- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-01-19
- Bylos Nr.
- e2-57-837/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-04430-2016-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Arvydas Jasonas
- Atsakovas
- A. S.
- Ieškovas
- AB „Lietuvos draudimas“
- Trečiasis asmuo
- G. A. J.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui A. S., trečiajam asmeniui G. A. J. dėl turtinės žalos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo 1545,37 Eur žalą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad 2013-06-15 dėl atsakovo neatsargių veiksmų buvo užlietos draudėjai G. A. J. priklausančios gyvenamosios patalpos, esančios adresu (duomenys neskelbtini). Dėl padarytos žalos draudėjai buvo išmokėta 1545,37 Eur draudimo išmoka. Išmokėjęs draudimo išmoką ieškovas įgijo reikalavimo teisę į atsakingą už žalą asmenį, t.y. į atsakovą, kuris yra buto, adresu (duomenys neskelbtini), valdytojas.
Ieškovo atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio datą ir vietą informuotas tinkamai, gautas prašymas bylą nagrinėti ieškovo atstovui nedalyvaujant (b. l. 56).
Šalies argumentai
Atsakovas A. S. su ieškiniu sutiko. 2017-01-10 teismo posėdžio metu nurodė, kad neginčija fakto, jog jam nebūnant namie trūko jam priklausančio buto karšto vandens žarna. Prašė priteistą galutinę sumą išdėstyti mokant po 100 Eur kas mėnesį.
Tretysis asmuo G. A. J. į teismo posėdį neatvyko, atsiliepimo nepateikė, apie teismo posėdžio datą ir vietą informuota viešo paskelbimo būdu.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Iš byloje esančių dokumentų nustatyta, kad draudikas UAB „Lietuvos draudimas“ ir draudėja G. A. J. sudarė būsto draudimo sutartį (draudimo liudijimas TIA Nr. (duomenys neskelbtini) laikotarpiui nuo 2009-02-23 iki 2018-07-06 įskaitytinai (b. l. 23). Šia sutartimi buvo apdraustas butas, esantis (duomenys neskelbtini). Iš turto sugadinimo akto matyti, kad esant galiojančiai draudimo sutarčiai, 2013-06-15 buvo užlietas butas, esantis (duomenys neskelbtini), priklausantis G. A. J. Numanomas dėl įvykio atsakingas asmuo – buto, adresu (duomenys neskelbtini), savininkas (b.l. 7-8). Remiantis žalos vertinimu ir kitais nuostolių dydį patvirtinančiais dokumentais aplieto buto savininkei G. A. J. buvo išmokėta 1545,37 Eur (5394 Lt) draudimo išmoka (b.l. 9-14).
Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) (CK 6.245 str. 1 d.). Civilinė atsakomybė yra galima tik esant visoms būtinosioms jos sąlygoms: neteisėtiems veiksmams, žalai (nuostoliams), priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (nuostolių) bei privalančio atsakyti subjekto kaltei. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.1015 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudikui, atlyginusiam nukentėjusiam asmeniui šio patirtą žalą (išmokėjusiam draudimo išmoką), pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (nukentėjusiojo) ir už žalą atsakingo asmens santykius (CK 6.1015 straipsnio 2 dalis). Draudikui perėmus nukentėjusio asmens reikalavimo teisę (išmokėjus jam draudimo išmoką) ir reiškiant reikalavimą atlyginti žalą ją padariusiam asmeniui, tarp šio ir draudiko susiklosto deliktiniai teisiniai santykiai, reguliuojami bendrųjų žalos atlyginimo normų. Tai reiškia, kad žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias Lietuvos Respublikos civilinio kodekso šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus normas, pagal kurias tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, būtina nustatyti visų atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, bei kaltės, kai ją reikia įrodinėti, buvimą. Byloje dėl žalos atlyginimo ieškovas turi įrodyti žalos faktą ir dydį, neteisėtus veiksmus bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Šios teisinės aplinkybės ištiriamos teikiant įrodymus apie konkrečias faktines bylos aplinkybes.
Nagrinėjamu turto sugadinimo atveju dėl užliejimo asmens neteisėti veiksmai turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims (LR CK 6.263 str. 1 d.). Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jeigu nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Šioje byloje ieškovas pateikė įrodymus, kad apdraustas butas, esantis (duomenys neskelbtini), 2016-06-15 buvo užpiltas iš viršaus, t. y. iš A. S. valdomo buto. Iš turto sunaikinimo, sugadinimo akto bei jo priedo matyti, kad buvo aplietos koridoriaus, virtuvės ir kambario lubos ir sienos. Atsakovas neginčija žalos atsiradimo ir kaltės fakto, ginčo dėl to tarp šalių nėra. Esant minėtos aplinkybėms teismas daro išvadą, kad ieškovo draudėjo butas buvo užpiltas dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (LR CK 6.263 str. 1 d.). Buto savininkas privalo naudoti nuosavybės teisės objektą, nepažeisdamas įstatymų ir kitų asmenų teisių ir pareigų (CK 4. 37 str. 1 d.), t. y. užtikrinti ir imtis priemonių, kad iš jam nuosavybės teise priklausančio buto netekėtų vanduo į aukštu žemiau esantį butą. Kadangi draudėjos butas buvo užpiltas iš atsakovo valdomo buto, jis yra kaltas dėl žalos padarymo ir privalo atlyginti ieškovui savo veiksmais padarytą žalą ( CK 6.266 straipsnio 1 dalis).
