Vilniaus apygardos teismo nutartis

Teisėjas S.Juocevičius Proc.sprendimo kategorijos:32.1;121.3;

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2008 m. lapkričio 11 d.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. O. ir trečiojo asmens M. O. apeliacinius skundus dėl Vilniaus m. 1-o apylinkės teismo 2008 m. vasario 6 d. sprendimo, kuriuo atmestas ieškovo ieškinys dėl kelio servituto nustatymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Tretysis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija nurodė (V t., b.l. 45), kad teismui pateikta Vilniaus miesto savivaldybės administracijos archyvo antspaudu patvirtinta Vilniaus miesto valdybos (duomenys neskelbtini) sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) plano šviesokopija, padaryta ne nuo originalo, bet nuo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos archyvo byloje esančios švieso kopijos, pridėtos prie Vilniaus miesto valdybos (duomenys neskelbtini) sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) V. Š. plane yra taisymai, todėl Vilniaus miesto savivaldybės administracija negali patvirtinti, kad byloje esanti plano šviesokopija atitinka Vilniaus miesto valdybos (duomenys neskelbtini) sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) V plano originalą. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus sudaryta komisija faktinėms aplinkybėms konstatuoti 2006-01-10 apžiūrėjo ir įvertino J. P. sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ribas. Komisija nustatė, jog Vilniaus miesto valdybos (duomenys neskelbtini) sprendimo Nr.(duomenys neskelbtini) 9 punkto pridedame sklypo plane pažymėtas pravažiavimo kelias, jungiantis (duomenys neskelbtini) esantį sklypą su (duomenys neskelbtini) gatve, nėra įrengtas. Sklypo teritorija, per kurią turėtų eiti pravažiavimo kelias, apaugusi vaismedžiais ir pravažiavimas šia sklypo dalimi negalimas. Komisija taip pat nustatė, jog priešingoje sklypo pusėje yra padarytas privažiavimo kelias, kuriuo iki sklypo, esančio, (duomenys neskelbtini) Vilniuje, galima privažiuoti iš (duomenys neskelbtini) gatvės pusės.

Tretysis asmuo Vilniaus apskrities viršininko administracija (I t., b.l. 56-57,V t., b.l. 47) nurodė, kad atsakovui žemės sklypas parduotas teisės aktų nustatyta tvarka. Atsakovo žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), servitutas nebuvo nustatytas. Žemės sklypas, esantis , yra valstybinėje žemėje ir valdomas Vilniaus apskrities viršininko administraci (duomenys neskelbtini) jos patikėjimo teise. Apskrities viršininkas, atsižvelgdamas į visuomenės poreikius, gali nustatyti servitutus tik valstybinėje žemėje, šiuo atveju ginčijamas kelias eina per privačios nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą. Sprendimą prašė priimti teismo nuožiūra.

Tretysis asmuo B. U. , atstovaujantis N. U. prašė ieškinį tenkinti ir nustatyti kelio servitutą per atsakovo žemės sklypą. Nurodė, kad prie šulinio nėra jokio kelio, kuriuo galėtų naudotis E. O. ir kiti asmenys (II t., b.l. 1-3). Ieškovas gali patekti į savo žemės sklypą tik eidamas N. U. ir A. K. priklausančia žeme, jeigu jos jam leidžia. Ieškovas visuomet naudojosi keliu, kuris buvo šalia atsakovo sklypo. Šį kelią atsakovas užtvėrė, suarė ir užsodino vaismedžiais, todėl ieškovas negali naudotis savo sklypu.

Tretieji asmenys N. U. ir A. K. nurodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), Vilniuje nuo 1960 m., kai įsigijo iš I. S. 627 kv. m namų valdą, su gyvenamuoju namu, ūkiniais pastatais, lauko tualetu ir šuliniu (t. II, b.l. l,13). Prie šulinio nėra jokio kelio, kuriuo naudotųsi ar galėtų naudotis ieškovas. Jis gali patekti į savo žemės sklypą eidamas N. U. ir A. K. priklausančia žeme. Atsakovas apie 1992 metus kelią, kuris buvo šalia jo žemės sklypo, į (duomenys neskelbtini) gatvę užtvėrė, suarė ir užsodino vaiskrūmiais bei vaismedžiais. Ieškovas ir jo šeimos nariai į savo namo valdas dabar patenka pėsti, eidami per aplink juos esančių asmenų privačias valdas, o didelius krovinius susiveža (duomenys neskelbtini) gatvės, o po to susineša į savo sklypą.

