- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-01-08
- Bylos Nr.
- I-848-320/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-65-3-00416-2015-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Irena Varžinskienė, Dalytė Zlatkuvienė, Nijolė Čekanauskienė
- Pareiškėjas
- O. B., R. L.
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamai Zarasų skyriaus
- Kategorijos
Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Irenos Varžinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dalytės Zlatkuvienės ir Nijolės Čekanauskienės,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų O. B. ir R. L. pareiškimą trečiajam suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamai Zarasų skyriaus, dėl praleistų įstatymu nustatytų terminų atnaujinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjai pareiškimu (b. l. 2-7) kreipėsi į administracinį teismą, prašė atnaujinti dėl svarbių priežasčių praleistą Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo nustatytą terminą pateikti prašymą bei nuosavybės teisę ir giminystės ryšį su buvusiu žemės savininku patvirtinančius dokumentus tikslu atkurti nuosavybės teises į jų senelio L. B. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą 2,0820 ha ploto žemės sklypą Imbrado valsčiuje, Paupinės kaime. Pareiškime nurodė bei teismo posėdyje pareiškėjai paaiškino, kad jiems iki 2015 metų nebuvo žinoma apie senelio turėtą žemę, šį faktą jie sužinojo tik po motinos mirties, tvarkydami jos bute buvusius daiktus. Pažymėjo, kad tiek senelis L. B., tiek jų tėvas J. B. gyveno bei mirė Kaune dar gerokai iki Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo, motina niekuomet apie senelio žemę nekalbėjo, ir nėra aišku, kada ir kaip ji gavo dokumentus, patvirtinančius L. B. nuosavybės teises. Tik mirusios motinos bute suradę dokumentus, papildomai kreipėsi į archyvą, iš kurio gavo dokumentus, kad L. B. tikrai turėjo žemės Paupinės kaime.
Atsiliepimas
Trečiojo suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamos Zarasų skyriaus, atstovas į bylos nagrinėjimą neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta teisės aktų nustatyta tvarka. Atsiliepime teismui (b.l.52-54) prašė pareiškimo netenkinti, nurodė, jog pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau- ir Atkūrimo įstatymas) 2 straipsnio nuostatas, turto savininko mirusio vaiko vaikui (anūkui) gali būti atkuriamos nuosavybės teisės į turėtą turtą tik tuo atveju, jeigu anūkas iki Atkūrimo įstatyme nustatyto termino (2001-12-31) turėjo subjektinę teisę teikti prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Pareiškėjų motina M. B. mirė (duomenys neskelbtini) metais, t.y. pasibaigus terminams paduoti prašymą ir kitus dokumentus nuosavybės teisės atkūrimui, ji pati prašymo atkurti nuosavybės teises į L. B. turėtą žemę nepateikė, todėl pareiškėjai neturėjo ir neturi subjektinės teisės teikti prašymą nuosavybės teisių atkūrimui. Be to, buvusio žemės savininko vardas skirtinguose dokumentuose įrašytas skirtingai, kas kelia abejonių dėl jo tapatybės.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Byloje sprendžiamas praleistų įstatymo nustatytų terminų nuosavybės teises bei su buvusiu savininku giminystės ryšį patvirtinantiems dokumentams pateikti atnaujinimo klausimas. Prašymų atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą padavimo terminus nustato Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas. Įstatymų leidėjas prašymų atkurti nuosavybės teises, taip pat dokumentų, patvirtinančių šias teises bei giminystės ryšį su savininku, pateikimo terminus pratęsė keletą kartų, nustatė galutinius terminus: prašymams atkurti nuosavybės teises paduoti – iki 2001-12-31 (Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalis), nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantiems dokumentams pateikti – iki 2003-12-31 (Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalis). Nuo 2004-10-26 galiojančios Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalies redakcijos (2004-10-12 įstatymo Nr. IX-2490) nuostatos numato galimybę atnaujinti praleistus šiame straipsnyje nustatytus terminus, jeigu teismas pripažįsta svarbiomis jų praleidimo priežastis.
Atkūrimo įstatyme nėra apibrėžta, kokios terminų praleidimo priežastys turėtų būti pripažintinos svarbiomis. Teismų praktikoje svarbiomis terminų praleidimo priežastimis laikytinos tik įstatymo nustatyto termino eigos metu egzistavusios išskirtinės, objektyvios, nuo asmens valios nepriklausančios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku realizuoti subjektines teises asmeniui, kuris savo valiniais veiksmais šių teisių realizavimo siekė. Be to, sprendžiant dėl praleistų įstatymo nustatytų terminų atnaujinimo, turi būti vadovaujamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, taikomi rūpestingo, sąžiningo ir atidaus elgesio standartai, kurių turi laikytis asmuo, siekiantis savo galimai pažeistų teisių gynimo.
