Panevėžio apygardos teismo nutartis

2019-05-03 · Civilinė byla Nr. e2S-407-278/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-05-03
Bylos Nr.
e2S-407-278/2019
Teisminio proceso Nr.
2-26-3-00830-2018-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Birutė Valiulienė
Pareiškėjas
B. G.
Suinteresuotas asmuo
Lietuvos valstybei
Civilinė byla Nr. e2S-407-278/2019Teisminio proceso Nr. 2-26-3-00830-2018-5Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.3.2.4; 3.3.2.5
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gegužės 3 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Valiulienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo B. G. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2019 m. kovo 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-338-1005/2019 pagal pareiškėjo B. G. patikslintą pareiškimą suinteresuotiems asmenims Lietuvos valstybei, atstovaujamai valstybės įmonės (toliau ir VĮ) Turto bankas ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas B. G. prašė teismą atnaujinti palikimo priėmimo terminą, palikimui, atsiradusiam po A. G. mirties (duomenys neskelbtini), priimti.

2. Nurodė, kad A. G. buvo jo pusseserė ir jis yra vienintelis A. G. įpėdinis pagal įstatymą (šeštos eilės), tačiau apie jos mirtį sužinojo jau po laidotuvių. Teigė, kad po A. G. mirties paėmė jos asmeninius daiktus, o pastatą ir aplinką aptvarkė su kaimyno A. K. pagalba. Palikimo nustatytais terminais nepriėmė dėl garbaus amžiaus ir neįgalumo, be to, nežinojo per kiek laiko reikia kreiptis į notarą.

3. Tretieji asmenys VĮ Turto bankas ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, pareiškėjo B. G. prašymui neprieštaravo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2019-03-12 nutartimi pareiškėjo B. G. prašymas atmestas.

5. Teismas nustatė, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog A. G. mirties dieną ((duomenys neskelbtini)) pareiškėjas buvo sulaukęs 81 metų amžiaus, nuo 2007-06-13 jam yra neterminuotai nustatytas vidutinis specialiųjų poreikių lygis. Darė išvadą, jog yra patvirtintos pagrindinės priežastys, nurodomos B. G. pareiškime ir jos gali būti pripažįstamos svarbiomis priežastimis, sprendžiant dėl palikimo priėmimo termino atnaujinimo.

6. Pažymėjo, jog palikimo priėmimui reikšmingas ne tik veiksmų priimti palikimą atlikimas, per įstatymo nustatytą terminą, kurį prašo pratęsti pareiškėjas, bet ir paveldėjimo teisės turėjimas pagal įstatymą. Teismas konstatavo, jog nors pareiškėjas B. G. nurodo, kad A. G. buvo jo pusseserė ir save laiko vieninteliu A. G. įpėdiniu pagal įstatymą (šeštos eilės), tačiau byloje nėra jokių rašytinių įrodymų, kurie patvirtintų pareiškėjo giminystės ryšį su (duomenys neskelbtini) mirusia A. G., t. y., pareiškėjas neįrodė turintis paveldėjimo teisę, todėl prašymas atnaujinti praleistą terminą negali būti tenkinamas.

7. Nurodė, kad pareiškėjo atstovo nurodoma kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010 nėra aktuali, nes nurodytoje byloje buvo sprendžiamas materialiosios teisės normų, reglamentuojančių palikimo priėmimą, pradėjus faktiškai turtą valdyti, klausimas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

8. Atskiruoju skundu pareiškėjas B. G. prašo nutartį panaikinti, priimti naują nutartį ir atstatyti jam terminą palikimui priimti po pusseserės A. G. mirties bei įpareigoti Kupiškio rajono notaro biurą išduoti jam paveldėjimo teisės liudijimą.

9. Nurodo, jog mirusioji A. G. yra jo pusseserė iš motinos pusės ir, jo žiniomis, jis yra vienintelis įpėdinis (šeštos eilės). Su velione A. G. paskutiniu metu matydavosi retai, nes abu buvo garbaus amžiaus ir silpnos sveikatos. Apie pusseserės mirtį sužinojo po jos laidotuvių. Teigia, kad pusseserė gyveno vieniša, nebuvo sukūrusi šeimos, turėjo ½ dalį gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) miestelyje ir ½ 0,25 ha žemės sklypą. Nurodė, kad jos palikimo niekas nepriėmė, testamento ji nepaliko. Po velionės mirties pas notarę nesikreipė, priėmė velionės asmeninius daiktus, parsivežė juos į namus, laikė ir naudojo juos kaip nuosavus.

