepakeistą. Teismas nurodė, kad Darbo kodekso 159 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta nuostata, kad jaunesniems kaip aštuoniolikos metų darbuotojams, kurių darbo laiko trukmė yra ilgesnė negu keturios valandos, privalo būti suteikta mažiausiai trisdešimties minučių papildoma pertrauka pailsėti darbo metu ir ši pertrauka įskaitoma į darbo laiką. Teismas nustatė, kad tokia pertrauka jaunesniems kaip aštuoniolikos metų darbuotojams, dirbantiems po šešias valandas per dieną, nebuvo suteikta, teismo teigimu, tai patvirtino byloje raštu bei žodžiu apklausti UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai, administracinio protokolo surašymo metu šio fakto neginčijo ir pats M. J., kuris pirminiu paaiškinimu pripažino ir gailėjosi įvykdęs pažeidimus. Teismas rėmėsi tuo, kad darbo sutartyse su nepilnamečiais darbuotojais yra susitarta dėl 6 val. dienos darbo laiko, tokios trukmės dirbtas darbo laikas pažymėtas ir darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose, kad jaunesniems kaip aštuoniolikos metų darbuotojams, dirbantiems po šešias valandas per dieną, įstatymų nustatyta papildoma pertrauka pailsėti darbo metu nebuvo nustatyta jokiais UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus įsakymais ar kitais dokumentais. Be to, teismas nustatė, kad buvo nesilaikoma Darbo kodekso 265 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtintos nuostatos, kad darbuotojai, kurie darbe gali būti veikiami profesinės rizikos veiksnių, privalo pasitikrinti sveikatą prieš įsidarbindami, o dirbdami – tikrintis periodiškai pagal įmonėje patvirtintą darbuotojų sveikatos pasitikrinimų grafiką. Darbo kodekso 265 straipsnio 8 dalyje yra numatyta, kad profesijų, darbų, kuriuos dirbantys asmenys įsidarbindami ir vėliau privalo periodiškai tikrintis sveikatą, sąrašą, sveikatos pasitikrinimų tvarką nustato Vyriausybė. Tokių profesijų bei darbų sąrašas yra nustatytas sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. 301. Įsakymo 13 priedo 3 skyriaus 12 punktas, be kitų tokių darbų, numato ir darbus su teleterminalais (kompiuteriais ir kt.). Sveikatos apsaugos ministro 2004 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. V-65 patvirtintos higienos normos „Darbas su videoterminalais. Saugos ir sveikatos reikalavimai“ 18 punkte yra nurodyta, kad dirbantiems su videoterminalais privalomi išankstiniai ir periodiniai sveikatos tikrinimai. Byloje esantys įrodymai, teismo nuomone, patvirtina faktą, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojos, dirbančios su kompiuteriais, nėra pasitikrinusios sveikatos. Toks sveikatos tikrinimas turėjo būti atliekamas darbo metu ir įskaitytas į darbo laiką. Todėl teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas įvykdė darbo įstatymų, darbų saugos ir darbo higienos norminių aktų pažeidimą, todėl pagrįstai buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn ir nubaustas pagal ATPK 41 straipsnio l dalį.