Iš Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2015-08-21 pažymos apie nuosavybę Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l.23-24) matyti, kad L. B. (B.) iki nacionalizacijos Ežerėnų apskrityje, Paupinės (Imbrado) valsčiuje, Paupinės kaime nuosavybės teise valdė apie 2 ha žemės. Byloje pateikti giminystės ryšį su buvusiu žemės savininku patvirtinantys dokumentai rodo, kad pareiškėjai O. B. ir R. L. yra L. B. anūkai. Pagal Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 4 punktą, nuosavybės teisės į šio įstatymo 3 straipsnyje nurodytą nekilnojamąjį turtą atkuriamos Lietuvos Respublikos piliečiams - turto savininko vaiko (įvaikio), kuris yra miręs, sutuoktiniui, vaikams (įvaikiams) - mirusiajam tenkančią išlikusio nekilnojamojo turto dalį. Turto savininko (L. B.) vaikas (sūnus) yra J. B., kuris mirė (duomenys neskelbtini). (b.l.37, 60). Todėl mirusiojo J. B. vaikai O. B. ir R. L. (b.l.47, 63) iki 2001-12-31 įgijo subjektinę teisę atkurti nuosavybės teises į savo senelio L. B. nuosavybės teise valdytą žemę, tačiau įstatymo nustatytais terminais šios savo teisės nerealizavo, t.y. nepateikė prašymo atkurti nuosavybės teises, nuosavybės teises bei giminystės ryšį su buvusiu žemės savininku patvirtinančių dokumentų.
Pareiškėjai nurodo, kad jiems laiku paduoti prašymą atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą bei pateikti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą ir giminystės ryšį su savininku patvirtinančius dokumentus sutrukdė tai, kad jie iki 2015 metų nežinojo apie tokio turto buvimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nutartyje administracinėje byloje Nr. A-822-1876-08 yra pažymėjęs, kad nežinojimas apie nuosavybės teise valdytą žemę galėtų būti pripažįstamas svarbia priežastimi terminui atnaujinti, tačiau tik įrodžius, kad asmuo tikrai neturėjo galimybės žinoti apie tokį faktą, bei pateikus įrodymus, kokiomis aplinkybėmis ir kada apie tai sužinojo.
Šalių paaiškinimai, rašytiniai duomenys patvirtina, kad pareiškėjai iki 2015 metų vasaros objektyviai neturėjo galimybės žinoti apie jų senelio valdytą nekilnojamąjį turtą, nes asmenys, galintys papasakoti jiems žinomas aplinkybes, susijusias su turėta žeme, mirė (senelis mirė (duomenys neskelbtini), tėvas - (duomenys neskelbtini)) neprasidėjus nuosavybės teisių atkūrimui, o esant gyvam pareiškėjų tėvui, apie L.B. nuosavybės teise valdytą žemę niekada su pareiškėjais nebuvo kalbama (b. l. 46, 60). Be to, tiek pareiškėjų senelis, tiek tėvas iki mirties gyveno Kaune, bute, kuriame iki 2012 m. gyveno pareiškėjų motina. Todėl tikėtina, kad nuosavybės teisę patvirtinantis dokumentas bute buvo saugomas senelio, kitiems šeimos nariams apie tai nežinant. Pareiškėjai paaiškino, kad tik 2015 m., po motinos mirties tvarkydami butą Kaune, jie atsitiktinai surado dokumentus, iš kurių sužinoję, kad senelis galimai turėjo žemės, nedelsdami kreipėsi į Lietuvos centrinį valstybės archyvą. Byloje nėra įrodymų, paneigiančių tokias aplinkybes. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs (adm. bylos Nr. A-15-1256-2006, A-261-85-2010), kad giminystės ryšio „seneliai-tėvai-vaikai“ praradimas apsunkina asmenų galimybę nustatyti visų su ginčo žemės grąžinimu susijusių aplinkybių nustatymą. Konstatuotina, kad šiuo atveju, giminystės ryšiai „seneliai-tėvai-vaikai“ buvo nutrūkę, todėl pareiškėjai neturėjo pakankamai reikalingos informacijos, būtinos pradėti rinkti dokumentus, patvirtinančius žemės valdymo faktą, pradėti nuosavybės teisių atkūrimo procesą. Sužinoję apie senelio galimai turėtą nuosavybę, pareiškėjai nedelsdami ėmėsi priemonių, kad galėtų įgyvendinti savo teises nuosavybės teisių atkūrimo procese, t. y. kreipėsi į Lietuvos centrinį valstybės archyvą, kad gautų reikiamus dokumentus, surinko giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus, jie elgėsi rūpestingai ir operatyviai stengėsi įgyvendinti savo teises.
Dėl išvardintų motyvų kolegija mano, kad terminą paduoti prašymui dėl nuosavybės teisių atkūrimo į išlikusį nekilnojamąjį turtą ir terminą dokumentams pateikti pareiškėjai praleido dėl svarbių priežasčių, todėl šie terminai atnaujintini.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo85-87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
pareiškimą patenkinti.
Atnaujinti terminą O. B. ir R. L. pateikti giminystės ryšį su buvusiu savininku patvirtinantiems dokumentams, siekiant atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko L. B. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą žemę.
Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Panevėžio apygardos administracinį teismą.