Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Nijolė Žimkienė, išnagrinėjusi N. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

N. G. administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas dėl to, kad ji, būdama nepilnamečio D. B., gim. (duomenys neskelbtini), motina, 2016 m. birželio 15 d., apie 12.20 val., Santariškių g. 7, Vilniuje, Santariškių vaikų ligoninės traumatologijos ir nudegimo skyriaus 3 aukšto koridoriuje, vaiko akivaizdoje konfliktavo su vaiko tėvu G. B., t. y. rėkė ant jo, stūmė ir sudavė jam per petį, po ko išvadino „duraku“. Tokiais veiksmais vaikui sukėlė stiprų išgąstį bei rodė jam amoralų pavyzdį, tuo pažeidė vaiko teises, numatytas Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 43 straipsnio „Vaiko apsaugos nuo neigiamos socialinės aplinkos įtakos bendrosios nuostatų” 2 dalyje – fizinio ar psichinio smurto demonstravimas, padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 181³ straipsnio 1 dalyje.

Byloje esančių N. G. paaiškinimų duomenimis, ji su pažeidimu nesutinka (b. l. 2).

N. G. 2016 m. birželio 21 d. apklausos duomenimis, 2015 metų spalio mėnesį ji išsiskyrė su vyru G. B.. Kartu turi du nepilnamečius vaikus: D. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir J. B., gim. (duomenys neskelbtini), kurių gyvenamoji vieta teismo sprendimu yra nustatyta su ja. Teismo taip pat yra nustatyta bendravimo vyro su vaikais tvarka, pagal kurią ji su vyru geranoriškai bendravo jų pasimatymų laiku. 2016 m. gegužės 29 d., apie pietus, jai telefonu paskambino iš poliklinikos jis ir pranešė, kad jos jaunesnysis sūnus J. yra Santariškių ligoninės reanimacijoje dėl apdegimų. Ji iš karto nuvyko į ligoninę, kadangi minėtą savaitgalį jos abu vaikai praleido pas tėvą. Ji susinervino ir paskambino buvusiam vyrui. Iš jo sužinojo, kad 2016 m. gegužės 28 d. jis su abiem jų vaikais, seneliais bei savo sugyventine ilsėjosi poilsio bazėje „Pailgis“. Vyras pasakojo, kad sekančios dienos rytą išvažiavo tvarkyti reikalų ir vaikus paliko seneliams, o atvažiavęs po pietų, dar būdamas automobilyje, pastebėjo, kad vaikų senelis kurdamas laužą, pildamas skystį ant laužo, įsiliepsnojus liepsnai, apdegė pats bei prie laužo buvę jų abu vaikai. Buvęs vyras sakė, kad tai įvyko netyčia, spontaniškai. Po to vyras jaunesnį sūnų nuvežė į Santariškių ligoninę. Dėl viso to įvykio tyrimas policijoje vyko. Dėl to minėto įvykio sūnus J. iki šiol gydomas Santariškių ligoninės traumatologijos nudegimų skyriuje bei ji jį ten slaugo. 2016 m. birželio 15 d., apie 12.00 val., ligoninėje tarp jos ir buvusio vyro kilo konfliktas dėl to, kad jis norėjo su savimi pasiimti vyresnį jų sūnų D., kuris tuo metu buvo su ja ligoninėje. Ji tam paprieštaravo, kadangi po 2016 m. gegužės 29 d. įvykio bijojo, kad sūnui bus nesaugu, be to, žinojo, kad buvęs vyras šitą dieną dirba, o sūnus turės būti su jo sugyventine. Tuomet supykęs vyras sudavė delnu jai per žandą vieną kartą, grasino, kad užmuš, kad ji liks invalido vežimėlyje. Toks atvejis jau antras, dėl pirmo karto į policiją nesikreipė. Ji paskambino bendruoju pagalbos telefonu. Dėl minėto įvykio ji kūno sužalojimų nepatyrė, todėl į teismo medicinos ekspertizę nesikreipė. Nori, kad būtų prevenciškai pakalbėta su vyru, kad jis būtų įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės, kadangi viskas vyko ligoninėje, matant ir girdint vyresniajam sūnui, bei paaiškinta asmeninė atsakomybė. Nori, kad konfliktai nebūtų sprendžiami prie vaikų (b. l. 9-10).

Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 1 PK Viešosios policijos skyriaus 2016 m. rugpjūčio 2 d. nutarimo duomenimis, atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalį ir 145 straipsnį, nutarta pradėti administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 181³ straipsnio 1 dalyje, teiseną G. B. ir N. G. (b. l. 3-4).

Policijos registruojamų įvykių registro duomenimis, 2016 m. birželio 15 d., 12.24 val., gautas pranešimas, kad Santariškių vaikų ligoninėje, traumatologijos ir nudegimo skyriuje, 3 aukšte, palatoje „C“, pranešėjai per veidą trenkė ir konfliktavo buvęs vyras G. B.. Pranešėja G. su mažamečiais vaikais laukia vietoje (b. l. 6).

Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės 1 kuopos 1 būrio vyriausiojo patrulio A. G. 2016 m. birželio 15 d. tarnybinio pranešimo duomenimis, 2016 m. birželio 15 d., apie 12.25 val., patruliuojant kartu su vyriausiuoju patruliu E. M., iš Vilniaus apskrities VPK OVS buvo gautas pranešimas, kad Santariškių g. 7, vaikų ligoninėje, pranešėjos buvęs vyras trenkė per veidą. Atvykus nurodytu adresu, kreipėsi pranešėja N. G., kuri paaiškino, kad atvyko į ligoninę pas savo sūnų, kuris guli ligoninėje, pakeisti per naktį su vaiku nakvojusį buvusį vyrą G. B.. Tarp jų kilo konfliktas, nes, pasak pranešėjos, G. B. norėjo pasiimti pas save vyresnįjį sūnų, bet N. G. nesutiko jo leisti, bijodama, kad vaikas vėl nesusižalotų. Konflikto metu G. B. sudavė N. G. delnu per Susijaudinusi N. G. norėjo duoti jam atgal per veidą, bet jai nepavyko, o G. B., pasak pranešėjos, toliau ją provokavo ir filmavo. Netrukus G. B. išvažiavo namo, o N. G. paskambino į policiją (b. l. 7).

G. B. 2016 m. liepos 19 d. patikslinimo duomenimis, jis su žmona N. G. yra išsituokę nuo 2015 m. rugpjūčio mėnesio. Teismo sprendimu vaikų J. B., gim. (duomenys neskelbtini), bei D. B., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatyta su motina, bendravimo su vaikais tvarka teismo sprendimu nustatyta šia tvarka - jis neribotai gali matytis su vaikais, tačiau iš anksto suderinęs su vaikų motina. 2016 m. birželio 15 d., apie pietus, jis atvažiavo į Santariškių vaikų ligoninę lankyti sūnaus J.. Ligoninėje taip pat buvo sūnus D. ir jo buvusi žmona N.. Jis norėjo pasiimti D. pasivaikščioti prie ligoninės. Į namus D. imti neketino. N. prieštaravo tam. Dėl to kilo konfliktas. Jis N. į veidą nesudavė, jos neįžeidinėjo, nužudyti negrasino, negąsdino jos pasodinti į invalidų vežimėlį. Konfliktas kilo koridoriuje šalia sūnaus D.. J. tuo metu buvo palatoje. N. konflikto metu jam sudavė į veidą vieną kartą, jį įžeidinėjo necenzūriniais žodžiais. Dėl tokio elgesio jai pretenzijų neturi, bet tai netinkamas elgesys ir žala daroma vaikui (b. l. 16).

