Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Žemesnės instancijos teismas

Teismas sprendžia, kad išvadą apie S. M. palaikomus ryšius su M. Z. patvirtina liudytojų R.K., Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus viršininko, ir S. A., Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus vyriausiosios tyrėjos, duoti parodymai. Liudytojas R. K., nurodė, jog 2014 m. kovo mėn. S. M. pradėjus dirbti jo vadovaujamame Panevėžio miesto PK KPS, jis gavo informacijos, kad pareiškėja palaiko ryšius su M. Z., kuris šio skyriaus tiriamose bylose buvo kaip įtariamasis. Liudytojas apie tai kalbėjosi su S. M.. Liudytojas teigė, jog pareiškėja jam patvirtino, kad ji bendrauja su M. Z.u ir kad jie yra pora, bei pareiškė, jog santykių su juo nenutrauks, nes jos draugas nėra teistas. Liudytoja S. A. nurodė, kad ji nuo 2014 m. balandžio 1 d. dirbo viename kabinete su S. M.. Liudytoja nurodė, kad ji iš S. M. pasakojimų žinojo, jog pareiškėja palaiko ryšius su M. Z., kad jie yra pora ir kad 2014 m. pabaigoje ar 2015 m. sausio mėn. pareiškėja su juo susižadėjo. Liudytoja nurodė nežinanti, ar S. M. ir M. Z. kartu gyveno, tačiau patvirtino, jog iš pareiškėjos pasakojimų žino, kad jie vienas pas kitą nakvodavo, bendraudavo su tėvais, bendrai praleisdavo atostogas, kartu vykdavo į keliones. Be to, liudytoja nurodė, kad ji matydavo, jog S. M. ir M. Z. dažnai kartu pietaudavo. Be to, liudytoja patvirtino, kad socialiniame tinkle „Facebook“ matydavo bendras S. M. ir M. Z. nuotraukas, tarp jų – ir nuotraukas, susijusias su jų sužadėtuvėmis.

Teismas nenustatė pagrindo abejoti šių liudytojų parodymais, kadangi jie nuoseklūs, neprieštarauja tarpusavyje ir Vidinio patikrinimo medžiagoje esančiuose šių asmenų apklausos protokoluose užfiksuotiems parodymams, byloje esantiems duomenims iš socialinio tinklo „Facebook“ (Vidinio patikrinimo medžiaga, l. 33, 77-80) bei S. M. paaiškinimams apie ryšius su M. Z., jų trukmę ir pobūdį. Išanalizavus šiuos bei 2015 m. balandžio 29 d. Įtariamojo papildomos apklausos protokole užfiksuotus S. M. duotus parodymus (Vidinio patikrinimo medžiaga, l. 75-76), teismo posėdyje jos pateiktus paaiškinimus apie jos santykius su M. Z., jų trukmę ir pobūdį, daroma išvada, kad pareiškėja nuo 2012 metų rudens iki leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija panaikinimo ir jos atleidimo iš vidaus tarnybos pagal Statuto 53 straipsnio 1 dalies 17 punktą palaikė ryšius su nurodytu asmeniu. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad S. M. ir M. Z. tapo sužadėtiniais, jų tarpusavio ryšius vertina kaip artimus, nuolatinius ir pastovius.

Bylos duomenys patvirtina, kad M. Z. 2015 m. gegužės 21 d. buvo pareikštas oficialus perspėjimas Lietuvos Respublikos įstatymo vardu (b. l. 34). Liudytojo R. Š., Panevėžio AVPK Imuniteto skyriaus viršininko, parodymai leidžia daryti išvadą, kad ši aplinkybė Specialiajai ekspertų komisijos 2015 m. rugpjūčio 26 d. posėdyje buvo žinoma ir vertinama kartu su kitais surinktais duomenimis apie M. Z. teisei priešingą veiklą. Nagrinėjant bylą, duomenų apie aukščiau nurodyto oficialaus perspėjimo panaikinimą nenustatyta.

Žemesnės instancijos teismas

Pagal Tarnybos paslapčių įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 10 punktą, kad pagrindas pripažinti, kad asmuo nėra patikimas ir lojalus Lietuvos valstybei, gali atsirasti tik tuo atveju, jeigu ryšių su šiame punkte įvardintais asmenimis palaikymas kelia grėsmę patikėtos įslaptintos informacijos saugumui.

Iki 2015 m. gruodžio 31 d. galiojusio Policijos veiklos įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje buvo įtvirtintas draudimas policijai teikti ar viešai skelbti informaciją, kuri yra valstybės, tarnybos, komercinė, pramoninė ar banko paslaptis, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, bei įpareigoja neskelbti tarnybinės veiklos metu gautos informacijos, kuri pakenktų žmogaus garbei, orumui ar saugumui, fizinių ir juridinių asmenų teisėtiems interesams, sutrukdytų nusikalstamų veikų prevencijai, išaiškinimui arba lemtų jų padarymą. Policijos veiklos įstatymas policijos pareigūnus įpareigoja laikyti paslaptyje konfidencialaus pobūdžio informaciją, jeigu ko nors kita nereikalauja tarnybinių pareigų vykdymas (21 straipsnio 1 dalies 5 punktas). S. M., stodama į vidaus tarnybą, 2014 m. kovo 17 d. pasirašė pasižadėjimą saugoti įslaptintą informaciją, įskaitant ir neatskleisti bei neperduoti patikėtos ar darbo (tarnybos) metu sužinotos įslaptintos informacijos asmenims, kurie nėra įgalioti su ja susipažinti (Vidinio patikrinimo medžiaga, l. 13-14).

Vidinio patikrinimo metu nustatyti duomenys leidžia teigti, kad S.M. iš jai priklausančio mobiliojo ryšio telefono „Aple Iphone4“ 2015 m. vasario 13 d., apie 12:00:39 val. išsiuntė M. Z. žinutę. Išanalizavus šios žinutės turinį, daroma išvada, jog pareiškėja, tarnybos metu per tarnybinį radijo ryšį sužinojusi apie tai, kad į objektą, esantį Panevėžyje (duomenys neskelbtini), kur įsikūrusi M. Z. vadovaujama įmonė „(duomenys neskelbtini)“, atvažiuoja policijos patrulių ekipažas, apie tai pranešė M. Z, ir teiravosi, ar jis yra nurodytoje vietoje (Vidinio patikrinimo medžiaga, l. 85). Vertinant šiuos duomenis, atsižvelgiama į tai, kad atliekant 2015 m. rugpjūčio 10 d. tyrimą poligafu, per pokalbį, vykusį prieš testų atlikimą, S. M, pareiškė, jog, galbūt kažkada savo draugui M. Z, yra pranešusi apie policijos veiksmus, konkrečiai, apie policijos ekipažą, nukrypusį nuo nustatyto maršruto ir vykstantį į (duomenys neskelbtini) (Vidinio patikrinimo medžiaga, l. 101-103, 104-106). Teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad S. M. iš esmės pripažino, jog M. Z. suteikė informaciją apie policijos veiklą, kuri jai tapo žinoma tarnybos metu bei su kuria M. Z. nebuvo įgaliotas susipažinti, ir tokiais veiksmais pažeidė Policijos veiklos įstatymo nuostatas, įpareigojančias laikyti paslaptyje konfidencialaus pobūdžio informaciją, bei duotą pasižadėjimą neatskleisti ir neperduoti patikėtos ar darbo (tarnybos) metu sužinotos įslaptintos informacijos asmenims, kurie nėra įgalioti su ja susipažinti.

Byloje pateiktas Panevėžio AVPK Kriminalinės policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus vyriausiojo tyrėjo R. A. tarnybinis pranešimas patvirtina faktinę aplinkybę, kad gavus duomenų apie tai, jog M. Z. gabens didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų, Panevėžio VPK pareigūnai 2015 m. kovo 31 d. organizavo jo sulaikymo operaciją, planavo neatidėliotinai atlikti kratas M. Z., jo tėvo M. Z. ir kitų asmenų lankymosi ar narkotinių medžiagų laikymo vietose; 2015 m. kovo 31 d., apie 16 val. 00 min. M. Z. buvo stabdomas Panevėžio rajone, ties Uliūnų gyvenviete kelyje Kaunas-Panevėžys, tačiau policijos pareigūnų reikalavimams nepakluso, mėgino išvengti sulaikymo ir automobiliu BMW 320, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bėgo nuo pareigūnų, per langus mėtydamas automobilyje buvusias narkotines medžiagas; M. Z. vairuojamas automobilis buvo persekiojamas, jo sulaikymo veiksmus koordinuojant ir informaciją apie stabdomą automobilį, jo stabdymo vietą ir sulaikymo rezultatus perduodant tarnybiniu radijo ryšiu (Vidinio tikrinimo medžiaga, l. 52-53). Išanalizavus tarp Panevėžio AVPK Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo ir policijos ekipažų pareigūnų vykusio pokalbio turinį, daroma išvada, kad policijos pareigūnai pokalbio metu atskleidė tam tikrus duomenis apie M. Z. sulaikymo operaciją, t. y. jog automobilis BMW 320, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo stabdomas kelyje Kaunas-Panevėžys, kad stabdomas nesustojo ir buvo persekiojamas policijos pareigūnų, kad šio automobilio vairuotojas buvo sulaikytas, automobilis priverstinai transportuojamas ir kad į įvykio vietą išvyko kinologai ieškoti augalinės kilmės narkotinių medžiagų (Vidinio tikrinimo medžiaga, l. 72-73). S. M. paaiškinimai, liudytojos S. A.parodymai leidžia spręsti, kad pareiškėja, 2015 m. kovo 31 d., būdama darbo vietoje ir tarnybos metu, per policijos naudojamą tarnybinį radijo ryšį girdėjo tarp Panevėžio AVPK Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo ir policijos ekipažų pareigūnų vykusius pokalbius apie M. Z. sulaikymo operacijos eigą. Teismas, įvertinęs pareiškėjos siųstų M. Z. žinučių turinį ir jų siuntimo laiką, sprendžia, kad S. M. suprato Panevėžio AVPK Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo ir policijos ekipažų pareigūnų pokalbio turinį bei operatyviai reagavo į išgirstą informaciją (Vidinio tikrinimo medžiaga, l. 72-73). Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, teismas kritiškai vertina S. M. paaiškinimus, kad ji 2015 m. kovo 31 d. neturėjo informacijos apie M. Z. sulaikymo operaciją, ir jais nesiremia.

