Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2025-07-10 · Baudžiamoji byla Nr. 1-622-1131/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2025-07-10
Bylos Nr.
1-622-1131/2025
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-06535-2025-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Asta Benetytė
Kaltinamasis
A. R.
Nukentėjusysis
K. G.
Advokatai
Petras Simėnas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-622-1131/2025Teisminio proceso Nr. 1-01-1-06535-2025-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4; 1.2.26.2; 2.3.4.3 (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. liepos 10 d.Kelmė
Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų Kelmėje teisėja Asta Benetytė,sekretoriaujant Gretai Globytei,dalyvaujant prokurorei Deimantei Banaitienei,kaltinamajam A. R. ir jo gynėjui advokatui Petrui Simėnui,nukentėjusiajam K. G.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio, pagreitinto proceso tvarka, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Kelmės r. sav., (duomenys neskelbtini) pilietis, lietuvis, profesinio išsilavinimo, nevedęs, neįgalus, 35 procentų darbingumo, nedirbantis, neregistruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis deklaruotoje gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), anksčiau teistas:

1) Kelmės rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 12 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalį (3 veikos), 187 straipsnio 2 dalį 1 metų laisvės atėmimo bausme. Pritaikius BK 75 straipsnį, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams 6 mėnesiams su įpareigojimais. Kelmės rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir pasiųstas atlikti laisvės atėmimo bausmę, bausmę atlikęs,

2) Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2022 m. kovo 17 d. nuosprendžiu pagal BK 187 straipsnio 2 dalį (dvi veikos) 1 metų laisvės atėmimo bausme, bausmę atlikęs 2022 m. spalio 19 d.,

3) Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2024 m. kovo 22 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį 75 parų areštu, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta iki 50 parų arešto, ir vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 8 mėnesiams, paskiriant intensyvią priežiūrą. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. birželio 14 d. nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir pasiųstas atlikti jam paskirtą bausmę,

4) Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. rugpjūčio 16 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį 50 parų arešto bausme, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, pagal Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 rugpjūčio 16 d. nuosprendį paskirta bausmė subendrinta su Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2024 m. kovo 22 d. baudžiamuoju įsakymu ir paskirta galutinė 90 parų arešto bausmė, bausmę atlikęs 2024 m. spalio 14 d., teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. R. 2025 m. vasario 21 d. apie 10.45 val. viešoje vietoje – Kelmėje, UAB (duomenys neskelbtini) įėjimo į prekybos centrą patalpoje, įžūliais veiksmais, tyčia vieną kartą kumščiu sudavė į veidą nukentėjusiajam UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojui K. G., taip sukeldamas jam fizinį skausmą, tokiais savo veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Tokiais savo veiksmais A. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. R. savo kaltę pripažino ir savo elgesį vertino neigiamai. Paaiškino, kad neprisimena įvykio, nes buvo per daug išgėręs, su alumi sumaišė psichotropinių vaistų, t. y. išgėrė raminamųjų su alkoholiu. Įvykio dieną jis išėjo iš namų, nusipirko alaus butelį, jį išgėrė su vaistais ir daugiau nieko neprisimena. Žino, jog psichotropinių vaistų negali maišyti su alkoholiu. Jis nebuvo informuotas apie savo diagnozę. Jam nesakė, kodėl jam yra nustatytas nedarbingumas. Šiais metais nesilankė psichikos sveikatos centre, jo ten neregistruoja, nes jis nuolat vartoja alkoholį. Psichikos sveikatos centre paskutinį kartą buvo 2024 m. gruodžio mėnesį. Jam vaistus išrašo trims mėnesiams. Paskutinį kartą vaistai jam buvo išrašyti prieš Naujuosius metus. Gauna neįgalumo pensiją. Gyvena kartu su tėvais. Nemano, jog nustos vartoti alkoholį. Nukentėjusiojo neatsiprašė, nenori jo atsiprašyti. Teisiamojo posėdžio metu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsniu, pagarsinus kaltinamojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 121–123, 136–139), jis savo parodymus patvirtino.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu nukentėjusysis K. G. nurodė, kad civilinio ieškinio byloje nereiškia.

Kadangi nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės yra aiškios, o kaltinamasis nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, po kaltinimo paskelbimo teismui davė išsamius parodymus ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko ir prokurorė, kaltinamojo gynėjas, šioje baudžiamojoje byloje buvo taikomas sutrumpintas įrodymų tyrimas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnis).

