- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-10-05
- Bylos Nr.
- P-39-93-06
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Algirdas Taminskas (pirm.), Stasys Gudynas (pran.), Nijolė Piškinaitė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Naigeda“
- Atsakovas
- Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinei mokesčių inspekcijai
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai
- Kategorijos
- 66.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gudyno (pranešėjas), Nijolės Piškinaitės ir Algirdo Taminsko (kolegijos pirmininkas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Naigeda“ prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A11-1880-05 pagal atsakovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. rugsėjo 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo UAB ,,Naigeda“ skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I
Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Juridinių asmenų audito skyrius, patikrinęs UAB „Naigeda“ mokesčių ir kitų įstatymų numatytų įmokų į valstybės biudžetą apskaičiavimo ir sumokėjimo teisingumą nuo 1994 m. rugpjūčio 8 d. iki 1998 m. sausio 1 d., papildomai priskaičiavo 1 448 309 Lt pelno mokesčio bei 2 896 618 Lt šio mokesčio baudos. Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija 1999 m. sausio 18 d. sprendimu Nr. 17-04-1108 patvirtino 1998 m. lapkričio 27 d. patikrinimo akto Nr. 07-01-1720 nurodymus. Valstybinė mokesčių inspekcija 2005 m. gegužės 16 d. sprendimu Nr. 69-134 patvirtino Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcijos sprendimo dalį dėl 1 448 039 Lt juridinių asmenų pelno mokesčio, o sprendimo dalį dėl 2 896 618 Lt šio mokesčio baudos pakeitė ir baudą sumažino iki 434 493 Lt.
II.
Pareiškėjas kreipėsi į apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos 2005 m. gegužės 16 d. sprendimą Nr. 69-134 ir Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 1999 m. sausio 18 d. sprendimo Nr. 17-04-1108 dalį, kuria patvirtinta Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 1998 m. lapkričio 27 d. patikrinimo akto Nr. 07-01-1720 dalis ir nurodyta sumokėti 1 448 309 Lt juridinių asmenų pelno mokesčio bei 2 896 618 Lt šio mokesčio baudos. Taip pat prašė priteisti teismo išlaidas.
Pareiškėjas nurodė, kad mokesčių administratoriaus sprendimas yra grindžiamas išvada, kad nesant dokumentų, jog bendrovė už pastatus sumokėjo 5 000 000 Lt, šios vertės pastatai pagrįstai priskirti bendrovės 1994 m. nerealizacinėms pajamoms. Pareiškėjo nuomone, ši centrinio mokesčio administratoriaus išvada yra nepagrįsta. Teigė, jog patikrinimo metu nustatyta, kad bendrovė pagal 1994 m. lapkričio 22 d. pirkimo – pardavimo sutartį už 5 000 000 Lt iš komercinio banko „Ekspres“ įsigijo pastatus (duomenys neskelbiami). Sutarties 2 punkte nurodyta, kad bendrovė sumokėjo bankui 5 000 000 Lt prieš sudarant sutartį. Sutartis yra patvirtinta notaro. Pareiškėjas pabrėžė, kad teiginys, jog nėra jokio dokumento apie 5 000 000 Lt sumokėjimą, prieštarauja faktinėms aplinkybėms. Pažymėjo, kad centrinis mokesčio administratorius neatsižvelgė į tai, kad minėta pirkimo – pardavimo sutartis šalių dar kartą buvo patvirtinta 1997 m. liepos 18 d. taikos sutartimi, t. y. patvirtintas ir sutarties 2 punkte nurodytas atsiskaitymo pagal sutartį faktas. Šis faktas taip pat buvo patvirtintas ir raštišku banko patvirtinimu, kad bankas bendrovei neturi jokių pretenzijų. Nurodė, jog minėta suma buvo surinkta kaip akcininkų įnašai. Šis faktas buvo nustatytas ir baudžiamojoje byloje. Pareiškėjas teigė, kad akcininkų įnašai nėra priskiriami bendrovės nerealizacinėms pajamoms.
