- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-11-19
- Bylos Nr.
- I-8434-423/2019
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Asta Urbonienė
- Pareiškėjas
- A. L.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo A. L. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. L. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos (toliau – Pravieniškių PN, atsakovės atstovas, pataisos namai), 6100 Eur neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 2-3).
Pareiškėjas skunde ir teismo posėdžio metu nurodė, kad laikotarpiu nuo 2018-06-22 iki 2019-06-24 pataisos namuose jam nebuvo suteikiamos gydymo paslaugos. Pareiškėjas 2018-06-22 kreipėsi į odontologą dėl (duomenys neskelbtini), bet gydytojas paaiškino, jog dėl finansavimo trūkumo neturi reikiamų medžiagų danties taisymui. Vėliau odontologijos kabinetas buvo apskritai uždarytas. Pareiškėjui (duomenys neskelbtini), jis patyrė nepatogumų, skausmą, sunkių dvasinių išgyvenimų. Be to, nuo 2019-02-05 iki 2019-03-26 pataisos namuose nebuvo gydančio gydytojo, tad pareiškėjas nebuvo gydomas nuo (duomenys neskelbtini), kitų paūmėjusių ligų.
Dėl tokių atsakovės atstovo veiksmų, neužtikrinant galimybės gauti gydymo paslaugų, pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, pasireiškusią diskomfortu, fiziniu skausmu, kančiomis, sveikatos pablogėjimu, dvasiniais išgyvenimais.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovas atsiliepime į skundą (b. l. 17-20, 89-92) nurodė, jog odontologijos paslaugos visą ginčo laikotarpį buvo teikiamos. 2018-06-22 gydytoja odontologė pareiškėjui paaiškino, kad neturi medžiagų vainikėlio fiksavimui, tačiau naujų priemonių buvo įsigyta 2018-08-29. Vis dėlto, pareiškėjas nuo 2018-08-29 pakartotinai į odontologą nesikreipė iki pat 2019-05-02. Be to, pats pareiškėjas atsisakė vykti tvarkyti danties į pataisos namų antrąjį sektorių, kuriame buvo veikianti odontologo aparatūra. Ginčo laikotarpiu pareiškėjas kreipėsi į vidaus ligų gydytoją 40 kartų, kaskart buvo konsultuojamas, be to, atsisakydavo vykti planinėms konsultacijoms į Laisvės atėmimo vietų ligoninę. Vidaus ligų gydytojos atostogų metu nuteistuosius konsultavo Sveikatos priežiūros skyriaus vedėjas. Dėl vaistų (duomenys neskelbtini) i pareiškėjas į pavaduojantį gydytoją nesikreipė. Pataisos namuose taip pat nuolat budi slaugytoja.
Reikalaujant neturtinės žalos atlyginimo, nepakanka deklaratyviai ir abstrakčiai išvardyti galimai neteisėtas veikas, nes turi būti nurodyta, kokiais konkrečiais neteisėtais valstybės institucijos veiksmais (neveikimu) buvo pažeistos asmens teisės ir teisėti interesai.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo atlyginti neturtinę žalą, kurią kildina iš neteisėtų Pravieniškių PN veiksmų, atliekant laisvės atėmimo bausmę nuo 2018-06-22 iki 2019-06-24.
Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnis). Žala turi būti atlyginta, kai institucija (jos pareigūnas) neįvykdo įstatymuose nustatytos pareigos arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidžia bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str.). Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginama civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka (pvz. Viešojo administravimo įstatymo 42 str., Tarnybos Kalėjimų departamente prie Teisingumo ministerijos statuto 27 str., Bausmių vykdymo kodekso 5 str. 3 d ir kt.). Valstybės pareiga atlyginti žalą pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės atsakomybei atsirasti pakanka, kad valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybinės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos 4 sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.), 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.), 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). CK 6.271 straipsnyje yra numatyta griežta (objektyvi) atsakomybė, kuri atsiranda nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi, viešajai (valstybės) atsakomybei atsirasti pakanka tik 3 sąlygų: neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos ir priežastinio ryšio buvimo tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.1
Pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš to, kad Pravieniškių PN neužtikrino jam galimybės gauti gydymo paslaugas.
Bausmių vykdymo kodekso 11 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad nuteistieji turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka gauti medicinos pagalbą. Pravieniškių PN Sveikatos priežiūros tarnybos steigimą, etatų skaičių ir veiklą ginčo laikotarpiu nustatė Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro 2009-03-18 įsakymas Nr. V-195/1R-76 „Dėl Laisvės atėmimo vietose veikiančių asmens sveikatos priežiūros tarnybų struktūros, etatų skaičiaus ir darbo tvarkos aprašo patvirtinimo“ ir Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro bei Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro 2003-04-22 įsakymas Nr. 119/V-235 „Dėl Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pavaldžių įstaigų sveikatos priežiūros tarnybų etatų tipinių normatyvų patvirtinimų“. Pravieniškių PN Sveikatos priežiūros tarnyba buvo prilyginta antrinės ambulatorinės sveikatos priežiūros kategorijai, todėl jos paslaugos skiriasi nuo Laisvės atėmimo vietos ligoninės kompetencijos ir suteikiamų paslaugų lygio.