Išanalizavus S. M. telefoninius pokalbius su M. Z. tėvais (I. Z. ir M. Z.), daroma išvada, kad jų turinys patvirtina, jog S. M., per tarnybinį radijo ryšį iš Panevėžio AVPK Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo ir policijos ekipažų pareigūnų pokalbio sužinojo, jog kelyje Kaunas-Panevėžys jos sužadėtinio M. Z. vairuojamas automobilis BMW 320, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo stabdomas ir nesustojo, buvo persekiojamas ir sulaikytas, I. Z. apibendrintai pasakė, jog M. Z. blogai ir kad tai ji sužinojo per tarnybinį radijo ryšį. Vėlesnių I. Z., S. M. ir M. Z. tarpusavio pokalbių turinys leidžia daryti išvadą, kad S. M. pateiktą informaciją I. Z. nedelsdama perdavė savo sutuoktiniui M. Z. ir suorganizavo, kad jis paimtų pareiškėją iš tarnybos vietos (Vidinio tikrinimo medžiaga, l. 56, 59-60). Pokalbių, vykusių 2015 m. kovo 31, apie 17 val. 38 min. ir 18 val. 16 min. tarp M. Z. ir nenustatytų asmenų, turinys patvirtina, kad M. Z. šiems asmenims perdavė informaciją apie tai, jog M. Z. pateko į nepalankią situaciją ir dėl to reikia surasti advokatą Ž. R. (originale – „R.“); kad S. M. per tarnybinį radijo ryšį girdėjo, jog M. Z.s bėgo nuo policijos pareigūnų, buvo persekiojamas ir sulaikytas; kad visa tai įvyko kelyje Kaunas-Panevėžys. Be to, M. Z. pokalbių su I. Z. ir 18 val. 25 min. įvykusio pokalbio su nenustatytu asmeniu turinys leidžia spręsti, kad M. Z., iš S. M. gavęs informaciją apie tai, kuriame kelyje vyko M. Z. sulaikymo operacija, važiavo pasižiūrėti į įvykio vietą, tikrino, kas atsitiko su automobiliu BMW 320, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (Vidinio tikrinimo medžiaga, l. 57-58, 61-62). Atsižvelgęs į tai, kad bylos duomenys patvirtina, jog Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėjo 2015 m. kovo 23 d. nutartimis buvo vykdoma M. Z. ir M. Z. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolė, jos fiksavimas ir kaupimas, teismas daro išvadą, jog informaciją apie tam tikras M. Z. sulaikymo operacijos detales atskleidė S. M. Teismas vertina, kad tai, jog M. Z. šnekamojoje kalboje, kuria jis perduoda kitiems asmenims gautą informaciją apie M. Z., panaudoti žargonizmai ir svetimybės, netrukdo spręsti, jog S. M. perduota informacija buvo teisinga ir atitinka byloje Panevėžio AVPK pateiktus duomenis apie M. Z. sulaikymo operaciją. Vertindamas nurodytus duomenis, teismas atsižvelgia į tai, kad 2015 m. birželio 30 d. atliekant tyrimą poligrafu, per pokalbį, vykusį prieš testų atlikimą, pareiškėja pripažino, jog M. Z., 2015 m. kovo 31 d. veždamas pareiškėją iš darbo, klausė jos, kurioje vietoje buvo sulaikytas M. Z., tačiau pareiškėja laikėsi pozicijos, kad ji apie tai informacijos neatskleidė, nes jos neturėjo (Vidinio patikrinimo medžiaga, l. 99).

Teismas, remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, sprendžia, kad Panevėžio AVPK viršininkas, įvertinęs per vidinį patikrinimą surinktus duomenis, pagrįstai padarė išvadą, kad S. M. palaikomi ryšiai su M. Z. kelia grėsmę jai patikėtos įslaptintos informacijos saugumui, todėl ji toliau negali dirbti bei susipažinti su nurodyto pobūdžio informacija.

