- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-02-02
- Bylos Nr.
- I-325-406/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01736-2016-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Gintaras Čekanauskas
- Pareiškėjas
- R. V.
- Atsakovas
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. V. skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja R. V. kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2016 m. liepos 25 d. įsakymą Nr. 1PS1-652-(2.1) „Dėl R. V. tarnybinio nusižengimo tyrimo“, kuriuo jai paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba.
Pareiškėja paaiškino, kad dirba Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno skyriuje vyriausiąja specialiste. 2014 m. liepos 30 d. Kauno miesto skyriuje buvo gauti K. V. ir V. V. prašymai parduoti jiems žemės sklypus, esančius prie (duomenys neskelbtini) bei dokumentų valdymo sistemoje (toliau – ir DVS) buvo sukurtos užduotys, kuriomis nagrinėti šiuos prašymus buvo priskirta jai. Parengusi Kauno miesto skyriaus vedėjo 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymo Nr. 8VĮ-(14.8.2.)-832 ir įsakymo Nr. 8VĮ-(14.8.2.)-833 projektus dėl sklypų pardavimo, juos įkėlė į DVS. Įsakymų projektai buvo užregistruoti, jiems suteikti numeriai. Vykdant Ministro pirmininko 2016 m. sausio 8 d. pavedimą Nr. S-13-69, Žemės ūkio ministras 2016 m. sausio 19 d. įsakymu Nr. 3D-24 sudarė darbo grupę patikrinti žemės išnuomojimo ir pardavimo ne aukciono tvarka teisėtumą. Darbo grupė nustatė, kad suformuotas kaip įsiterpęs ir parduotas ne aukciono būdu 0.0112 ha ploto žemės sklypas prie (duomenys neskelbtini) bei 0.0157 ha ploto žemės sklypas prie (duomenys neskelbtini) neatitinka įsiterpusių žemės sklypų sąvokos ir jam keliamų reikalavimų, numatytų Vyriausybės nutarimo Nr. 692 2.15 papunktyje, kuriuos turi atitikti valstybinės žemės plotas, kad jį galima būtų parduoti ne aukciono būdu, kaip įsiterpusį žemės sklypą. Išvadoje komisija pasiūlė imtis veiksmų dėl šių žemės sklypų pirkimo pardavimo sutarčių panaikinimo. Paaiškino, kad NŽT direktorius 2016 m. gegužės 27 d. įsakymu Nr. 1PSI-464-(2.1) sudarė komisiją galimai jos padarytam tarnybiniam nusižengimui ištirti. Šios komisijos 2016 m. liepos 13 d. išvadoje Nr. 1PS17-196-(2.30) buvo pasiūlyta skirti jai tarnybinę nuobaudą – pastabą už tai, kad ji, parengusi paminėtus įsakymų projektus, pažeidė Nutarimo 2.15 papunkčio, VTĮ 15 str. 1 d. 1 ir 4 p. nuostatas ir netinkamai vykdė Pareigybės aprašymo 7.2 papunktyje nustatytas funkcijas. 2016 m. liepos 25 d. NŽT direktoriaus įsakymu Nr. 1PS1-652-(2.1) jai buvo paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba. Mano, kad šis įsakymas neteisėtas ir naikintinas, nes, pirma, pažeistas 21 darbo dienos terminas išvadai pateikti ir, antra, ji visiškai pagrįstai nustatė, jog prie žemės sklypų (duomenys neskelbtini) prijungtas laisvas įsiterpęs valstybinės žemės sklypas tikrai yra įsiterpęs ir šiuose plotuose suformuoti atskiro žemės sklypo gyvenamojo namo statybai nėra jokios galimybės, todėl jos veiksmuose nėra neteisėto elgesio požymių (kaltės), taigi nėra teisės pažeidimo elementų visumos, būtinos nustatyti tarnybinį nusižengimą, sukeliantį tarnybinė atsakomybę. Teismo posėdžio metu pareiškėja nurodė, jog kitų skunde nurodytų argumentų, kuriais ji grindė savo reikalavimą, nepalaiko.
