Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Venckienė, išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokurorės Marinos Ridikienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su baudžiamąja byla, kurioje,

R. G., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini), tautybė (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), vedęs, turintis vidurinį išsilavinimą, dirbantis "(duomenys neskelbtini)" (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti duomenys

Kaltinamasis R. G. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad nuolat gyvena (duomenys neskelbtini), viešbutyje "(duomenys neskelbtini)", kambario numeris (duomenys neskelbtini). Automobilis "Toyota", valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini) registruotas V. V. vardu. Šį automobilį jis išsinuomojo. Vairuotojo pažymėjimas jam išduotas (duomenys neskelbtini). 2021 m. balandžio 18 d. atvyko į Lietuvą. Kiek laiko planavo praleisti Lietuvoje, pasakyti negali. 2021 m. gegužės 15 d. buvo svečiuose pas savo pažįstamą J., kuris gyvena (duomenys neskelbtini) rajone. Būnant svečiuose vartojo alkoholinius gėrimus, gėrė alų. Išgėrė du butelius alaus 0,5 litro. Apie 23.00 val. nusprendė važiuoti namo, t. y. į viešbutį. Jis nesijautė apsvaigęs, todėl nusprendė, kad yra saugu sėstis už vairo. Važiuojant keliu A16, prie jo privažiavo policijos pareigūnų tarnybinis automobilis, įjungė raudonos ir mėlynos spalvos švyturėlius. Jis suprato, kad jam reikia sustoti. Sustojus prie jo priėjo policijos pareigūnas, kuris pasiteiravo, ar jis vartojo alkoholinius gėrimus. Jis iš karto prisipažino, kad gėrė alų. Policijos pareigūnas pasiūlė jam pasitikrinti blaivumą, jis iš karto sutiko. Alkotesterio pagalba pirmu putimu jam buvo nustatytas 1,61 prom. girtumas, antru putimu 1,53 prom. girtumas. Po ko policijos pareigūnas jam paaiškino, kad jis yra sulaikomas už transporto priemonės vairavimą esant apsvaigusiam nuo alkoholio. Jis buvo pristatytas į policijos komisariatą. Dėl savo elgesio nuoširdžiai gailisi. Kol vyks ikiteisminis tyrimas, gyvens (duomenys neskelbtini), viešbutyje "(duomenys neskelbtini)", kambario numeris 22 (el. b. l. 92-96).

Liudytoja M. K. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2021 m. gegužės 15 dirbo pagal iš anksto numatytą darbo grafiką. Patruliuojant kartu su Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Vilniaus apsk. VPK) Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės vyriausiuoju patruliu E. G. tarnybiniu automobiliu „Opel“ valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini) borto numeris V1863, vykstant į įvykį Trakų mieste, keliu A16 (Vilnius – Prienai - Marijampolė), apie 23.13 val. iš Vilniaus apsk. VPK OVS budėtojo gavo pranešimą, kad nuo Trakų link Vilniaus, pravažiavus geležinkelį, ties posūkiu į piliakalnį, važiuoja galimai neblaivus vairuotojas automobiliu "Toyota", valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) sidabrinės sp. universalas, pranešėjas važiuoja iš paskos. Minėtą automobilį pastebėjo kelyje A16 (Vilnius – Prienai – Marijampolė), 15 kilometre, ir įjungus tarnybiniame transporte įrengtus mėlynos ir raudonos spalvos švyturėlius bei garsinį signalą, minėtas automobilis buvo sustabdytas. Sustabdžius minėtą automobilį, prie vairuotojo pusės nuėjo kolega E. G.. Maždaug po kelių minučių ji išlipo iš tarnybinio automobilio ir priėjo prie savo kolegos E. G.. Priėjusi prie automobilio "Toyota", valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo pusės, ji iš karto pajuto sklindantį alkoholio kvapą nuo automobilio vairuotojo. Kaip vėliau paaiškėjo iš vairuotojo pateikto paso, tai buvo (duomenys neskelbtini) pilietis R. G., gim. (duomenys neskelbtini) m. E. G. nuėjo prie tarnybinio automobilio pasiimti alkoholio matuoklį. Grįžus prie sustabdyto automobilio su alkoholio matuokliu, E. G. vairuotojo paklausė, ar šis vartojo alkoholinius gėrimus, į ką vairuotojas atsakė, kad gėrė alų prieš dešimt valandų. R. G. sutiko pasitikrinti blaivumą alkoholio matuokliu. Apie 23.30 val. R. G. pirmu putimu alkoholio matuokliu "Alcotest 7510" Nr. ARCK-0010 buvo nustatytas 1,61 promilių girtumas. Apie 23.47 val. R. G. antru putimu alkoholio matuokliu "Alcotest 7510" Nr. ARCK-0010 buvo nustatytas 1,53 promilių girtumas. R. G. su alkoholio matuoklio parodymais sutiko. Automobilis „Toyota“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo priverstinai išvežtas į automobilių saugojimo aikštelę adresu Vilnius, Eišiškių pl. 127. R. G. buvo pristatytas į Vilniaus apsk. VPK OVS tolimesniam aiškinimuisi. R. G. automobilyje važiavo vienas (el. b. l.). Analogiški duomenys nurodyti ir pareigūnės tarnybiniame pranešime (el. b. l. 48).

