Telšių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. D. ieškinį atsakovei O. D. dėl nekilnojamojo turto pripažinimo asmenine nuosavybe.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo (10-11 b.l.) matyti, kad ieškovui R. D. nuosavybės teise priklauso butas / patalpa - butas su bendro naudojimo patalpomis a-57 (4,04 kv. m.), a-62 (2,94 kv. m.), a-76 (7,00 kv. m.) (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Ginčo nekilnojamąjį turtą ieškovas įsigijo 2013 m. balandžio 9 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 1L13-1268 , būdamas santuokoje su O. D., butas įregistruotas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. 2013-03-19 Mažeikių rajono apylinkės teismo sprendimu buvo nutraukta ieškovo ir O. D. santuoką, sudarytą 2007-11-21 Ukrainos Respublikos, Gaisino rajono teisingumo valdybos civilinės būklės aktų įrašų skyriuje, įrašo Nr. 186 ir Mažeikių rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 424 (12-13 b. l.).

Įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Sutuoktinių turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalintas arba kol bendrosios jungtinė snuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitu būdu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau-CK) 3.87 straipsnis). Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teismų praktikoje pažymėta, kad įstatymų leidėjas net ir tuo atveju, kai turtas santuokoje įsigytas už vieno iš sutuoktinių asmenines lėšas, nepanaikina bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcijos. Tokiu atveju lemiamą reikšmę turi sutuoktinio, naudojančio savo asmenines lėšas turtui įgyti, valia įsigyti šį turtą asmeninėn nuosavybėn, ir ji turi būti išreikšta aiškiai. Jeigu tokia valia neišreiškiama aiškiai ir suvokiamai kitam sutuoktiniui, o kilus ginčui ir dalijant turtą sutuoktiniai nesusitaria dėl nuosavybės teisių į turtą, yra taikoma bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės prezumpcija, kol neįrodoma priešingai, įstatyme leistinomis įrodinėjimo priemonėmis - rašytiniais įrodymais. Teismo nuomone, byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog ginčo buto įgijimo metu, aiškiai ir suvokiamai kitam sutuoktiniui buvo išreikšta ieškovo valia įgyti butą kaip asmenine nuosavybę (šalių santuoka bendru sutuoktinių sutikimu buvo nutraukta 2013-03-19 teismo sprendimu, kurime buvo nurodyta, jog nekilnojamojo turto, jiems priklausančio bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, nėra ir tokio turto padalinimo klausimas nutraukiant santuoką nesprendžiamas), o jokių duomenų apie tai, kad buvo priešingai (t. y., kad aiškiai ir suvokiamai kitam sutuoktiniui buvo išreikšta ieškovo valia įgyti butą kaip bendrąja jungtinę sutuoktinių nuosavybę) byloje nėra. Nuo 2013 metų balandžio mėnesio butas, kaip turtinis vienetas, buvo apskaitomas ir įregistruotas ieškovo vardu, atsakovė neprieštaravo ieškovo veiksmams įregistruoti tokį faktą bei nesikreipė dėl šių duomenų pakeitimo. Aplinkybė, kad butas Nekilnojamojo turto registre įregistruotas ieškovo vardu, patvirtina aiškiai išreikštą sutuoktinio (ieškovo) valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn, atsakovė nereiškė reikalavimų pripažinti ją ginčo buto bendraturte.

Teismas, sutinkamai CK 3.89 straipsnio 2 dalyje suformuluota įrodymų leistinumo taisykle bei tikimybių pusiausvyros principu sprendžia, kad ieškovas už ginčo butą apmokėjo asmeninėmis piniginėmis lėšomis ir butas yra asmeninė ieškovo nuosavybė, todėl CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu ginčo butą pripažįsta asmenine ieškovo nuosavybe.

Žyminio mokesčio diferencijavimas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau –CPK) nustatytas atsižvelgiant į tai, koks mokestis – proporcinis ar paprastasis, yra taikomas (CPK 80 straipsnio 1 dalis), t. y. proceso įstatyme įtvirtinta mišrioji – proporcinio ir paprastojo mokesčio sistema. Proporcinis žyminis mokestis taikomas turtiniams ginčams ir jo dydis nustatomas procentine išraiška nuo ieškinio ar kitokio reikalavimo kainos (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Paprastasis žyminis mokestis išreiškiamas tikslia pinigų suma, nepriklausomai nuo ginčo dalyko vertės (CPK 80 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Toks žyminis mokestis nustatomas bylose, kuriose pareiškiami neturtinio pobūdžio ieškiniai, taip pat ieškiniai, kurie negali būti įkainoti, arba kai reikalavimą įvertinti pinigais yra sudėtinga arba iš viso neįmanoma. Taigi neturtiniais ginčais paprastai yra pripažįstami ginčai ne dėl turto, t. y. neturtiniais ieškiniais pripažintini ieškiniai dėl pripažinimo ir teisinių santykių modifikavimo, kurie pareikšti ne dėl turto priteisimo ar neturi tiesioginio ryšio su kokiu nors konkrečiu turtu. Ieškovo reikalavimu siekiama vien transformuoti bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę į asmeninę nuosavybę. Kadangi šiuo atveju neprašoma ko nors priteisti, nereikalaujama kokios nors papildomos turtinės naudos, įkainuoti tokio teisinio veiksmo CPK 85 straipsnio prasme negalima, todėl toks šalių ginčas, nors tam tikra prasme ir susijęs su turtu, pripažintinas neturtiniu. Dėl to už jį mokėtinas CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytas žyminis mokestis.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Ieškinį tenkinti.

Pripažinti, jog 34.45 kv. m. ploto dviejų kambarių butas / patalpa - butas su bendro naudojimo patalpomis, pažymėtomis: a-57 (4,04 kv. m.), a-62 (2,94 kv. m.), a-76 (7,00 kv. m.) (unikalus Nr. duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini)., yra R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninė nuosavybė.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Mažeikių rajono apylinkės teismą.