Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo E. L. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriui, S. L., Išvadą teikianti institucija: Valstybinė lietuvių kalbos komisija.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Pareiškėjas prašo panaikinti 2023 m. kovo 3 d., Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriaus išvadą dėl vardo pakeitimo Nr. CM27-20 ir leisti pakeisti nepilnamečio vaiko vardą iš „O.“ į „O.“ taip pat prašo įpareigoti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir registracijos skyrių pakeisti nepilnamečio vaiko O. L., vardą iš „O.” į „O.”.

2. Nurodė, kad 2023 m. vasario 2 d. pareiškėjui gimė dukra, kurią pareiškėjas su savo žmona S. L. buvo nusprendę pavadinti vardu „O.“. Vaikui gimus pareiškėjas prašė Civilinės metrikacijos skyriuje įregistruoti vaiko vardą „O.“, tačiau Civilinės metrikacijos skyrius sutiko įregistruoti tik vardą „O.“, nes neva tai vardas „O.“ yra laikomas gramatiškai netaisyklingu. Dėl šios priežasties gimimo įraše, sudarytame 2023-02-07 d. buvo nurodytas vaiko vardas „O.“, o ne „O.“ kaip kad buvo norėta. Pažymėjo, kad vaiko tėvai vaiką pavadinti vardu „O.“ nori dėl kosmopolitiško gyvenimo būdo. Abu vaiko tėvai gyveno, mokėsi ir dirbo Anglijoje apie 8 metus. Pareiškėjas su žmona palaiko darbinius ir asmeninius santykius su kitos tautybės ir kalbos žmonėmis, dėl gyvenimo užsienyje didžioji dalis draugų yra „angliakalbiai“ iš kitų šalių. Taigi vardas „O.“ vaiko tėvams yra visiškai nepriimtinas, kadangi pareiškėjas su žmona savo gyvenimą sieja su užsieniu, vaiko ugdymas taip pat bus planuojamas užsienio valstybėje. Be to, vardas „O.“ nėra tas vardas, kurio norėjo vaiko tėvai savo vaikui, skirtinga vardo rašyba traktuojama kaip visai kitas vardas, kurio vaiko tėvai savo vaikui net neketino duoti dėl pirmiau nurodytų priežasčių.

3. Teismo posėdžio metu pareiškėjas ir jo atstovė palaikė pareiškime išdėstytą reikalavimą.

4. Išvadą teikiančios institucijos Valstybinės lietuvių kalbos komisijos atstovas į posėdį neatvyko pateikė išvadą kurioje nurodė, kad prašo bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant, sprendimą priimti teismo nuožiūra. Išvadoje taip pat nurodė, kad pareiškėjo prašymas netenkintinas, nes vardas O. neatitinka Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo 6 straipsnio 6 dalies nuostatos: Civilinės būklės aktų įrašai rašomi lietuvių kalba. Asmens vardas ir pavardė civilinės būklės aktų įrašuose rašomi Lietuvos Respublikos asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių vardų ir pavardžių rašymą dokumentuose, nustatyta tvarka“.

5. Suinteresuoto asmens Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriaus atstovas taip pat neatvyko, pateikė atsiliepimą kuriame taip pat prašė bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant. Atsiliepime prašė pareiškėjo pareiškimo netenkinti, kadangi jis prieštarautų Lietuvos Respublikos teisės aktams. Taikytinų išimčių dėl vardo užrašymo ne pagal lietuvių kalbos taisykles, numatytų teisės aktuose, nenustatyta.

6. Suinteresuotas asmuo S. L. palaikė pareiškėjo reikalavimą. Paaiškino, kad yra O. L. motina ir sprendimas pakeisti dukters vardą iš O. į O. yra jų (vaiko tėvų) bendras.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

7. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.20 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi teisę į vardą. Teisė į vardą apima teisę į pavardę, vardą (vardus) ir pseudonimą.

CK 3.166 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad kiekvienam vaikui vardą suteikia tėvai. Spręsdami visus klausimus, susijusius su vaikais, tiek tėvai, tiek teismas, tiek kiti asmenys privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus ir jais vadovautis (CK 3.3 straipsnis). Šios vaiko teisės reglamentuotos Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnyje. Vaiko vardas ir pavardė pabrėžia vaiko individualybę. Teisė turėti vardą yra prigimtinė ir turi būti saugoma nuo gimimo.

8. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 14 straipsnyje įtvirtinta, kad valstybinė kalba yra lietuvių kalba. 1999 m. spalio 21 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. sausio 31 d. nutarimo „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“ atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ konstatavo, kad asmens vardas ir pavardė piliečio pase turi būti rašomi valstybine kalba, nes toks įrašymas suponuoja oficialųjį to asmens tapatybės patvirtinimą, sukeliant atitinkamus teisinius padarinius, susijusius su to asmens vardo ir pavardės vartojimu viešajame Lietuvos gyvenime. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2009 m. lapkričio 6 d. sprendime „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. spalio 21 d. nutarimo motyvuojamosios dalies 4 ir 7 punktų nuostatų išaiškinimo“ konstatavo, kad Lietuvos Respublikos piliečio pase, be skyriaus, kuriame įrašomi asmens tapatybę identifikuojantys duomenys, esama skyrių, skirtų papildomiems duomenims apie asmenį įrašyti, reikalingoms žymoms dėti. Jeigu Lietuvos Respublikos piliečio paso kitų įrašų skyriuje asmens vardas ir pavardė būtų rašomi nelietuviškais rašmenimis ir nesugramatinta forma, kai asmuo to pageidauja, šiame piliečio pase išliktų ir oficialus asmens tapatybės patvirtinimas valstybine kalba. Taigi, egzistuojanti konstitucinė doktrina įtvirtina lietuvių kalbos, kaip valstybinės kalbos, statusą, kuris reiškia, kad visų Lietuvos Respublikos piliečių vardai ir pavardės asmens dokumentuose, patvirtinančiuose jų pilietybę, turi būti rašomi valstybine kalba, t. y. lietuviškai, pagal lietuvių kalbos rašymo ir gramatikos taisykles, raidėmis, kurios yra lietuvių kalbos raidyne.

9. Civilinės būklės aktų registravimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymas (toliau – CBARĮ), o registravimą detalizuoja teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-334 patvirtintos Civilinės būklės aktų registravimo taisyklės. Pagal CBARĮ 6 straipsnio 6 dalį civilinės būklės aktų įrašai rašomi lietuvių kalba. Civilinės būklės aktų registravimo taisyklių, patvirtintų teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu (toliau – Taisyklės), 23 punktas numato, jog civilinės būklės aktų įrašai sudaromi lietuvių kalba. Lietuvos Respublikos piliečių ir jų vaikų vardai ir pavardės civilinės būklės akto įraše rašomi Lietuvos Respublikos asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių vardų ir pavardžių rašymą dokumentuose, nustatyta tvarka.

10. Asmens vardo ir pavardės rašymo asmens tapatybę patvirtinančiuose ir kituose dokumentuose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. balandžio 27 d. nutarimu Nr. 424 „Dėl Asmens vardo ir pavardės rašymo asmens tapatybę patvirtinančiuose ir kituose dokumentuose taisyklių patvirtinimo“ 4 punkte nustatyta, kad Lietuvos Respublikos piliečio vardas ir pavardė rašomi lietuviškais rašmenimis, laikantis Valstybinės lietuvių kalbos komisijos patvirtintų lietuvių kalbos rašybos taisyklių, kitų teisės aktų ar rekomendacijų, nustatančių vardų ir pavardžių rašymą, atsižvelgiant į vardo ir pavardės formos skirtumus pagal lytį išskyrus teisės aktuose nustatytus atvejus.

11. Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo 20 straipsnyje numatyta, jog Valstybinės kalbos globos kryptis ir uždavinius nustato ir kalbos normas aprobuoja Valstybinė lietuvių kalbos komisija. Nagrinėjamu atveju Valstybinė lietuvių kalbos komisija byloje pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad pareiškėjai pageidauja vardą užrašyti ne pagal lietuvių kalbos taisykles. Lietuvių kalbos (kaip ir kitų kalbų) normos nekeičiamos siekiant jas priderinti prie kitų kalbų, kultūrų ar tam tikrų asmenų grupių elgesio modelių. Vardai gali būti skolinami iš kitų kalbų, gali būti ir sukuriami naujai, tačiau vienu ar kitu atveju turi būti užrašomi laikantis bent minimalių rašybos ir gramatikos reikalavimų. Pareiškėjų pageidaujamas vaiko vardas O. neturi lietuvių kalbos vardų ir pavardžių gramatinių požymių (Lietuvos Respublikos asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymo 2 straipsnio 2 dalis) – lietuvių kalbos taisyklių požiūriu joto praleidimas prieš galūnę – rašybos klaida.

12. Taigi, viena vertus, šiuo metu galiojantys nacionalinės teisės aktai ir Konstitucinio Teismo jurisprudencija įpareigoja Lietuvos Respublikos piliečių civilinės būklės aktų įrašus daryti pagal lietuvių kalbos rašymo ir gramatikos taisykles, kita vertus, nagrinėjamu atveju ne mažiau reikšminga yra tarptautinių teismų praktika sprendžiant tokio pobūdžio bylas. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas yra nurodęs, kad asmens vardas ir pavardė yra vienas iš jo identiteto ir privataus gyvenimo, kuriam apsaugoti skirtas Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 7 straipsnis ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnis, elementų. Nors Chartijos 7 straipsnyje nėra aiškios nuorodos į asmens vardą ir pavardę, jie vis dėlto susiję su jo privačiu ir šeimos gyvenimu, nes yra asmens tapatybės nustatymo priemonė ir rodo šeiminius ryšius (Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2011 m. gegužės 12 d. sprendimas Runevič-Vardyn ir Wardyn, Nr. C-391/09).

13. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) savo praktikoje taip pat ne kartą pripažino, kad klausimai dėl vardų ir pavardžių rašybos patenka į Konvencijos 8 straipsnio nuostatomis ginamą privataus ir šeimos gyvenimo sritį. Nurodė, kad vardai neabejotinai atlieka esminį vaidmenį nustatant asmens tapatybę. Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komitetas bei EŽTT pripažino, jog asmens vardas ir pavardė yra esminė kiekvieno žmogaus tapatybės dalis, o vardų ir pavardžių rašybos teisinis reguliavimas – tai kiekvienos valstybės narės kompetencija, kuri glaudžiai susijusi su kultūra ir kalbos istorija bei tapatumo jausmu, pažymėjo, kad vis dėlto valstybė turėtų paisyti EŽTT praktikos, o kiekvienas teisinis reglamentavimas privalo būti objektyviai pagrįstas ir taikomas visiems piliečiams vienodai. Vaiko vardo pasirinkimas – tai individualus tėvų pasirinkimas. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra atkreipęs dėmesį į tai, kad jeigu gyventojų registre jau įregistruoti tokie vardai ir nenustatyta jokio neigiamo poveikio kultūrinio ir kalbinio tapatumo išsaugojimui, tai nėra pagrindo atsisakyti įregistruoti tokį vardą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2007 m. rugsėjo 6 d. sprendimas byloje Johansson prieš Suomiją, pareiškimo Nr. 10163/02). EŽTT konstatavo Konvencijos 8 straipsnio pažeidimą, kuris įtvirtina teisę į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą: kiekvienas turi teisę į tai, kad būtų gerbiamas jo privatus ir šeimos gyvenimas, būsto neliečiamybės ir susirašinėjimo slaptumas. Valstybės institucijos neturi teisės apriboti naudojimosi šiomis teisėmis, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus ir kai tai būtina demokratinėje visuomenėje valstybės saugumo, visuomenės apsaugos ar šalies ekonominės gerovės interesams siekiant užkirsti kelią viešosios tvarkos pažeidimams ar nusikaltimams, taip pat būtina žmonių sveikatai ar moralei arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti. EŽTT pripažino, kad tokios bylos patenka po 8-tuoju Konvencijos straipsniu (tai teismas konstatavo ir kitose bylose, pavyzdžiui, Bulgakov prieš Ukrainą, paraiškos Nr. 59894/00) ir turi būti užtikrintas sąžiningas balansas tarp konkuruojančių viešojo ir privataus interesų.

14. Iš aptartos tarptautinių teismų jurisprudencijos matyti, kad naudojimasis savo vardu ir pavarde pripažįstamas sudėtine teisės į privatų ir šeimos gyvenimą dalimi ir valstybės kišimasis į jį, ir įvairūs draudimai gali būti toleruojami tik tada, kai tai yra proporcinga priemonė siekiant teisėtų tikslų. Teisė į žmogaus privatų ir šeimos gyvenimą įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnyje, pagal kurio nuostatas žmogaus privatus gyvenimas yra neliečiamas, įstatymas ir teismas saugo, kad niekas nepatirtų savavališko ar neteisėto kišimosi į jo asmeninį ir šeimyninį gyvenimą.