Žemesnės instancijos teismas
Dėl padaryto procedūrinio pažeidimo pareiškėja nurodo, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2016 m. gegužės 27 d. įsakymu Nr. 1PS1-464-(2.1) „Dėl komisijos galimiems Kauno miesto skyriaus valstybės tarnautojų tarnybiniams nusižengimams ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, galimiems darbo drausmės pažeidimams ištirti sudarymo“ sudaryta komisija tik 2016 m. liepos 13 d. parengė išvadą Nr. 1PS17-196-(2.30) „Dėl R. V. tarnybinio nusižengimo tyrimo“, tokiu būdu pažeisdama Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 „Dėl tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių“, 11 ir 13 punktų reikalavimus, numatančius pareigą tarnybinį nusižengimą tirti ne ilgiau negu 20 darbo dienų ir į pareigas priėmusiam asmeniui išvadą apie tyrimo rezultatus pateikti ne vėliau kaip 21 darbo dieną po tarnybinio nusižengimo pradžios. Kadangi skundžiamas įsakymas parengtas pažeidžiant Taisyklėse nustatytą procedūrą, dėl to pažeidžia Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d. ir yra naikintinas.
Dėl nustatyto tarnybinio pažeidimo pagrįstumo pareiškėja teigia, jog prie žemės sklypų (duomenys neskelbtini) prijungtas laisvas įsiterpęs valstybinės žemės sklypas tikrai yra įsiterpęs, o suformuoti atskiro žemės sklypo (ų) gyvenamojo namo (ų) statybai šiuose plotuose nėra jokios galimybės ir tai patvirtina Kauno miesto savivaldybės pozicija, kuri išsamiai išnagrinėjo pateiktus dokumentus, kartografinę medžiagą – pasiūlymų schemą, Bendrojo plano ištrauką, toponuotrauką ir nustatė, jog norimas prisijungti laisvas valstybinis žemės sklypas atitinka Vyriausybės nutarimo Nr. 692 2.15 punkte keliamiems reikalavimams ir gali būti parduodami ne aukciono būdu. Pabrėžia, jog Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. balandžio 17 d. įsakymu Nr. A-1055 patvirtintas žemės sklypų (duomenys neskelbtini) planas, prilyginamas detaliojo plano teritorijų planavimo dokumentui, parengtas vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, Bendruoju planu, atsižvelgiant į prašymus ir viešąjį interesą. Mano, kad atsakovas neįvertino visų tyrimui reikšmingų aplinkybių visumos, neatsižvelgė į jos bei Kauno miesto savivaldybės paaiškinimus ir nesant jos kaltės priėmė nepagrįstą įsakymą, skiriant jai tarnybinę nuobaudą. Prašo skundą tenkinti.
