- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-09-17
- Bylos Nr.
- ATP-543-361/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-01507-2015-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Dalius Jocys
- Pažeidėjas
- M. S.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Dalius Jocys rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto M. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 19 d. nutarimo
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. S. nubaustas pagal ATPK 130² str. administraciniu areštu dvidešimt penkioms paroms su transporto priemonės – automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimu už tai, kad 2015 m. balandžio 19 d., 23.10 val., adresu (duomenys neskelbtini) sankryžoje, (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas 1,33 promilių girtumas), vairavo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti, kai teisė yra atimta ir buvo paskirta administracinė nuobauda už ATPK 126 str. 1 d. numatytą pažeidimą.
Šalies argumentai
Administracinėn atsakomybėn patrauktas M. S. apeliaciniu skundu prašo nutarimą pakeisti ir perkvalifikuoti veiką pagal ATPK 128 str. 2 d., paskiriant minimalią piniginę baudą be transporto priemonės konfiskavimo arba nutarimą pakeisti, panaikinant nutarimo dalį dėl transporto priemonės konfiskavimo ir paskiriant minimalią piniginę baudą. Nurodo, kad neneigia, jog vairavo transporto priemonę neturėdamas tokios teisės, padarė ATPK 128 str. 2 d. pažeidimą ir dėl to gailisi, o tai laikytina atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Ginčija girtumo nustatymą. Apklausti liudytojai patvirtino, jog jis išgėrė nedidelį kiekį alaus, valgė ir ne daugiau kaip po 5 min. buvo nustatytas jo neblaivumas. Alkotesterio instrukcijoje teigiama, jog galimi netikslumai dėl tam tikrų veiksnių, todėl būtina patikrinti, ar alkotesteris naudotas laikantis reikalavimų. Vienas veiksnių, jog blaivumo testo negalima atlikti jei tiriamas asmuo per paskutines 15-20 min. vartojo alkoholį. Apeliantas remiasi Lietuvos policijos generalinio komisaro 2002-12-24 įsakymu Nr. 660 patvirtinta Policijos patrulių veiklos instrukcija, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006-05-12 nutarimu Nr. 452 patvirtintomis Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklėmis, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006-06-20 įsakymu Nr. V-505 patvirtinta Medicininės apžiūros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti bendros asmens būklės įvertinimo metodika, teismų praktika ir pažymi, jog nustatant jo girtumą buvo pažeisti alkotesterio naudojimo instrukcijos reikalavimai, testas atliktas neparėjus 15-20 min. nuo alkoholio vartojimo momento, todėl nustatytas netikslus 1,33 promilių girtumas. Kitais teisės aktuose numatytais neblaivumo nustatymo būdais pasinaudota nebuvo, testavimas taip pat nebuvo pakartotas.
Apeliantas nesutinka ir su transporto priemonės konfiskavimu, atkreipia dėmesį į teismų praktika dėl ne pažeidėjui priklausančios transporto priemonės konfiskavimo. Teigia, jog transporto priemonę valdė neteisėtai, savininkas ja naudotis neleido. M. S. nurodo, jog jam bei kitiems asmenims buvo leista ją parodyti potencialiems pirkėjams, tačiau ne ja naudotis, kadangi buvo žinoma, jog jis neturi teisės vairuoti.
M. S. apeliaciniame skunde nesutinka su paskirta nuobauda – administraciniu areštu. Pažymi, jog, nors ir turi galiojančių nuobaudų, skirtos baudos išieškomos antstolio. Yra jauno amžiaus, dirba, darbdavio charakterizuojamas teigiamai, už transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimus baudžiamojon atsakomybėn netrauktas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Klaipėdos apskrities VPK KPB prašo apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti nutarimą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
M. S. pripažįsta, jog vairavo transporto priemonę neturėdamas tokios teisės ir prieš sėsdamas už automobilio vairo vartojo alkoholio. Tačiau ginčija pačią jo neblaivumo nustatymo procedūrą, pažymėdamas, jog jo neblaivumas patikrintas nepraėjus atitinkamam laiko tarpui po alkoholio vartojimo, kaip to reikalauja alkoholio matuoklio naudojimo instrukcija. Tačiau tokie apelianto argumentai vertinami tik kaip pasirinktą gynybinė pozicija ir yra nepagrįsti. Apylinkės teismo nutarime išsamiai išaiškinta, kodėl vertinama, jog M. S. neblaivumas nustatytas tinkamai, apygardos teismas šiems motyvams visiškai pritaria.