Teismas pažeidė Europos žmogaus teisių protokolo l str. ir Konvencijos 14 str., kurie nurodo, jog kiekvienas fizinis asmuo turi teisę netrukdomas naudotis savo nuosavybe.

Eismo organizavimo ir žemės darbų kontrolės poskyrio vedėjas V. C. sklypų vietos apžiūroje nurodė, kad kelias iš (duomenys neskelbtini) gatvės pusės neįmanomas. Todėl teisingu teismo sprendimu servitutas buvo nustatytas. Apie kelio iš (duomenys neskelbtini) gatvės negalimumą, patvirtino ir Vilniaus apygardos teismo 2005 m. nutartyje, kurioje nurodoma, jog privažiavimas į ieškovo namų valdą iš (duomenys neskelbtini) gatvės neįmanomas ir nėra juridinio pagrindo, todėl kelio servitutas iš ieškovo sklypo į Naujakiemio gatvę yra nustatytas teisingai.

Nesutinka jog ankstesnieji teismų sprendimai neteisėti, nes teismai vadovavosi tik plano (detalaus) šviesokopija ir jis buvo suklastotas. Atnaujinus bylos nagrinėjimą iš esmės šio dokumento originalas nebuvo išreikalautas.

Nesutinka, jog Vilniaus miesto valdybos (duomenys neskelbtini) sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) V plano šviesokopija padaryta ne nuo originalo, kad yra padaryti taisymai ir originalas savivaldybėje nerastas. Dokumento originalas yra archyve, tačiau jis slepiamas ir teismui yra nepateikiamas sąmoningai, nes plano originale ir kopijoje yra suformuotas kelias iš ieškovo sklypo į (duomenys neskelbtini) gatvę per atsakovo sklypą Nr. (duomenys neskelbtini). Kopijoje yra archyvo spaudas, raštinės spaudas, vandentiekio ir kanalizacijos tarnybos spaudas, suderinimai su miesto Plėtros departamentu ir baudžiamosios bylos nutraukimo nutartyje yra pažymėta, jog šio dokumento originalas yra archyve.

Apie tai, kad iš (duomenys neskelbtini) gatvės pusės kelio servitutas neįmanomas, įrodo VĮ valstybinės žemės instituto (duomenys neskelbtini) ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) išvados, kuriose nurodyta (akto 10 psl.), jog kelio servitutą nustatyti į ieškovo E. O. namų valdos žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) nėra galimybės, nes posūkio taškas sutampa su namo siena ir namo karštinė sutampa su posūkio tašku 61-62. Teismas neįvertino šio akto išvados (akto 11 psl.), jog įvažiavimas iš (duomenys neskelbtini) gatvės pusės neįmanomas ne tik dėl namo sienos, bet ir dėl naudojamojo geriamojo vandens šulinio, kuris naudojamas visų aplinkinių gyventojų.

Nesutinka su antstolio V. Milevičiaus faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, nes antstoliui buvo sumokėti pinigai, už kuriuos jis gali bet ką konstatuoti, nes jo veikla pelno siekimas, bei savivaldybės aktu, nes tai rašo ne specialistai, ne ekspertai, ir jie neatsako už savo melagingas išvadas. Kritiškai vertina (duomenys neskelbtini) UAB „Matininkai“ ekspertizės aktą, nes rašytiniai įrodymai patvirtina, jog ekspertizę atliko pašalinis asmuo, neturintis jokios kvalifikacijos ir nebuvęs toje vietoje.

Teismas, įvertinęs liudytojų parodymus, šalių paaiškinimus kartu su rašytiniais įrodymais, ir suteikęs įrodinėjimo prasme vieniems rašytiniams įrodymams didesnės galios ir patikimumo bei atmesdamas liudytojų parodymus, kitus įrodymus, turėjo motyvuoti, kodėl jis juos atmeta, ir dėl kokių motyvų laiko abejotinais, tokiu būdu teismas pažeidė įrodinėjimo taisykles.

Teismas neįvertino teismo posėdžio 2005-01-13 protokolo (It., b.1.144-147) ir Vilniaus m. apylinkės prokuratūros 2007 m. vasario 08 d. nutarimo pagal kuriuos, liudytojai B. U. , S. S. , V. V. , E. O. , J. K. , Z. S. , V. S. , parodė, kad iš ieškovo E. O. žemės sklypo Naujakiemio g.12 į Naujakiemio gatvę tarp žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), ėjo kelias, kuriuo naudojosi ieškovas, iki 1992 metų, kol atsakovas J. P. suarė kelią, užtvėrė tvorą ir pasodino vaismedžius bei vaiskrūmius. Pagal minėtą prokuratūros nutarimą liudytojas A. U. tyrimo metu parodė, kad 1998-1999 metais dirbo Vilniaus miesto savivaldybėje ir parengė atsakovo J. P. žemės sklypo Nr.(duomenys neskelbtini) ribų planą, ir, buvo suformuotas įvažiavimas-išvažiavimas tarp sklypų Naujakiemio g. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) į ieškovo žemės sklypą ( duomenys neskelbtini).

Teismas neįvertino fakto, kad apie kelio buvimą ir ieškovo naudojimąsi šiuo keliu, patvirtino ne tik ieškovas, bet ir tretieji asmenys, M. O. , A. K. , bei N. U. . Kad toks kelias buvo ir juo naudojosi ieškovas M. O. žino, nes nuo 1966 metų pradžios gyveno ieškovo name (duomenys neskelbtini), Vilniuje, o nuo 1966 metų pabaigos gyvena savo name (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kuris yra netoli atsakovo žemės sklypo (duomenys neskelbtini).

Teismas sprendime neteisingai įvertino Vilniaus m. pirmo apylinkės teismo 1991 m. gruodžio 05 d. sprendimą (It.,b.l.l30), pagal kurį buvo spręstas ginčas, kad atsakovas trukdo naudotis ieškovo tėvui išėjimu iš sklypo (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) gatvę.

Teismo sprendime konstatuota, jog plane yra taisymų, tačiau nenurodė, kokius konkrečius taisymus nustatė. Teismo išvada, kad plano kopija nėra įrodymas, prieštarauja Vilniaus m. apylinkės prokuratūros 2007 m. vasario 08 d. nutarimui nutraukti ikiteisminį tyrimą.

Teismo sprendimo dėl servituto dalyje, teismo išvada, kad (duomenys neskelbtini) g. įvažiavimas į ieškovo sklypą yra galimas valstybinėje žemėje, prieštarauja byloje esantiems įrodymams ir pažeidžia materialinės teisės normas.

Teismas remiasi Korporacija "Matininkai" (duomenys neskelbtini) ekspertizės aktu, neįvertinęs, ar šis aktas gali būti įrodymu, kadangi jis prieštarauja LR Teismo ekspertizės 2002 10 29 įstatymui Nr. IX-1161(2002 11 22, Nr. 112-4969). Šio akto tiriamosios dalies l, 2, 3, 4 punktuose ir prie akto pridėtoje Schemoje nenurodytas gautų tyrimo rezultatų motyvuotas įvertinimas, todėl neaišku, kuo remdamasis ekspertas padarė išvadas, ir tuo pažeistos Įstatymo 24 str. 2 d., 3 d. Be to, ekspertas nurodė, kad jis ekspertizės aktą pasirašė, tačiau matavimus atliko kitas asmuo, kuris į ekspertizės aktą neįtrauktas ir akto nepasirašė. Esant šioms aplinkybėms minėtas ekspertizės aktas negali būti įrodymu. Pagal 2007-09-17 pakartotinės ekspertizės išvadas privažiavimui iki ieškovo E. O. žemės sklypo. (duomenys neskelbtini) tarp žemės sklypo (duomenys neskelbtini) posūkio taškų 62,61,60 ir žemės sklypo (duomenys neskelbtini) posūkio taškų 7,8,9,10 privažiavimo kelias neįrengtas ir kelio nėra (akto 7 lapas).

