Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Algimantas Valantinas Baudžiamoji byla Nr. 1A-446-387/2014

Teisėjas Valerij Paškevič Teisminio proceso Nr. 1-12-1-01030-2012-4 Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.8.

2014 m. gegužės 30 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algimanto Valantino,

teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. J. ir nukentėjusiojo R. K. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-02-28 nuosprendžio, kuriuo L. J. pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 str. 2 d., ir nubaustas 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Ši bausmė BK 64 str. 1, 2 d. pagrindu subendrinta su bausme, paskirta L. J. Visagino m. apylinkės teismo 2011-03-31 nuosprendžiu, ir paskirta jam subendrinta laisvės atėmimo aštuoniems mėnesiams su dešimties minimalių gyvenimo lygių, t.y. vieno tūkstančio trijų šimtų litų, dydžio bauda bausmė.

Ši bausmė BK 63 str. 1, 4 d. pagrindu subendrinta su bausme, paskirta L. J. Vilniaus m. apylinkės teismo 2014-01-21 nuosprendžiu, iš dalies jas sudedant, ir nustatyta jam galutinė subendrinta laisvės atėmimo aštuoniems mėnesiams ir penkiolikai dienų su dešimties minimalių gyvenimo lygių, t.y. vienio tūkstančio trijų šimtų litų, dydžio bauda bausmė, ją atliekant pataisos namuose.

Kardomoji priemonė - suėmimas, paskirta L. J., palikta nepakeista iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Į galutinės laisvės atėmimo bausmės, paskirtos L. J., laiką įskaityta viena laikinojo sulaikymo para (nuo 2012-03-19 iki 2011-03-20), kardomojo kalinimo laikas nuo 2013-09-04 iki 2014-02-28 bei bausmės, paskirtos L. J. Vilniaus m. apylinkės teismo 2014-01-21 nuosprendžiu, atliktoji dalis.

Bausmės pradžią nurodyta skaičiuoti nuo 2014-02-28.

L. J. pagal BK 178 str. 2 d. dėl 25 993,42 Lt vertės R. K. priklausančio turto vagystės BPK 3 str. 1 p., 303 str. 5 d. 1 p. pagrindu išteisintas esant nepadarytai veikai, turinčiai nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. J. nuteistas už tai, kad 2012-03-16, apie 1 val., išlaužęs lauko duris, įsibrovė į butą Nr. 5A, esantį (duomenys neskelbtini) iš kur pavogė R. K. priklausantį 4 000 Lt bendros vertės turtą: 2 000 Lt vertės televizorių „Sony“, 1 000 Lt vertės mikrobangų krosnelę „LG“ ir 1 000 Lt vertės muzikos centrą „Panasonic“, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 178 str. 2 d.

Taip pat L. J. buvo kaltinamas pagal BK 178 str. 2 d. tuo, kad nuo 2011-08-12 iki 2012-03-16 1 val. jis, išlaužęs durų spyną, įsibrovė į kitą anksčiau minėto buto kambarį, iš kurio pagrobė R. K. priklausantį 25 993,42 Lt bendros vertės turtą.

Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėja prašė L. J. apeliacinį skundą tenkinti, nukentėjusiojo - atmesti.

Prokuroras prašė teismo atmesti abu apeliacinius skundus.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai atmestini.

