Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje išnagrinėjo įtariamojo D. L. gynėjo advokato Žygimanto Rutkausko skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2010 m. liepos 23 d. nutarties, kuria D. L. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. L. įtariamas tuo, kad 2008 m. rugpjūčio 27 d. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą valandą, veikdamas bendrininku grupe kartu su V. L. , bute, adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusiosios L. B. būkle, t.y. apribota jos laisve judėti, laikydamas uždarytą bute pas asmenį, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas, demonstruodamas akivaizdžią jėgų persvarą, duodamas suprasti, kad nepaklusimo atveju tuoj bus panaudotas fizinis smurtas nukentėjusiosios I. B. atžvilgiu, kartu su V. L. , sakydamas, kad padarys grupinį seksą, pasikėsino išžaginti 17 metų nepilnametę L. B. , tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes to neleido padaryti asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas, t.y., įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau BK) 149 straipsnio 3 dalyje ir 22 straipsnio 1 dalyje.

Taip pat D. L. įtariamas tuo, kad nuo 2009 m. vasario 3 d, iki 2009 m. gegužės mėnesio ikiteisminio tyrimo nenustatytos dienos, dalyvaudamas organizuotoje grupėje su R. M. , A. M. , J. N. , V. S. ir asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas, bendrais veiksmais, A. M. nurodžius nukentėjusiąsias A. B. ir L. B. kaip merginas galinčias užsiimti prostitucija, 2009 m. vasario 3 d. apie 18 val. Kauno mieste, prie geležinkelio stoties Palemono g. 163 A, V. S. kartu su R. M. pasinaudojus A. B. ir L. B. pažeidžiamumu, t. y. sunkia materialine padėtimi, bei panaudojus apgaulę, melagingai žadant, kad iš prostitucijos galima užsidirbti daug pinigų, įtikinus ir taip užverbavus A. B. ir L. B. vykti į Jungtinę Karalystę dirbti prostitutėmis, 2009 m. vasario 4 d. apie 19.30 val. V. S. kartu su R. M. atgabenus A. B. ir L. B. į asmens, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas, butą, adresu Nemuno g. 11-72, Panevėžyje, kur nukentėjusioji A. B. ir L. B. buvo laikomos iki 2009 m. vasario 8 d., R. M. nupirkus lėktuvo bilietus, 2009 m. vasario 8 d. apie 07.30 val. V. S. kartu R. M. ir T. M. automobiliu „Ford Galaxy“, v.n (duomenys neskelbtini) nugabenus nukentėjusiąsias į Rygos oro uostą, iš kur R. M. lydint, lėktuvu nugabenus nukentėjusiąsias į Jungtinę Karalystę, D. L. kartu su J. N. jas pasitiko, laikotarpyje nuo 2009 m. vasario 9 d. iki 2009 m. gegužės mėnesio ikiteisminio tyrimo nenustatytos dienos laikė nuomojame name Leeds mieste, adresu 78 Elland road Holbeck, kur jos buvo verčiamos dirbti prostitutėmis, t.y. įtraukė jas į prostituciją ir pelnėsi iš jų prostitucijos, po to,2009 m. balandžio 1 ir 2009 m. gegužės 18 dienomis, V. S. kartus su T. M. pervedė po 500 litų A. M. į Pravieniškių 2-ųjų pataisos namų sąskaitą, kaip atlygį už A. B. ir L. B. , t.y., įtariamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 147 straipsnio 2 dalyje, 307 straipsnio 2 dalyje ir 308 straipsnio 2 dalyje.

D. L. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio numatyta tvarka buvo sulaikytas 2009 m. liepos 30 d., o Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas vienam mėnesiui, vėliau suėmimas buvo tęsiamas.

Motyvuojamoji dalis

Įtariamojo D. L. gynėjo skundas atmestinas.

Panevėžio apygardos teismas 2010 m. liepos 23 d. nutartimi įtariamajam D. L. kardomosios priemonės – suėmimo terminą pratęsė trims mėnesiams. Apygardos teismas, pratęsdamas kardomąją priemonę, BPK 121 straipsnio, 122 straipsnio, 127 straipsnio reikalavimų nepažeidė.

Kardomoji priemonė – suėmimas gali būti taikomas tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis galėjo padaryti nusikalstamas veikas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad D. L. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Tokie duomenys yra nukentėjusiųjų, liudytojų apklausos protokolai, kratos bei daiktų apžiūros protokolai, asmens atpažinimo protokolai, slapto sekimo duomenys, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų protokolai, kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja tik tą skundų dalį, kuri susijusi su šios kardomosios priemonės termino pratęsimu. Nagrinėjant nutarties dėl suėmimo termino pratęsimo pagrįstumą ir teisėtumą, asmens kaltės klausimas nesvarstomas, taip pat nevertinamos kaltę paneigiančios ar patvirtinančios aplinkybės, nes visi šie klausimai gali būti išspręsti tik pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje išnagrinėjus bylą.

Suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, gali būti taikomas, kai yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje ar 5 dalyje numatytų pagrindų. ). Kaip matyti iš Panevėžio apygardos teismo nutarties, suėmimo terminas D. L. pratęstas Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais, t. y. esant pagrįstam manymui, kad įtariamasis bėgs nuo ikiteisminio tyrimo ir darys naujus nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 4 dalyje Apeliacinis teismas pritaria apygardos teismo išvadai, kad šiuo metu švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų, t. y. užtikrinti įtariamojo D. L. dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, todėl sąlygos pratęsti suėmimo terminą nėra išnykusios.

BPK 122 straipsnio 2 dalis nustato, kad kai pagrįstai manoma, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 8 punkte išaiškinta, jog „nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Jei remiantis minėta aplinkybe galima padaryti išvadą, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, tai tada jos gali pakakti tam asmeniui skirti arba pratęsti suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu.“ Gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau jos pakanka pagrįstai manyti, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Apygardos teismas, darydamas išvadą, jog nurodytas pagrindas pratęsti suėmimo terminą nėra išnykęs, teisingai įvertino ir kitas byloje nustatytas aplinkybes, t. y. kad įtariamasis D. L. turi ryšių užsienyje, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, įtariamas padaręs nusikalstamas veikas bendrininkų grupe. Kadangi D. L. įtariamas labai sunkaus ir dviejų sunkių nusikaltimų padarymu, o už labai sunkų nusikaltimą įstatymas numato labai griežtą laisvės atėmimo bausmę, todėl nusikaltimo sunkumas bei gresiančios labai griežtos bausmės tikimybė, Apeliacinio teismo nuomone, bei kitos paminėtos aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad įtariamasis, būdamas nesuimtas, bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Nors įtariamojo gynėjas skunde nurodo, jog D. L. turi šeimą ir nuolatinę gyvenamąją vietą, laisvėje turėtų darbą, tačiau teismas mano, jog šių aplinkybių nepakanka tam, kad būtų galima padaryti išvadą, jog BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytas suėmimo pagrindas yra išnykęs.

To paties Senato nutarimo 10 punkte nurodyta, jog pagrįstą manymą, jog asmuo gali padaryti bent vieną iš Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu bei kiti duomenys. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, D. L. šiuo metu įtariamas padaręs nusikalstamas veikas, kurios įtrauktos į nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 4 dalyje, be to, minėtas nusikalstamas veikas padarė veikdamas bendrininkų grupe, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio. Taigi, šios aplinkybės pagrįstai leidžia manyti, kad, būdamas laisvėje D. L. , gali daryti naujus nusikaltimus (Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

BPK 122 straipsnyje yra nurodyti tik bendrieji suėmimo skyrimo pagrindai ir sąlygos, taikomi tęsiant suėmimo terminą iki šešių mėnesių. Pratęsiant suėmimo terminą daugiau kaip šeši mėnesiai, be bendrųjų, yra būtini ir specialieji suėmimo skyrimo pagrindai – tai ypatingas bylos sudėtingumas ar didelė apimtis (BPK 127 straipsnio 2 dalis). Jau minėto Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimo 24 punkte nurodoma, kad ypatingą bylos sudėtingumą ar didelę apimtį lemia padarytų nusikalstamų veikų, įtariamųjų ar nukentėjusiųjų bei liudytojų didelis skaičius, dalies proceso dalyvių (nukentėjusiųjų arba liudytojų) gyvenimas užsienio valstybėse, reikalingų duomenų gavimas iš užsienio valstybių įstaigų ir gautų dokumentų vertimas iš užsienio kalbų, daug laiko reikalaujančių ekspertizių atlikimas ir jų sudėtingumas, proceso veiksmų ar kitų dokumentų gausumas ir pan. Iš pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad byla yra didelės apimties. Bylos tyrimas ilgai užtruko dėl objektyvių priežasčių, nes įtarimai pareikšti keliolikai asmenų, išsiųsti 6 teisinės pagalbos pavedimai į Jungtinę Karalystę ir Vokietijos Federacinę Respubliką. Po paskutinio suėmimo termino pratęsimo ikiteisminio tyrimo veiksmai buvo atliekami, jie aptarti skundžiamojoje nutartyje. Pažymėtina, kad esant sudėtingai ir didelės apimties bylai, suėmimo terminas gali būti tęsiamas iki aštuoniolikos mėnesių. D. L. suėmimo terminas pagrįstai taikomas ilgiau kaip 6 mėnesius, nes byla yra sudėtinga ir didelės apimties, BPK 127 straipsnio 2 dalies nustatyti suėmimo taikymo trukmės terminai nepažeisti, nes suėmimo terminas tęsiasi trumpiau ir maksimalios minėtame straipsnyje numatytos suėmimo taikymo trukmės neviršija. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ikiteisminio tyrimo veiksmų kiekis adekvatus jo trukmei. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, daroma išvada, jog dėl šių aplinkybių atliekamas ikiteisminis tyrimas laikytinas sudėtingu ir didelės apimties, atliktų ikiteisminio tyrimo veiksmų kiekis adekvatus ikiteisminio tyrimo trukmei, ikiteisminio tyrimo vilkinimo nenustatyta. Tačiau apeliacinės instancijos teismas antrą kartą atkreipia dėmesį į tai, kad bylą būtina perduoti teismui per kiek įmanoma trumpesnį laiką.

Rezoliucinė dalis

nuta r i a:

Įtariamojo D. L. gynėjo advokato Žygimanto Rutkausko skundą atmesti.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.