Žalą, padarytą asmens turtui, privalo atlyginti atsakingas asmuo (CK 251 str. 1 d.). Įstatymas nustato visiško nuostolių atlyginimo principą, kuris išreiškia civilinės atsakomybės kompensavimo funkcijos esmę. Juo siekiama kompensuoti tuos turtinius praradimus, kuriuos patyrė nukentėjęs asmuo. Žala turi būti atlyginama visiškai (CK 6.251 str. 1 d.), todėl žalą būtina tiksliai nustatyti ir įvertinti, kad nukentėjusiam asmeniui būtų atlyginta tiek, kiek jis iš tikrųjų prarado. Kai žala padaroma asmens turto sugadinimu, sunaikinimu, teisingas žalos atlyginimas reiškia, kad turi būti nustatyta nukentėjusio asmens patirtų materialinių netekimų piniginė išraiška – prarasto turto vertė ir šie netekimai kompensuojami. Pagrindas prievolei dėl žalos atlyginimo atsirasti yra žalos padarymo faktas, todėl turto sunaikinimo ar sugadinimo atveju žalą patyręs asmuo turi teisę reikalauti žalos atlyginimo nepriklausomai nuo to, ar yra turėjęs realių turto atstatymo išlaidų. Žalos dydį turi įrodyti ieškovas. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas (CK 6.249 str. 1 d.).
CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d. numato 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Todėl ieškovo reikalavimas jas priteisti yra pagrįstas įstatymu. Civilinė byla iškelta 2016-06-16, todėl nuo minėtos dienos iš atsakovo priteistinos 5 procentų metinės palūkanos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Ieškinį patenkinus, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui. Bylinėjimosi išlaidas byloje sudaro ieškovo sumokėtas 35 Eur žyminis mokestis, 95,17 Eur teisinės pagalbos išlaidos bei 7,20 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei (b. l. 1, 28, 29, 58) (LR CPK 79, 88, 93, 98 str.).
Atsakovas prašė priteistos skolos mokėjimą išdėstyti dalimis po 100 Eur. LR CPK 284 str. numato, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Išdėstant sprendimo vykdymą kiekvienu atveju nukenčia kreditoriaus interesai, todėl sprendimo įvykdymo išdėstymas galimas tik išimtinais atvejais. Atsakovas savo prašymą išdėstyti skolos mokėjimą motyvuoja sunkia finansine padėtimi. Ieškovas prieštaravimų dėl skolos išdėstymo neišreiškė. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad A. S. dirba (duomenys neskelbtini) jo darbo užmokestis yra apie 290 Eur (b. l. 38). Įvertintina ir tai, kad atsakovas geranoriškai siekia atsiskaityti su ieškovu ir sumokėti žalą, žalos padarymo fakto neginčija, o atsakovas prieštaravimų dėl žalos priteisimo ir išdėstymo neišreiškė. Remiantis nurodytomis aplinkybėmis bei atsižvelgiant į byloje pateiktus atsakovo materialinę padėtį pagrindžiančius įrodymus, teismas mano, kad išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas ir nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas ar pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, teisėti lūkesčiai. Esant išdėstytoms aplinkybėms, atsakovo prašymas tenkintinas iš dalies, priteistos mokėjimas išdėstytinas lygiomis dalimis 12 mėnesių.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti.
Priteisti iš A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1545,37 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus keturiasdešimt penkis eurus, 37 ct) turtinę žalą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 1545,37 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016-06-16) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 95,17 Eur (devyniasdešimt penkis eurus, 17 ct) teisinės pagalbos išlaidų bei 35 Eur (trisdešimt penkis eurus) žyminį mokestį – ieškovui AB „Lietuvos draudimas“, įmonės kodas 110051834.
Priteisti iš A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 7,20 Eur (septynis eurus, 20 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidas į valstybės biudžetą, pinigus sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos FM, įmonės kodas 188659752, atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) banke ,,Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.
Prašymą dėl skolos išdėstymo patenkinti iš dalies ir 1545,37 Eur žalos, 5 % dydžio metinių palūkanų už priteistą 1545,37 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016-06-16) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 95,17 Eur teisinės pagalbos išlaidų bei 35 Eur žyminio mokesčio mokėjimą išdėstyti 12 (dvylikai) mėnesių, kas mėnesį mokant lygiomis dalimis.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant Panevėžio miesto apylinkės teisme.