Dėl L. J. apeliacinio skundo

Skundžiamu nuosprendžiu L. J. pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 str. 2 d., ir nubaustas 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Nors nuteistasis L. J. prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę, tačiau apeliacinės instancijos teismo nuomone, paskirta bausmė yra teisinga ir adekvati jo padarytai nusikalstamai veikai, todėl nėra aiškiai per griežta. Skirdamas nuteistajam L. J. bausmę, pirmosios instancijos teismas bausmės ir jos paskirties principų, bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 41 str., 56 str., nepažeidė. Teismas, paskirdamas nuteistajam bausmę, įvertino jo įvykdytos nusikalstamos veikos pobūdį bei pavojingumo laipsnį. Vertinant apelianto asmenybę, apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė į nuteistojo jauną amžių bei į tai, kad skundžiamu nuosprendžiu inkriminuotą nusikalstamą veiką L. J. padarė būdamas praeityje teistas už analogiško tyčinio nusikaltimo nuosavybei padarymą, teistumas neišnykęs ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintas. Tuo tarpu kai asmuo, jau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymo nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų, yra nusikaltimų recidyvas (BK 27 str. 1 d.). Vadovaujantis BK 56 str. 1 d., recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Teisėjų kolegijos vertinimu, L. J. teistumas neigiamai charakterizuoja apeliantą bei leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog anksčiau paskirtos bausmės tikslai jo atžvilgiu nebuvo pasiekti, kadangi nuteistasis dėl savo neteisėto elgesio jokių tinkamų išvadų nepadarė. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, konstatuotina, kad apylinkės teismas, įvertinęs visas bausmės skyrimo klausimui spręsti reikšmingas aplinkybes, pagrįstai skyrė L. J. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 str. 2 d., padarymą laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis yra žymiai mažesnis nei šio straipsnio sankcijoje numatytos bausmės vidurkis. Dar labiau švelninti L. J. paskirtą bausmę nėra pagrindo.

Apeliaciniu skundu L. J. prašė teismo sušvelninti jam skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę dar ir dėl to, jog baudžiamojo proceso metu jo atžvilgiu 6 mėnesius buvo taikyta griežčiausia kardomoji priemonė - suėmimas. Teisėjų kolegija pažymi, kad skirdamas bausmę teismas privalo atsižvelgti į BK 54 str. nurodytas aplinkybes, bet ne į kaltininkui taikomos kardomosios priemonės rūšį bei trukmę. Akcentuotina, kad nagrinėjamoje byloje apygardos teismo buvo net kelis kartus pasisakyta dėl L. J. taikomos kardomosios priemonės pagrįstumo. Be to, vadovaujantis BK 65, 66 str. str., į apeliantui paskirtos galutinės bausmės laiką yra įskaitytas visas jo suėmime išbūtas laikotarpis.

Dėl nukentėjusiojo R. K. apeliacinio skundo.

Išnagrinėjus bylos medžiagą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai išteisino L. J. pagal BK 178 str. 2 d. dėl 25993,42 Lt vertės R. K. priklausančio turto vagystės, nustatęs, jog nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Pritartina apylinkės teismo padarytai išvadai, jog byloje surinktais įrodymais nėra patikimai ir neginčytinai nustatytas nukentėjusiojo R. K. daiktų, pagal kaltinimą pagrobtų laikotarpiu nuo 2011-08-12 iki 2012-03-16 1 val., vagystės faktas. Kaip pagrįstai bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu nurodė gynėja advokatė, nukentėjusiojo į bylą pateikti daiktų pirkimo kvitai patvirtina tik šių daiktų pirkimą, tačiau nepatvirtina jų pargabenimo į Lietuvą fakto. Atsakydamas į proceso dalyvių klausimus, nukentėjusysis nurodė, jog užsienyje gyvena jau apie 9 metus, o daiktus į Lietuvą siųsdavo naudodamasis transpaule.lt (b. t. 3, b. l. 104), tačiau jokių tai patvirtinančių įrodymų byloje nėra. Jokių aplinkybių, susijusių su nukentėjusiojo nurodomų daiktų siuntimo į Lietuvą aplinkybėmis, nenurodė ir Lietuvoje gyvenanti bei nukentėjusiojo butą L. J. išnuomavusi R. K. sesuo L. Š.. Pastaroji tik nurodė, jog antras kambarys buvo pilnas pridėtas daiktų, tačiau detalizuoti tų daiktų pavadinimų bei patvirtinti, jog visas nukentėjusiojo sąraše išvardintas turtas tikrai buvo tame kambaryje, ji negalėjo. Atvirkščiai, pasak liudytojos, tame kambaryje buvo sudėti baldai: dvi sekcijos, kampas, sofa-lova, šaldytuvas, stalas. Bet kitokios technikos nebuvo (b. t. 3, b. l. 105-106). Tuo tarpu nukentėjusiojo sąraše yra minimi technikos prietaisai - du televizoriai „LG“, dulkių siurblys, lygintuvas, vaizdo kameros, vaizdo projektorius ir kt.