Taip pat nustatyta, kad nėra galimybės įrengti ar inicijuoti naujo įvažiavimo į ieškovo E. O. žemės sklypą (duomenys neskelbtini) iš ( duomenys neskelbtini) gatvės, nes nepakanka pločio įrengti kelia transportui, o šia siaura juosta jokia transporto priemonė nepravažiuos; įrengti pravažiavimo kelią iki ieškovo E. O. žemės sklypo (duomenys neskelbtini), nėra taip pat nėra galimybių, nes žemės sklypo (duomenys neskelbtini) posūkio taškas 61 sutampa su namo kampu (akto 6 lapas); valstybinės žemės juostos gale greta su ieškovo E. O. žemės sklypo (duomenys neskelbtini) riba yra įrengtas geriamojo vandens šulinys, kurio skersmuo yra 1,20 m; iš (duomenys neskelbtini) g. tarp žemės sklypu (duomenys neskelbtini) g. Nr. 5. (duomenys neskelbtini) g.A. K. g.3. įrengtas kelias, tačiau šiuo keliu nėra įvažiavimo į ieškovo E. O. žemės sklypą .(duomenys neskelbtini) Nr.12 (akto 9 l.).

Teismas padarė įrodymais nepagrįstą, išvadą, kad įvažiavimas į ieškovo sklypą (duomenys neskelbtini) Nr. 12 galimas tarp sklypų (duomenys neskelbtini)g. Nr.7A ir (duomenys neskelbtini) g. Nr.7, nes faktiškai šiuo įvažiavimu naudojasi ieškovas, tretieji asmenys. Ši išvada prieštarauja (duomenys neskelbtini) eksperto išvadai, pagal kurią, tarp žemės sklypų (duomenys neskelbtini) g.Nr.7A posūkio taškų 62,61,60 ir (duomenys neskelbtini) g. Nr. 7 posūkio taškų 7,8,9,10 privažiavimo kelias neįrengtas ir kelio nėra.

Teismas neįvertino, kad antstolis ir komisijos nariai, neturi specialių mokslo žinių, ir negalėjo konstatuoti protokole ir akte tokių aplinkybių, kurias gali konstatuoti tik asmuo, turintis specialių mokslo žinių, todėl antstolio ir komisijos konstatuotos aplinkybės dėl privažiavimo į ieškovo E. O. žemės sklypą, prieštarauja (duomenys neskelbtini) eksperto išvadoms.

Teismas, nepagrįstai padarė išvadą, kad įrengti kelią galima praplatinant valstybinės žemės ruožą žemės sklypo (duomenys neskelbtini) g. Nr. 7A, kuris yra valstybės nuosavybė, sąskaita, o esant reikalui, ir, trečiojo asmens M. O. , žemės sklypo (duomenys neskelbtini) g. Nr.7 sąskaita, nustatant servitutą labai mažomis sąnaudomis.

Teismas nepateikė svarių ir įtikinamų argumentų, kodėl atsakovo žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini), negalima nustatyti kelio servituto.

Kadangi atsakovas nurodė, kad ieškovas gali pravažiuoti į savo sklypą per sklypus (duomenys neskelbtini) g. Nr.12A ir g. Nr. 12, tai atsakovas ir turėjo pateikti įrodymus apie galimybę juose įrengti pravažiavimą.

Teismas atmetęs ieškinį pažeidė LR CK 4.126 str. ir LR CK 1.5 str. 3 d., ir sprendimą priėmė nesivadovaudamas teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais.

LR CK 4.129 str. numatytas dėl servituto nuostolių atlyginimas, tačiau ieškovas apie tai neužsimena, priešingai prašo iš atsakovo priteisti 1100 Lt.

Ieškovas nenurodė, kad kelio servituto klausimas buvo išnagrinėtas Vilniaus miesto pirmajame apylinkės teisme du kartus ir abu kartus ieškiniai buvo atmesti (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) b. 1. 50-51). Taigi jau septyniolika metų kaip šie klausimai išspręsti.

Nurodė, kad prie ieškinio pridėti brėžiniai, yra suklastoti, nes per atsakovo žemės sklypą į (duomenys neskelbtini) gatvę kelio nebuvo, nėra, ir oficialiuose planuose jis nepažymėtas. Šias aplinkybes patvirtina Vilniaus miesto Lenino rajono vykdomojo komiteto (duomenys neskelbtini) sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodytas jo žemės sklypo plotas 1776 kv. m. (b.1.45-46). Inventorizacijos bylos duomenimis apie namų valdą jokios papildomos žemės keliui nėra likę. Šie duomenys patvirtina 1960 metų sklypų išdėstymo faktinę būklę.

