Kauno apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės Daivos Kavaliauskienės skundą dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2024 m. birželio 27 d. nutarimo Nr. RV-(duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam S. C. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjime laisvės atėmimo bausmę atlieka S. C., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 6 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį, paskirta bausmė 9 mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmė sumažinta trečdaliu ir skirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 22 d. nuosprendžiu ir skirta galutinė subendrinta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 1 d. nuosprendžiu panaikinta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 6 d. nuosprendžio dalis, pagal kurią nuteistasis išteisintas pagal BK 243 straipsnį, ir priimtas naujas nuosprendis, pripažintas kaltu pagal BK 243 straipsnį ir nuteistas 30 parų arešto bausme. Paskirta bausmė subendrinta su bausme paskirta pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir skirta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio bausmė sumažinta trečdaliu ir skirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 22 d. nuosprendžiu ir skirta galutinė subendrinta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas ir pasiųstas atlikti jam skirtos 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmės. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 13 d. nuosprendžiu pagal LR BK 281¹ straipsnio 1 dalį, 243 straipsnį – 1 metų laisvės atėmimu. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, bausmės subendrinta su 2023 m. rugsėjo 6d. paskirta ir neatlikta bausmės dalimi ir skirta galutinė subendrinta 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės pradžia – 2023 m. lapkričio 6 d., pabaiga – 2025 m. sausio 3 d.

Anksčiau teistas.

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2024 m. birželio 27 d. priėmė nutarimą Nr. RV-(duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam S. C. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime nutarimas motyvuotas tuo, jog atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nustatyta vidutinė nusikalstamo elgesio rizika, o vertinant nuteistojo pažangą bausmės atlikimo metu pažymėtina, kad nuteistasis motyvuotai tęsia darbinę veiklą, turi teigiamas nuostatas taikomas priežiūros atžvilgiu, neišsako kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų, aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, socialinius ryšius palaiko su artimaisiais, laisvėje turi tinkamas gyvenimo sąlygos, bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, elgiasi motyvuotai, išreiškia motyvaciją pozityviems elgesio pokyčiams. Šiuo metu nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, nuoseklus ir nukreiptas elgesio koregavimui teigiama linkme. Asmuo suvokia būtinybę laikytis įstatymų bei nustatytų taisyklių tam, kad galėtų tinkamai prisitaikyti visuomenėje. Komisijos nuomone, paminėtos aplinkybės, teigiama nuteistojo elgesio bausmės atlikimo metu korekcija, darbinė veikla ir teigiamas požiūris į darbą, visų individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių ir rekomendacijų vykdymas, socialinių ryšių turėjimas ir palaikymas, šių ryšių vertinimas, nusikalstamo elgesio žalos visuomenei suvokimas, patvirtina, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai nuteistajam turėjo reikšmingos įtakos, mąstymą bei požiūrį nuteistasis pakeitė teigiama linkme ir šie pokyčiai yra pakankami manyti, kad tolesnis pataisos procesas gali būti tęsiamas laisvėje su priežiūra, nuteistasis bausmę atlieka, atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, dirba ir nesukelia jokio pavojaus visuomenei, lygtinio paleidimo taikymas galėtų leisti nuteistajam daugiau dėmesio skirti buvimui su artimaisiais. Nuteistasis vykdo individualiame resocializacijos plane numatytas priemones ir nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės Daivos Kavaliauskienės skundas tenkinamas.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Taigi, iš šių įstatyminių nuostatų aiškiai matyti, jog Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekse yra nustatyti formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistam asmeniui gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką padarymas.

Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos, mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, vertinamas jo požiūris į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė, ir tik įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai, tačiau jie daro akivaizdžią pažangą mažindami nusikalstamo elgesio riziką.

Teismui nekyla abejonių dėl to, kad S. C. yra atlikęs bausmės dalį, kurią turi atlikti nuteistieji, siekiantys lygtinio paleidimo. Tačiau įstatyme numatytos bausmės dalies atlikimas yra tik klausimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos svarstymo sąlyga, o ne savarankiškas lygtinio paleidimo pagrindas. Kaip nurodyta pirmiau, lygtinai gali būti paleisti nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai, tačiau jie daro akivaizdžią pažangą mažindami nusikalstamo elgesio riziką.