Šalies argumentai
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2005 m. rugsėjo 26 d. nutartį, Valstybinės darbo inspekcijos 2005 m. liepos 8 d. nutarimą ir bylą jo atžvilgiu nutraukti. Dėl pertraukos pailsėti 18 metų neturintiems darbuotojams suteikimo apeliantas nurodo, kad teismo konstatuotos aplinkybės prieštarauja byloje surinktiems įrodymams, nes nagrinėjant bylą teisme nebuvo apklausinėjami UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai, byloje yra nepilnamečių darbuotojų rašytiniai paaiškinimai, kad papildoma pertrauka pailsėti jiems buvo suteikta. Apeliantas teigia, kad savo pirminiame paaiškinime pažeidimų nepripažino. Atsakovo atstovė patikrinimo metu nepaėmė paaiškinimų iš nepilnamečių darbuotojų, nors tokią galimybę turėjo, nesiaiškino, ar nepilnamečiams asmenims faktiškai suteikiamas papildomas laikas pailsėti, savo išvadas padarė pagal darbo sutartis ir darbo laiko apskaitos žiniaraščius, t. y. išvadas pagrindė ne faktais, o prielaidomis. Nei teismo, nei atsakovo nutarimuose nenurodoma, kokia teisės norma pažeidžiama neįrašant į darbo sutartį papildomos valandos pailsėti ir nepriimant įsakymo, kuriame turėtų būti atkartotos Darbo kodekso normos. Darbo apskaitos žiniaraštyje pertraukos neatsispindi, kadangi, vadovaujantis Darbo kodekso 159 straipsnio 2 dalimi, papildoma pertrauka įskaitoma į darbo laiką ir darbo apskaitos žiniaraščiuose apskaitoma kaip darbo laikas. Apelianto teigimu, sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 31 d. įsakymas Nr. 301 nėra darbo įstatymu, darbų saugos ir darbo higienos norminiu aktu, jis – sveikatos norminis aktas (Darbo kodekso 261 straipsnis). Apelianto teigimu, institucijos nutarime nurodytos darbuotojos darbe kartais naudoja kompiuterį, tačiau jų tiesioginis darbas nėra darbas kompiuteriu ir negali būti vertinamas kaip darbas, susijęs su profesine rizika. Darbo kodekso 265 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad profesijų, darbų, kuriuos dirbantys asmenys įsidarbindami ir vėliau privalo periodiškai tikrintis sveikatą, sąrašą, sveikatos pasitikrinimo tvarką nustato Vyriausybė. Vyriausybės nutarimas, kurio pagrindu būtų nustatyta, kad kompiuteriu dirbantys asmenys privalomai pasitikrintų sveikatą, nepriimtas. Teismas skundžiamoje nutartyje nurodo, kad sveikatos apsaugos ministro įsakymai, nustatantys privalomą darbuotojų sveikatos tikrinimą yra higienos norma ir šią išvadą grindžia sveikatos apsaugos ministro 2004 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. V-65. Tačiau apeliaciniame skunde nurodoma, kad šiame įsakyme darbuotojas, dirbantis kompiuteriu, apibrėžiamas kaip darbuotojas, kuris nuolatos dirba su videoterminalu kaip savo įprasto darbo dalimi, pusę ir daugiau darbo dienos (pamainos) laiko arba ne trumpiau kaip 2 val. su pertrauka per darbo pamainą. Apelianto teigimu, pagal šį apibrėžimą nurodytos darbuotojos nėra darbuotojais, dirbančiais kompiuteriu, atsakovas nenustatinėjo, kiek laiko jos dirba su kompiuteriais. Apeliantas akcentuoja, kad buvo nubaustas ne už sveikatos apsaugos ministro 2004 m. vasario 12 d. įsakymo Nr. V-65 pažeidimą. Apelianto manymu, byloje nėra pakankamai duomenų, leidžiančių įrodyti padarytus pažeidimus.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Valstybinės darbo inspekcijos Šiaulių skyrius prašo apelianto skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija k o n statuoja:
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliantas patrauktas administracinėn atsakomybėn už ATPK 41 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą, t. y. už darbo įstatymų, darbų saugos ir darbo higienos norminių aktų pažeidimą.
Darbo kodekso 159 straipsnio 2 dalyje numatyta taisyklė, pagal kurią jaunesniems kaip aštuoniolikos metų darbuotojams, kurių darbo laiko trukmė yra ilgesnė negu keturios valandos, privalo būti suteikta mažiausiai trisdešimties minučių papildoma pertrauka pailsėti darbo metu. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino surinktus įrodymus ir padarė pagrįstą išvadą, kad bendrovėje, kurios direktoriumi yra apeliantas, dirbusiems, administracinio teisės pažeidimo protokole, institucijos nutarime nurodytiems darbuotojams, jaunesniems kaip 18 metų, tokia jiems priklausanti papildoma pertrauka nebuvo suteikiama. Šis faktas patvirtinamas bendrovės darbuotojos I. K. 2005-07-05 paaiškinimu, duotu Valstybinės darbo inspekcijos Šiaulių skyriui, paties apelianto paaiškinimu, užfiksuotu administracinio teisės pažeidimo protokole, iš kurio matyti, kad apeliantas padarytų pažeidimų neneigia ir dėl jų nuoširdžiai gailisi, pasižada juos pašalinti. 