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamasis A. R. parodė, kad yra registruotas psichikos centre, vartoja jam paskirtus vaistus, kokia jam nustatyta liga, jis nežino, galvos traumų nėra turėjęs, orientuojasi aplinkoje ir gali duoti parodymus. Vakar ryte, nežino, kiek tiksliai buvo valandų, jis iš savo namų (duomenys neskelbtini), nuėjo iki parduotuvės UAB (duomenys neskelbtini), kuri nuo jo namų yra apie 3 km atstumu. Į parduotuvę jis ėjo jau būdamas neblaivus, nes iš vakaro buvo vartojęs alkoholio, taip pat toje pačioje parduotuvėje jis nusipirko keturis butelius alaus, jeigu neklysta, „Herkus“, šešių laipsnių stiprumo. Į parduotuvę jis taip pat ėjo norėdamas pasikalbėti su savo drauge J., nes ji dirba toje parduotuvėje, tačiau jos tą dieną nebuvo. Tiksliai įvykio aplinkybių, kas įvyko parduotuvėje, jis neprisimena, nes buvo neblaivus, bet sutinka, kad galėjo pačioje parduotuvėje elgtis agresyviai, keiktis, nes, kaip prisimena, jį iš parduotuvės norėjo išprašyti apsaugos darbuotojas. Jo pavardės jis nežino, bet mano, kad tai tas pats asmuo, kuris yra nurodytas pranešime apie įtarimą. Galėjo būti taip, kad jį norint išprašyti, jis galėjo apsaugos darbuotojui trenkti į veidą, nes, būdamas neblaivus, jis būna agresyvus, jeigu su juo gražiai nesielgiama. Atsimena, jog apsaugos darbuotojui jis trenkė į veidą jau išėjus pro prekybines kasas. Jo smurtą prieš apsaugos darbuotoją matė kasininkės, galėjo būti ir kitų žmonių. Būdamas blaivus, jis nebūtų ėjęs į parduotuvę, nebūtų smurtavęs prieš apsaugos darbuotoją, dėl to labai gailisi. Jis apsaugos darbuotojo nepažįsta. Jo pajamos yra tik iš neįgalumo pensijos, taip pat dirba pavienius darbus. Dėl viso įvykio kaltina alkoholį (1 t., b. l. 121–123).

Motyvuojamoji dalis

Žemesnės instancijos teismas

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamasis A. R. papildomai parodė, kad kaltu prisipažįsta visiškai. Anksčiau duotus parodymus pamena, juos patvirtina, prašo jais vadovautis. Prisipažįsta, kad 2025 m. vasario 21 d. apie 10.45 val., būdamas neblaivus, nuvyko į UAB (duomenys neskelbtini) parduotuvę, esančią Kelmėje, (duomenys neskelbtini), norėjo pasikalbėti su kasininke. Tačiau jos nerado, kalbėjo su kita kasininke. Kadangi buvo neblaivus, prie jo priėjo apsaugos darbuotojas ir norėjo jį išprašyti iš parduotuvės patalpos. Vedė jį, paėmęs už rankų ar rūbų, gerai nepamena, link išėjimo durų. Jis dėl to, kad jį veja iš parduotuvės, supyko ir kumščiu sudavė vieną kartą apsaugos darbuotojui į veidą, nepamena, į kurią pusę. Viskas vyko prie išėjimo durų esančioje patalpoje. Jį sulaikė minėtas apsaugos darbuotojas, pasikvietė dar ir kitą apsaugos darbuotoją, iškvietė policiją, kuri atvykusi jį pristatė į Šiaulių areštinę. Parduotuvėje buvo lankytojų, jie galėjo matyti šį įvykį, jų nepažįsta, neįvardins. Jis necenzūriniais žodžiais plūdo lankytojus, nors jie jam nieko nesakė. Taip pasielgė, nes buvo neblaivus. Dėl to, kad sudavė apsaugos darbuotojui į veidą ir pažeidė savo elgesiu viešąją tvarką, nuoširdžiai gailisi. Tokiems jo veiksmams įtakos turėjo alkoholis. Daugiau nusikaltimų nėra padaręs. Ant apsaugos darbuotojo veido sužalojimų žymių nepastebėjo. Dažnai jį iš UAB (duomenys neskelbtini) parduotuvės išprašo, kai ateina būdamas neblaivus. Jis turi neįgalumą, yra darbingas 40 procentų, pažymėjimo neturi. Gauna neįgalumo pensiją, 300 Eur. Yra registruotas (duomenys neskelbtini), šiais metais nesilankė (1 t., b. l. 136–139).??

