- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2009-04-14
- Bylos Nr.
- 2-643-601/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Evaldas Burzdikas
- Ieškovas
- R. A.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos Vyriausybe
- Kategorijos
- 24.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo teisėjas Evaldas Burzdikas, sekretoriaujant Audronei Stulginskaitei, dalyvaujant ieškovui R. A. , jo atstovui adv. Linui Stanislavui Bagdonui, atsakovo atstovams Virginijui Varnaičiui ir Solveigai Radzevičienei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą ieškovo R. A. su atsakovu Lietuvos Respublikos Vyriausybe dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo, atsiradusios dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo – kardomosios priemonės taikymo, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas prašo :
1) priteisti iš atsakovo 35 600 Lt turtinės žalos,
2) priteisti iš atsakovo 250 000 Lt neturtinės žalos.
Ieškovas ir jos atstovas paaiškino, kad 1999 m. sausio 19 d. Kauno miesto apylinkės prokuratūroje buvo iškelta baudžiamoji byla Nr. 20-2-012-99 pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 232¹ str. 3 d., 327 str. 2 d. 1999 m. sausio 19 d. ieškovas buvo sulaikytas kaip įtariamasis įtariant neteisėtu narkotinių medžiagų gaminimu, laikymu, įgijimu, gabenimu, pardavimu, netikrų pinigų gaminimu, laikymu, paleidimu apyvarton. 1999 m. sausio 21 d. Kauno apylinkės teismas priėmė nutartį paskirti ieškovui kardomąją priemonę – kardomąjį kalinimą – suėmimą 3 mėnesiams. 1999 m. vasario 5 d. Kauno miesto apylinkės prokuratūros prokuroras priėmė nutarimą pakeisti kardomąją priemonę – suėmimą į 20 000 Lt užstatą, kurį ieškovo žmona Z. A. įnešė, pinigus (16 000 Lt) pasiskolindama ir už tai sumokėdama 1 600 Lt palūkanų. Po to, tam, kad grąžinti žmonos paskolą, jis pasiskolino pinigus (20 000 Lt) iš kito asmens su 24 procentų metinėmis palūkanomis penkeriems metams, per kuriuos sumokėjo 24 000 Lt palūkanų. 1999 m. vasario 8 d. Kauno miesto apylinkės prokuratūros prokuroras priėmė nutarimą areštuoti jo nekilnojamąjį turtą. 1999 m. kovo 16 d. pagal Kauno miesto apylinkės prokuratūros prokuroro raštą buvo apribotas šaunamojo ginklo laikymas. Bylos nagrinėjimo metu, R. A. jo atžvilgiu pritaikytų procesinių prievartos priemonių neskundė. 2001 m. birželio 14 d. Kauno apygardos teismas priėmė jo atžvilgiu išteisinamąjį nuosprendį pagal LR BK 327 str. 2 d., neįrodžius jo dalyvavimo nusikaltimo padaryme. Išteisinamasis nuosprendis įsiteisėjo 2003 m. birželio 10 d. Lietuvos apeliaciniam teismui atmetus prokuroro apeliacinį skundą. Tik įsiteisėjus nuosprendžiui jam buvo panaikinti aukščiau nurodyti jo teisių suvaržymai ir apribojimai. Pats išteisinamasis nuosprendis patvirtina, kad jis buvo nepagrįstai apkaltintas nusikaltimo padarymu, neteisėtai sulaikytas ir suimtas, neteisėtai paskirtas užstatas, uždėtas turtui areštas, apribotas šaunamojo ginklo laikymas. Be to visas bylos nagrinėjimas truko nepagrįstai ilgai (nuo 1999 m. sausio mėn. iki 2003 m. birželio mėn.), dėl ko buvo pažeista jo teisė, kad byla būtų išnagrinėta per kuo trumpesnį laiką. Dėl minėtų neteisėtų pareigūnų veiksmų jis patyrė 35 600 Lt turtinę žalą, kuri susidarė dėl sumokėtų palūkanų už pasiskolintus pinigus užstatui sumokėti – 25 600 Lt ir dėl advokatams sumokėtų už suteiktą teisinę pagalbą – 10 000 Lt. Patirtą neturtinę žalą vertina 250 000 Lt, nes dėl pareigūnų neteisėtų veiksmų patyrė daug dvasinių išgyvenimų, prarado normalų bendravimą su draugais, jaučiasi pažemintas, apie jo suėmimą ir pareikštus kaltinimus buvo paskelbta laikraščiuose „Lietuvos rytas“ ir „Kauno diena“, neturėjo galimybės normaliai dirbti, išvykti dirbti į užsienį, pablogėjo sveikata, 1999 m. birželio 14 d. buvo nustatytas nęįgalumas (darbingumas 40 procentų). Ieškinį teismui pateikė tik 2008 m. lapkričio 17 d., nes tik vėliau įsiskaitęs į nuosprendžius suprato, kad jo atžvilgiu buvo atlikti neteisėti veiksmai ir jis turi teisę į žalos atlyginimą.
