- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-09-18
- Bylos Nr.
- 1S-272-202/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-60513-2016-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Violeta Ražinskaitė, Valdimaras Bavėjanas (pran.), Laima Garnelienė
- Kaltinamasis
- A. S.
- Kategorijos
- 2.1.16.1.2.1.1Kai yra pagrįstas manymas, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo (BPK 122 str. 1 p., 2 d. ir kt. str.)
- 2.1.16.2.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.1.16.1.2.1.3Kai yra pagrįstas manymas, kad kaltinamasis darys BPK 122 str. 4 dalyje nurodytus nusikaltimus (BPK 122 str. 3 p., 4 d. ir kt. str.)
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Valdimaro Bavėjano, Laimos Garnelienės, Violetos Ražinskaitės,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo A. S. skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 29 d. nutarties, kuria kaltinamajam A. S. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2017 m. rugsėjo 2 d.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Panevėžio apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje A. S. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 129 straipsnio 1 dalį kaltinamas tuo, kad jis tyčia nužudė žmogų, t. y. 2016 m. gruodžio 29 d., apie 3 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tai turėjo įtakos nusikalstamai veikai padaryti, dėl asmeninių nesutarimų ir pykčio, tyčia suduodamas R. R. ne mažiau kaip 11 smūgių rankomis ir kojomis į galvos sritį bei kitas kūno vietas, tokiu būdu padarydamas nukentėjusiajam muštines žaizdas kaktoje, odos nubrozdinimus ir poodines kraujosruvas kojose, kraujo išsiliejimą po kietuoju abiejų galvos smegenų pusrutulių dangalu, galvos smegenų sumušimą, kairės akiduobės lūžį, kairio žandinio ančio sienelių lūžį, kairio skruostikaulio lūžį, kairės pusės 5-6-7-8 ir dešinės pusės 9-10-11-12 šonkaulių lūžius, abiejų plaučių sumušimus, kraujo išsiliejimą į krūtinplėvės ertmes, kairio plaučio plyšimą, todėl įvykus trauminiam kraujo išsiliejimui po kietuoju galvos smegenų dangalu, R. R. 2017 m. vasario 25 d., (duomenys neskelbtini) ligoninėje, mirė.A. S. 2016 m. gruodžio 29 d. laikinai sulaikytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka. A. S. 2016 m. gruodžio 30 d. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartimi A. S. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 3 mėnesiams.Panevėžio apygardos teismas 2017 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi suimtajam A. S. pratęsė kardomosios priemonės – suėmimo terminą 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2017 m. rugsėjo 2 d., nes konstatavo, kad nėra išnykę BPK 122 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose įtvirtinti kardomosios priemonės – suėmimo pratęsimo pagrindai, o švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus pasiekti BPK 119 straipsnyje nustatyti tikslai.Kaltinamasis A. S. skunde, nesutikdamas su Panevėžio apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi, prašo paleisti jį į laisvę.Suimtasis mano, kad jam kardomoji priemonė – suėmimas paskirta neteisėtai, nes jis jokio nusikaltimo nepadarė. Anot kaltinamojo, jis jau net pusę metų laikomas suimtas be jokio pagrindo. Kaltinamojo įsitikinimu, suėmimas pripažintinas neteisėtu dar ir todėl, kad jau antrą kartą ta pati prokurorė jam skyrė šią kardomąją priemonę. Pasak kaltinamojo, tokia teisinė situacija negalima, nes prieštarauja galiojančiam teisiniam reguliavimui. Dar daugiau, kaltinamojo manymu, kardomoji priemonė – suėmimas jam vis skiriama vadovaujantis tais pačiais motyvais, pagal