Šalies argumentai
Atsakovo atstovė su skundu nesutinka. Nurodo, kad vykdant Ministro pirmininko 2016 m. sausio 8 d. pavedimą Nr. S-13-69, Žemės ūkio ministras sudarė darbo grupę patikrinti žemės išnuomojimo ir pardavimo ne aukciono tvarka teisėtumą. Darbo grupė 2016 m. balandžio 14 d. išvadoje nustatė, kad suformuotas kaip įsiterpęs ir parduotas ne aukciono būdu 0.0112 ha ploto žemės sklypas prie (duomenys neskelbtini) bei 0.0157 ha ploto žemės sklypas prie (duomenys neskelbtini) ribojasi su laisva valstybine žeme, kurioje galima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypus, neatitinka įsiterpusių žemės sklypų sąvokos ir jam keliamų reikalavimų, numatytų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 692 2.15 papunktyje, kuriuos turi atitikti valstybinės žemės plotas, kad jį galima būtų parduoti ne aukciono būdu, kaip įsiterpusį žemės sklypą, ir pasiūlė imtis veiksmų dėl šių žemės sklypų pirkimo pardavimo sutarčių panaikinimo. Nacionalinės žemės tarnybos direktorius 2016 m. gegužės 27 d. įsakymu Nr. 1PSI-464-(2.1) sudarė komisiją galimai pareiškėjos padarytam tarnybiniam nusižengimui ištirti, buvo pradėta tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūra. Šios komisijos 2016 m. liepos 13 d. pateiktoje išvadoje Nr. 1PS17-196-(2.30) buvo pasiūlyta skirti R. V. tarnybinę nuobaudą – pastabą už tai, kad ji, parengusi paminėtus įsakymų projektus, pažeidė Nutarimo 2.15 papunkčio, VTĮ 15 str. 1 d. 1 ir 4 p. nuostatas ir netinkamai vykdė jos Pareigybės aprašymo 7.2 papunktyje nustatytas funkcijas. 2016 m. liepos 25 d. NŽT direktoriaus įsakymu Nr. 1PS1-652-(2.1) pareiškėjai buvo paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba. Teigia, kad tarnybinė nuobauda pareiškėjai skirta pagrįstai, pagrindų jai panaikinti nėra. Nurodo, kad pareiškėja, vykdydama pareigybės aprašymo 7.2 punkte numatytą funkciją, savo kompetencijos ribose parengdama administracinių aktų - Kauno miesto skyriaus vedėjo 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymo Nr. 8VĮ-(14.8.2.)-832 ir įsakymo Nr. 8VĮ-(14.8.2.)-833 projektus, kurių pagrindu vėliau buvo sudarytos pirkimo pardavimo sutartys, privalėjo vadovautis LRV nutarimo Nr. 692 2.15 papunkčio nuostatomis, t. y. įsitikinti, kad formuojamas įsiterpęs valstybinės žemės sklypas tikrai atitinka įsiterpusiam žemės sklypui keliamus ploto bei kitus reikalavimus, tačiau to nepadarė. Pabrėžia, kad išvadoje nurodyti valstybinės žemės plotai, kurių bendras plotas yra 0.0269 ha ir kurie suformuoti kaip įsiterpę žemės sklypai, ribojasi su atskiru žemės sklypu nesuformuota laisva valstybine žeme, kurioje galima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypus, kadangi remiantis Nekilnojamojo turto kadastro duomenimis, šios laisvos nesuformuotos žemės plotas apytiksliai yra 0.1684 ha. Pažymi, kad sprendimą parduoti valstybinės žemės sklypą priima ne savivaldybė, bet NŽT, kuri negali nevykdyti pareigos įsitikinti, ar parduodamas valstybinės žemės sklypas atitinka įsiterpusiam žemės sklypui taikomus reikalavimus, be to, ta aplinkybė, kad pastatytas gyvenamasis namas išsikiša už įregistruoto sklypo ribų ir dėl to nėra galimybės užbaigti statybą, priešingai nei teigia pareiškėja, nėra pagrindas pripažinti valstybinės žemės sklypą įsiterpusiu, nes toks reikalavimas nėra įtvirtintas Nutarimo 2.15 papunktyje.