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis K. G. paaiškino, kad jis dirba UAB (duomenys neskelbtini), plataus profilio darbuotoju. Šiandien dirbo nuo 8 val. Dirbdamas pamatė, kad prie minėto prekybos centro su dviračiu atvažiavo iš matymo žinomas asmuo A. R.. A. R. atrodė, kad yra neblaivus, nes elgėsi neatsakingai, blaškėsi į visas puses. Tada jis prekybos salėje informavo kasininkes, kad jei šis asmuo ateis į prekybos centro prekybos salę, tegu jį informuoja paspaudus prie kasos esantį skambutį. Taip ir atsitiko, kad apie 10.43 val. išgirdo prekybos kasų skambutį ir netrukus nuėjo prie kasų. Pamatė, kad A. R., akivaizdžiai neblaivus, stovėjo visu kūno svoriu atsirėmęs į prekybos kasos, kurią aptarnauja pardavėją, judantį takelį ir tuo momentu A. R. keikėsi įvairiais necenzūriniais žodžiais, kažką burbuliavo. Kam asmens keiksmažodžiai buvo adresuoti, nežino, tačiau tai sukėlė aplinkinių, kitų pirkėjų sumaištį. Prie minėto asmens jis priėjo iš prekybos salės pusės ir pasakė, kad jis eitų lauk, nes yra neblaivus viešoje vietoje. A. R. iškart elgėsi agresyviai ir keikdamasis jam dėstė savo nepasitenkinimus. Kadangi jis neklausė jo nurodymo eiti iš prekybos centro, nes jis yra viešoje vietoje neblaivus, jis paėmė jam už striukės ties jo kairiu petimi ir iškart jį agresyviai besimuistantį vedė lauk iš prekybos salės. Vedant A. R. per duris, prekybos centro įėjimo patalpoje A. R. dar agresyviau susimuistė ir netikėtai jam kumščiu vieną kartą sudavė į veidą, į dešinę pusę. Tada jis kažkaip A. R. suėmė su dviem rankom ir atrėmė veidu į sieną. A. R. toliau agresyviai keikdamasis, sakydamas, kad jį sumuš, toliau agresyviai muistėsi ir dėl šių priežasčių matydamas, kad jo taip neužlaikys, jį paguldė ant grindų. A. R. toliau agresyviai muistėsi. Jam į pagalbą atėjo kitas prekybos centro darbuotojas G. Z. Laikant A. R. ant grindų, buvo informuota prekybos centro direktorė, kuri iškvietė policijos pareigūnus. Laikant paguldytą, A. R. po kurio laiko nurimo ir tada jį su G. Z. pastatė, kad negulėtų tarpduryje ir laukė, kol atvyks policijos pareigūnai, o šiems atvykus, A. R. buvo sulaikytas. Visas šis įvykis vyko, kai dirbo prekybos centras ir prekybos centre buvo pirkėjai, kurie nuolat išeidavo ir įeidavo į prekybos centrą. Dėl jam suduoto smūgio jis pajuto momentinį skausmą, kurį vertina 3 balais iš 10, jokių žymių neliko, tik paraudo dešinė veido pusė, medikų pagalbos nereikėjo, pas juos dėl to nesikreips. Civilinio ieškinio nereikš (1 t., b. l. 33-50).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja R. B. parodė, kad dirba parduotuvės UAB (duomenys neskelbtini), direktore. 2025 m. vasario 21 d. dirbo parduotuvėje, savo kabinete. Apie 10.40 val. į kabinetą įėjo parduotuvės apsaugos darbuotojas G. Z. Tą dieną G. Z. buvo laisvadienis, jis atvyko į parduotuvę apsipirkti. Netrukus išgirdo parduotuvės vedėjos K. D. šauksmą, girdėjo, kaip šaukė „direktore, greičiau einam“, įbėgo į kabinetą, minėjo, kad A. R. sudavė, laiko. G. Z. pirmas nuėjo pasižiūrėti, kas vyksta, o ji sekė iš paskos. Nuėjus į parduotuvės prekybos salę, prie parduotuvės išėjimo durų pamatė apsaugos darbuotoją K. G., laikantį paguldžiusį ant žemės A. R., jam jį laikyti padėjo darbuotoja J. E. Ji tuo momentu skambino 112, ir darbuotojai liepė spausti pavojaus mygtuką, kad atvyktų apsaugos darbuotojai. K. G. ir G. Z. pakėlė A. R. ir prirėmė prie sienos. A. R. muistėsi, blaškėsi, šaukė, vartojo visų atžvilgiu necenzūrinius žodžius. Tai matė parduotuvės klientai. A. R. savo įžūliu elgesiu trikdė rimtį. Atvykę pareigūnai A. R. išsivežė. K. G. sakė, kad jam A. R. trenkė į veidą. Kiek kartų trenkė į veidą ir kuo, ji tiksliai K. G. nepaklausė. Ant K. G. veido sužalojimo žymių nepastebėjo. Jo veidas buvo paraudęs, nežino, ar nuo sudavimo, ar nuo A. R. sulaikymo. K. G. greitosios medicinos pagalbos atsisakė. K. G. tą dieną darbą tęsė. A. R. vardo nepamena. Jis nuolatos lankosi UAB (duomenys neskelbtini) parduotuvėje, dažniausiai būna neblaivus, elgiasi agresyviai ir neprognozuojamai, gąsdina savo tokiu elgesiu darbuotojus bei klientus. Ne kartą buvo išprašytas iš parduotuvės bei įspėtas nesilankyti parduotuvėje būnant neblaiviam. Kai A. R. būna blaivus, elgiasi ne taip agresyviai. A. R. ne kartą yra parduotuvėje apsivogęs. Ji 2025 m. vasario 21 d. nematė, kaip A. R. sudavė K. G. į veidą, tačiau ji peržiūrėjo vaizdo kamerų užfiksuotą vaizdo įrašą, jame matyti, kaip K. G. išveda iš parduotuvės A. R. ir tarp durų A. R. ranka suduoda K. G. į veidą, po to jie muistosi, K. G. A. R. laiko. Parduotuvėje niekas nesugadinta, žala nepadaryta (1 t., b. l. 72–77).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas G. Z. parodė, kad dirba UAB (duomenys neskelbtini), plataus profilio darbuotoju. 2025 m. vasario 21 d. nedirbo, tačiau apie 10.40 val. atvyko į parduotuvę apsipirkti. Atvykęs nuėjo pas direktorę R. B. į kabinetą. Jam bendraujant su direktore, į kabinetą netrukus įėjo parduotuvės vedėja K. D. ir pasakė, kad A. R. sukėlė muštynes. Suprato, kad tai A. R., nes jis nuolatos atvyksta į parduotuvę neblaivus ir elgiasi neadekvačiai. Jis kartu su direktore, vedėja, nuėjo link išėjimo durų. Pamatė, kad prie išėjimo durų esančioje patalpoje plataus profilio darbuotojas K. G. buvo paguldęs ant žemės A. R. ir laikė ranką uždėjęs jam ant nugaros, kad A. R. nesimuistytų. Jis padėjo K. G. pakelti nuo žemės A. R., pastatė jį prie sienos ir laukė, kol atvyks apsaugos darbuotojai ir policijos pareigūnai. Kaip suprato einant, direktorė skambino 112. Atvykus policijai, A. R. išsivežė. Jam tik atėjus, K. G. pasakė, kad jam A. R. kumščiu trenkė vieną kartą į veidą. Ant K. G. veido sužalojimo žymių nepastebėjo, įdėmiai į jį nežiūrėjo, nes stebėjo A. R. elgesį. A. R. elgėsi agresyviai, vartojo necenzūrinius žodžius visų buvusių patalpoje ir įeinančių bei išeinančių iš parduotuvės atžvilgiu. A. R. akivaizdžiai buvo neblaivus, jautėsi alkoholio kvapas iš burnos. A. R. dažnai lankosi parduotuvėje, dažnai būna neblaivus, elgiasi agresyviai, įžūliai, šaukia, trikdo rimtį, bijo jo klientai. Dažnai jį stebi, ne kartą buvo išprašytas iš parduotuvės. Prieš metus išprašant iš parduotuvės jam taip pat yra trenkęs į veidą, tačiau pataikė į akinius, dėl to kreipėsi į policiją, buvo pradėta administracinė teisena. Parduotuvės patalpos stebimos vaizdo kameromis (1 t., b. l. 78–83).??