Pagal Tarnybos paslapčių įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 13 punktą, kaip pagrindas vertinti, jog asmuo nėra patikimas ir lojalus Lietuvos valstybei, ir dėl to panaikinti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, yra aplinkybė, jeigu jis nuslėpė ar per pastaruosius 5 metus yra nuslėpęs arba jo kandidatūrą tikrinančioms institucijoms pateikęs melagingus biografijos faktus arba kitus duomenis apie save, savo ryšius, turinčius įtakos sprendimo dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, asmens patikimumo pažymėjimo išdavimo priėmimui.

Byloje nustatyta, kad S. M. 2014 m. kovo 15 d. ir 2014 m. balandžio 1 d. teikė Privačių interesų deklaracijas, kuriose duomenų apie M. Z. nenurodė. Teismas, remdamasis 2016 m. rugpjūčio 19 d. teismo posėdyje duotais liudytojo R. K. parodymais, sprendžia, kad S. M. pradėjus dirbti Panevėžio miesto PK KPS tyrėja, 2014 m. kovo mėn. įvyko šio policijos pareigūno pokalbis su S. M. apie jos ryšius su M. Z., įtariamu nusikalstamų veikų padarymu, ir kad pareiškėjai buvo pranešta, jog tokie ryšiai jai, kaip policijos pareigūnei, nepriimtini ir kad S. M. privalo nustatyta tvarka deklaruoti savo ryšius su M. Z. Analogiškus parodymus apie nurodytas aplinkybes R. K. davė ir per 2015 m. balandžio 28 d. vykusią apklausą (Vidinio patikrinimo medžiaga, l. 77). S. M. teismo posėdyje pripažino, kad R. K. informavo ją apie M. Z. nusikalstamo pobūdžio veiklą ir pareikštus įtarimus baudžiamosiose bylose ir nurodė pasirinkti, ar ji dirbs Kriminalinės policijos skyriuje, ar toliau palaikys ryšius su M. Z. Be to, pareiškėja pripažino ir tai, jog policijos įstaigos tvarkomame duomenų registre tikrino duomenis apie M. Z., išsiaiškino, kad jis nėra teistas, tačiau sistemingai vykdė administracinius teisės pažeidimus. Pareiškėja nurodė, kad ji ir iš paties M. Z. sužinojo apie jam pareikštus įtarimus įvykdžius nusikalstamas veikas. Pareiškėja tvirtino, kad ji įvertino gautą informaciją ir nusprendė, jog teikti Privačių interesų deklaraciją pagrindo nėra. S. M. teismo posėdyje paaiškino, kad analogiškos nuomonės ji laikėsi ir po to, kai susižadėjo su M. Z.

Žemesnės instancijos teismas

Pagal Civilinio kodekso 3.8 straipsnio nuostatas, sužadėtuvės suprantamos kaip susitarimas tuoktis, kuris gali būti išreikštas žodžiu arba raštu, ir sukelia šiame kodekse numatytas teisines pasekmes. Taigi, sužadėtuvės reiškia, kad sudarantys susitarimą tuoktis, asmenys savo tarpusavio ryšius vertina kaip artimus, nuolatinius, ilgalaikius ir pastovius, sukeliančius civilines teisines pasekmes. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad M. Z., su kuriuo S. M., būdama statutine valstybės tarnautoja, palaikė ryšius, priskirtinas Interesų derinimo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodytai kitų valstybės tarnautojui žinomų asmenų, dėl kurių gali kilti interesų konfliktas, kategorijai. Teismo vertinimu, S. M. palaikomi asmeniniai ryšiai su nurodytu asmeniu buvo artimi, ilgalaikiai, nuolatinio pobūdžio, sąlygoję jų sužadėtuves, patvirtinančias asmenų susitarimą ateityje sudaryti santuoką. Pareiškėja teismo posėdyje paaiškino, kad ji neslėpė palaikomų asmeninių ryšių su M. Z., tai buvo viešinama ir socialiniame tinkle „Facebook“. Teismas, vadovaudamasis Interesų derinimo įstatyme įtvirtintomis nuostatomis, sprendžia, kad duomenis apie savo ryšius, turinčius įtakos sprendimo dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija priėmimui, pareiškėja, būdama statutine valstybės tarnautoja, privalėjo paviešinti Interesų derinimo įstatymo nustatyta tvarka, t. y. pateikdama privačių interesų deklaraciją. Teismas vertina, kad bylos duomenys patvirtina, jog pareiškėjai ši pareiga buvo žinoma ne tik pagal pareigybės aprašymą, bet ir iš 2014 m. lapkričio 13 d. vykusių mokymų „Atsparumas korupcijai, viešųjų ir privačių interesų derinimas“ (Vidinio patikrinimo medžiaga, l. 5, 8). Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, aukščiau nurodyti S. M. paaiškinimai vertinami kritiškai ir jais nesiremiama.