Nurodė, jog trys sklypai, kurių dabartiniu metu adresai (duomenys neskelbtini) g. 12 (savininkas E. O. ), (duomenys neskelbtini) g. 12 (savininkas V. S. ) - abu adresai vienodi - ir (duomenys neskelbtini) g. 12A (savininkas M. O. ), buvo vienas vientisas sklypas ir į jį įvažiuoti nebuvo jokių kliūčių. Visi šie asmenys yra giminės ir sklypą pasidalijo taip, kad išnyko kelias į sklypą. Taip pat tarp savęs susitarė taip, kad neleidžia vienas kitam važiuoti per sklypą. Šio sklypo dalybos buvo užfiksuotos Vilniaus miesto valdybos (duomenys neskelbtini) potvarkiu Nr.(duomenys neskelbtini)V, apie kurį rašo A. U. . Sklypą į tris dalis padalijo ieškovo tėvas ir iš karto kreipėsi į teismą dėl kelio, o Vilniaus miesto pirmas apylinkės teismas 1991 m. gruodžio 5 d. priėmė sprendimą.

Toje vietoje, kurioje ieškovas prašo kelio servituto, joks kelias negali būti įrengtas, nes jame saugomos komunikacijos. Sklypo naudojimo sąlygos ir apribojimai yra nurodyti J. P. (duomenys neskelbtini) žemės pirkimo-pardavimo sutartyje.

Pagal Vilniaus miesto savivaldybės tarybos pateiktą medžiagą (b. 1. 105-117), sprendžiant klausimą dėl (duomenys neskelbtini) g. 12 individualios namų valdos 1405 kv. m. žemės sklypo neatlygintinio suteiktino atkuriant nuosavybės teises į žemę E. O. , pastarasis dėl servitutų klausimo nekėlė, nors sklypo klausimai Vilniaus miesto valdyboje ir apskrityje buvo svarstyti kelis kartus: 2000-03-30, 2000-07-12, 2003-05-05 (b. 1. 104-117). Negali būti suformuotas žemės sklypas, į jį atkurtos nuosavybės teisės, jeigu asmuo ta žeme negalėtų naudotis, tokiu atveju apskritai nebūtų atkurtos nuosavybės teisės. Ieškovas prie ieškinio pridėjo dokumentus, iš kurių matoma, kad jis savo žemės sklypu gali naudotis, nes į jo žemę veda net du keliai (b. 1. 4, 48-49, 55, V. S. namų valdos kopija).

Teismas ne visus atsakovo motyvus ir argumentus nurodė 2008-02-06 sprendime, tačiau tiek, kiek nurodė, aiškiai pagrindžia, kad ieškinys nepagrįstas. 2006-06-21 teismo išvykos metu, kurioje dalyvavo šalys, teismas galėjo akivaizdžiai įsitikinti, kad iki ieškovo sklypo eina kelias ir tuo keliu jis naudojasi. Išvykos metu visi proceso dalyviai keliu iki ieškovo sklypo įvažiavo mašinomis, po kelią vaikščiojo ir įsitikino, kad ieškovui apskritai kelio servitutas nereikalingas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 320 str. 1 ir 2 dalys).

Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas ieškovo E. O. bei trečiojo asmens M. O. apeliacinius skundus, tiria, ar pirmos instancijos teismas, atmesdamas ieškovo ieškinį, tinkamai aiškino ir taikė CK normas, reglamentuojančias kelio servituto nustatymą ir ar nepažeidė įrodymų įvertinimą reglamentuojančių procesinių teisės normų, ar nenukrypo nuo teismų praktikos nagrinėjamu byloje klausimu.

Servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiu daiktu) arba to daikto savininko teisės apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančio daikto), tinkamą naudojimą (CK 4.111 str.).

Servitutas gali būti nustatomas įstatymais, sandoriais, teismo sprendimais.

Nagrinėjamoje civilinėje byloje ginčo šalys nesutaria dėl servituto nustatymo, todėl šis klausimas sprendžiamas teismine tvarka.