E. M. 2016 m. rugsėjo 23 d. paaiškinimo duomenimis, 2016 m. birželio 15 d., apie 12.25 val., patruliuojant kartu su A. G., buvo gautas iškvietimas, kad Santariškių vaikų ligoninėje konfliktas. Atvykus nurodytu adresu traumatologijos ir nudegimo skyriuje juos pasitiko moteris N. G., kuri paaiškino, kad tarp jos ir buvusio vyro G. B. kilo konfliktas. Tuo metu moters buvusio vyro G. B. jau nebuvo, jis buvo pasišalinęs. Su N. G. buvo jos draugas, kurio duomenys nustatyti nebuvo. N. G. abu mažamečiai vaikai buvo palatoje. Vaikai buvo ramūs, su jais bendrauta nebuvo. Vaikai neverkė. N. G. nurodė, kad buvęs vyras norėjo pasiimti vaiką pas save, tačiau ji nesutiko. G. B. jai sudavė per veidą, ji taip pat jam ketino suduoti per veidą, bet jai nepavyko. Iš moters buvo paimtas pareiškimas (b. l. 18).

D. B. 2016 m. spalio 5 d. paaiškinimo duomenimis, kai jis su mama buvo ligoninėje, kai joje gulėjo jo brolis J.. Tėtis norėjo, kad jis jį palydėtų iki mašinos, bet mama neleido. Jis taip pat norėjo palydėti tėtį, bet kadangi mama neleido, jis nėjo. Dėl to jo tėvai susipyko. Jis išgirdo jų abiejų rėkimą ir pliaukštelėjimo garsą. Kas kam sudavė, jis nematė. Matė, kaip mama stūmė tėtį ir jam sudavė per petį. Tada tėtis stvėrė mamai už rankų ir užsukęs pasodino ant žemės. Tėtis mamą pravardžiavo „dura“, o mama šaukė, kad atstotų ir tėtį irgi išvadino „duraku“. Kai jie susimušė, jam buvo baisu ir jis pradėjo verkti. Tada tėtis pats išėjo iš ligoninės. Po to jam mama pasakė, kad jai per veidą pirmas sudavė tėtis. Jo brolis šito nematė, nes gulėjo palatoje, o tai įvyko ligoninės koridoriuje (b. l. 19).

Teismas, vertindamas bylos nagrinėjimo metu gautus duomenis, daro išvadą, kad jais patvirtintas konflikto tarp N. G. ir jos buvusio sutuoktinio faktas, vykęs ligoninėje, kurį stebėjo nepilnametis vaikas. Teismas pasisako, kad asmuo gali būti traukiamas atsakomybėn tik nustačius jo veiksmuose pažeidimo sudėtį. Lietuvos Respublikos ATPK 9 straipsnyje numatyta, kad administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Šios bylos duomenimis, policiją į ligoninę kvietė N. G., kuri pranešė, jog traumatologijos ir nudegimo skyriuje jai per veidą trenkė ir konfliktavo buvęs vyras G. B.. Bylos nagrinėjimo metu ši aplinkybė – konfliktas kilo dėl to, jog buvęs sutuoktinis norėjo išsivežti sūnų, o N. G. to neleido, pasitvirtino. Teismas, atsižvelgdamas į realią situaciją – du N. G. sūnūs, kuriems yra, atitinkamai, penkeri ir aštuoneri metai, buvo apdegę tuo metu, kai buvo pas jos buvusį sutuoktinį, abu sūnus buvo gydomi ligoninėje, mažesnis sūnus - ir reanimacijoje, tuo būdu, N. G., būdama motina, patyrusi šoką dėl įvykusios nelaimės, nuovargį dėl ilgalaikės vaikų slaugos, po to, kai jai sudavė buvęs sutuoktinis, nesusivaldė, garsiai konfliktavo su buvusiu sutuoktiniu, tai teko pamatyti sūnui, išėjusiam į koridorių. Teismas pasisako, kad šios bylos aplinkybėmis asmens, N. G., veiksmai nesiekia to pavojingumo lygio, už kurį numatyta administracinė atsakomybė, skirtina nuobauda. Teismas daro šią išvadą atsižvelgdamas ir į Lietuvos Respublikos ATPK 20 straipsnyje numatytus administracinės nuobaudos tikslus – administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenis nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Teismas vertina, kad N. G. veiksmuose nenustatyta pažeidimo sudėties, jai byla nutrauktina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos ATPK 181³ straipsnio 1 dalimi, 250 straipsnio 1 punktu, 287 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

N. G. bylą pagal Lietuvos Respublikos ATPK 181³ straipsnio 1 dalį nutraukti.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui.