Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

atsakovo - Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, atstovui

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. G. patikslintą skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Be to, atvykus į Ligoninę, nei karto nebuvo išduotas muilas, dezodorantas, dantų šepetėlis, dantų pasta. Visą šį laikotarpį pareiškėjas buvo nemokus. Negavęs higienos priemonių pareiškėjas negalėjo normaliai nusiprausti, laikytis higienos. Pareiškėjui gydantis Ligoninės 11 korpuse, dušai neatitiko reikalavimų, nes vienoje patalpoje (patalpa ne daugiau 1,5 kv. m ploto) įrengtas dušo čiaupas ir pakaba rūbams kabinti. Maudymosi metu nuo garų rūbai sudrėkdavo. Ligoninėje nuosavi rūbai buvo paimami ir išduodama tik pižama. Todėl su šlapia pižama pareiškėjas turėjo būti, kol pižama išdžius. Dėl to vieną kartą net susirgo. Teigė, jog dėl skunde dėstomų aplinkybių yra parašęs skundą Ligoninės direktoriui ir gavo atsakymą Nr. 7-843, kuriame nenagrinėjamos skunde išdėstytos aplinkybės. Dėl netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjas patyrė didžiulį psichologinį sukrėtimą, pablogėjo sveikata, savijauta, kilo emocinė depresija.

Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės langų uždengimo iš vidaus (roletais, užuolaidomis ir kt.) nenumato. Taip pat atkreipė dėmesį, kad tarp pastatų yra 35 metrų atstumas, aukštis nuo žemės iki lango pirmajame aukšte yra nuo 85 cm iki 90 cm, taip pat matomumą mažina ir iš išorės įrengtos grotos, todėl per langus kamerų tipo patalpose (jose esantys daiktai bei asmenys) nėra matomi. Ligoninėje dušo patalpos įrengtos vadovaujantis Lietuvos higienos norma HN 47:2011, kuri numato, kad kiekvienas dušas ar vonia turi būti įrengti atskiroje patalpoje ar uždaroje kabinoje. Jeigu vonia ar dušas ir tualetas įrengiami šalia vienvietės palatos, tuomet jie gali būti įrengti kartu (vienoje patalpoje) (Lietuvos higienos normos HN 47:2011 34 p.). Santechniniai įrenginiai (praustuvės, vonios, unitazai ir kt.) turi būti techniškai tvarkingi, švarūs, be matomų defektų (įtrūkimų, skilimų) (Lietuvos higienos normos HN 47:2011 38 p.). Ligoninėje kiekviename korpuse, bei kiekviename jo aukšte yra dušo patalpos, skirtos to aukšto pacientams bei įrengtos vadovaujantis teisės aktais, tai patvirtina ir įstaigai Kauno visuomenės sveikatos centro išduoti Leidimai- Higienos pasai.

Nurodė, kad apibūdindamas tariamai patirtą žalą, pareiškėjas apsiribojo bendrojo pobūdžio teiginiais, samprotavimais, nepagrindė priežastinio ryšio tarp Ligoninės veiksmų ir (arba) neveikimo ir tariamai atsiradusių pasekmių, kurių pagrindu grindžia neturtinės žalos atsiradimą. Taip pat niekuo nėra pagrįsta ir prašoma priteisti 1 000 Eur neturtinės žalos suma.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Pareiškėjas iš atsakovo reikalauja turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Ligoninėje periodiškai laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 18 d. iki 2018 m. gruodžio 12 d.

Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima. Pabrėžtina, kad pagal CK 6.271 straipsnį atlyginama ne tik turtinė žala, bet ir neturtinė, numatyta CK 6.250 straipsnyje. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėjas Ligoninėje buvo gydomas laikotarpiais nuo 2017 m. gegužės 18 d. iki 2017 m. gegužės 26 d., nuo 2017 m. gruodžio 13 d. iki 2017 m. gruodžio 20 d., nuo 2018 m. vasario 21 d. iki 2018 m. kovo 2 d., nuo 2018 m. balandžio 11 d. iki 2018 m. balandžio 20 d., nuo 2018 m. gegužės 9 d. iki 2018 m. gegužės 16 d., nuo 2018 m. gruodžio 5 d. iki 2018 m. gruodžio 12 d. (b. l. 22).

Pareiškėjas teigia, jog jam būnant ginčo laikotarpiu Ligoninėje, nebuvo užtikrintas kameroje (palatoje) privatumas, t. y. ant langų nebuvo užuolaidų, todėl jį galėjo stebėti kiti nuteistieji ir Ligoninės personalas per langą.