Atsiliepimas
Atsakovas Valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepime į pareiškėjo UAB ,,Naigeda“ skundą prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovas nurodė, kad patikrinimo metu buvo nustatyta, jog pareiškėjas pagal 1994 m. lapkričio 22 d. pirkimo – pardavimo sutartį už 5 000 000 Lt iš komercinio banko „Ekspres“ įsigijo pastatus (duomenys neskelbiami).. Šie pastatai 1994 m. lapkričio 23 d. Klaipėdos teritoriniame valstybiniame inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biure buvo įregistruoti bendrovės vardu. Minėtos sutarties 2 punkte nurodyta, kad bendrovė sumokėjo bankui 5 000 000 Lt prieš sudarant sutartį, tačiau patikrinimo metu nustatyta, kad bendrovės apskaitoje ši suma neužpajamuota, apmokėjimas bankui neatvaizduotas. Atsakovas pažymėjo, jog Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo 4 straipsnis numatė, kad visos ūkinės finansinės operacijos turi būti pagrįstos dokumentais. Įstatymo 9 straipsnis numatė, jog dokumentai yra įrašų apie ūkines operacijas į apskaitos registrus pagrindas. Šiuo atveju nėra jokių dokumentų apie tai, kad į bendrovės kasą buvo padėti 5 000 000 Lt, taip pat kad bendrovė šią sumą sumokėjo bankui už perkamus pastatus. Baudžiamojoje byloje Nr. 09 – 2 – 053 – 94 ikiteisminis tyrimas nutrauktas 2005 m. kovo 7 d. nutarimu vadovaujantis Baudžiamojo proceso kodekso (BPK) 212 straipsnio l punktu, 3 straipsnio l dalies 2 punktu ir Baudžiamojo kodekso (BK) 95 straipsnio l dalies l punktu (suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminams). Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo 3 straipsnis numatė, kad nerealizacines pajamas sudaro gaunamos ekonominės sankcijos ir kitos su produkcijos gamyba, realizavimu bei paslaugų teikimu nesusijusios pajamos, įskaitant pajamas, gautas už išnuomotą, investuotą turtą. Atsakovas nurodė, kad todėl nesant dokumentų, jog bendrovė už minėtus pastatus sumokėjo 5 000 000 Lt, šios vertės pastatai pagrįstai priskirti bendrovės 1994 m. nerealizacinėms pajamoms.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepime į pareiškėjo UAB ,,Naigeda“ skundą prašė skundo nepatenkinti. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad sutinka su atsakovo atsiliepimo į skundą argumentais.
III.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2005 m. rugsėjo 19 d. sprendimu pareiškėjo UAB ,,Naigeda“ skundą patenkino. Teismas panaikino Valstybinės mokesčių inspekcijos 2005 m. gegužės 16 d. sprendimą Nr. 69-134 ir Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 1999 m. sausio 18 d. sprendimo Nr. 17-04-1108 dalį, kuria patvirtinta Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 1998 m. lapkričio 27 d. patikrinimo akto Nr. 07-01-1720 dalis ir nurodyta sumokėti 1 448 309 Lt juridinių asmenų pelno mokesčio ir 2 896 618 Lt šio mokesčio baudos.