Apibendrinęs tai, kas buvo nurodyta, teismas daro išvadą, kad per vidinį patikrinimą surinkti duomenys leido Panevėžio AVPK viršininkui pagrįstai spręsti, jog S. M. privalėjo nustatyta tvarka pateikti privačių interesų deklaraciją ir joje M. Z. nurodyti kaip asmenį, dėl kurio jai vykdant tarnybines pareigas policijos įstaigoje, gali kilti privačių ir viešųjų interesų konfliktas, o neįvykdžiusi šios pareigos, nuslėpė savo ryšius su M. Z., dėl kurio jai vykdant tarnybines pareigas policijos įstaigoje gali kilti privačių ir viešųjų interesų konfliktas, ir šią aplinkybę įvertinti kaip pagrindą, jog pareiškėja nėra patikimas ir Lietuvos valstybei lojalus asmuo, ir dėl to panaikinti leidimą.

Pagal Tarnybos paslapčių įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 20 punktą, kaip pagrindas vertinti, jog asmuo nėra patikimas ir lojalus Lietuvos valstybei, ir dėl to panaikinti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, jeigu tikrinimo metu nustatomos ar per pastaruosius 3 metus buvo nustatytos asmens savybės, kita veikla ar ryšiai, ar kitos su asmeniu susijusios aplinkybės, ar faktai, dėl kurių kyla grėsmė patikėtos įslaptintos informacijos saugumui.

Teisminėje praktikoje pripažįstama, kad Tarnybos paslapčių įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 20 punkte nurodytos aplinkybės, dėl kurių kyla grėsmė patikėtos įslaptintos informacijos saugumui, yra vertinamojo pobūdžio, jų sąrašas nėra baigtinis, šioje teisės normoje numatytas leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija panaikinimo pagrindas nustatomas per konkrečių faktų, įvykių, kurie atskleidžia tokias leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija turėtojo asmens savybes, kitą veiklą ar ryšius, ar kitas su asmeniu susijusias aplinkybes ar faktus, kurie paslapčių subjektui sukelia abejonių dėl tokio asmens patikimumo darbui su įslaptinta informacija ar lojalumo Lietuvos valstybei. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą aiškinimą, kilus ginčui dėl leidimo dirbti su įslaptinta informacija panaikinimo, būtina vertinti, ar paslapčių subjektas pagrįstai nustatė, jog leidimo turėtojas pagal tam tikras savybes, pasireiškusias konkrečiose faktinėse situacijose, yra netinkamas dirbti su įslaptinta informacija (2015 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-895-146/2015, 2015 m. kovo 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-465-143/2015 ir kt.).

Bylos duomenys patvirtina, kad 2015 m. kovo 31 d., apie 16 val. Panevėžio AVPK pareigūnai sulaikė M. Z., įtarus, kad jis disponavo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis ir taip padarė Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Panevėžio AVPK Kriminalinės policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos pradėtame ikiteisminiame tyrime Nr.01-1-16593-15 pareiškėjai S. M. 2015 m. balandžio 24 d. buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą, padarius BK 228 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką (Vidinio patikrinimo medžiaga, l. 74). S. M., 2015 m. balandžio 29 d. kaip įtariamoji duodama papildomus parodymus, nurodė duomenis apie savo ryšius su M. Z., jo tėvais – jų trukmę, pobūdį, intensyvumą, aplinkybes apie 2015 m. kovo 31 d. įvykius ir kitas aplinkybes. S. M. per nurodytą apklausą neigė perdavusi M. Z. motinai I. Z. per tarnybinį policijos radijo ryšį 2015 m. kovo 31 d., apie 16 val. 07 min. išgirstą informaciją apie policijos pareigūnų kelyje Kaunas-Panevėžys stabdomą automobilį BMW 320, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir jį vairavusio M. Z., nepaklususio reikalavimams sustoti, sulaikymo operaciją. Be to, S. M. teigė, kad ji 2015 m. kovo 31 d. apie M. Z. valdomo automobilio stabdymo operaciją ir jo sulaikymo priežastis nežinojo, apie tai ji sužinojo 2015 m. balandžio 2 d. iš policijos įvykių suvestinės. S. M. apklausos metu nurodė, kad ji M. Z. tepasakė, jog M. Z. kažkas negerai ir kad policijos pareigūnai stabdė jo automobilį, tačiau kurioje vietoje jis buvo sulaikytas ir dėl ko jis buvo sulaikytas, nenurodė, nes negirdėjo ir nežinojo. S. M. teigė, kad ji nežinojo ir neįtarė, jog M. Z. ir jo tėvai gali būti susiję su disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, kad jos asmeniniais telefono numeriais M. Z. nėra naudojęsis (Vidinio patikrinimo medžiaga, l. 75-76). Teismo posėdyje S. M. paaiškino, kad 2015 m. kovo 31 d. tarnybiniame kabinete buvo įjungtas su pareiškėja dirbančios S. A. radijo ryšys, per kurį buvo girdimi budėtojų ir ekipažų pokalbiai, bei pripažino, kad ji supratusi, jog per šį ryšį išgirsta informacija yra nevieša. Tačiau pareiškėja tvirtino, kad ji iš budėtojų ir ekipažų pokalbių nesupratusi, kokiame kelyje stabdomas policijos pareigūnų nesustojo M. Z. Pareiškėjos nuomone, visais atvejais, kai asmenį stabdo policijos pareigūnai, yra negerai, todėl ji, pasakydama I. Z. apie M. Z., kad „man atrodo, jam blogai“, o M. Z. - kad M. Z. kažkas negerai ir kad jis stabdomas nestojo, jokios įslaptintos informacijos neatskleidė.