Lietuvos Respublikos atstovai prašo ieškinį atmesti taikant ieškinio senaties terminą. Pagal CK 1.127 str. ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Ieškovas savo teisę į žalos atlyginimą grindžia vieninteliu faktiniu pagrindu – išteisinamuoju nuosprendžiu, todėl įsiteisėjus išteisinamajam nuosprendžiui (2003 m. birželio 10 d.), ieškovui atsirado teisė į ieškinį dėl žalos atlyginimo. Pagal CK 1.125 str. 8 d. reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas trejų metų senaties terminas, todėl ieškovui ieškinį teismui pateikus tik 2008 m. lapkričio 17 d. (po daugiau kaip 5 metų nuo nuosprendžio įsiteisėjimo), jis praleido ieškinio senaties terminą, kas yra pagrindu ieškinį atmesti, nes išnyko teisė į ieškininę pažeistos teisės gynybą.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Pagal CK 1.131 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo, kai ginčo šalis ieškinio senatį reikalauja taikyti, yra savarankiškas pagrindas ieškinį atmesti. Todėl byloje nustačius, kad ieškinio senaties terminas praleistas ir nėra pagrindo jį atnaujinti, o ginčo šalis reikalauja ieškinio senatį taikyti, teismas gali ieškinį atmesti motyvuodamas vien ieškinio senaties termino pasibaigimu. Tokiu atveju teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėstyti argumentus dėl ieškiniu pareikšto materialinio teisinio reikalavimo pagrįstumo nebūtina, pakanka teismo sprendimą motyvuoti ieškinio senaties taikymu. Tokia nuostata išdėstyta 2002 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų senato nutarimo Nr. 39 „Dėl ieškinio senatį reguliuojančių įstatymų normų taikymo teismų praktikoje“ (toliau – Senato nutarimas) 21 p. 1 d.
Byloje nustatyta, kad ieškovo atžvilgiu priimtas išteisinamasis nuosprendis įsiteisėjo 2003 m. birželio 10 d. (b. l. 79-86). Ieškovas ieškinį teismui pateikė 2008 m. lapkričio 17 d. (b. l. 4). Atsakovas prašo taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti.
Ieškinio senaties instituto tikslas – sudaryti realią galimybę asmeniui apginti savo pažeistą teisę, užtikrinti civilinių santykių stabilumą ir užkirsti kelią begaliniam bylinėjimuisi, skatinant asmenį kuo greičiau ginti savo pažeistą teisę. Taigi ieškinio institutas nustatytas tiek ieškovo, tiek atsakovo interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2006, kategorija 24.2).
Lietuvos Respublikos CK 1.126 str. 2 d. numatyta kad ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja. Nagrinėjamo ginčo atveju, atsakovas prašo taikyti ieškinio senatį reguliuojančias teisės normas, todėl teismas privalo šį klausimą svarstyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-591/2005, kategorija 24.4).
Senato nutarimo 20.7 p. 3 d. numatyta, kad spręsdamas prašymą taikyti ieškinio senatį, teismas visų pirma turi išsiaiškinti ginčo šalių materialinių teisinių santykių pobūdį, taip pat tai, ar byloje pareikštam ieškovo reikalavimui taikoma ieškinio senatis. Jeigu ieškinio reikalavimui ieškinio senatis taikoma, teismas turi nustatyti:
1) kokios trukmės terminą nustato įstatymas;
2) kada prasidėjo ieškinio senaties termino eiga;
3) ar ieškinio senaties termino eiga nebuvo sustabdyta, pratęsta ar nutraukta;
4) jeigu ieškinio senaties terminas praleistas, ar nėra pagrindo jį atnaujinti.
Teismas sprendžia, kad ieškovas R. A. turi subjektinę teisę reikšti ieškinį dėl žalos atlyginimo, dėl neteisėtų ikiteisminio tyrimo, prokuroro, teisėjo ar teismo veiksmų, nes jo atžvilgiu buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas ir teisminis nagrinėjimas bei taikomos procesinės prievartos priemonės.
Lietuvos Respublikos CK 1.125 str. 8 d. numatyta, kad sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo. Nagrinėjamu atvejų taikytina ši teisės norma, nes ieškovas reiškia reikalavimą dėl žalos atlyginimo.
Lietuvos Respublikos CK 1.127 str. 1 d. numatyta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Teismas sprendžia, kad ieškovas apie savo teisės pažeidimą sužinojo 2003 m. birželio 10 d., kada įsiteisėjo jo atžvilgiu išteisinamasis nuosprendis, nes šiuo nuosprendžiu buvo panaikintos taikytos procesinės prievartos priemonės, išnyko kiti jo teisių apribojimai, be to, pats ieškovas pareigūnų veiksmų neteisėtumą sieja su šio nuosprendžio priėmimu. Ieškinį teismui ieškovas pateikė 2008 m. lapkričio 17 d., t. y. praėjus daugiau kaip 5 metams po sužinojimo (2003 m. birželio 10 d.) apie savo teisių pažeidimą. Tokiu būdu teismas sprendžia, kad ieškovas praleido 3 metų ieškinio senaties terminą dėl žalos atlyginimo. Duomenų, jog buvo sustabdyta, pratęsta ar nutraukta ieškinio senaties eiga, byloje nenustatyta.
Dėl aukščiau išdėstytų motyvų teismas sprendžia, kad reikalavimas priteisti turtinę ir neturtinę žalą iš Lietuvos Respublikos atmestinas dėl ieškinio senaties termino pasibaigimo.
Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas nėra atleistas, priteistinos iš ieškovo, nes ieškinys atmestinas (CPK 93 str. 1 d., 96 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 268 str., 269 str., 270 str., teismas
nuspren džia:
Ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo R. A. , a. k. (duomenys neskelbtini) 19 Lt (devyniolika litų) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui per šį apygardos teismą.