Liudytojas G. R. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2021m. gegužės 15 d. apie 23.00 val. važiuojant iš Trakų, prieš įvažiuojant į A16 kelią (Trakai - Vilnius), Vilniaus kryptimi, važiuojant su savo žmona R. automobiliu "BMW", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pastebėjo kelkraštyje stovintį "Toyota" automobilį, universalo tipo, sidabrinės spalvos, valstybinio numerio neatsimena. Šis automobilis stovintis rodė posūkį, ir staiga, prieš jo automobilį, išvažiavo. Jis to labai nesureikšmino, galvojo, būna visko. Tada visą laiką važiavo šiam iš galo ir pastebėjo kaip tas automobilis nelygiai važiuoja, vis krypsta link kelkraščio. Ir visą laiką buvo įjungtas kairės pusės posūkis. Jam tai sukėlė įtarimą, kad šio automobilio vairuotojas gali būti neblaivus. Pasakė žmonai, kad paskambintų bendruoju pagalbos telefono numeriu 112. Bet telefonu kalbėjo jis ir policiją informavo, kad važiuoja galimai neblaivus vairuotojas link Vilniaus. Visą laiką kalbėjo su policijos pareigūnais, kol atvažiavo policijos pareigūnai ir sustabdė minėtą vairuotoją. Kai policijos pareigūnai sustabdė vairuotoją, jis priėjo prie pareigūnų paklausti, ar jiems jo reikės. Jie paklausė jo, ar turi vairuotojui kokių pretenzijų. Jis pasakė, kad ne. Tada jie su žmona išvažiavo toliau. Kiek "Toyota" automobilyje buvo žmonių, nematė. Važiuojant jis nematė, ar vairuotojas kažką gėrė. Kai policijos pareigūnai sustabdė minėtą vairuotoją, jis prie jo automobilio ir vairuotojo nebuvo priėjęs ir jo nematė (el. b. l. 101-104).

Liudytojas V. V. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba parduotuvėje, kurioje prekiauja sunkvežimių detalėmis. Kažkada šis žmogus, vardu R., buvo užėjęs pas juos į parduotuvę ir pirko kažkokias dalis. Kiek jam žinoma, šis yra (duomenys neskelbtini), ir mano, dažnai būna Lietuvoje. Kiek jam žinoma, jie perka čia Lietuvoje sunkvežimius ir paskui perveža juos į savo šalį - (duomenys neskelbtini). 2021 m. balandžio 18 d. R. paskambino jam ir paprašė paskolinti mėnesiui automobilį, nes buvo jam kažkada sakęs, jog turi nenaudojamą automobilį "Toyota Avesnis" valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), jis ir sutiko. Tą pačią dieną nuvarė jam šį automobilį į (duomenys neskelbtini) esantį viešbutį, pavadinimo nepamena. Susitarė, kad leidžia jam mėnesį laiko naudotis jo automobiliu, o po mėnesio šis grąžins jam automobilį ir sumokės apie 300 Eur. Susitarimas buvo žodinis, jis tuo žmogumi pasitikėjo. Nesitikėjo, kad šis žmogus vairuos automobilį neblaivus, daugiau šiam žmogui automobilio nebeskolins (el. b. l. 130-133).