Žemesnės instancijos teismas

Atliekant vidinį patikrinimą dėl leidimo dirbti ir susipažinti su įslaptinta medžiaga panaikinimo, turint tikslą patikrinti S. M. suteiktos bei apie ją ir jos aplinką surinktos informacijos patikimumą, 2015 m. rugpjūčio 10 d. Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Imuniteto valdyboje buvo atliktas pareiškėjos tyrimas poligrafu. S. M. į Sub-testo A klausimus, ar yra nuslėpusi bent vieną jai žinomą nusikaltimą ir ar yra padariusi kokį nors nusikaltimą ar teisės pažeidimą, atsakė neigiamai. Tyrimo metu nustatyta, kad Sub-testu A užfiksuotos reikšmingos reakcijos, leidžiančios daryti neigiamą išvadą, kad S. M., atsakydama į klausimus apie nusikaltimus ir jų slėpimą, sakė netiesą. Pareiškėja į Sub-testo B klausimus, ar melavo duodama parodymus ikiteisminio tyrimo byloje ir ar kokiu nors būdu perdavė tarnybinę informaciją pašaliniams, atsakė neigiamai. Tyrimo metu konstatuota, kad gauti įverčiai įvertinti kaip nepakankami patikimai nurodyti, ar S. M., atsakydama į šiuos klausimus, buvo sąžininga ar ne. Tyrimo poligrafu išvada Nr. (duomenys neskelbtini) buvo parengta 2015 m. rugpjūčio 14 d. ir duota neigiama galutinė tyrimo išvada, jog tyrimo poligrafu duomenys rodo, kad S. M. sakė netiesą (Vidinio patikrinimo medžiaga, l. 101-106).

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad Panevėžio AVPK viršininkas vidinio patikrinimo metu surinktus duomenis apie aplinkybes, susijusias su pareiškėjos nesąžiningumu įvertino kartu su 2015 m. rugpjūčio 14 d. tyrimo poligrafu išvada Nr. (duomenys neskelbtini), suteikusią papildomą informaciją, neigiamai apibūdinančią pareiškėją, ir pagrįstai padarė išvadą, kad tai patvirtina pareiškėjos asmenines ir dalykines savybes, keliančias grėsmę tolimesniam darbui su įslaptinta informacija.

Minėta, kad Panevėžio AVPK Kriminalinės policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos pradėtame ikiteisminiame tyrime Nr.01-1-16593-15 S. M. 2015 m. balandžio 24 d. buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą, padarius Lietuvos respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 228 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. S. M. buvo įtariama tuo, kad būdama valstybės tarnautoja, Panevėžio AVPK Panevėžio miesto policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus tyrėja, piktnaudžiaudama tarnybine padėtimi, panaudojo tarnybos metu gautą, tik policijos pareigūnams skirtą informaciją, dėl ko Panevėžio AVPK patyrė didelės žalos (Vidinio patikrinimo medžiaga, l. 74). Panevėžio apygardos prokuratūros ONKTS prokuroro 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutarimu ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-16593-15 dalis prieš S. M. buvo nutraukta vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) BPK 212 straipsnio 2 punktu. Panevėžio apygardos prokuratūros ONKTS vyriausiasis prokuroras, išnagrinėjęs S. M. skundą ir nustatęs, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, 2015 m. rugsėjo 23 d. nutarimu ikiteisminį tyrimo Nr. 01-1-16593-15 dalį prieš S. M. nutraukė vadovaudamasis BPK 212 straipsnio 1 punktu ir 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu. Minėtame nutarime nurodyta, kad atlikus ikiteisminio tyrimo veiksmus, nenustatyta, jog dėl S. M. veikos buvo padaryta didelė žala valstybei ar fiziniam asmeniui. Panevėžio apygardos prokuratūros ONKTS vyriausiasis prokuroras minėtame nutarime padarė išvadą, kad ikiteisminis tyrimas S. M. atžvilgiu buvo pradėtas ir atliekamas pagrįstai, kadangi buvo gauta duomenų apie galimai padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 228 straipsnio 1 dalyje, ir konstatavo, jog atlikus tyrimą, buvo nustatyta, kad S. M. atskleidė tarnybos metu gautą, tik policijos pareigūnams skirtą informaciją, apie asmens sulaikymą. (b. l. 15-19 ). Duomenų apie Panevėžio apygardos prokuratūros ONKTS vyriausiojo prokuroro 2015 m. rugsėjo 23 d. nutarimo panaikinimą ar pakeitimą byloje nenustatyta.