Ligoninė yra Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pavaldi biudžetinė įstaiga, kurios paskirtis – ambulatorinių ir stacionarių asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimas asmenims, kuriems paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, ir arešto bei laisvės atėmimo bausmes atliekantiems nuteistiesiems, užtikrinant kardomosios priemonės – suėmimo, arešto ir laisvės atėmimo bausmių vykdymą (Laisvės atėmimo vietų ligonės nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. 1R-65, 1 p.). Atsižvelgiant į tai, Ligoninė pirmiausia turi atitikti nustatytus sveikatos priežiūros įstaigų įrengimo sveikatos saugos reikalavimus, kurie taikomi tiek, kiek įmanoma užtikrinti jos pacientams paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo, arešto bei laisvės atėmimo bausmių vykdymo ypatumus. Sveikatos apsaugos ministro 2012 m. spalio 19 d. įsakymu Nr. V-946 patvirtintų Lietuvos higienos normos HN 47-1:2012 „Sveikatos priežiūros įstaigos. Infekcijų kontrolės reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 47-1:2012), 42 punkte numatyta, jog įstaigos patalpos, kuriose teikiamos diagnostikos, gydymo, reabilitacijos ir (ar) slaugos paslaugos, turi būti apsaugotos nuo tiesioginių saulės spindulių. Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normos, patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245, nenumatė, kad kamerų tipo patalpose turi būti įrengtos ant langų užuolaidos. Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą bei į tai, jog byloje nėra duomenų, kad kamerų tipo patalpose (palatose), kuriose buvo laikomas pareiškėjas, buvo teikiamos diagnostikos, gydymo, reabilitacijos ir (ar) slaugos paslaugos, pareiškėjo argumentai dėl privatumo kamerose neužtikrinimo, jog nebuvo ant langų užuolaidų, atmestini kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas nurodo, jog Ligoninėje nebūdavo išduodamos higienos priemonės (muilas, dezodorantas, dantų šepetėlis, dantų pasta).

Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas), patvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016-04-20 įsakymu Nr. 1R-132. Aprašo 4 punkte nustatyta, kad pirmą kartą į laisvės atėmimo vietą atvykusiam suimtajam (nuteistajam), kuris su savimi neturi jokių higienos priemonių, iš karto išduodamas nemokamas higienos reikmenų paketas (rankšluostis, tualetinis popierius (1 ritinėlis), tualetinis muilas (100 g), dantų pasta (75 ml), dantų šepetėlis ir dezodorantas arba antiperspirantas (75 ml)), o jei nuteistasis su savimi turi ne visas šiame punkte nurodytas higienos priemones, išduodamos tik tos higienos priemonės, kurių suimtasis (nuteistasis) neturi. Vėliau higienos reikmenimis suimtieji (nuteistieji) aprūpinami tik esant Aprašo 5 punkte nustatytoms sąlygoms. Šio aprašo 1 priede „Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo normos“, pagal kurį vyrams, laikomiems laisvės atėmimo vietose vieną kartą per mėnesį išduodamas 100 g. tualetinio muilo, 3 tualetinio popieriaus ritinėliai, 1 dantų šepetėlis bei 4 vienetai skutimosi peiliukų, kartą per du mėnesius – dantų pasta, bei kartą per 3 mėnesius 400 g. skalbimo miltelių ir dezodorantas arba antiperspirantas. Aprašo, 4 ir 5 punktai numato, jog higienos reikmenys, avalynė, drabužiai išduodami nemokiems suimtiesiems (nuteistiesiems), esant jų rašytiniam prašymui. Remiantis Aprašo 13 punktu, nuteistasis laikomas nemokiu, kai per mėnesį iki prašymo jį aprūpinti drabužiais, avalyne ir (ar) higienos reikmenimis pateikimo laisvės atėmimo vietos administracijai dienos savo asmeninėje sąskaitoje turėjo ir (ar) išleido ne daugiau kaip 0,5 bazinės socialinės išmokos (nuo 2015 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 924 patvirtintas 38 Eur bazinės socialinės išmokos dydis, taigi 0,5 bazinės socialinės išmokos dydžio yra 19 Eur) dydžio pinigų sumą.