Teismas, įvertinęs įrodymus, nustatė, kad 1994 m. lapkričio 22 d. pareiškėjas pirkimo – pardavimo sutartimi už 5 000 000 Lt įsigijo pastatus (duomenys neskelbiami).. Šie pastatai bendrovės vardu įregistruoti Klaipėdos teritoriniame valstybiniame inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biure. Pastatai įtraukti į bendrovės balansą, atsispindi bendrovės įstatiniame kapitale. Ginčo dėl šių pastatų priklausomybės, pirkimo – pardavimo sutarties realumo ar galiojimo, taip pat pinigų sumokėjimo nėra. Teismo nuomone, vien tik tai, kad pinigus sumokėjo UAB ,,Naigeda“ steigėjai ir akcininkai tiesiogiai iš savo įnašų, prieš tai nepadėję pinigų į bendrovės sąskaitą, nėra pagrindas laikyti, jog pareiškėjo už 5 000 000 Lt įsigyti pastatai turi būti priskirti 1994 m. nerealizacinėms pajamoms. Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo 3 straipsnis (1994 m. vasario 17 d. įstatymo Nr. I – 395 redakcija) numatė, kad nerealizacines pajamas sudaro gaunamos ekonominės sankcijos ir kitos su produkcijos gamyba, realizavimu bei paslaugų teikimu nesusijusios pajamos, įskaitant pajamas, gautas už išnuomotą, investuotą turtą. Teismas padarė išvadą, jog atsakovas ginčijamu sprendimu nepagrįstai nusprendė pareiškėjo įsigytus pastatus laikyti nerealizacinėmis pajamomis, todėl sprendimas naikintinas.
IV.
Atsakovas Valstybinė mokesčių inspekcija apeliaciniame skunde prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. rugsėjo 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo UAB ,,Naigeda“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsakovas nurodė tuos pačius argumentus kaip ir atsiliepime į pareiškėjo skundą. Be to, pažymėjo, jog nesutinka su teismo išvada, kad vien tik tai, jog pinigus sumokėjo UAB ,,Naigeda“ steigėjai ir akcininkai tiesiogiai iš savo įnašų, prieš tai nepadėję pinigų į bendrovės sąskaitą, nėra pagrindas laikyti, jog pareiškėjo už 5 000 000 Lt įsigyti pastatai turi būti priskirti 1994 m. nerealizacinėms pajamoms. Pabrėžė, kad nustatyta, jog pareiškėjas įsigijo 5 000 000 Lt vertės turtą – pastatus, tačiau nėra jokių įrodymų, kad bendrovė šią sumą sumokėjo pardavėjui, t. y. patyrė sąnaudas. Tai, kad paminėtą sumą galbūt sumokėjo kitas subjektas, nereikšminga apmokestinant pareiškėją.
Pareiškėjas UAB ,,Naigeda“ atsiliepime į atsakovo Valstybinės mokesčių inspekcijos apeliacinį skundą prašė Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. rugsėjo 19 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nurodė, kad teismas pilnai, visapusiškai ir objektyviai ištyrė bylos įrodymus bei tinkamai konstatavo turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Teismas padarė teisėtą ir pagrįstą išvadą, jog nėra pagrindo į bendrovės balansą įtrauktus bei bendrovės įstatinį kapitalą sudarančius pastatus pripažinti nerealizacinėmis pajamomis pagal Pelno mokesčio įstatymo 3 straipsnį. Teigia, kad skundžiamo sprendimo išvados atitinka 2004 m. balandžio 13 d. Mokesčių administravimo įstatymo 10 straipsnyje įtvirtintą principą, pagal kurį mokesčių teisiniuose santykiuose viršenybė teikiama šių santykių dalyvių veiklos turiniui, o ne jos formaliai išraiškai. Pareiškėjas pažymi, kad apeliaciniame skunde neginčijamas teismo atliktas įrodymų tyrimas ir vertinimas bei sprendimo motyvai, o tik pakartojami ginčijamų mokesčių administratorių sprendimų teiginiai.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepime į atsakovo Valstybinės mokesčių inspekcijos apeliacinį skundą (b. l. 178) prašo apeliacinį skundą patenkinti. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad sutinka su atsakovo apeliaciniu skundu.
V.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2005 m. gruodžio 28 d. sprendimu Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. rugsėjo 19 d. sprendimą panaikino, o pareiškėjo skundą atmetė.
Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamas mokestinis ginčas kilo dėl 1994 m. lapkričio 22 d. pastatų pirkimo – pardavimo sutarties mokestinės reikšmės. Pagal šią sutartį pareiškėjas už 5000000 Lt įsigijo iš komercinio banko „Ekspres“ pastatus, kurie 1994 m. lapkričio 23 d. buvo įregistruoti pareiškėjo vardu ir kurių įsigijimo vertė tapo pagrindu 1997 m. spalio 27 d. padidinti pareiškėjo įstatinį kapitalą nuo (anksčiau buvusių) 10 000 Lt iki 5 000 000 Lt.
Aiškindamas nurodytos pirkimo - pardavimo sutarties mokestinę reikšmę teismas nurodė, kad, pagal bylos duomenis, joje nurodyti pastatai nebuvo atvaizduoti (įforminti) pareiškėjo 1994 m. buhalterinėje apskaitoje, kaip reikalavo tuo metu galiojęs Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymas (4 str. 3 d., 9 str.). Tačiau sutarties sudarymas ir patvirtinimas notarine tvarka bei jos įregistravimas teritoriniame valstybiniame inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biure yra pakankami teisiniai pagrindai konstatuoti joje nurodytų pastatų pareiškėjo įsigijimo faktą 1994 mokestiniais metais. Toks konstatavimas yra leidžiamas taikant Mokesčių administravimo įstatymo 10 straipsnyje įtvirtintą turinio viršenybės prieš formą principą, kadangi pastatai buvo perleisti pareiškėjui laikantis įstatymų nustatytų tokio pobūdžio sandoriams sudaryti reikalavimų ir pats pastatų įsigijimo faktas nekelia jokių teisiškai pagrįstų abejonių.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nurodė, kad konstatavus aukščiau nurodytą faktą aiškintinos aplinkybės, ar šie pastatai buvo pareiškėjo įsigyti jam (kaip ūkio subjektui) panaudojant atitinkamas sąnaudas, t. y. už pareiškėjo nuosavas lėšas, ar kitokiu būdu, kuris tuo metu galiojusio Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo 3 straipsnio taikymo prasme būtų pagrindas priskirti šiuos pastatus nerealizacinių pajamų kategorijai. Nurodytos aplinkybės, kaip ir visos administracinei bylai reikšmingos aplinkybės, aiškintinos (nustatytinos) įvertinant byloje esančius įrodymus pagal taisykles, nustatytas Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ABTĮ) 57 straipsnio 6 dalyje.
Minėtos pirkimo – pardavimo sutarties 2 punkte nurodyta, kad pastatų įsigijimo kaina (5000000 Lt) pareiškėjo buvo sumokėta prieš sudarant šią sutartį (b. l. 19-20). Teismas pažymėjo, kad tokia nuoroda (pačioje sutartyje neužfiksavus konkrečių atsiskaitymo dokumentų) notaro pateikiama iš sutarties šalių žodžių, t. y. sutarties šalims pareiškus apie išankstinį atsiskaitymo faktą toks pareiškimas notaro turi (turėjo) būti nurodomas sutartyje be specialaus šios aplinkybės atitikimo realybei patikrinimo. Pastatų įsigijimo faktas bei šio įsigijimo finansinė pusė, pažeidžiant Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 3 dalies bei 9 straipsnio reikalavimus, pareiškėjo nebuvo atvaizduoti (įforminti) 1994 m. buhalterinėje apskaitoje. Todėl vien nuoroda pirkimo – pardavimo sutartyje apie pinigų sumokėjimą mokestinių santykių vertinimo prasme negali būti laikoma pakankamu pagrindu konstatuoti pinigų sumokėjimo (sąnaudų turėjimo) faktą. Šis faktas turi būti aiškinamas (nustatomas) įvertinant įrodymų visumą. Teismas pažymėjo, kad tai iš esmės atitinka ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo plenarinės sesijos praktiką, suformuluotą 2003 m. gruodžio 15 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-11-648/2003 (Administracinių teismų praktika, Nr. 4, 135 psl.). Taip pat teismas nurodė, kad tokį vertinimą yra būtina atlikti ir taikant aukščiau paminėtą turinio viršenybės prieš formą principą, kuris įpareigoja nustatyti tikrąsias mokestinių santykių turinį atskleidžiančias aplinkybes. Kaip taip pat pažymėta aukščiau, nurodytos aplinkybės aiškintinos (nustatytinos) įvertinant byloje esančius įrodymus pagal ABTĮ 57 straipsnyje nustatytas įrodymų įvertinimo taisykles.