Teismas, vertindamas duomenis apie tai, kad S. M. buvo traukiama baudžiamojon atsakomybėn, atsižvelgia į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2011 m. liepos 7 d. nutarime pateiktą išaiškinimą. Šiame nutarime konstatuota, kad tai, jog asmuo nėra laikomas kaltas padaręs nusikalstamą veiką, kol jo kaltumas dėl tokios veikos nėra įstatymo nustatyta tvarka įrodytas ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, nereiškia, kad asmuo, siekiantis eiti ar einantis pareigas valstybės tarnyboje, susijusias su įslaptintos informacijos naudojimu ar jo apsauga, būtinai yra vertas valstybės pasitikėjimo, ir kad įstatymo įgaliotai valstybės institucijai negali kilti tam tikrų abejonių dėl asmens patikimumo ar lojalumo Lietuvos valstybei, kurias sukelia jo veikla, savybės, reputacija, ryšiai ar kitos reikšmingos aplinkybės, tarp jų - ir susijusios su galbūt padaryta nusikalstama veika. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas išaiškino, kad aplinkybė, jog asmuo yra traukiamas baudžiamojon atsakomybėn už tyčinę nusikalstamą veiką arba jam dėl tokios veikos atliekamas ikiteisminis tyrimas, gali nulemti asmens pažeidžiamumą ir kartu kelti abejonių dėl jo patikimumo ar lojalumo Lietuvos valstybei.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, remdamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis, daro išvadą, kad Specialioji ekspertų komisija, priimdama nutarimą siūlyti Panevėžio AVPK viršininkui panaikinti S. M. išduotą leidimą, rėmėsi per vidinį patikrinimą surinktų duomenų visuma, medžiaga iš ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-16593-15, susijusia su S. M., buvo gauta ir Specialioji ekspertų komisija su ja susipažino nustatyta tvarka. Nurodyta išvada daroma, atsižvelgus ir į liudytojų M. A., Panevėžio AVPK viršininko pavaduotojo ir Specialiosios ekspertų komisijos pirmininko, bei R. Š., Panevėžio AVPK Imuniteto skyriaus viršininko, 2016 m. rugsėjo 23 d. teismo posėdyje duotus parodymus. Liudytojas M. A. patvirtino, kad 2015 m. rugpjūčio 26 d. posėdžiui, kuriame buvo svarstomas leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informaciją, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, panaikinimo S. M. klausimas, buvo pateiktas Panevėžio AVPK Imuniteto skyriaus teikimas, Specialioji ekspertų komisijos nariai buvo supažindinti su per vidinį patikrinimą nustatytomis aplinkybėmis ir faktais, kiekvienas komisijos narys išsakė savo nuomonę svarstytu klausimu ir balsavo už sprendimą. Liudytojas nurodė, kad buvo nagrinėjama visuma aplinkybių, susijusių su S. M. veikla, ryšiais ir savybėmis, komisijos nariai vieningai pareiškė, jog surinkta medžiaga ir nustatytos aplinkybės pakankamos, spręsti, kad pareiškėja negali dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija. Liudytojas paaiškino, kad sprendžiant dėl Tarnybos paslapčių įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 10 punkte nurodytų pagrindų, buvo įvertinta, jog S. M. palaikė ryšius su asmeniu, kuriam buvo taikomas Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymas, sprendžiant dėl to paties straipsnio 13 punkte nurodytų pagrindų, buvo atsižvelgta, kad S. M. nedeklaravo savo ryšių su M. Z.. Liudytojas nurodė, kad sprendžiant dėl Tarnybos paslapčių įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 20 punkte numatytų pagrindų, apsvarstyta visuma aplinkybių ir faktų visumą apie ryšių palaikymą su galimai nusikalstamą veiką vykdančiu asmeniu, tarnybinės informacijos teikimą jam ir kt. leido manyti, kad S. M. asmeninės savybės neleidžia dirbti ir susipažinti su įslaptinta informacija. Liudytojo R. Š. parodymai patvirtina, kad jis rengė ir teikė teikimą dėl S. M. išduoto leidimo dirbti su įslaptinta informacija panaikinimo. Liudytojas nurodė, kad per vidinį patikrinimą buvo surinkta pakankamai duomenų, pagrįstai leidusių nustatyti, kad S. M. pažeidė pasižadėjimą saugoti įslaptintą informaciją ir neįgaliotiems asmenims atskleidė ir perdavė informaciją, sužinotą tarnybos metu, taip pat kad ji nėra sąžininga ir patikima, nes teikdama paaiškinimus apie naudojimąsi jos asmeniniu mobiliojo ryšio telefonu „Apple Iphone“, nurodžiusi, kad juo naudojasi tik ji, bei nenurodydama, kad šiuo telefonu ir jame esančia asmeninio susirašinėjimo programėle WICKR naudojasi ir M. Z., sakė netiesą ir elgėsi nesąžiningai. Be to, R. Š. paaiškino, kad kartu su kitais duomenimis buvo vertinami ir per vidinį patikrinimą atlikto S. M. psichofiziologinio tyrimo poligrafu neigiami rezultatai, jog pareiškėja sakė netiesą, ir tai, kad pareiškėja, kuriai Panevėžio miesto PK KPS viršininkas R. K. pranešė, jog M. Z., su kuriuo ji palaiko ryšius, vykdo nusikalstamas veikas, nedeklaravo savo ryšių su juo.