10. Tvirtina, kad ½ dalis sugriuvusio medinio namo yra be vertės. Po A. G. mirties su kaimyno A. K. pagalba aptvarkė aplinką, išvežė didelę dalį šiukšlių.

11. Teigia, jog faktą, kad asmuo priėmė palikimą pradėjęs faktiškai jį valdyti nustato teismas. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, nes jis turtu pagal išgales rūpinasi kaip savo turtu. Nurodo laikantis save palikėjos daiktų savininku bei nori ir toliau rūpintis pusseserės paliktu nekilnojamuoju turtu. Tvirtina, kad pusseserė A. G., gim. (duomenys neskelbtini), yra iš jo mamos pusės: G. - G. A. (K.) gim. (duomenys neskelbtini) metais, mirusios (duomenys neskelbtini) m., ji turėjo vieną brolį G., apie kurį daugiau nieko nežino. Mano, kad pagal savo sveikatą daro viską, kad valdytų pusseserės paliktą turtą.

Atsiliepimas

12. Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašo nutartį palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Bendroji procesinė taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas ribų, nustatytų apeliaciniu (atskiruoju) skundu (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo peržengti šios bylos ribas, nustatytas pareiškėjo B. G. atskiruoju skundu, be to, absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).

14. Apeliantas tvirtina, kad jis jog yra A. G., mirusios (duomenys neskelbtini), įpėdinis pagal įstatymą, tačiau dėl objektyvių aplinkybių – amžiaus, negalios bei įstatymo nežinojimo, nesikreipė į notarą dėl mirusiosios palikimo priėmimo įstatymo nustatytais terminais ir prašo šį terminą atnaujinti.

15. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, B. G. pareiškime suformuluotus reikalavimus bei aplinkybes, kuriomis jis juos grindžia, teismui pateiktus įrodymai bei atskirojo skundo argumentus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino pareiškėjo B. G. prašymo atnaujinti praleistą terminą palikimui, atsiradusiam po A. G. mirties priimti, nes pareiškėjas neįrodė esantis palikėjos įstatyminis įpėdinis (CPK 178 straipsnis).

16. Vadovaujantis CPK 111, 135 straipsnių nuostatomis, pareiškiantis ieškinį (pareiškimą) asmuo turi aiškiai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą tam, kad teismas, vadovaudamasis koncentracijos ir ekonomiškumo principais (CPK 7 straipsnis), galėtų tinkamai atlikti savo funkcijas bei išspręsti reiškiamus materialinius teisinius reikalavimus, taip pat pateikti teismui teikiamame procesiniame dokumente nurodytas aplinkybes pagrindžiančius įrodymus (CPK 178 straipsnis).

17. Iš civilinės bylos duomenų matyti, jog B. G. motina yra A. G.. Iš A. G. mirties liudijimo matyti, kad A. G. gimė (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini), o Lietuvos Respublikos gyventojų registre duomenų apie A. G. tėvus, brolius ir seseris nėra. Įrodymų, pagrindžiančių apelianto teiginius apie giminystės ryšius su mirusiąja A. G., tai yra, jog B. G. yra palikėjos pusbrolis bei šeštosios eilės įpėdinis pagal įstatymą (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 6 punktas), teismui nepateikta (CPK 178 straipsnis), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė tenkinti B. G. pareiškimą. Kaip minėta, procesiniai įstatymai numato, jog kartu su pareiškimu asmuo turi pateikti visus turimus įrodymus savo teiginiams bei nurodomoms faktinėms aplinkybėms pagrįsti, tačiau vien pareiškime nurodomos aplinkybės, jog mirusioji buvo pareiškėjo pusseserė iš motinos pusės, net joms ir turint vienodas pavardes, nepakanka konstatuoti, kad B. G. yra palikėjos pusbrolis ir turi paveldėjimo teisę į A. G. turtą.

18. Iš skundžiamos nutarties turinio akivaizdu, jog ginčo dėl to, kad apelianto nurodytos termino palikimui priimti aplinkybės galėtų būti pripažįstamos svarbiomis bei sudarančiomis pagrindą atnaujinti praleistą terminą, nėra, tačiau teismas pagrįstai sprendė, jog pareiškėjas neįrodė turintis paveldėjimo teisę pagal įstatymą. Apeliacinės instancijos teismui apeliantas B. G. naujų įrodymų, paneigiančių teismo išvadas, nepateikė, todėl atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2019 m. kovo 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja: Birutė Valiulienė