Iš administracinio teisės pažeidimo bylos matyti, jog M. S. apie tai, jog jo blaivumas buvo nustatytas netinkamai pradėjo teigti tik perdavus medžiagą nagrinėti apylinkės teismui, taigi iš esmės supratęs atsakomybės neišvengiamumą. Administracinio teisės pažeidimo protokole, pranešime dėl nušalinimo nuo transporto priemonės vairavimo, alkoholio matavimo rezultatų lape M. S. pasirašė, jokių pastabų, jog neblaivumas nustatytas netinkamai, nenurodė. Apie tai, jog M. S. būtų nesutikęs su neblaivumo matavimo rezultatu neužsimenama ir pareigūno M. K. tarnybiniame pranešime, tokių aplinkybių nenurodė ir teisme apklaustas pareigūnas V. P.. Skundžiamame nutarime visiškai teisingai pažymėta, jog, jeigu asmuo nesutinka su jo neblaivumo matavimo rezultatu, jis turi galimybę per tam tikrą laiką vykti į medicinos įstaigą, jog ten jo paties lėšomis būtų nustatytas neblaivumas. Tokia savo teise apeliantas taip pat nepasinaudojo. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-06-19 nutarime yra detaliai ir labai aiškiai išdėstyta, kokiais atvejais policijos pareigūnai turi pareigą patys pristatyti asmenį į medicinos įstaigą apsvaigimo nuo alkoholio nustatymui, t. y. kai objektyviai neįmanoma atlikti įtariamo neblaivumu (girtumu) transporto priemonės vairuotojo tikrinimo, arba transporto priemonės vairuotojas įtariamas nusikalstamos veikos padarymu. Šiuo atveju nė vieno iš paminėtų pagrindų nebuvo, taigi pareigūnai neturėjo pareigos pristatyti asmens į gydymo įstaigą neblaivumui nustatyti. Be kita ko, apeliantas pripažįsta vartojęs alkoholio, tačiau mažą kiekį, todėl rezultatas negalėjo būti toks, koks nustatytas. Alkoholio matuoklio patikros sertifikatas patvirtina, jog prietaisas buvo tinkamas naudoti, vadinasi abejoti gautais duomenimis taip pat nėra jokio pagrindo. Visų paminėtų aplinkybių visuma leidžia aiškiai ir neabejotinai tvirtinti, jog M. S. neblaivumo patikrinimas atliktas tinkamai. Yra nustatyta, jog apeliantas transporto priemonę vairavo būdamas neblaivus, neturėdamas teisės vairuoti ir jau turėdamas administracinę nuobaudą dėl vairavimo neblaiviam, todėl perkvalifikuoti jo veiką į ATPK 128 str. 2 d. nėra jokio pagrindo.
M. S. prašo neskirti ir administracinio arešto, teigia, jog ankstesnės baudos išieškomos. Apygardos teismas vertina, jog griežta administracinė nuobauda šiuo atveju skirta pagrįstai. M. S. yra piktybinis pažeidėjas, iki šiol net dvidešimt kartų baustas administracine tvarka, taigi nuolat daro administracinius teisės pažeidimus, tarp jų ir itin šiurkščius bei labai pavojingus – vairuoja neblaivus, sukelia eismo įvykį, iš kurio pasišalina (2012-12-24 pažeidimas). Paskirtų baudų geranoriškai nemoka. Taigi visiškai akivaizdu, jog švelnesnės nuobaudos M. S. nedaro jokio poveikio, jis ir toliau demonstruoja atsainų ir neatsakingą požiūrį į nustatytas visuomenės taisykles, todėl už naują šiurkštų administracinį teisės pažeidimą jam visiškai pagrįstai paskirtas sankcijoje numatytas administracinis areštas.
Apeliantas nesutinka su automobilio konfiskavimu, teigdamas, jog transporto priemonę valdė be savininko leidimo. Šie M. S. argumentai visiškai paneigti ir skundžiamame nutarime.
Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad transporto priemonės konfiskavimas už ATPK 130² straipsnyje nurodyto administracinio teisės pažeidimo padarymą gali būti netaikomas, kai nustatoma išskirtinė situacija, leidžianti daryti išvadą, jog automobilio savininkas nėra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2012, 2AT-21-2012, 2AT-31-2013, 2AT-21-746/2015). Norint taikyti pažeidėjui nuosavybės teise nepriklausančių daiktų konfiskavimą, turi būti nustatyta, kad savininkas su jam priklausančiu daiktu nesielgė taip rūpestingai, kad kiti asmenys jo negalėtų panaudoti priešingai visuomenės interesams. Šiuo atveju transporto priemonės savininkas R. Ž. teigė, jog automobilį paliko draugo E. S. aikštelėje, ruošė pardavimui, raktelius paliko E. S. servise, o M. S. ir kiti pažįstami padėjo pardavinėti automobilį, kadangi pats neturėjo galimybės parodyti klientams, vėliau gimė dukra, todėl ne automobilis buvo galvoje. Iš esmės tokie liudytojo teiginiai tik patvirtina, jog jis su savo turtu elgėsi neatsakingai, paliko automobilį kitų asmenų, tarp kurių ir neturintis teisės vairuoti M. S., žiniai. Be kita ko, aplinkybę, jog R. Ž. neužtikrina, kad automobiliu M. S. nesinaudotų priešingai visuomenės interesams, patvirtina ir tai, kad 2014-12-14 M. S. automobiliu, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) padarė ATPK 128 str. 1 d., 123 str. 1 d., 123 str. 5 d. numatytus pažeidimus, dėl kurių buvo nubaustas. R. Ž. minėtą transporto priemonę įsigijo 2014-11-03, taigi jau ne pirmą kartą neužtikrino tinkamo savo turto naudojimo. Paminėtos aplinkybės patvirtina, jog transporto priemonė, kuria M. S. padarė pažeidimą, konfiskuota pagrįstai.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarimas pagrįstas, keisti jį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
M. S. apeliacinio skundo netenkinti ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 19 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.