Atsakovės atstovas neneigia, kad tam tikrą laikotarpį odontologijos kabinetas nedirbo dėl techninių kliūčių. Byloje taip pat nustatyta, kad pareiškėjui 2018-06-22 kreipusis į odontologę dėl (duomenys neskelbtini), jam buvo paaiškinta, kad gydytoja neturi reikiamų medžiagų danties taisymui (b. l. 23- 24, 35). Atsakovės atstovas nurodė, jog gydymo priemonių įsigijo 2018-08-29, tačiau pareiškėjas daugiau nei karto nesikreipė į odontologą iki pat 2019-05-02 (b. l. 23, 37). Iš to spręstina, jog neatidėliotina pagalba pareiškėjui nebuvo reikalinga, tokio sprendimo nepriėmė ir jį konsultavusi gydytoja odontologė. Pareiškėjo sveikatos istorijoje nėra įrašų apie tai, jog, jo teigimu, dėl (duomenys neskelbtini), jis buvo paguldytas į pataisos namų stacionarą gydymui.
Iš bylos duomenų matyti, kad neveikiant odontologijos kabinetui, pareiškėjas 2019-05-23 buvo įtrauktas į sąrašą neatidėliotinai odontologinei pagalbai antrame pataisos namų sektoriuje, kuriame buvo veikianti odontologijos aparatūra, tačiau 2019-05-24 vykti atsisakė (b. l. 37). Byloje taip pat užfiksuoti dar keturi paties pareiškėjo atsisakymai nuo gydymo ar vykimo į Laisvės atėmimo vietų ligoninę planinėms konsultacijoms ((duomenys neskelbtini)) (b. l. 97-100).
Iš pareiškėjo sveikatos istorijos matyti, kad visą ginčo laikotarpį jam kreipusis į Sveikatos priežiūros skyrių, gydytojo konsultacija buvo suteikiama (b. l. 34-76). Neveikiant odontologijos kabinetui, pareiškėjui buvo sudaryta galimybė vykti į antrąjį pataisos namų sektorių, kuriame buvo veikianti gydymo aparatūra, tačiau jis vykti atsisakė. Be to, byloje nėra jokių duomenų, jog dėl to, kad 2018-06-22 gydytoja odontologė nebuvo aprūpinta medžiagomis vainikėlio fiksavimui, pareiškėjui atsirado kokios nors neigiamos pasekmės, juolab, kad iki pat 2019-05-02 pareiškėjas pakarotinai į gydytoją odontologą nesikreipė. Be to, negalima teigti, kad 2019-06-22 pareiškėjui kreipusis dėl dantų problemų, jis nebuvo konsultuojamas. Priešingai, pareiškėjo sveikatos istorijoje užfiksuota, jog gydytojo odontologo konsultacija įvyko, vadinasi, medicininė pagalba jam buvo prieinama.
Teismas papildomai pažymi, kad nusiskundimai dėl galimai netinkamai suteiktų gydytojų konsultacijų laikytini tiesiogiai susijusiais su gydymo paslaugų kokybe. Šioje byloje klausimas dėl žalos, galimai padarytos Sveikatos priežiūros skyriuje teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, atlyginimo nėra nagrinėtinas. Pareiškėjui išaiškintina teisė dėl netinkamo sveikatos priežiūros paslaugų teikimo kreiptis teisės aktų nustatyta tvarka į bendrosios kompetencijos teismą (Pacientų teisų ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 str. 2 d.).
Iš bylos duomenų matyti, kad gydančio gydytojo atostogų metu ar esant būtinumui, gydymo paslaugas pagal turimą licenciją (b. l. 94) teikia Sveikatos priežiūros skyriaus vedėjas (Pravieniškių PN direktoriaus 2019-02-01 įsakymu Nr. V-66 patvirtinto Sveikatos priežiūros skyriaus vedėjo pareigybės aprašymo 5.9 p.). Byloje nėra jokių duomenų, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas nebuvo gydomas. Priešingai, iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas ne tik buvo kaskart konsultuojamas gydytojo, tačiau jam buvo sudaroma galimybė pasinaudoti kito pataisos namų sektoriaus gydymo aparatūra arba vykti į aukštesnio lygio gydymo įstaigą, tačiau to pareiškėjas atsisakė (b. l. 97-100).
Šioje administracinėje byloje išvardintų aplinkybių, suponuojančių neturtinę žalą, nenustatyta. Vien tik pareiškėjo paaiškinimų nepakanka. Paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais. Byloje nėra jokių duomenų, jog atsakovas atliko neteisėtus veiksmus bei kad siekė pareiškėjui sąmoningai sukelti dvasinį sukrėtimą ir skriaudą. Taip pat nėra duomenų apie pareiškėjui kilusias neigiamas pasekmes dėl kalinimo sąlygų. Nenustačius atsakovės neteisėtų veiksmų bei patirtos žalos fakto ir priežastinio ryšio, nesant visų būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra nepagrįstas ir atmestinas (ABTĮ 56 str., 88 str. 1 p.).
Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) ir Europos žmogaus teisių teismo (toliau – EŽTT) formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Pareiškėjo A. L. skundą atmesti.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.