Vis tik, sutiktina su prokurorės skunde nurodytais motyvais, jog šiuo atveju nuteistojo elgesys vis dar nėra tiek pozityviai pakitęs, jog galėtų būti pagrindu lygtinio paleidimo taikymui, o tokią išvadą teismas daro sekančiai. Nors Komisija skundžiamame nutarime išskyrė nuteistąjį teigiamai charakterizuojančius duomenis, tačiau teismas, bendrame nuteistojo elgsenos pokyčio kontekste, jų nesuabsoliutina ir sprendžia, kad nuteistasis šiuo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo, tačiau visuma nuteistąjį charakterizuojančių duomenų nesudaro pagrindo lygtinio paleidimo taikymui. Juo labiau, kad iš socialinio tyrimo išvados matyti, jog atlikus nuteistojo S. C. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, atliktą pagal „OASys“ metodiką, nustatyta vidutinė nusikalstamo elgesio rizika. Ši rizika išliko nepakitusi nuo pirminio jos vertinimo, tuo tarpu BVK 82 straipsnio 1 dalies prasme tokia rizika negali sudaryti pagrindo lygtinio paleidimo taikymui, nebent būtų nustatytos akivaizdžios nuteistojo pastangos tokią riziką mažinti, kurių šiuo metu teismas, priešingai nei Komisija, nenustatė. Tai, kad nestebimos jokios akivaizdžios nuteistojo pastangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką, patvirtina nuteistojo elgesyje vyraujanti gausa dinaminių kriminogeninių veiksnių (kriminalinė istorija (4 ir daugiau teistumų); smurtinio elgesio istorija; probacijos / bausmės vykdymo atidėjimo / lygtinio paleidimo sąlygų pažeidimas; turi skolų, ieškinių ir / ar piniginių baudų ir menkas jų apmokėjimo galimybės; smurto prievartos naudojimas artimoje aplinkoje; būdingas rizikingas / pavojingas elgesys; ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu; būdingas pernelyg geras, nepagrįstas savęs vertinimas; būdingas impulsyvus elgesys; negeba atpažinti problemų; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas; priežiūros / apribojimų pažeidimai; stokoja motyvacijos keisti savo nusikalstamą elgesį), kurie neabejotinai daro įtaką nuteistojo galimam pakartotiniam nusikalstamam elgesiui, ir kurie turi būti koreguojami tęsiant nuteistojo pataisos procesą įkalinimo įstaigoje. Tik aiškiai valdomi dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, juo labiau, kai nuteistojo elgesyje nefiksuotas nei vienas apsauginis veiksnys, galėtų būti pagrindu sprendžiant, jog nuteistojo nusikalstamas elgesys jau yra tiek pozityviai pakitęs, kad būtų galima vertinti, jog paleistas lygtinai nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, tačiau dabartinėje bausmės atlikimo stadijoje teismas tokios išvados daryti negali.

Sutiktina ir su prokurorės skunde nurodytu motyvu, jog nuteistojo elgesys turi būti vertinamas itin atidžiai, nes jo atžvilgiu taikytos ankstesnės alternatyvios priemonės nebuvo veiksmingos. Kaip bylos duomenimis nustatyta, iš tiesų nuteistojo atžvilgiu anksčiau buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimo institutas, kuris savo prasme be kita ko yra artimas lygtinio paleidimo taikymui, tačiau nebuvo efektyvus, nes nuteistasis padarė analogiško pobūdžio nusikalstamą veiką, dėl ko šiuo metu ir atlieka laisvės atėmimo bausmę. Ši aplinkybė itin neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir atskleidžia, jog jis yra asmenybė ne tik nelinkusi mokytis iš ankstesnio patyrimo, bet ir darantis pasikartojančias, vienodo veikimo modelio nusikalstamas veikas, kas patvirtina, jog nuteistasis negeba tinkamai valdyti savo teisei priešingų poreikių. Šiuo atveju, įvertinus aukščiau aptartą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką ir ją lydinčius dinaminiu kriminogeninius veiksnius bei įvertinus, jog nuteistasis nors ir pripažįsta savo nusikalstamą elgesį, bet jį yra linkęs vertinti tik per savo asmeninę prizmę, teismas sprendžia, jog dar nėra pagrindo konstatuoti, jog nuteistojo elgesys jau yra tiek pozityviai pakitęs, kad nuteistasis paleistas lygtinai laikysis įstatymų ir nebenusikals. Tik tikslingos ir sistemingos nuteistojo pastangos galėtų leisti spręsti apie lygtinio paleidimo taikymo pagrįstumą, ko nagrinėjamu atveju nėra nustatyta.

Sprendžiant laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens lygtinio paleidimo klausimą, neatliktos bausmės dalis taip pat negali būti visiškai sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privaloma atsižvelgti. Teismo vertinimu, S. C. neatliktos bausmės dalis, ją įvertinus visos paskirtos laisvės atėmimo bausmės kontekste, dar neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti. Teismas atkreipia dėmesį, jog vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas – kaltininkas dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Tuo tarpu dabartinėje pataisos stadijoje, dar negalima spręsti, jog bausmės tikslai jau yra pasiekti ir lygtinio paleidimo taikymas būtų efektyvus. Kartu teismas atkreipia dėmesį, kad lygtinis paleidimas nėra skatinamoji priemonė skiriama nuteistajam už nepriekaištingą elgesį, iniciatyvą ir aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose, stropų darbą ar mokymąsi. Lygtinis paleidimas yra išimtis, kuri turi būti taikoma tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo itin nepriekaištingas, o ir kitos aplinkybės turi leisti neabejoti, kad bausmės tikslai yra pasiekti tiek, kad toliau jų būtų galima siekti neizoliavus nuteistojo nuo visuomenės.

Atsižvelgiant į visų nustatytų aplinkybių visumą darytina išvada, kad nuteistojo pataisos procesas dar nėra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai nėra pasiekti. Konstatuotina, jog nenustatyta jokia akivaizdi nuteistojo pažanga, kuri būtų pagrindas lygtinio paleidimo taikymui, atsižvelgiant į tai prokurorės skundas tenkintinas ir Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime nutarimas keistinas, netaikant nuteistajam S. C. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalimi, 84-85 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsniu, teismas

nutaria:

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės Daivos Kavaliauskienės skundą tenkinti.

Pakeisti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2024 m. birželio 27 d. nutarimą Nr. RV-(duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam ir nuteistajam S. C. netaikyti lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 1 punktą.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.