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja J. E. parodė, kad dirba parduotuvėje UAB (duomenys neskelbtini), salės darbuotoja. 2025 m. vasario 21 d. dirbo parduotuvėje nuo ryto. Tikslaus laiko nepamena, galėjo būti apie 10.45 val., būdama parduotuvėje prie daržovių skyriaus, išgirdo triukšmą. Girdėjo, kad kažkas šaukia. Nuėjo iš karto pažiūrėti, kas vyksta. Einant link parduotuvės išėjimo durų, pamatė, kaip apsaugos darbuotojas K. G. veda pro duris link lauko A. R. Matė, kaip jie tarp durų rankomis susikibę apsistumdė. A. R. mosikavosi rankomis, šaukė, keikėsi. K. G. suėmęs A. R. už rūbų, rankų prirėmė prie sienos. Ji tuo momentu nuėjo K. G. padėti ir kartu su juo paguldė A. R. ant žemės ir laikė. Paguldė A. R. rankomis spausdami jį prie žemės. A. R. nuolatos muistėsi, keikėsi, vartojo necenzūrinius žodžius visų atžvilgiu ir tuo pačiu klientų. Buvo didelis triukšmas. Atėjo į pagalbą kitas buvęs parduotuvėje apsaugos darbuotojas G. Z., atėjo ir direktorė. Ji to fakto, kaip A. R. sudavė K. G. į veidą nepastebėjo. Matė, kaip buvo A. R. ištiesęs rankas link K. G., muistėsi, grūmėsi. K. G. A. R. nesudavė, tik jį vedė iš parduotuvės ir po to sulaikė. K. G. sakė, kad jam A. R. ranka sudavė į veidą. Kiek kartų sudavė, neminėjo ir ji neklausė. Nesiskundė jis skausmu, tiesiog su K. G. apie tai nebendravo. Matė, kad K. G. vienas žandas buvo paraudęs, nepamena kurios pusės, kairės ar dešinės. Daugiau ant jo sužalojimo žymių nepastebėjo. A. R. vardo nežino. A. R. dažnai lankosi parduotuvėje, jai visada atrodo, kad jis būna neblaivus, elgiasi agresyviai, neprognozuojamai, šaukia, vartoja necenzūrinius žodžius, gąsdina klientus ir parduotuvės darbuotojus. Būna taip, kad apsaugos darbuotojai išprašo A. R iš parduotuvės, kartais kviečia pareigūnus. Parduotuvėje nepastebėjo, kad A. R. ką nors sugadintų. Įvykio metu parduotuvėje buvo klientai, jų tikrai negali įvardinti, bei parduotuvės darbuotojai. Kas šį įvykį matė, kaip A. R. sudavė į veidą K. G., negali tiksliai pasakyti. Pati nenukentėjo, stipriai neišsigando, tik sukėlė nemalonius pojūčius A. R. elgesys (1 t., b. l. 84–89).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja K. D. parodė, kad dirba parduotuvės UAB (duomenys neskelbtini), vedėja. 2025 m. vasario 21 d. buvo darbe. Būdama parduotuvės salėje, išgirdo triukšmą. Nuėjo prie kasų. Pamatė, kad prie išėjimo durų buvo parduotuvės plataus profilio darbuotojas K. G., darbuotoja J. E., kuri jai pasakė, kad pakviestų direktorę, prie jų buvo A. R., vardo nežino, kuris šaukė, muistėsi. K. G. ir J. E. A. R. laikė už rankų, rūbų. Ji iš karto nuėjo į direktorės kabinetą ir ją pakvietė. Kabinete taip pat buvo kitas parduotuvės plataus profilio darbuotojas G. Z. Visi nuėjo prie išėjimo durų. Jai direktorė pasakė, kad pasakytų kitai darbuotojai, kad paspaustų pavojaus mygtuką. Atėjus prie durų matė, kaip A. R. buvo paguldytas ant žemės ir jį laikė K. G. ir J. E. A. R. elgėsi agresyviai, muistėsi, šaukė, keikėsi. Tai matė parduotuvės klientai ir darbuotojai. Po to K. G. pasakė, kad jam A. R. ranka sudavė į veidą. Kiek kartų sudavė, neminėjo, detaliai ir ji neklausė. Ar kumščiu, ar delnu, nežino. Ant K. G. žando matėsi paraudimas, nepamena kurios pusės, kairės ar dešinės. Daugiau sužalojimo žymių nepastebėjo. Ji pati to fakto, kad A. R. sudavė K. G. į veidą, nematė. Įvykio pradžios nematė. A. R. nuolatos lankosi parduotuvėje, būna neblaivus, vagia prekes, rūko parduotuvės patalpoje, elgiasi agresyviai, šaukia, keikiasi. Parduotuvės darbuotojai dažnai jį išprašo iš parduotuvės arba iškviečia policiją. 2025 m. vasario 21 d. dėl šio įvykio ji pati nenukentėjo, neišsigando, tik buvo nemalonu stebėti, kas vyksta. Parduotuvėje yra įrengtos vaizdo stebėjimo kameros (1 t., b. l. 90–95).??