Laisvės atėmimo vietų ligoninėje laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Laisvės atėmimo vietų ligoninės direktoriaus 2018 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. V-88, 3 punkte numatyta, kad į Ligoninę iš kitos kardomojo kalinimo vietos ar pataisos įstaigos atvykusiam pacientui apatinis trikotažas, batai ir higienos reikmenys išduodami tik nemokiam pacientui, esant rašytiniam prašymui. Ligoninėje laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašo 14 punktas nustato, kad pacientui prašant, neatsižvelgiant jis mokus, ar ne, Ligoninės gydomojo skyriaus slaugytoja ne vėliau kaip tą pačią dieną išduoda būtiniausius asmens higienoje naudojamus reikmenis (tualetinį popierių (1 ritinėlis) ir muilo (100 g).

Byloje nėra jokių duomenų, kad pareiškėjas buvimo Ligoninėje laikotarpiais būtų teikęs rašytinius ar žodinius prašymus Ligoninei dėl higienos priemonių išdavimo, o Ligoninė jo prašymų būtų netenkinę. Pats pareiškėjas nenurodo, jog jis raštu ar žodžiu būtų kreipęsis į Ligoninės administraciją dėl higienos priemonių išdavimo, o tik deklaratyviai teigia, jog atsakovas privalėjo išduoti priemones, tačiau jų neišdavė. 2019 m. birželio 20 d. skunde, adresuotame Ligoninės direktoriui, pareiškėjas taip pat tik deklaratyviai nurodo, kad jam atvykus į Ligoninę nebuvo išduoti higienos reikmenys (b. l. 35). Pažymėtina, jog minėtas pareiškėjo skundas buvo surašytas tuo metu, kai pareiškėjas jau buvo išvykęs iš Ligoninės, todėl Ligoninės administracija tokio skundo neturėjo pagrindo vertinti kaip prašymo išduoti higienos priemones. Be to, į bylą pateikti įrodymai patvirtina, jog buvimo Ligoninėje laikotarpiais nuo 2017 m. gruodžio 13 d. iki 2017 m. gruodžio 20 d., nuo 2018 m. gruodžio 5 d. iki 2018 m. gruodžio 12 d. pareiškėjas turėjo savo sąskaitoje sumas, didesnes nei 0,5 bazinės socialinės išmokos dydžio, todėl negalėjo būti laikomas nemokiu (b. l. 30-31). Todėl byloje konstatuoti atsakovo neteisėtus veiksmus, neišduodant pareiškėjui higienos priemonių, nėra jokio teisinio pagrindo.

Pareiškėjas taip pat nurodo, kad gydantis Ligoninės 11 korpuse, dušas ir pakaba rūmams kabinti buvo vienoje patalpoje, dėl to maudymosi metu rūbai nuo garų sudrėkdavo.

Pareiškėjas Ligoninės 11 korpuse buvo gydomas nuo 2018 m. gruodžio 8 d. iki 2018 m. gruodžio 12 d. Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. V-737 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 47:2011 „Asmens sveikatos priežiūros įstaigos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai (toliau - Higienos norma HN 47:2011) 34 punktą, kiekvienas dušas ar vonia turi būti įrengti atskiroje patalpoje ar uždaroje kabinoje. Jeigu vonia ar dušas ir tualetas įrengiami šalia vienvietės palatos, tuomet jie gali būti įrengti kartu (vienoje patalpoje). Atsakovo atstovas pažymėjo, kad Ligoninėje dušo patalpų įrengimas atitinka Higienos normos HN 47:2011 reikalavimus (b. l. 25). Ši higienos norma nenumato jokių reikalavimų dėl persirengimo kambarių įrengimo dušuose. Ligoninės patalpų atitiktį teisės aktų reikalavimams patvirtina Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos išduoti Leidimai – higienos pasai bei Ūkinės komercinės veiksmo vykdymo sąlygų vertinimo pažymos (b. l. 39–53). Todėl, teismo vertinimu, nėra pagrindo konstatuoti pareiškėjo teisių pažeidimo šiuo aspektu.

Byloje nenustačius Ligoninės pareigūnų neteisėtų veiksmų (neveikimo), nebelieka būtinybės papildomai pasisakyti apie neturtinės žalos buvimo faktą (pasekmes kilusias pareiškėjo emocinei būklei) bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų pareigūnų veiksmų ir atsiradusios neturtinės žalos. Kadangi nustatytų aplinkybių pagrindu atsakovo atstovo viešoji atsakomybė negalima, todėl pareiškėjo skundas netenkinamas (ABTĮ 56 str., 88 str. 1 p.).

Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 15 str. 1 d., 21 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Pareiškėjo R. G. patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.