Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2012-09-27 · Civilinė byla Nr. 2-1168/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-09-27
Bylos Nr.
2-1168/2012
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Danutė Gasiūnienė, Marytė Mitkuvienė, Rimvydas Norkus
Ieškovas
Lietuvos Respublikos
Atsakovas
akcinei bendrovei „VA REALS“
Trečiasis asmuo
Vilniaus miesto ketvirtojo notarų biuro
Kategorijos
  • 99.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-1168/2012Procesinio sprendimo kategorija: 99.5.;(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. rugsėjo 27 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Marytės Mitkuvienės ir Rimvydo Norkaus, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojo Dariaus Raulušaičio, ginančio viešąjį interesą, atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 15 d. papildomos nutarties, kuria atsakovui akcinei bendrovei „VA REALS“ iš ieškovo Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro priteistos bylinėjimosi išlaidos civilinėje byloje Nr. 2-3523-258/2012 pagal ieškovo Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį atsakovams bankrutuojančiai akcinei bendrovei „flyLAL – Lithuanian Airlines“, akcinei bendrovei „VA REALS“, antstoliui Vitaliui Milevičiui, trečiasis asmuo Vilniaus miesto ketvirtojo notarų biuro notarė Aldona Adomaitienė, dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo.

Teisėjų kolegija išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas LR generalinis prokuroras, ginantis viešąjį interesą, ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti negaliojančiais ab initio AB aviakompanijos „Lietuvos avialinijos“ (šiuo metu - BAB „flyLAL-Lithuanian Airlines“) ir UAB „Vingrių investicijų valdymas (šiuo metu - AB „VA REALS“) 2005 m. rugpjūčio 17 d. preliminariąją nekilnojamųjų daiktų pirkimo – pardavimo sutartį Nr. I-VIV-LAL/2005, AB aviakompanijos „Lietuvos avialinijos“ pateiktą 2005 m. rugpjūčio 17 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį Nr. 1-0817/2005, 2005 m. rugpjūčio 22 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą Nr. 0013/05/00865; taip pat priteisti iš atsakovo AB „VA REALS“ atsakovui BAB „flyLAL-Lithuanian Airlines“ 19 508 240 Lt, o iš šio atsakovo atsakovui AB „VA REALS“ - 8 550 000 Lt. Ieškovo teigimu, preliminarioji sutartis, jos pagrindu išduotas vekselis yra neteisėti, nes sudaryti nesilaikant Valstybės skolos įstatymo 3 straipsnio 13 dalies nuostatų, todėl preliminarioji sutartis ir vekselis turi būti pripažinti negaliojančiais pagal CK 1.80 straipsnį.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2012 m. vasario 15 d. nutartimi civilinę bylą nutraukė, motyvuodamas tuo kad tuo pačiu pagrindu, dėl to paties dalyko valstybė, atstovaujama jos įgaliotos institucijos, jau buvo iškėlusi tapatų ginčą, kuris yra išspręstas Vilniaus apygardos teismui 2007 m. balandžio 16 d. nutartimi patvirtinus taikos sutartį civilinėje byloje Nr. 2-285-54/2007. Ši nutartis yra įsiteisėjusi, todėl pakartotinis bylos nagrinėjimas negalimas. Teismas laikė, kad tiek LR finansų ministerija, tiek LR generalinis prokuroras yra Lietuvos valstybės institucijos ir abiem ieškiniais ginamas viešasis interesas, todėl sprendė, kad ieškinys paduotas to paties asmens.

Šalies argumentai

Atsakovas AB „VA REALS“ pateikė teismui prašymą priimti papildomą sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Nurodė, kad atsakovas turėjo 15 310,80 Lt atstovavimo išlaidų ir 20 570 Lt ekspertizės išlaidų.

I. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2012 m. kovo 15 d. papildoma nutartimi priteisė atsakovui AB „VA REALS“ iš ieškovo LR generalinio prokuroro 20 570 Lt ekspertizės ir 3 392 Lt teisinės pagalbos išlaidų. Teismas konstatavo, kad ieškovas kreipėsi į teismą su tapačiu ieškiniu ir šią aplinkybę žinojo. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartimi buvo paskirta aviakompanijos perleisto nekilnojamojo turto vertinimo ekspertizė ir atsakovas už ją į teismo depozitinę sąskaitą sumokėjo 20 570,00 Lt, todėl ieškovas atsakovui turi atlyginti šias išlaidas. Prašomas priteisti teisinės pagalbos išlaidas teismas sumažino, vadovaudamasis LR teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu patvirtintomis rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteisino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu ieškovas LR generalinio prokuroro pavaduotojas prašo Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 15 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Teismas netinkamai aiškino ir taikė CPK 94 straipsnio 1 dalį, neteisingai sprendė, kad bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl LR generalinio prokuroro pareikšto ieškinio. Teismo nutartis prieštarauja teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams. Ieškovas neprivalėtų prisiimti mokėjimų, už kuriuos nėra atsakingas. Bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl netinkamo atsakovo elgesio, kuris pasireiškė daugkartiniais prašymais atidėti bylos nagrinėjimą, skirti ekspertizę ir pan. Bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastimi galima įvardinti taip pat ir bylos vilkinimo faktą, t. y. netinkamą ne tik atsakovo, bet ir teismo elgesį, dėl kurio neturėtų nukentėti sąžiningai procese dalyvaujanti šalis. Teismas turėjo galimybę nutraukti procesą iš karto po to, kai ieškinys buvo priimtas teisme. Ieškovas ieškinį grindė neteisėtu sandorių sudarymu nepriklausomai nuo kainos, už kurią šis turtas buvo parduotas. Ieškovas teismo posėdžio metu atkreipė teismo dėmesį į tai, kad ieškinio netenkinimo atveju už ekspertizę turės mokėti pralaimėjusi šalis, t. y. LR generalinė prokuratūra, ir į tai būtina atsižvelgti sprendžiant ekspertizės skyrimo pagrįstumo bei tikslingumo klausimą. Teismas, skirdamas ekspertizę, pažymėjo, kad ji būtina visapusiškam bylos aplinkybių ištyrimui. Ieškovas šios teismo nutarties neskundė, manydamas, kad papildomas įrodymas - nekilnojamojo turto vertės ekspertizė, teismui būtinas faktiniams bylos duomenims nustatyti. Gautu įrodymu teismas vėliau nesirėmė, ekspertizės nevertino, nes priėmė nutartį civilinę bylą nutraukti. Bylos nutraukimui CPK 293 straipsnio 3 punkto pagrindu ekspertizė nebuvo reikalinga, nes aplinkybės, sudarančios pagrindą nutraukti bylą, buvo žinomos ir aiškios dar civilinės bylos iškėlimo metu. Taigi, skundžiama nutartis negali būti laikoma pagrįsta ir teisėta, todėl turi būti panaikinta.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas AB „VA REALS“ prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

1. CPK 96¹ straipsnyje numatyta, kad kai prokuroro ieškinys viešajam interesui ginti yra visiškai atmetamas, atsakovui proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai bylinėjimosi išlaidos atlyginamos iš prokuratūrai skirtų biudžeto lėšų. Apeliantas nesilaikė CPK 18 straipsnyje įtvirtinto imperatyvo ir, žinodamas apie prejudicinę bylą, pradėjo naują procesą. Civilinėje teisėje galioja šalių lygiateisiškumo principas. LR Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad šis principas įtvirtina formalią visų asmenų lygybę, neleidžia teikti ir jiems privilegijų. Todėl tiek skiriant ekspertizę, tiek pavedant už ją atlyginti ginčą nepagrįstai inicijavusiai LR generalinei prokuratūrai, negali būti teikiama jokių privilegijų, remiantis aplinkybe, kad yra ginamas viešasis interesas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Papildomo sprendimo priėmimas reglamentuotas CPK 277 straipsnyje, kurio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad teismas, priėmęs byloje sprendimą, dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva gali priimti papildomą sprendimą, jeigu teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų klausimo. Iškelti klausimą dėl papildomo sprendimo priėmimo galima per dvidešimt dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos (CPK 277 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, atsakovui prašant, skundžiama nutartimi priteisė jam iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas - 20 570 Lt ekspertizės ir 3 392 Lt teisinės pagalbos išlaidų. Apeliantas kvestionuoja pirmosios instancijos teismo nutartį motyvuodamas tuo, kad bylinėjimosi išlaidų buvo galima išvengti, jeigu teismas būtų laikęsis koncentracijos ir ekonomiškumo principų - priėmęs ieškinį ir nustatęs ieškinio tapatumą būtų nutraukęs civilinę bylą iš karto, o ne po dvejų jos nagrinėjimo metų. Tokiu atveju nebūtų susidarę bylinėjimosi išlaidų, nebūtų paskirta ekspertizė, kuriai iš esmės ieškovas nepritarė. Teisėjų kolegija atmeta šiuos apelianto argumentus.

Kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 94 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktą nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiamas prokuroras, kai ieškinys pareiškiamas arba pareiškimas paduodamas siekiant apginti viešąjį. CPK normose nenustatyta, kad prokuroras, pareiškęs ieškinį siekiant apginti viešąjį interesą (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas), atleidžiamas nuo kitų bylinėjimosi išlaidų. Tokį pirmiau nurodytų CPK normų aiškinimą patvirtina ir nuo 2011 m. spalio 1 d. įsigaliojusio CPK 96¹ straipsnio 1 dalies nuostatos (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1480 redakcija), kuriose nurodoma, kad kai yra visiškai ar iš dalies atmestas prokuroro ieškinys viešajam interesui ginti, atsakovui proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai bylinėjimosi išlaidos atlyginamos iš prokuratūrai skirtų biudžeto lėšų.

Bylos duomenys liudija, kad teisminį procesą inicijavo LR generalinė prokuratūra. Atsiliepimuose į ieškinį atsakovai prašė procesą nutraukti dėl to, kad tapatus ginčas tarp šalių jau yra išspręstas. Tačiau ieškovas ieškinį palaikė ir vienu iš motyvų nurodė, kad, taikant restituciją, atsakovas „VA REALS“ turi atlyginti didžiausią įsigyto ginčo turto vertę. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ekspertizės skyrimo tikslingumo, vertino ginčo preliminariojoje nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartyje nurodytą turto vertę (17 000 000 Lt), 2005 m. rugpjūčio 18 d. turto įvertinimo pažymoje Nr. 05/128 nurodytą turto kainą (8 545 680 Lt), ieškovo nurodomą Nekilnojamojo turto registro išrašuose esančią informaciją apie turto vertę (11 611 794 Lt) ir ieškovo nurodytą 19 508 240 Lt ieškinio kainą. Teismas pripažino pagrįstu atsakovo prašymą skirti turto vertės ekspertizę, nes byloje pateiktuose rašytiniuose įrodymuose ginčo turto vertės ženkliai skyrėsi. Kadangi ieškovas ieškinį palaikė, teisėjų kolegija pritaria atsakovo argumentams, kad atsakovas, prašymas skirti perleisto turto vertės ekspertizę, siekė pagrįsti savo argumentus dėl šio turto vertės ir tai buvo atsakovo gynyba į ieškovo pareikštą ieškinį. Nors ieškovas ir nepalaikė atsakovo prašymo dėl ekspertizės skyrimo, Vilniaus apygardos teismui 2011 m. balandžio 5 d. nutartimi priėmus atsakovui palankų sprendimą šiuo klausimu, ieškovas šios nutarties neskundė (3 t., 90-98 b. l.). Taigi, bylos duomenys liudija, kad patirtomis bylinėjimosi išlaidomis dėl ieškovo inicijuoto proceso atsakovas išnaudojo visas gynybos priemones, turėjo su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų, pateikė rašytinius įrodymus pagrindžiančius šias išlaidas, todėl šios atsakovui turi būti atlygintos. Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas ne iš karto nustatė ieškinių tapatumą ir procesą nutraukė vėliau, negali būti teisiniu pagrindu neatlyginti atsakovui bylinėjimosi išlaidų, juolab, kad atsakovas viso proceso metu palaikė savo prašymą nutraukti bylą. Teisėjų kolegija pritaria atsakovo argumentams, kad tiek skiriant ekspertizę, tiek pavedant už ją atlyginti ginčą nepagrįstai inicijavusiai LR generalinei prokuratūrai, negali būti teikiama jokių privilegijų, remiantis aplinkybe, kad yra ginamas viešasis interesas.

Pirmosios instancijos teismas teisinės pagalbos išlaidas atsakovui iš ieškovo priteisė vadovaudamasis Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nuostatomis. Dėl šių išlaidų dydžio apeliantas neteikia jokių argumentų, todėl teisėjų kolegija šioje dalyje skundžiamą nutartį taip pat palieka nepakeistą.

Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 15 d. papildomą nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjai Danutė GasiūnienėMarytė MitkuvienėRimvydas Norkus