Iš Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariato 2025 m. vasario 21 d. pranešimo apie pradėtą ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini), tarnybinio pranešimo dėl įvykio aplinkybių nustatymo, PRIR pažymos ir K. G. protokolo-pareiškimo matyti, kad 2025 m. vasario 21 d. 10.54 val. dirbant pajėgų vienete E4060 kartu su Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniąja tyrėja D. Radavičiūte buvo gautas Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato OVS budėtojų pranešimas, kad ,,šiuo metu UAB (duomenys neskelbtini) sulaikytas vyriškis, apie 50-60 m. amžiaus, kuris užpuolė pardavėją, trenkė su ranka. Greitosios medicinos pagalbos atsisako. Laukia parduotuvėje prie įėjimo. Praneša direktorė“. 2025 m. vasario 21 d. 11.00 val. nuvykus į Kelmę, UAB (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad viešoje vietoje, UAB (duomenys neskelbtini) įėjimo patalpoje (prie daiktų saugojimo spintelių) neblaivus A. R., gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), kuriam buvo nustatytas 2,80 promilių girtumas, tyčia rankos kumščiu vieną kartą sudavė blaiviam UAB (duomenys neskelbtini) apsaugos darbuotojui K. G. į veidą, tokiais veiksmais A. R. K. G. sukėlė fizinį skausmą ir pažeidė viešąją tvarką. Įvykio vietoje taip pat buvo atvykęs apsaugos tarnybos UAB (duomenys neskelbtini) apsaugos darbuotojas. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 284 straipsnį. A. R. sulaikytas iš karto po nusikalstamos veikos padarymo ir pristatytas į Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinę. Įvykio vieta apžiūrėta, fotografuota. Blaivumai asmenims nustatyti alkotesteriu Alcotest 7510, Nr. ARRF-0067, paklaida 1,7 proc., patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini), galioja iki 2025 m. rugpjūčio 23 d. Įvykis filmuotas BODY kameromis (1 t., b. l. 1–12, 22-32).

Iš Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariato 2025 m. vasario 21 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra Kelmėje, UAB (duomenys neskelbtini) yra pilkos, oranžinės, žalios spalvos. Matosi užrašas ant parduotuvės pastato sienos (duomenys neskelbtini). Į parduotuvę patenkama pro stiklines automatiškai atsidarančias duris, kur matosi nedidelė patalpa, kurioje įrengtos saugojimo spintelės, taip pat stalas ir dėžė su smulkia elektronika ,,mesti čia“. Taip pat matosi kitos stiklinės automatiškai atsidarančios durys, pro kurias patenkama į parduotuvės prekybines sales, kuriose matosi įrengtos prekybinės kasos. Matosi parduotuvėje esantys klientai bei parduotuvės darbuotojai. Taip pat minėtoje parduotuvėje yra įrengtos dar dvi parduotuvės – vaistinė ir gėlių parduotuvė. Parduotuvėje UAB (duomenys neskelbtini) įrengtos vaizdo stebėjimo kameros. Apžiūros metu niekas nepaimta. Fotografuota (1 t., b. l. 13–21).

Iš Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariato 2025 m. vasario 21 d. vyresniosios tyrėjos Ievos Baškytės asmens apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrint K. G. veidą, kaip jis nurodė, kad jam buvo suduota į veido dešinę pusę, matoma, kad ties nurodyta vieta, t. y. dešinysis skruostas yra paraudęs, tačiau jokių kitų sužalojimų nėra (1 t., b. l. 55–60).