Neblaivumo nustatymo aktas, iš kurio matyti, kad R. G. 2021 m. gegužės 15 d. 23.30 val. nustatytas 1,61 promilių neblaivumas, 23.47 val. - 1,53 promilių neblaivumas, nustatyti ir kiti neblaivumo požymiai – iš brunos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba bei nekoordinuoti judesiai. Asmuo nurodė vartojęs alkoholį prieš 10 valandų (el. b. l. 49). Alkotesterių kvitų duomenys (el. b. l. 50-51).

Policijos pareigūnų "body kamera" fiksuoti vaizdo įrašai apie bendravimą su įtariamuoju įvykio vietoje bei jų apžiūros protokolai (el. b. l. 144-155).

VšĮ „Emprekis“ duomenimis automobilio „Toyota Avensis“ 2.0 D4D , 2000 m. vertė yra 1260 Eur (su PVM) (el. b. l. 126-127).

VĮ „Regitra“ duomenimis, automobilis „Toyota Avensis“ valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso V. V. (el. b. l. 61-62).

Motyvuojamoji dalis

III Veikos kvalifikavimas

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Pirmiau nurodyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.

Kaltinamasis R. G. savo kaltę pripažino, parodė, jog 2021 m. gegužės 15 d. buvo svečiuose, ten vartojo alkoholį – gėrė alų. Apie 23.00 val. nusprendė važiuoti namo, nes nesijautė neblaivus, tačiau jį sustabdžius policijos pareigūnams, pirmiausia įpūtė 1,61 o antru bandymu 1,53 prom. dėl savo veiksmų pripažino ir gailėjosi. Jo parodymus patvirtina liudytojo G. R. parodymai, policijos pareigūnės M. K. parodymai bei tarnybinio pranešimo duomenys, taip neblaivumo nustatymo aktas ir alkotesterio kvitų duomenys, vaizdo įrašai ir jų apžiūros protokolai. Minėtų įrodymų visuma nustatyta, kad kaltinamasis R. G. vairavo kelių motorinę transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą sprendžia, kad R. G. kaltė įrodyta, jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

R. G. buvo kaltinamas, kad vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, todėl įrodinėjant, ar veika padaryta, nėra būtina nustatyti apsvaigimo faktą. Kaltinime nurodyta aplinkybė tikslintina, vietoj aplinkybės „būdamas apsvaigęs nuo alkoholio“ nurodant „būdamas neblaivus“. Toks kaltinime nurodytų aplinkybių pakeitimas teisme galimas, nes jos nėra iš esmės skirtingos kaltinamajame akte nurodytos veikos faktinėms aplinkybėms (BPK 256 straipsnis).

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 418 straipsnio 1 dalies pagrindams, mano, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą. Kaltinamasis R. G. sutinka, kad byla būtų užbaigta teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (el. b. l. 174-177).

Skirdamas bausmę R. G., teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padaryta veika priskiriama prie tyčinių nesunkių smurtinių nusikaltimų, veika baigta. Kaltinamojo atsakomybę lengvina aplinkybė, kad asmuo prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Tiriant kaltinamojo asmenybę nustatyta, kad jis anksčiau neteistas, administracine tvarka vienerių metų laikotarpiu baustas už 1 smulkų KET pažeidimą (el. b. l. 140-141), iki nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje padarymo dirbo "(duomenys neskelbtini)" vairuotoju. Teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti R. G., už nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, skiriant mažesnę nei vidutinio dydžio baudą. R. G. visiškai prisipažino padarę nusikalstamas veikas, byla užbaigta baudžiamuoju įsakymu, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

V. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo motyvai

BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. R. G. padarė nusikalstamą veiką ir vairuodamas transporto priemonę pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,53 promilių neblaivumas. Taigi jis padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą, rizikavo tiek savo, tiek aplinkinių turtu, sveikata bei gyvybe, važiavo tamsiu paros metu iš vieno miesto ((duomenys neskelbtini)) į kitą (Vilnių), kas buvo didelis atstumas, važiavo pavojingai (liudytojas nurodė, jog išvažiavo tiesiai priešais jį, sukeldamas pavojingą situaciją, ir toliau vairavo keistai manevruodamas, bereikalingai rodydamas posūkio signalą, todėl spręstina, kad baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, tikslai – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius, bus tinkamai įgyvendinti uždraudžiant R. G. naudotis teise vairuoti transporto priemones 2 metų laikotarpiui, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymo taikymo pradžios, t. y. nuo momento, kai jam buvo skirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas – t. y. nuo 2021 m. gegužės 16 d. (el. b. l. 115-121).

Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis konfiskuotinas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, jog priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami. Svarstant klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – taikymo kaltinamajam R. G., pažymėtina, jog bylos duomenimis nustatyta, kad jis įvykio metu būdamas neblaivus vairavo automobilį „Toyota Avensis“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Iš VĮ „Regitra“ duomenų matyti, kad minėtos transporto priemonės valdytojas-savininkas yra V. V.. Jis nuomojo automobilį R. G. mėnesio laikotarpiui, kadangi pats nesinaudojo, o R. G. jis buvo reikalingas, jis pažadėjo sumokėti nuomą, V. V. nenumatė, jog jis gali būti panaudotas darant nusikalstamą veiką. Kai konfiskuotinas turtas priklauso tretiesiems asmenims arba jį konfiskuoti būtų netikslinga, teismas išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis). VšĮ „Emprekis“ duomenimis, automobilio vertė 1260 Eur (su PVM).

VI. Kiti klausimai

R. G. BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka buvo laikinai sulaikytas laikotarpiu nuo 2021 m. gegužės 15 d. 23.30 val. iki 2020 m. gegužės 16 d. 12.50 val., (t. y. 1 parą), vadovaujantis BK 66 straipsniu, R. G. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į bausmę, vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant 2 MGL.

Ikiteisminio tyrimo metu R. G. buvo skirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas bei dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) (el. b. l. 115-121), naikintinos teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus. Vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini)perduotinas VĮ „Regitra“.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD diskas, esantis bylos medžiagoje, paliekamas saugoti prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

R. G. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 51 MGL dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. G. skirti 34 MGL dydžio baudą.

Į paskirtą bausmę įskaityti laikinojo sulaikymo laiką nuo 2021 m. gegužės 15 d. 23.30 val., iki 2021 m. gegužės 16 d. 12.50 val. t. y. vieną parą, vieną laikino sulaikymo parą prilyginant 2 MGL, ir R. G. paskirti galutinę bausmę – 32 MGL (1600 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, skirti R. G. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. gegužės 16 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 72 straipsniu, paskirti R. G. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir konfiskuoti automobilio „Toyota Avensis“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertę – 1260 Eur.

R. G. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės (teisės vairuoti) sustabdymą, dokumentų paėmimą - palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti. Paimtą dokumentą – vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini)perduoti VĮ „Regitra“.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD diską, esantį byloje, paliki saugoti prie bylos.

1. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalimi, baudos bausmė savanoriškai įvykdoma per 12 mėnesių laikotarpį po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo sumokant ją į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (pasirinktinai: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke), nurodant įmokos kodą 6801.

2. Konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma (1260 Eur) ne vėliau kaip per tris dienas nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos privalo būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią „Luminor Bank AS“ Lietuvos skyriuje, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB banke“, Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos banke“, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių banke“, Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banke“ Lietuvos filiale. Mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją – „Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos“, gavėjo kodą – „188659752“, įmokos kodą – „6610“, unikalų mokėjimo kodą – „e1-2138-1072/2021“. Sumokėjus įmoką tai patvirtinančius dokumentus būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo raštinės tarnautojui. Laiku nesumokėjus konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos (3 480 eurų), baudžiamasis įsakymas bus perduotas vykdyti antstoliui (BPK 342 straipsnio 4 dalies 7 punktas). Neturint galimybės iš karto sumokėti visos priteistos konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos, turi teisę kreiptis į antstolio kontorą dėl skolos mokėjimo išdėstymo bei grafiko sudarymo vykdomojoje byloje.

2. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė pagal teismo išduotą vykdomąjį raštą vykdoma priverstinai. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

3. Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu. Keisdamas baudą laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis.

4. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.