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas konstatavo, kad nei pačioje administracinėje byloje, nei pridėtoje baudžiamojoje byloje nėra jokių pirminių rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad už nurodytus pastatus buvo mokama pareiškėjo lėšomis. Byloje taip pat nėra patikimų įrodymų, patvirtinančių, kad už šiuos pastatus sumokėjo pareiškėjo akcininkai didinant pareiškėjo įstatinį kapitalą. Pastaruoju klausimu baudžiamojoje byloje esantys įrodymai (kai kurių pareiškėjo steigėjų parodymai) nėra nuoseklūs, prieštaringi, neatitinka tuometinių duomenų apie pareiškėjo įstatinį kapitalą ir jo sudėtį, todėl negali būti pripažinti patikimais ir pakankamais įrodymais daryti vienokią ar kitokią išvadą. Todėl teismas konstatavo, kad aplinkybė, jog pareiškėjas (kaip ūkio subjektas) nurodytiems pastatams įsigyti panaudojo savo lėšas, negali būti laikoma įrodyta. Teismas padarė išvadą, kad nurodyti pastatai mokesčio administratoriaus buvo pagrįstai priskirti pareiškėjo nerealizacinėms pajamoms.
Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė materialinės teisės normas, neteisingai nustatė bylai reikšmingas aplinkybes, įvertino byloje esančius įrodymus, todėl priimto sprendimo nepripažino pagrįstu ir panaikino (ABTĮ 86 str., 143 str.). Teismas pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą (ABTĮ 88 str. 1 p.).
VI.
Pareiškėjas UAB „Naigeda“ kreipėsi teismą prašydamas atnaujinti procesą Vyriausiojo administracinio teismo byloje Nr. A11-1880-05. Pareiškėjas skundą grindžia šiais argumentais:
1. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas padarė esminių materialinės teisės pažeidimų, jas taikant, ir tai turėjo esminės įtakos priimant sprendimą. Nagrinėdamas bylą teismas faktines aplinkybes aiškino neįvertinęs įrodymų visumos.
2. Teismas esmingai pažeidė Mokesčių administravimo įstatyme įtvirtintą turinio viršenybės prieš formą principą (10 str., 6 str.). Teismas, pripažindamas pareiškėjo įgytus pastatus nerealizacinėmis pajamomis, rėmėsi vien formalia vertinamų teisinių santykių išraiška, t. y. tuo, jog pastatų įsigijimo faktas bei šio įsigijimo finansinė pusė, pažeidžiant Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 3 dalies bei 9 straipsnio reikalavimus, pareiškėjo nebuvo atvaizduoti 1994 m. buhalterinėje apskaitoje. Pareiškėjo nuomone, esminis dokumentas, kurio pagrindu daromi įrašai buhalterinės apskaitos dokumentuose yra sutartis. Tuo tarpu buhalteriniai apskaitos dokumentai tik atvaizduoja tam tikrus vykusius faktus, tačiau pačių faktų nesukuria. Nesukurdami teisinių santykių, šie dokumentai taip pat negali ir panaikinti teisinių santykio pasekmių ar būti teisinio santykio sukūrimo ar panaikinimo įrodymu. 1994 m. lapkričio 22 d. pastatų pirkimo - pardavimo sutartis yra patvirtinta notaro. Notariškai patvirtinta sutartis, numatanti taip pat ir atsiskaitymo sąlygas bei patvirtinanti pinigų sumokėjimo faktą (sutarties 2 punktas) yra galiojantis ir oficialus dokumentas, kuris pilnai atitinka Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatyme apibrėžtą dokumento sąvoką. Todėl teismo teiginys, jog nėra jokių pirminių rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad už nurodytus pastatus buvo mokama pareiškėjo lėšomis, prieštarauja faktinėms aplinkybėms ir yra klaidingas. Teismas neatsižvelgė į tai, kad faktai apie pinigų sumokėjimą nėra paneigti.