Iš 2025 m. vasario 25 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūros objektas yra vaizdo įrašas, pavadinimu (duomenys neskelbtini), darytas 2025 m. vasario 21 d. 10.43 val. Vaizdo įrašo trukmė – 1 minutė 9 sekundės. Paleidus vaizdo įrašą, garso įrašo nėra, matyti parduotuvės patalpa, kurioje įrengta kasa, kasoje kasininkė aptarnauja klientus, taip pat matyti savitarnos kasos. Matyti, kaip A. R. praeina pro aptarnaujamoje kasoje laukiančius klientus, prieina prie sėdinčios kasininkės, kalbina, kelis kartus tiesia ranką laikydamas popierių link kasininkės, pasilenkia link kasininkės. Matyti, kaip pro savitarnos kasas ateina parduotuvės darbuotojas K. G. ir dešine ranka paima A. R. už kairės rankos ties žastu, vedasi jį nuo kasininkės. A. R. dėvi tamsias kelnes, juodos spalvos striukę, juodą kepurę. Apžiūros objektas – vaizdo įrašas, pavadinimu (duomenys neskelbtini), darytas 2025 m. vasario 21 d. 10.44 val. Vaizdo medžiagos trukmė – 11 sekundžių. Paleidus vaizdo įrašą, garso įrašo nėra, matyti parduotuvės patalpa, praėjimas link išėjimo durų, matyti, kaip K. G., suėmęs A. R. už rankos bei striukės, veda jį link išėjimo durų, A. R. eidamas svirduliuoja, muistosi. Apžiūros objektas – vaizdo įrašas, pavadinimu (duomenys neskelbtini), darytas 2025 m. vasario 21 d. 10.44 val. Vaizdo įrašo trukmė – 11 sekundžių. Paleidus vaizdo įrašą, garso įrašo nėra, matyti parduotuvės patalpa, savitarnos kasos praėjimas link išėjimo durų, matyti, kaip K. G. suėmęs už rankos ir striukės veda A. R. link išėjimo durų. Atsidarius automatinėms durims, A. R. atsisuka į K. G. ir kaire ranka suduoda K. G. į dešinę veido pusę, abu susigrumia. Įrašas baigiasi (1 t., b. l. 68–71).

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti, šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-146-511/2016). Tai, kad asmuo veikė be aiškios asmeninės motyvacijos arba panaudojo kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį, skatina daryti išvadą, jog asmens veika pirmiausia nukreipta viešajai tvarkai pažeisti, todėl kvalifikuotina pagal BK 284 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-117-303/2016, 2K-3-489/2018, 2K-367-511/2018, 2K-19-511/2020 ir kt.).

BK 284 straipsnyje nustatytą nusikalstamą veiką apibūdina alternatyvūs viešosios tvarkos pažeidimo būdai: 1) įžūlus elgesys; 2) grasinimai; 3) piktybinis tyčiojimasis; 4) vandališki veiksmai. Nagrinėjamu atveju kaltinamojo veiksmai, kai jis būdamas neblaivus tyčia vieną kartą kumščiu sudavė į veidą nukentėjusiajam, taip sukeldamas jam fizinį skausmą, vertinami kaip įžūlus elgesys. Nagrinėjamu atveju kaltinamasis jam inkriminuotus veiksmus atliko viešoje vietoje – UAB (duomenys neskelbtini) prekybos centre, juos matė parduotuvės darbuotojai ir klientai, parduotuvės darbuotojams tai sukėlė nemalonius pojūčius, buvo nemalonu stebėti, kas vyksta.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog A. R. 2025 m. vasario 21 d. apie 10.45 val. viešoje vietoje – Kelmėje, UAB (duomenys neskelbtini) įėjimo į prekybos centrą patalpoje, įžūliais veiksmais, tyčia vieną kartą kumščiu sudavė į veidą nukentėjusiajam UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojui K. G., taip sukeldamas jam fizinį skausmą, tokiais savo veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

A. R. teisiamojo posėdžio metu pripažino savo kaltę dėl inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo ir paaiškino, kad buvo apsvaigęs nuo alkoholio, dėl to neprisimena įvykio. Teisiamojo posėdžio metu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsniu, pagarsinus kaltinamojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 121–123, 136–139), jis savo parodymus patvirtino. Ikiteisminio tyrimo metu jis nurodė, kad galėjo pačioje parduotuvėje elgtis agresyviai, keiktis, nes, kaip prisimena, jį iš parduotuvės norėjo išprašyti apsaugos darbuotojas. Galėjo būti taip, kad jį norint išprašyti, jis galėjo apsaugos darbuotojui trenkti į veidą, nes, būdamas neblaivus, jis būna agresyvus, jeigu su juo gražiai nesielgiama. Atsimena, jog apsaugos darbuotojui jis trenkė į veidą jau išėjus pro prekybines kasas. Išvadą dėl neteisėtų A. R. veiksmų taip pat leidžia daryti kiti byloje surinkti įrodymai: nukentėjusiojo K. G., liudytojų R. B., G. Z., J. E., K. D. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariato 2025 m. vasario 21 d. pranešimo apie pradėtą ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini), tarnybinio pranešimo dėl įvykio aplinkybių nustatymo, PRIR pažymos, K. G. protokolo-pareiškimo, Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariato 2025 m. vasario 21 d. įvykio vietos apžiūros protokolo, Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariato 2025 m. vasario 21 d. vyresniosios tyrėjos Ievos Baškytės asmens apžiūros protokolo, kitų objektų apžiūros protokolo duomenys. Nagrinėjamu atveju nėra abejonių, kad A. R. savo įžūliais veiksmais viešoje vietoje demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės neleidžia abejoti, kad kaltinamasis suvokė savo veiksmų pavojingumą, numatė, kad savo veiksmais sutrikdys visuomenės rimtį ir tvarką, ir norėjo taip veikti.

Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad A. R. nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 284 straipsnį.

Bausmės skyrimas

BK 284 straipsnio sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – A. R. padarė tyčinę baigtą nusikalstamą veiką viešajai tvarkai, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis savo kaltę pripažino ir savo elgesį vertino neigiamai, tačiau tai nepripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nuoširdus gailėjimasis nenustatomas vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą. Nuoširdus gailėjimasis dėl nusikalstamos veikos kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė paprastai pasireiškia tuo, kad kaltininkas neigiamai vertina savo poelgius, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. Ši aplinkybė parodo asmens požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką. Nuoširdus gailėjimasis yra tada, kai kaltininkas kritiškai vertina savo poelgį, išgyvena dėl jo, stengiasi atlyginti žalą ir pan. Teismų praktikoje akcentuojama, kad tik deklaratyvus kaltės pripažinimas negali būti pripažįstamas atsakomybę lengvinančia aplinkybe, nurodyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-48-628/2019, 9 punktas ir jame nurodyta teismų praktika). Teismo vertinimu kaltinamojo išreikštas neigiamas savo elgesio vertinimas ir elgesys teisiamojo posėdžio (nukentėjusiojo atsiprašyti nenorėjo, nurodė, kad ir toliau planuoja vartoti alkoholį) metu yra deklaratyvaus pobūdžio ir, atsižvelgiant į tai, jog jis sistemingai daro teisės pažeidimus vertintinas kaip savęs gailėjimasis dėl kylančių pasekmių, o ne tvirtas ir savikritiškas savo priešingo teisei poelgio suvokimas ir gailėjimasis dėl paties nusikaltimo padarymo. Jo atsakomybę sunkina tai, jog veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Recidyvisto sąvoka yra apibrėžta BK 27 straipsnyje. Teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu šis asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Teismas, spręsdamas dėl asmens pripažinimo recidyvistu, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, tarpusavio ryšį ir kitas bylos aplinkybes. Baudžiamosios bylos duomenys patvirtina, jog kaltinamasis padarė vieną baigtą tyčinę (tiesiogine tyčia) nusikalstamą veiką, susijusią su viešosios tvarkos pažeidimu, ne kartą teistas, teistumas nėra išnykęs ar panaikintas įstatymų nustatyta tvarka, anksčiau jam buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau jis buvo panaikintas, anksčiau jis taip pat buvo nuteistas už fizinio skausmo sukėlimą, panaudojant fizinį smurtą, šioje byloje nagrinėjamą nusikalstamą veiką padarė praėjus mažiau nei 5 mėnesiams nuo už ankstesnį nusikaltimą paskirtos bausmės vykdymo pabaigos. Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytas aplinkybes, kurios reikšmingos tiek skiriant bausmę, tiek sprendžiant dėl kaltinamojo pripažinimo recidyvistu, kaltinamasis pripažintinas recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis). Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, jog veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Iš bylos medžiagos matyti, kad A. R. yra nevedęs, turintis neįgalumą, jam nustatytas 35 procentų darbingumas (2 t., b. l. 1–5), Sodros duomenimis nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas (1 t., b. l. 194–196), anksčiau teistas už nusikaltimus žmogaus sveikatai, nuosavybei, teistumas neišnykęs (1 t., b. l. 144?161; 2 t., b. l. 83), daug kartų baustas administracine tvarka už įvairius administracinius nusižengimus (viešosios rimties trikdymai, pasirodymai viešosiose vietose esant neblaiviam, smulkios vagystės (alkoholinių gėrimų ir kitų prekių grobimas iš parduotuvių, dviračių grobimas), nedideli viešosios tvarkos pažeidimai (necenzūrinių žodžių vartojimas viešosiose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių), dviračio vairavimai esant neblaiviam), duomenų apie paskirtų baudų sumokėjimą nėra (1 t., b. l. 162?193). Byloje yra duomenų apie jo lankymąsi pas gydytoją psichiatrą ir gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse, tačiau vadovaujantis Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Šiaulių teismo psichiatrijos skyriaus 2025 m. balandžio 7 d. specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę A. R. skirti netikslinga (2 t., b. l. 6-18, 39-40, 42?55, 57-67, 72?73).