prokurorės turimą „šabloną“.Suimtasis taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad jis būdamas laisvėje, laikėsi jam paskirtos švelnesnės kardomosios priemonės – įpareigojimo periodiškai registruotis policijos įstaigoje sąlygų, naujų nusikaltimų nepadarė. A. S. pažada netrukdyti procesui, nedaryti poveikio liudytojams.Teismo posėdyje dalyvavęs prokuroras prašė kaltinamojo A. S. skundą atmesti.Kaltinamojo A. S. skundas netenkintinas.Panevėžio apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 29 d. nutartis teisėta ir pagrįsta. Pirmosios instancijos teismas, pratęsdamas A. S. kardomosios priemonės – suėmimo terminą 3 mėnesiams, tinkamai įvertino visas teisiškai reikšmingas aplinkybes tokios rūšies kardomajai priemonei pratęsti, tinkamai taikė BPK 119, 121, 122 ir 127 straipsnių nuostatas.Žemesnės instancijos teismas nutartyje teisingai konstatavo, kad baudžiamosios bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų, suteikiančių pagrindą pagrįstai manyti, jog A. S. galbūt padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, nes šią teismo išvadą pagrindžia bylos duomenys: liudytojų M. K., A. M. ir kt. parodymai, parodymų patikrinimo vietoje protokoluose esantys duomenys, specialistų išvados ir kita bylos medžiaga (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Skunde suimtasis neigia savo kaltę dėl jam inkriminuotos veikos. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant suėmimo taikymo (termino pratęsimo) klausimą suimtojo kaltės klausimas nesprendžiamas. Nurodyti duomenys vertinami tik tiek, kiek jie susiję su suėmimo pagrindų ir sąlygų nustatymu, tačiau jie nevertinami ir neanalizuojami BPK 20 straipsnio taikymo prasme. Paskiriant suėmimą ar pratęsiant jo terminą nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Apygardos teismas teisingai įvertino nurodytus duomenis, laikėsi BPK 121 straipsnio 2 dalies reikalavimų.Pirmosios instancijos teismas padarė įrodymais pagrįstą išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra išnykę BPK 122 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose įtvirtinti kardomosios priemonės – suėmimo pratęsimo pagrindai. Pagal formuojamą teismų praktiką nusikaltimo sunkumas ir sankcijoje nustatyta griežta laisvės atėmimo bausmė pripažintina ta aplinkybe, kuria remiantis galima daryti išvadą, jog asmuo bėgs (slėpsis) nuo teismo. Šios aplinkybės iš esmės pakanka tam, kad asmeniui būtų skirtas arba pratęstas suėmimas vadovaujantis BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktu. Kita vertus, be abejonės, įtarimas labai sunkių nusikaltimų padarymu bei gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga neribotą laiką taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, ypatingai tuo atveju, kai kitos aplinkybės neduoda pagrindo manyti, jog kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo. Tačiau tokių aplinkybių konkrečiu atveju teisėjų kolegija nenustatė. Suimtam A. S. inkriminuojamas nusikaltimas, nustatytas BK 129 straipsnio 1 dalyje, priskiriamas prie labai sunkių nusikalstamų veikų žmogaus gyvybei (BK 11 straipsnio 6 dalis), už kurio padarymą įstatymų leidėjas yra nustatęs tik su laisvės atėmimu susijusią itin griežtą, nuo 7 iki 15 metų, laisvės atėmimo bausmę. Be to, byloje yra duomenų ir apie tai, kad A. S. teistas net 7 kartus, įskaitant ir už žmogaus gyvybės atėmimą, yra pripažintas pavojingu recidyvistu, ne kartą baustas administracine tvarka, būdamas laisvėje nevengė vartoti alkoholio, veiką, dėl kurios jam šioje byloje pareikšti įtarimai, taip pat padarė galbūt apsvaigęs nuo alkoholio. Taigi tokios