3. Teismas nepagrįstai vertino ir pinigų sumokėjimo faktą remdamasis vien nuoroda pirkimo - pardavimo sutartyje apie pinigų sumokėjimą, pažymėdamas, kad tokia nuoroda mokestinių santykių vertinimo prasme negali būti laikoma pakankamu pagrindu konstatuoti pinigų sumokėjimo (sąnaudų turėjimo) faktą.
4. Teismas netinkamai taikė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo plenarinės sesijos suformuotą praktiką 2003 m. gruodžio 15 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-11-648/2003, 1999 m. spalio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. 3A-17/1999, 2005 m. sausio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-36-05.
5. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pažeidė Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo 3 straipsnį nurodydamas, kad pareiškėjo įgyti pastatai mokesčio administratoriaus buvo pagrįstai priskirti pareiškėjo nerealizacinėms pajamoms. Notariškai patvirtinta sutartis, numatanti taip pat ir atsiskaitymo sąlygas bei patvirtinanti pinigų sumokėjimo faktą yra galiojantis ir oficialus dokumentas. Nei viena iš notarinės sutarties sąlygų, tarp jų ir 2 punkte nurodyta sąlyga, nėra pripažintos negaliojančiomis. Teismui padarius tokią išvadą apie esminę jos sąlygą, sutartis tampa niekine.
6. Piniginės lėšos, kurios buvo panaudotos pastatų pirkimui, yra gautos iš akcininkų kaip akcininkų įnašai įstatinio kapitalo padidinimui suformuoti. Tai patvirtina toliau nurodyti faktai. Bendrovės įstatinis kapitalas padidintas ir įregistruotas įstatymo nustatyta tvarka. Vilniaus miesto savivaldybė prieš įregistruodama padidintą įstatinį kapitalą patikrino įstatinio kapitalo padidinimo teisėtumą, įregistravo padidintą įstatinį kapitalą kaip teisėtą ir neginčijo teisėto įstatinio kapitalo padidinimo fakto. Bendrovės akcininkai neturėjo ir neturi bendrovei pretenzijų dėl įstatinio kapitalo padidinimo.
7. Teismas neįvertino, kad mokesčių administratoriaus sprendime apskaičiuotas juridinių asmenų pelno mokesčio dydis prieštarauja protingumo principui ir yra nerealus - bendrovės pajamos per paskutinius dešimt metų neviršijo mokesčių administratoriaus apskaičiuoto juridinių asmenų pelno mokesčio sumos.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
VII.
Procesą atnaujinti atsisakoma.
Bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, procesas gali būti atnaujinamas tik Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir Administracinių bylų teisenos įstatymas, ABTĮ) 153 straipsnio 2 dalyje nustatytais pagrindais. Pareiškėjo nuomone, procesas byloje atnaujintinas pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 153 straipsnio 2 dalies 10 punktą. Šiuo pagrindu procesas gali būti atnaujinamas, jeigu pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad padarytas esminis materialinės teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą, nutarimą ar nutartį (ABTĮ 153 str. 2 d. 10 p.).