Skiriant bausmę ir sprendžiant dėl jos dydžio, atsižvelgtina ir į tai, kad kaltinamajam anksčiau buvo taikytas paskirtų bausmių vykdymo atidėjimas, tačiau jis buvo panaikintas, kaltinamajam nepateisinus teismo pasitikėjimo, kaltinamasis toliau daro nusikalstamas veikas, teismo posėdžio metu nurodė, kad ir toliau planuoja vartoti alkoholį, nukentėjusiojo neatsiprašė. Šioje byloje nagrinėjamą nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė praėjus mažiau nei 5 mėnesiams nuo už ankstesnį nusikaltimą paskirtos bausmės vykdymo pabaigos. Kaltinamasis nusikaltimą padarė būdamas neblaivus, jo veiksmai buvo įžūlūs, įvykis įvyko viešoje vietoje, kaltinamasis nuolat pažeidinėja įstatymus ir nepasimoko iš ankstesnių klaidų, yra iš dalies darbingas, nedirba, gyvena iš neįgalumo pensijos, todėl konstatuotina, kad viešųjų darbų, baudos ar laisvės apribojimo bausmė būtų neadekvati jo padarytos veikos pavojingumui ir neatgrasytų jo nuo naujų nusikalstamų veikų darymo. Tiek iš specialisto išvados, tiek iš kaltinamojo paaiškinimų teisiamojo posėdžio metu matyti, kad kaltinamasis savo neteisėtus veiksmus suvokia, gali juos atitinkamai įvertinti, tačiau nepasimoko ir toliau nesilaiko visuomenėje priimtų elgesio taisyklių. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti A. R. už nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje, paskyrus BK 284 straipsnio sankcijoje nustatytą ne švelniausią, bet ir ne griežčiausią bausmės rūšį, susijusią su trumpalaikiu laisvės atėmimu – areštą.

Pagal BK 49 straipsnio 3 dalį už nusikaltimą gali būti nustatoma nuo penkiolikos iki devyniasdešimt parų arešto. Arešto terminas skaičiuojamas paromis.

Teismas, įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, daro išvadą, kad A. R. skirtina maksimali ? 90 parų arešto bausmė, kuri atsižvelgus į anksčiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, atitinka kaltinamojo asmenybę ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą.

Atsižvelgiant į tai, kad byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu – kaltinamajam skirtina 60 parų arešto bausmė.

Teismas nemano, kad nagrinėjamu atveju kaltinamajam yra teisinis pagrindas atidėti bausmės vykdymą. Kaip minėta, kaltinamasis yra anksčiau teistas, teistumas nėra išnykęs ar panaikintas įstatymų nustatyta tvarka, kaltinamajam jau anksčiau buvo taikytas paskirtų bausmių vykdymo atidėjimas, tačiau jis buvo panaikintas, kaltinamajam nepateisinus teismo pasitikėjimo, šioje byloje nagrinėjamą nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė praėjus mažiau nei 5 mėnesiams nuo už ankstesnį nusikaltimą paskirtos bausmės vykdymo pabaigos. Visos anksčiau aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis ignoruoja visuomenėje nustatytas elgesio taisykles, išvadų dėl savo elgesio nedaro, todėl nėra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai kaltinamajam bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Kiti klausimai

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina nepakeista iki bausmės vykdymo pradžios, o bausmę pradėjus vykdyti – panaikintina (1., b. l. 140?143).

Ikiteisminio tyrimo metu A. R. buvo laikinai sulaikytas nuo 2025 m. vasario 21 d. 11.00 val. iki 2025 m. vasario 22 d. 10.35 val. (1 t., b. l. 103-110). Šis laikas, vadovaujantis BK 66 straipsniu, įskaitytinas į kaltinamajam skiriamą bausmę.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus: 1 kompaktinis diskas su vaizdo įrašais (prisegtas prie bylos 1 tomo galinio viršelio), paliktinas saugoti byloje.

Gydymo įstaigų VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės, VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės, Lietuvos kalėjimų tarnybos, VšĮ (duomenys neskelbtini) rajono psichikos sveikatos centro atsiųsti kaltinamojo A. R. medicinos dokumentai, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintini juos pateikusioms gydymo įstaigoms.

Byloje nepareikštas civilinis ieškinys. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, 301 straipsnio 1 dalimi, 304-308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje ir paskirti jam 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti A. R. galutinę – 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtos arešto bausmės laiką įskaityti A. R. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2025 m. vasario 21 d. 11.00 val. iki 2025 m. vasario 22 d. 10.35 val., t. y. vieną dieną, vieną sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai.

Arešto bausmę paskirti atlikti Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjime. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio nuteistojo atvykimo ar pristatymo į arešto bausmės atlikimo vietą, vykdant šį įsiteisėjusį teismo nuosprendį, dienos.

A. R. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti– palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o bausmę pradėjus vykdyti – panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 1 dalimi, A. R. pripažinti recidyvistu.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus: 1 kompaktinį diską su vaizdo įrašais (prisegtą prie bylos 1 tomo galinio viršelio), palikti saugoti byloje.

Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, gydymo įstaigų VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės, VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės, Lietuvos kalėjimų tarnybos, VšĮ (duomenys neskelbtini) rajono psichikos sveikatos centro atsiųstus A. R. medicinos dokumentus grąžinti juos pateikusioms gydymo įstaigoms.

Išaiškinti A. R., kad jis ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo privalo atvykti į Šiaulių kalėjimą (Trakų g. 10, Šiauliai) atlikti arešto bausmės. Jei jis dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negali nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo apie tai raštu ar elektroniniu paštu (siauliai@kalejimai.lt) pranešti Šiaulių kalėjimo administracijai ir susiderinti su atvykimo atlikti bausmės datą. Jei nuteistasis neatvyks atlikti arešto bausmės ir nepraneš Šiaulių kalėjimo administracijai apie neatvykimo priežastis, jo paiešką atliks policija.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus Kelmėje.

Teisėja Asta Benetytė