Teismas, išanalizavęs nustatytas faktines aplinkybės, sprendžia, kad Panevėžio AVPK viršininkas, priimdamas Įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), pagrįstai padarė išvadą, jog per vidinį patikrinimą surinkti duomenys yra pakankami ir patvirtina aplinkybes, vertinamas kaip Tarnybos paslapčių įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 10, 13 ir 20 punktuose numatyti pagrindai panaikinti S. M. išduotą leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija.

Vertindamas S. M. skundo argumentą, kad ji nebuvo supažindinta su leidimo panaikinimo motyvais, teismas vadovaujasi Tarnybos paslapčių įstatymo 18 straipsnio 3 dalies nuostatomis. Nagrinėjant bylą, pareiškėja nepateikė jokių duomenų, kad ji kreipėsi į Panevėžio AVPK viršininką, kaip paslapčių subjektą, prašymu nurodyti leidimo panaikinimo motyvus ir negavo atsakymo į tokį prašymą. Dėl nurodytos priežasties pagrindo teigti, kad Panevėžio AVPK pažeidė Tarnybos paslapčių įstatymo 18 straipsnio 3 dalies nuostatas, nėra.

Žemesnės instancijos teismas

Byloje nustatyta, kad Panevėžio AVPK viršininkas, gavęs Panevėžio AVPK Imuniteto skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2015 m. balandžio 27 d. tarnybinį pranešimą apie tai, kad ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-16593-15 S. M., tuometinei Panevėžio AVPK Panevėžio miesto PK VTS tyrėjai, 2015 m. balandžio 24 d. buvo pareikštas įtarimas padarius BK 228 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, 2015 m. balandžio 27 d. rezoliucija pavedė Panevėžio AVPK Vidaus tyrimų poskyrio viršininkui pradėti tarnybinį patikrinimą ir pateikti išvadą. Panevėžio AVPK viršininkas 2015 m. lapkričio 12 d. patvirtino Panevėžio AVPK Vidaus tyrimų poskyrio viršininko parengtą Tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) (Tarnybinio patikrinimo išvados Nr. (duomenys neskelbtini) medžiaga, l. 277-286). Tarnybinio patikrinimo Išvados 2 punkte konstatuota, kad buvusi Panevėžio miesto PK VTS tyrėja S. M. pažeidė Statuto 3 straipsnio 9 dalies 2 punkto, Policijos veiklos įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 2 punkto, Etikos kodekso 3 punkte įtvirtintus principus bei 4.6 punktą ir taip pažemio pareigūno vardą. Be to, Panevėžio AVPK viršininkas 2015 m. lapkričio 12 d. sprendimu patvirtino Išvadą, kad S. M. pažeidė Interesų derinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose, 6 straipsnio 1 dalies 7 punkte bei Etikos kodekso 14.3 ir 14.4 punktuose įtvirtintus reikalavimus ir nesilaikė Etikos kodekso 3 punkte įtvirtintų principų, tačiau tarnybinės nuobaudos neskyrė, nustačius, kad pažeistas terminas tarnybinei nuobaudai taikyti (3 punktas). Dėl šios Išvados dalies neteisėtumo 2016 m. balandžio 6 d. pateiktame patikslintame skunde pareiškėja argumentų neteikė ir šios Panevėžio AVPK viršininko sprendimo dalies dėl šio punkto patvirtinimo neginčijo. Pareiškėja 2016 m. balandžio 6 d. pateiktame patikslintame skunde ir teismo posėdyje nurodė, kad ji nesutinka su Išvadoje nustatytomis aplinkybėmis ir teiginiais, susijusiais su pareigūno vardo pažeminimu bei prašo šią Panevėžio AVPK sprendimo dalį panaikinti.

Žemesnės instancijos teismas

Sprendžiant dėl S. M. skundo argumentų apie Tvarkos apraše nustatytų procedūrinių pažeidimų, vadovaujamasi šio aprašo 10, 22, 34 punktuose įtvirtintomis nuostatomis.