- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-06-11
- Bylos Nr.
- 1Sk-236
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Svetlana Jurgaitienė (pirm.), Valdas Vitunskas, Evaldas Gražys
- Nuteistasis
- A. M.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Svetlanos Jurgaitienės, teisėjų: Valdo Vitunsko ir Evaldo Gražio, sekretoriaujant Daivai Aliulienei, dalyvaujant prokurorei Rimai Žaltauskaitei, teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo A. M. skundą dėl 2010 m. gegužės 19 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutarties, kuria atmestas Pravieniškių 2-ųjų pataisos namų-atvirosios kolonijos administracijos teikimas dėl nuteistojo A. M. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. M., gim. (duomenys neskelbtini), nuteistas 2007-12-12 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu pagal LR BK 129 str. 1 d. laisvės atėmimu 10 (dešimčiai) metų.
Bausmės pradžia 2006-07-10, bausmės pabaiga 2016-05-03.
Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2010-05-19 nutartimi atmetė pataisos namų administracijos teikimą dėl nuteistojo A. M. lygtinio paleidimo iš pataisos namų, nes nėra pagrindo išvadai, kad nuteistąjį galima toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės.
Šalies argumentai
Nuteistasis A. M. skundu prašo panaikinti 2010-05-19 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartį ir patenkinti pataisos namų administracijos teikimą.
Skunde nurodoma, kad apylinkės teismas priimdamas nutartį neįsigilino į visas aplinkybes, t.y. į tai, kad jis turi 6 metų sūnų, kuriam kas mėnesį teikia 300 litų išlaikymą, atlygino visus civilinius ieškinius, turi gyvenamąją vietą, paleistas į laisvę iš karto pradėtų dirbti ūkyje. Nors bausmės atlimimo metu padarė pažeidimų, tačiau buvo tris kartus paskatintas, yra gavęs padėkos raštus. Nuteistojo įsitikinimu, yra pagrindas jo atžvilgiu taikyti LR BVK 157 str. nuostatas, nes yra atlikęs daugiau nei 1/3 dalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo A. M. skundas atmetamas.
LR BVK 157 str. nustato, kad teismo gali būti lygtinai paleisti iš pataisos namų tik tie asmenys, kuriuos įmanoma toliau taisyti neizoliuotus nuo visuomenės, bet prižiūrimus. Lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos yra pataisos priemonė nuteistajam, kuri taikoma atsižvelgiant į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, į asmenybę, taip pat į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą bei pobūdį ( BVK 8 str.1d.). Bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, bet ir nubausti jį už padarytą nusikaltimą, atimti bei apriboti jam galimybę daryti naujus nusikaltimus, paveikti nusikaltimą padariusį asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (LR BK 41 str.).
Kolegijos nuomone, apylinkės teismas teisingai įvertino visas bylos aplinkybes, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu ir padarė teisingą išvadą, kad nuteistojo A. M. atžvilgiu nėra pagrindo taikyti BVK 157 str. nuostatas ir jį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, nes priešingu atveju nebūtų įgyvendinta bausmės paskirtis, pažeisti bausmės individualizavimo bei teisingumo principai. Lygtinio paleidimo iš pataisos namų taikymas yra galimas, bet neprivalomas.
Nors nuteistasis A. M. formaliai ir atitinka LR BVK 157 str. numatytas sąlygas, tačiau tai negali būti besąlyginiu pagrindu išvadai, jog jis jau pasitaisė tiek, kad šiuo metu jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas. Nors nuteistasis A. M. yra atlikęs 1/3 dalis paskirtos laisvės atėmimo bausmės, turi vaiką iki 7 metų, skatintas, tačiau jis nuteistas už labai sunkių, tyčinį nusikaltimą, neatlikta pakankamai didelė jam paskirtos bausmės dalis (daugiau nei penkeri metai). Bausmės atlikimo metu padarė net 7 režimo pažeidimus, už ką 5 baustas drausminėmis nuobaudomis, pataisos namų administracijos charakterizuojamas tik patenkinamai. Pataisos namų psichologinės tarnybos išvadoje nurodoma, jog tik tikėtina patenkinama integracija į visuomenę
Pažymima tai, jog be apylinkės teismo nutartyje pagrįstai nurodytų motyvų, yra svarbu atsižvelgti ir į visuomenės interesą, kad labai sunkų, smurtinį nusikaltimą (kurio pasekmės yra negrįžtamos) padaręs asmuo būtų tinkamai nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį ir jis ateityje laikytųsi įstatymų bei vėl nenusikalstų. Priimant sprendimą dėl lygtinio paleidimo, būtina užtikrinti ir teisingumo principo įgyvendinimą baudžiamajame procese, nes tik tuomet gali būti įgyvendinta bausmės paskirtis apibrėžta LR BK 41 str. 2 d. Per trumpas paskirtos bausmės atlikimo laikas gali asmeniui suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką.
Kolegijos nuomone, A. M. šiuo metu dar nėra atlikęs tokios bausmės dalies, kuri patvirtintų, jog jis padarė tinkamas išvadas ir gali būti toliau taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Apylinkės teismas atsižvelgė į visas šias aplinkybes ir padarė teisingą bei pagrįstą išvadą, kad šiuo metu dar nėra pakankamo pagrindo nuteistąjį A. M. toliau taisyti neizoliavus nuo visuomenės, bet prižiūrimą. Lygtinai paleidus A. M. iš pataisos namų atlikus tik 1/3 dalį paskirtos bausmės, būtų pažeista bausmės paskirtis bei nusižengta teisingumo principui.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
nuteistojo A. M. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 19 d. nutartį.
Nutartis galutinė ir neskundžiama.