Spręsdamas L. J. kaltės klausimą dėl aptariamos jam įkaltinamos veikos padarymo, apylinkės teismas pagrįstai vertino bei analizavo nukentėjusiojo buto planą, buto apžiūros protokolą, liudytojo Ž. A. parodymus, palygindamas šiuos įrodymus tarpusavyje bei sugretindamas juos su nukentėjusiojo R. K. bei liudytojos L. Š. parodymais. Įvertinęs pastaruosius įrodymus, pirmos instancijos teismas priėjo teisingos bei pagrįstos išvados, jog 15,90 m² ploto kambaryje, kuriame po vagystės liko stovėti gana masyvūs baldai (lova, spinta, treniruoklis, virtuvės baldų komplektas), objektyviai negalėjo tilpti visi nukentėjusiojo nurodomi daiktai – 3 lovos, 2 lovos čiužiniai, 6 kėdės, 2 stalai, 2 spintelės, 4 komodos, 2 knygų lentynos, klozetas, kiti daiktai. Taip pat apylinkės teismo pagrįstai buvo atsižvelgta į tai, kad L. J. nebuvo kaltinamas nei vienu iš Ž. A. paimtų daiktų pagrobimu. Kaltinime nurodomas labai ilgas pagobtų daiktų sąrašas, tačiau tarp jų nėra pas Ž. A. rastų daiktų – seno stalo šviestuvo, pagalvės, antklodės, svarmenų. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju reikšminga aplinkybe laikytina ir tai, kad liudytojas J. Č., nukentėjusiojo kaimynas, gyvenantis gretimame kambaryje, parodė niekada nematęs, kad L. J. pats ar su kitais asmenimis, ar kokie nors kiti asmenys kada nors neštų iš buto stambius daiktus, pvz. baldus (b. t. 3, b . l. 111-112).

Esant šioms aplinkybėms, konstatuotina, kad byloje nėra surinkta neginčytinų įrodymų, patvirtinančių, kad L. J. laikotarpiu nuo 2011-08-12 iki 2012-03-16 1 val., pagrobė iš nukentėjusiojo buto R. K. nurodomus daiktus. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tas faktas, jog nuteistasis gyveno nukentėjusiojo bute, buvo leidęs apsigyventi kitame kambaryje savo draugui bei prisipažino pagrobęs iš nukentėjusiojo televizorių „Sony“, mikrobangų krosnelę ir muzikos centrą, pats savaime nepatvirtina, jog jis pagrobė ir kitus R. K. nurodomus daiktus. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, bet tik patikimais įrodymais, kurie turi būti neprieštaringi, nuoseklūs, tarpusavyje susiję, iš jų analizės turi logiškai išplaukti kaltinamojo kaltę bei kitas svarbias aplinkybes patvirtinančios išvados ir turi būti paneigti kaltinimui prieštaraujantys duomenys. Baudžiamojoje teisėje galioja nekaltumo prezumpcijos principas, tad teismas, negalėdamas pašalinti kilusių abejonių byloje surinktais įrodymais, visas jas traktuoja asmens, traukiamo baudžiamojon atsakomybėn naudai.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, konstatuotina, kad 2014-02-28 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, naikinti jį apeliaciniuose skunduose nurodytais argumentais, nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistojo L. J. ir nukentėjusiojo R. K. apeliacinius skundus atmesti.

Nutartis neskundžiama.