CK 4.126 str. 1 d. nustato, kad servitutas nustatomas, jeigu savininkai nesusitaria, o nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį.

Pagal priimtą teisminę praktiką servitutas priverstinai gali būti nustatytas tik tokiu atveju, kai jis yra objektyviai būtinas.

Esant nurodytai aplinkybei teismas turi įvertinti, ar daikto savininkas, įgyvendindamas savo nuosavybės teisę ir siekdamas, kad dėl daikto tinkamo naudojimo būtų nustatytas servitutas, išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad nuosavybės teisę būtų galima įgyvendinti neapribojant kitų savininkų (valdytojų) teisių ir interesų.

Esant konstitucinei nuosavybės neliečiamumo garantijai, nuosavybės teisės ribojimas pateisinamas tik esant svarbioms priežastims ir nėra pagrindo taikyti servitutą ir riboti kito (tarnaujančio daikto) savininko nuosavybės teisę vien todėl, kad savininkas (valdytojas), siekiantis servituto nustatymo, nori naudotis svetimu daiktu, kad jam taip yra naudingiau ar patogiau.

Su ieškovo ir trečiojo asmens apeliaciniais skundais teisėjų kolegija nesutinka ir juos atmeta sekančių argumentų pagrindu:

Ieškovas savo ieškinio pagrindą grindė aplinkybėmis, jog per atsakovo nuosavybės teise valdomą žemės sklypą (duomenys neskelbtini) gt. Nr.10, Vilniuje, iki minėto žemės sklypo privatizavimo, ėjo kelias iš (duomenys neskelbtini) gt. į ieškovo žemės sklypą (duomenys neskelbtini) gt. Nr.12, Vilniuje, o atsakovas, privatizuodamas nurodytą žemės sklypą, savavališkai, su Vilnius apskrities viršininko žinia, užgrobė minėtą kelią, ką patvirtina privačios namų valdos (duomenys neskelbtini) gt. 10 žemės sklypo ribų planas – priedas prie 1999 m. sausio 21 d. Vilniaus m. valdybos sprendimo Nr.(duomenys neskelbtini)V (b.t. 1, b.l. 48), o ieškovas neturi kitos galimybės patekti į savo namų valdą, gabenti krovinius. Savo reikalavimą grindė ir buvusio Vilniaus m. savivaldybės teritorijų vyr. architekto A. U. paaiškinimais Vilniaus m. apylinkės prokuratūros ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr.10-2-648-05 (b.t. 143-145).

Prie civilinės bylos prijungtoje nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentų byloje Nr.13/3436 kopijoje yra Vilniaus m. Lenino rajono DŽDT VK 1972-12-28 sprendimas Nr.639, kuris patvirtina, jog J. P. (P. I. K.) namų valda užregistruota 1776 kv.m. žemės sklype (duomenys neskelbtini) gt. 32 (dabartinis adresas (duomenys neskelbtini) gt. 10, Vilniuje).

L. R. Vyriausybės 1999-03-09 nutarimas Nr.260 leido asmenims privatizuoti faktiškai valdomą žemės sklypą nustatyto dydžio ribose.

Iš J. P. žemės sklypo ribų plano (b.t. 1, b.l. 48-49) matyti, kad atsakovo 1776 kv.m. žemės sklypas ribojasi su J. K. (23,21 m. ilgio), S. S. (29,75 m.), Z. S. (35,37 m.) bei V. S. (27,06 m ilgio) sklypais. Sklypo ribos pažymėtos kadastro žemėlapyje. Vilniaus apskrities viršininko administracija, remdamasi Vilniaus m. valdybos 1999-01-21 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini)V ir žemės sklypo tiksliųjų geodezinių matavimų duomenimis, 1999-12-31 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), nustatė (duomenys neskelbtini) gt. 10 namų valdos žemės sklypo plotą 1776 kv.m. ir nutarė šį žemės sklypą perduoti namų valdos savininkui – J. P. .

Pažymėtina, kad J. P. žemės sklypo ribų planas (b.t. 1, b.l. 48-49) su kitų sklypų kaimynais (išskyrus V. S. ) buvo suderintas 1994 m. spalio mėnesį.