15. Teismas sutinka su išvadą teikiančios institucijos pozicija, kad asmens vardas ir pavardė turi būti rašomi valstybine kalba, tačiau nagrinėjamu atveju teismas pažymi, kad vardas O. užrašytas lietuviškais rašmenimis ir atitinka vaiko lytį (aiškiai galima suprasti apie moterišką lytį). Be to, teismo vertinimu, byloje nėra pateikta duomenų, kad vardo O. įrašymas pareiškėjų dukrai trukdys identifikuoti asmenį, sukels/sukeltų nepatogumų, ar trukdys/trukdytų visuomenės gerovei, dėl ko kiltų praktinių sunkumų, ir/ar neproporcingai pažeistų valstybines kalbos taisykles, sudarytų grėsmę jos saugumui, prieštarautų viešajai tvarkai ir/ar gerai moralei. Tuo labiau, kad iš viešai skelbiamų statistikos duomenų Valstybinės lietuvių kalbos komisijos puslapyje vardai.vlkk.lt matyti, kad vardas „O.“ Lietuvoje registruotas net 334 asmenims. Tai iš esmės patvirtina, jog tokio vardo naudojimas yra įmanomas ir įgyvendinamas. Nors išvadą teikianti institucija atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuvos Respublikos registre registruojami ir kitos valstybės pilietybę turėjusių asmenų, taip pat vardai vaikų, gimusių mišriose su ne Lietuvos piliečiais santuokose ir ne Lietuvoje (vardai pagal Civilinės būklės aktų registravimo taisykles juos paraidžiui nurašant lotyniško pagrindo rašmenimis iš asmens tapatybės dokumento ar užsienio valstybės institucijos išduoto atitinkamo dokumento), tačiau tokia padėtis nereiškia, kad vieniems asmenims šį vardą įregistruoti leidžiama, o kitiems ne. Tai iš esmės reikštų asmens diskriminaciją pilietybės, tautybės, gyvenamosios vietos ar kitokiais aspektais.

16. Šiuo atveju nepateikta įrodymų bei nenustatyta duomenų, kad tokio vardo naudojimas neigiamai įtakotų lietuvių kalbos kaip valstybinės kalbos statusą arba sukeltų didelių nepatogumų valstybinių institucijų veikloje, ar darytų neigiamą poveikio kultūrinio ir kalbinio tapatumo išsaugojimui Lietuvoje. Europos Žmogaus Teisių Teismas minėtoje Johansson prieš Suomiją byloje pažymėjo, kad jeigu gyventojų registre jau įregistruoti vardai ir nenustatyta jokio neigiamo poveikio kultūrinio ir kalbinio tapatumo išsaugojimui, tai nėra pagrindo atsisakyti įregistruoti tokį vardą. Atsisakymas pareiškėjams leisti jų vaikui suteikti tokį vardą gali būti pripažįstamas kaip diskriminacija. Teismo vertinimu, toks atsisakymas yra neproporcinga priemonė, kuria pažeidžiant pareiškėjų teisę į asmens gyvenimo privatumą ir šeimos gyvenimo neliečiamumą, siekiama užtikrinti konstitucinį valstybinės kalbos principą. Naudojimasis savo vardu ir pavarde pripažįstama sudėtinė teisės į privatų ir šeimos gyvenimą dalis. Valstybės kišimasis į šią sritį, draudžiant asmens vardo ir pavardės tam tikrą rašymą, gali būti pateisinamas tik tada, kai tai yra proporcinga priemonė siekiant teisėtų tikslų.

17. Teismo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į pareiškėjo nurodytas aplinkybes, į tai, kad asmens gyvenimo privatumas ir šeimos gyvenimo neliečiamumas turi būti prioritetas prieš valstybės pageidavimą saugoti kultūrinį identitetą neatsižvelgiant į naujai susiklosčiusias sąlygas Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare, į laisvą piliečių judėjimą, į tai, kad Europos Sąjungos valstybių narių sienos nebėra valstybes skiriančios ribos, ribojant asmens įstatyminę teisę pasirinkti savo vaiko vardą, suvaržant ir apribojant jų teises bei teisėtus interesus, šioje byloje yra pagrindas nukrypti nuo šiuo metu Lietuvoje esamo teisinio reguliavimo ir pareiškėjo prašymu įregistruoti jų vaiko vardą – O..

18. Dėl išdėstytų motyvų yra pagrindas pareiškėjo pareiškimą tenkinti ir panaikinti 2023 m. kovo 3 d., Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriaus išvadą dėl vardo pakeitimo Nr. CM27-20 ir leisti pakeisti nepilnamečio vaiko vardą iš „O.“ į „O.“ taip pat įpareigoti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir registracijos skyrių pakeisti nepilnamečio vaiko O. L., vardą iš „O.” į „O.”.

Dėl išdėstyto bei remdamasis LR CPK 279 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 443 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškėjo E. L. pareiškimą tenkinti.

Panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriaus 2023 m. kovo 3 d., išvadą dėl vardo pakeitimo Nr. CM27-20 ir leisti pakeisti nepilnamečio vaiko O. L., gim. (duomenys neskelbtini) a.k. (duomenys neskelbtini), vardą iš „O.“ į „O.“

Įpareigoti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir registracijos skyrių pakeisti nepilnamečio vaiko O. L., gim. (duomenys neskelbtini). a.k. (duomenys neskelbtini), vardą iš „O.” į „O.” ir tuo pagrindu išduoti pareiškėjui šio civilinės būklės akto įrašą liudijantį išrašą.

Sprendimui įsiteisėjus, ne vėliau kaip kitą darbo dieną sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.