aplinkybės itin neigiamai apibūdina suimtojo asmenybę, rodo, kad jis yra linkęs nusikalsti, nepaisyti visuomenėje nustatytų elgesio ir moralės normų. Apygardos teismas teisingai įvertino ir suimtojo socialinius bei šeiminius ryšius.Iki suėmimo A. S. nedirbo, nors yra darbingo amžiaus, neturi pastovios gyvenamosios vietos, nevedęs, neturi išlaikytinių. Tokios aplinkybės patvirtina, kad A. S. neturi ir nekuria tamprių ryšių nei su visuomene, nei su šeima.Todėl konstatuotina, kad žemesnės instancijos teismas tinkamai taikė BPK 121 straipsnio 4 dalį, 122 straipsnio 2 ir 8 dalių nuostatas, teisingai įvertino bylos aplinkybes, šios aplinkybės leido teismui prieiti prie išvados, jog suimtasis, siekdamas išvengti griežtos baudžiamosios atsakomybės, gali bėgti (slėptis) nuo teismo.Teisėjų kolegija taip pat sprendžia, kad apygardos teismas pagrįstai A. S. kardomosios priemonės – suėmimo terminą pratęsė ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu. Byloje esantys liudytojų M. K., I. Š., V. Ž. parodymai, duomenys apie A. S. padarytus administracinius nusižengimus pirmosios instancijos teismui suteikė pagrindą pagrįstai manyti, kad jis gali bandyti paveikti liudytojus ir tokiu būdu trukdyti procesui.Susiklosčiusioje teismų praktikoje pripažįstama, kad pagrįstą manymą, jog asmuo darys naujus BPK 122 straipsnio 4 dalyje nustatytus nusikaltimus, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmenį padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos bei kiti duomenys. A. S. inkriminuota veika yra BPK 122 straipsnio 4 dalyje reglamentuojamame nusikalstamų veikų sąraše. Kaip minėta, A. S. yra teistas net 7 kartus, vėl nusikalto esant neišnykusiam teistumui, praėjus šiek tiek daugiau nei 1 mėnesiui po išėjimo iš laisvės atėmimo vietos, ne kartą baustas administracine tvarka. Be to, bylos duomenimis, A. S. būdamas laisvėje, laikotarpiu, kai jam buvo taikyta švelnesnė kardomoji priemonė, 2017 m. sausio 31 d. padarė apysunkę nusikalstamą veiką. Todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad apygardos teismas padarė teisingą išvadą, jog šiuo atveju taip pat nėra išnykęs ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytas sulaikymo termino pratęsimo pagrindas (suimtasis, būdamas laisvėje, gali daryti naujus nusikaltimus).Kardomosiomis priemonėmis siekiama baudžiamojo proceso tikslų. Pažymėtina, kad tik teismas kiekvienu konkrečiu atveju pagal konkrečioje byloje nustatytas tam tikras aplinkybes sprendžia, ar yra pagrindas sugriežtinti ir (ar) sušvelninti paskirtą kardomąją priemonę, ar jos taikymas prarado tikslingumą. Suimtojo A. S. asmenybę apibūdinančios aplinkybės (teistas 7 kartus; ne kartą baustas administracine tvarka; piktnaudžiauja alkoholiu), jo turimų socialinių ryšių tamprumo nebuvimas (neturi pastovios gyvenamosios vietos; nevedęs; neturi išlaikytinių), kaltinamojo galbūt padaryto nusikaltimo pavojingumas (pasikėsinta į didžiausią vertybę – žmogaus gyvybę), pobūdis (smurtinis), sunkumas (labai sunkus), leidžia susiformuoti teisėjų kolegijos vidiniam įsitikinimui, kad konkrečiu atveju nėra pagrindo paleisti suimtą A. S. į laisvę ir skirti jam kitą švelnesnę kardomąją priemonę ir (ar) jų kompleksą (BPK 122 straipsnio 7 dalis). Todėl pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad kaltinamajam A. S. paskyrus švelnesnes kardomąsias priemones nebus pasiekti BPK 119 straipsnyje nustatyti tikslai. Ši baudžiamoji byla nagrinėjama teisme. Pradėtas įrodymų tyrimas, teismo posėdis numatytas 2017 m. rugsėjo 20 d. 9.30 val. (Lietuvos teismų informacinės sistemos (Liteko) duomenys). Kaip minėta 22 