Esant nurodytoms aplinkybėms teisėjų kolegija konstatuoja, jog atsakovo J. P. iki privatizacijos naudojamas žemės sklypas betarpiškai ribojosi su J. K. žemės sklypo 23,21 m kraštine, todėl buvusio teritorijų vyr. architekto A. U. teiginiai, jog įvažiavimas iš (duomenys neskelbtini) gt. į ieškovo žemės sklypą (duomenys neskelbtini) gt. 12 buvo suprojektuotas už atsakovo sklypo 1776 kv.m. ploto ribų, neatitinka faktinių aplinkybių (CPK 183, 185 str. str.), todėl vadovautis į bylą pateiktu privačios namų valdos(duomenys neskelbtini) gt. 10 žemės sklypo ribų plano, sudaryto A. U. , kopija, kaip patvirtinančia ieškovo reikalavimo pagrindą, negalima.

Byloje apklausta liudytoja M. G. parodė (CPK 177, 185 str. str.), kad tarp ieškovo ir atsakovo sklypų buvo pėsčiųjų takelis, o ne kelias (b.t. 1, b.l. 98).

Į bylą pateiktos atsakovo sklypo nuotraukos (b.l. 91, 92, 97) rodo, kad žemės sklypo (duomenys neskelbtini)gt. 10 dalyje, dėl kurios yra kilęs ginčas, auga brandaus amžiaus vaismedžiai ir vaiskrūmiai, šios aplinkybės konstatuotos pirmos instancijos teismo išvažiuojamojo posėdžio protokole, Vilniaus m. savivaldybės administracijos Komisijos faktinėms aplinkybėms konstatuoti 2006-01-10 akte (b.t. 3, b.l. 158).

Šiuo aktu komisija konstatavo, kad į sklypą (duomenys neskelbtini) gt. 12, Vilniuje galima privažiuoti iš (duomenys neskelbtini) gatvės. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliantų teiginys, jog egzistavo įvažiavimo kelias iš(duomenys neskelbtini) gatvės į ieškovo žemės sklypą per atsakovo namų valdos žemės sklypą, nepatvirtintas, todėl atmestinas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovas, reikalaudamas jo nurodyto kelio servituto nustatymo, prašo teismą suvaržyti atsakovo nuosavybės (CK 4.72 str.) teisę 103,5 kv.m. arba 1/17 daliai žemės sklypo, gauti iš šios sklypo dalies naudą atsakovo nuožiūra. Be to, tenkinant ieškovo reikalavimą, reikėtų panaikinti atsakovo įveistus vaismedžius ir vaiskrūmius, o tai neatitinka tiek faktinės padėties, tiek ir nustatytų teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principų (CK 1.5 str.).

Vertinant teismo nutartimi korporacijos „Matininkai“ atliktos geodezinių matavimų ekspertizės išvadas (b.t. 4, b.l. 97-102), pakartotinės geodezinių matavimų ekspertizės, kurią atliko VĮ Valstybinis žemėtvarkos institutas, išvadas (b.t. 4, b.l. 173-183), ekspertės O. K. parodymus (b.t. 5, b.l. 43), teisėjų kolegija sprendžia, kad privažiavimas prie žemės sklypo (duomenys neskelbtini)gt. 12, Vilniuje iš (duomenys neskelbtini) gatvės yra, o dėl galimybių praplatinti kelią iki savo sklypo ieškovas nustatyta tvarka į Vilniaus apskrities viršininko administraciją, atstovaujančią valstybę, nesikreipė. Teisėjų kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo 2008 m. vasario 6 d. sprendimo argumentais ir išvadomis, kurių pagrindu atmestas ieškovo ieškinys, o papildomai ištirtų ir įvertintų įrodymų pagrindu (CPK 183, 185 str. str.) ieškovo ir trečiojo asmens apeliacinius skundus atmeta kaip teisiškai nepagrįstus. Sutinkamai su CPK 98 str. iš ieškovo atsakovo naudai priteistinos 552,24 Lt išlaidos advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme atlyginti.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Vilniaus m. 1-o apylinkės teismo 2008 m. vasario 6 d. sprendimą palikti nepakeistą, o ieškovo E. O. ir trečiojo asmens M. O. apeliacinius skundus atmesti.

Priteisti iš ieškovo E. O. atsakovo J. P. naudai 552,24 Lt išlaidų advokato pagalbai atlyginti.