Mokesčių administravimo įstatymo 6 ir 10 straipsniai, kuriais remiasi pareiškėjas prašydamas atnaujinti procesą, apibrėžia turinio viršenybės prieš formą principo taikymą mokestiniuose santykiuose. Šis principas reiškia, kad mokesčių teisiniuose santykiuose viršenybė teikiama šių santykių dalyvių veiklos turiniui, o ne jos formaliai išraiškai. Iš esmės pareiškėjas nepritaria apeliacinės instancijos teismo motyvams įvertinant 1994 m. lapkričio 22 d. pastatų pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią pareiškėjas už 5000000 Lt įsigijo iš komercinio banko „Ekspres“ pastatus. Tačiau akivaizdu, kad formali yra ne teismo, bet pareiškėjo nuostata, kad minėta pirkimo-pardavimo sutartis yra pagrindas įvertinti įvykusį sandorį kaip įrodantį pirkimo - pardavimo sutartyje apie pinigų sumokėjimą. Teismas pagrįstai ir teisėtai konstatavo, kad ši sutartis mokestinių santykių vertinimo prasme negali būti laikoma pakankamu pagrindu konstatuoti pinigų sumokėjimo (sąnaudų turėjimo) faktą. Teismas pagrįstai, vadovaudamasis turinio viršenybės prieš formą principu, konstatavo, kad šis faktas turi būti aiškinamas įvertinant įrodymų visumą.
Atsižvelgiant į nurodytus motyvus darytina išvada, kad apeliacinės instancijos teismas nepažeidė ir Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo 3 straipsnio. Šios teisės normos taikymo ydingumo pareiškėjas neįrodė. Pareiškėjo įgyti pastatai mokesčio administratoriaus buvo pagrįstai priskirti pareiškėjo nerealizacinėms pajamoms.
Priešingai nei teigia pareiškėjas, apeliacinės instancijos teismas nepakeitė buhalterinių dokumentų paskirties. Teismas rėmėsi įrodymų visuma ir pagrįstai konstatavo, kad neįrodyta, jog pareiškėjas aptariamiems pastatams įsigyti panaudojo savo lėšas.
Apeliacinės instancijos teismas tinkamai rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo plenarinės sesijos suformuota praktika 2003 m. gruodžio 15 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-11-648/2003 (Administracinių teismų praktika, Nr. 4, 135 psl.). Pareiškėjas nepateikė pagrįstų argumentų, įrodančių jo pozicijos teisingumą.
Priešingai nei teigia pareiškėjas, teismo motyvai, kad nėra duomenų apie atsiskaitymą pagal 1994 m. lapkričio 22 d. pastatų pirkimo – pardavimo sutartį, nedaro šios sutarties niekine. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjo mokestinę minėtos sutarties reikšmę, o ne jos teisėtumo klausimą.
Pareiškėjo nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, jog mokesčių administratorius negali neatsižvelgti į galiojančią sutartį, nepaneigia apeliacinės instancijos teismo motyvų dėl 1994 m. lapkričio 22 d. pastatų pirkimo – pardavimo sutarties mokestinės reikšmės.
Pareiškėjo motyvai, kad teismas neatsižvelgė į savo ankstesnėse bylose suformuotą praktiką, nėra pagrįsti.
Dėl kitų pareiškėjo argumentų, susijusių su pareiškėjo skirtingu įrodymų vertinimu, pažymėtina, kad jie negali būti laikomi pagrindu atnaujinti procesą byloje. Tokia išvada darytina remiantis ABTĮ 153 straipsnio 2 dalimi, kurioje skirtingas įrodymų vertinimas nėra laikomas proceso atnaujinimo pagrindu.
Pareiškėjas neįrodė, kaip to reikalauja ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punktas, kad padarytas esminis materialinės teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą. Kitokių proceso atnaujinimo pagrindų pareiškėjas nenurodė. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pareiškėjo prašymas netenkintinas, todėl procesą administracinėje byloje atsisakytina atnaujinti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsisakyti atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A11-1880-05 pagal pareiškėjo UAB ,,Naigeda“ skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo.
Nutartis neskundžiama.