punkte, teismas privalo užtikrinti netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme, užkirsti kelią daryti naujas nusikalstamas veikas. Kaltinamajam pabėgus ir / ar pasislėpus nuo teismo, užsitęstų (būtų vilkinamas) baudžiamosios bylos nagrinėjimas. A. S. paskirta griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas varžo kaltinamojo teises bei laisves, tačiau aptariamu atveju, atsižvelgus į pirmiau nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad kaltinamojo teisės bei laisvės suvaržytos nepažeidžiant proporcingumo principo ir (ar) proceso teisių, nenukrypta nuo nacionalinių ir tarptautinių teismų formuojamos praktikos. Kaltinamasis suimtas ilgą laiką, tačiau jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas yra adekvati jo tikėtinai padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, pobūdžiui, sunkumui, pateisinama tiek Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo taikymo kontekste. Maksimalus leistinas suėmimo taikymo A. S. terminas baudžiamojo proceso metu šiuo konkrečiu atveju nėra pažeistas (BPK 127 straipsnio 11 dalis). Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatose toks terminas nėra konkrečiai apibrėžtas. Tuo tarpu, viešojo intereso apsauga turi prioritetą prieš asmens laisvės gerbimą. Viešasis interesas išsamiai ir visapusiškai ištirti nusikalstamas veikas, nubausti kaltuosius asmenis yra neabejotinai svarbesnis, suteikiantis pagrindą ilgesnį laiką taikyti griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą. Suimtojo skunde akcentuojamos aplinkybės kad jis būdamas laisvėje, laikėsi jam paskirtos švelnesnės kardomosios priemonės – įpareigojimo periodiškai registruotis policijos įstaigoje sąlygų, pažadas netrukdyti procesui, nedaryti poveikio liudytojams, nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų, kurios, kaip konstatuota pirmiau, pagrįstos bylos duomenimis. Antai, kaltinamojo teiginiai, kad jis, būdamas laisvėje, naujų nusikaltimų nedarė, neatitinka tikrovės. Kaip nurodyta 21 punkte, A. S. 2017 m. sausio 31 d. padarė naują nusikalstamą veiką ir už šią veiką jis yra nuteistas Biržų rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 7 d. nuosprendžiu.Suėmimo savaime neteisėtu nedaro ir tai, kad su pareiškimu dėl tokios kardomosios priemonės – suėmimo paskyrimo į teismą kreipėsi tas pats prokuroras (-ė) ir pareiškime nurodė tuos pačius pagrindus ir išdėstė juos pagrindžiančias aplinkybes. Tokia teisinė situacija, kitaip nei mano suimtasis, neprieštarauja įstatymo leidėjo valiai (BPK 123 straipsnis). Suėmimą skiria teismas, nes tik teismas vykdo teisingumą (BPK 6 straipsnis, 123 straipsnio 6 dalis). Be kita ko, teisėjų kolegija atkreipia kaltinamojo dėmesį į tai, kad atvejais, kai tam tikri klausimai ir argumentacija sutampa su klausimais ir argumentacija, kurie jau buvo nagrinėti, gali susiklostyti tokia situacija, jog jie aiškinami ir motyvuojami tais pačiais teiginiais. Tačiau tai nereiškia, kad aktualūs duomenys iš naujo neapsvarstomi ir neįvertinami.Aplinkybė, kad teismas nevertino bylos duomenų taip, kaip būtų palankiau A. S., taip pat nesuponuoja išvados, jog žemesnės instancijos teismas neteisingai išsprendė suėmimo pratęsimo klausimą ir nesuteikia pagrindo pakeisti ar panaikinti apskųstą iš esmės teisėtą nutartį.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
palikti galioti Panevėžio apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi kaltinamajam A. S. pratęstą kardomosios priemonės – suėmimo terminą 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2017 m. rugsėjo 2 d.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.