18 metų neturinčių darbuotojų raštiški paaiškinimai, duoti bendrovės direktoriui, kad jiems buvo suteikiama papildoma pertrauka poilsiui, vertintini bylos aplinkybių visumoje. Atsižvelgtina, kad šie paaiškinimai duoti bendrovės direktoriui, o ne institucijos pareigūnui, 2005 m. liepos 7-8 d., kad tai yra nepilnamečių asmenų, susijusių darbo santykiais, paaiškinimai, kad šie paaiškinimai prieštarauja bendrovės darbuotojos I. K. 2005-07-05 paaiškinimui ir paties apelianto paaiškinimui protokole. Be to, šie paaiškinimai ir apelianto teiginiai teismui dėl papildomų pertraukų suteikimo nepatvirtinami įmonės lokaliniais dokumentais ir darbo laiko apskaitos žiniaraščio duomenimis, nors pagal Vyriausybės 2003 m. vasario 3 d. nutarimu Nr. 160 patvirtintos Papildomų ir specialiųjų pertraukų, įskaitomų į darbo laiką, nustatymo tvarkos 3 punktą papildomų pertraukų skaičius, trukmė, poilsio vieta šių pertraukų metu nustatomi kolektyvinėse sutartyse, darbo tvarkos taisyklėse, darbo sutartyse, o pagal Vyriausybės 2004 m. sausio 27 d. nutarimu Nr. 78 patvirtintos Darbo laiko apskaitos žiniaraščio pildymo tvarkos 3.2 punktą darbo pertraukos, kurios pagal norminius teisės aktus įskaitomos į darbo laiką, turi būti žymimos antrojoje eilutėje, tačiau tai šiuo atveju nebuvo atliekama. Taigi, bylos aplinkybių visuma įrodo Darbo kodekso 159 straipsnio 2 dalyje numatytos taisyklės pažeidimą, už kurį atsakingas apeliantas. Šios taisyklės pažeidimas pagrįstai kvalifikuotas kaip ATPK 41 straipsnio 1 dalies pažeidimas, t. y. darbo įstatymų pažeidimas.
Sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 31 d. įsakymo Nr. 301 13 priedo 3 skyriaus 12 punkte numatytas privalomų sveikatos patikrinimų periodiškumas ir mastas darbuotojams, dirbantiems darbus su teleterminalais. Šioje nuostatoje nėra įtvirtinta jokių privalomo elgesio taisyklių, adresuotų darbdaviui. Tokių nuostatų nėra įtvirtinta ir pirmosios instancijos teismo nurodytose Darbo kodekso 265 straipsnio 2, 8 dalyse. Pagal ATPK 260 straipsnį administracinio teisės pažeidimo protokole nurodoma administracinio teisės pažeidimo padarymo vieta, laikas ir esmė, teisės aktas, kurio reikalavimus asmuo pažeidė. Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodoma: „Vadybininkė I. K., buhalterės N. B., S. S. ir A. J. dirba kompiuteriu nepasitikrinusios sveikatos, kuo pažeistas sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 31 d. įsakymo Nr. 301 13 priedo 3 skyriaus 12 punkto reikalavimas“. Taigi protokole nenurodyta jokia administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens konkreti veika, kurios padarymu jis kaltinamas, šios veikos padarymo laikas, vieta ir pan., be to, minėta, teisės aktas, kurio pažeidimu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo kaltinamas, nenumato jokios šiam asmeniui adresuotos teisės normos. Esant tokioms aplinkybėms, kolegija vertina, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nėra aiški veikos, kurios padarymu apeliantas kaltinamas, esmė, tuo apsunkinama pareiškėjo teisė į gynybą. Nei nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje priėmusi institucija, nei pirmosios instancijos teismas į tai neatsižvelgė. Kadangi iš jau išdėstytų argumentų matyti, kad apeliantas padarė ATPK 41 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, pažeisdamas Darbo kodekso 159 straipsnio 2 dalyje numatytą taisyklę, tiek institucijos nutarimas, tiek pirmosios instancijos teismo nutartis paliktini nepakeisti, iš motyvuojamųjų dalių pašalinant argumentus dėl sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 31 d. įsakymo Nr. 301 13 priedo 3 skyriaus 12 punkto pažeidimo. Tai konstatavus, pagrindo mažinti apeliantui paskirtos baudos dydį nėra, kadangi apeliantui už ATPK 41 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą paskirta minimalaus sankcijoje numatyto dydžio bauda, atsiželgta į visas nuobaudos individualizavimui svarbias aplinkybes.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t aria:
M. J. apeliacinį skundą atmesti, Šiaulių apygardos administracinio teismo 2005 m. rugsėjo 26 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.