Akcentuoja, kad pareiškėjos nurodyti teiginiai dėl Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 „Dėl tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių“ 11 ir 13 punktų reikalavimų, numatančių pareigą tarnybinį nusižengimą tirti ne ilgiau negu 20 darbo dienų ir į pareigas priėmusiam asmeniui išvadą apie tyrimo rezultatus pateikti ne vėliau kaip 21 darbo dieną po tarnybinio nusižengimo pradžios, nepagrįsti. Pabrėžia, kad ginčo atveju buvo atliekamas kompleksinis tarnybinio nusižengimo tyrimas, kadangi tarnybinį nusižengimą sudarė keletas epizodų, kiekvieną įsakymą rengė bei priėmė skirtingi darbuotojai, dėl kurių veiksmų buvo pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas ir toks kompleksinis didelės apimties tyrimas suteikė galimybę jį atlikti objektyviai, visapusiškai ir išsamiai. Be to, į tarnybinio nusižengimo tyrimo laiką neįskaitomas laikas, per kurį valstybės tarnautojas, įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimą, nebuvo darbe dėl atostogų ar laikinojo nedarbingumo, tuo tarpu įtariamoms padarius tarnybinius nusižengimus darbuotojoms buvo suteiktos kasmetinės atostogos. Todėl, atstovės nuomone, komisija, atsižvelgdama į LVAT 2009 m. gruodžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-622-1407/2009, kad tyrimas dėl kiekvieno valstybės tarnautojo negali būti atliekamas atskirai, pagrįstai dėl objektyvių priežasčių pratęsė tyrimo laiką NŽT darbuotojoms suteiktų kasmetinių atostogų laikotarpiams. Daro išvadą, jog terminas pateikti išvadai dėl tarnybinio nusižengimo tyrimo praleistas nebuvo. Atsakovo atstovė taip pat akcentuoja, jog tokio pobūdžio pažeidimas, jeigu jis ir būtų padarytas, LVAT praktikoje pripažįstamas tik formaliu tarnybinio tyrimo procedūros pažeidimu, kuris tik dėl tokios priežasties negali lemti įsakymų dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo neteisėtumo. Prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas nepagrįstas ir atmestinas.
Byloje ginčas kilęs dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2016 m. liepos 25 d. įsakymu Nr. 1PS1-652-(2.1) „Dėl R. V. tarnybinio nusižengimo tyrimo“, skirtos tarnybinės nuobaudos - pastabos pagrįstumo ir teisėtumo.
Pareiškėjai skundžiamu įsakymu, vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo 28 straipsniu, 29 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 30 straipsnio 1 dalimi, Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 „Dėl tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių“ 14.1 papunkčiu, remiantis Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2016 m. gegužės 27 d. įsakymu Nr. 1PS1-464-(2.1) „Dėl komisijos galimiems Kauno miesto skyriaus valstybės tarnautojų tarnybiniams nusižengimams ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, galimiems darbo drausmės pažeidimams ištirti sudarymo“ sudarytos komisijos 2016 m. liepos 13 d. išvada Nr. 1PS17-196-(2.30) „Dėl R. V. tarnybinio nusižengimo tyrimo“, buvo skirta tarnybinė nuobauda – pastaba, pripažinus, kad ji, parengusi Kauno miesto skyriaus vedėjo 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymo Nr. 8VĮ-(14.8.2.)-833 „Dėl įsiterpusio kitos paskirties valstybinio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio prie (duomenys neskelbtini), pardavimo K. V.“ ir Kauno miesto skyriaus vedėjo Kauno miesto skyriaus vedėjo 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymo Nr. 8VĮ-(14.8.2.)-832 „Dėl įsiterpusio kitos paskirties valstybinio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio prie (duomenys neskelbtini), pardavimo V. V.“ projektus, pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.15 papunkčio, valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktų nuostatas, netinkamai vykdė Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymo, patvirtinto Nacionalinės žemės tarybos prie žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2012 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. 1PI-(2.1)-64 „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių sąrašų ir pareigybių aprašymų patvirtinimo“ 7.2 papunktyje nustatytas funkcijas ir padarė tarnybinį nusižengimą.
Pagrindinius valstybės tarnybos principus, valstybės tarnautojo statusą, atsakomybę, darbo užmokestį, socialines ir kitas garantijas, valstybės tarnybos valdymo teisinius pagrindus nustato Valstybės tarnybos įstatymas (Toliau - VTĮ). Šio įstatymo 28 straipsnyje nurodyta, kad valstybės tarnautojai už tarnybinius nusižengimus traukiami tarnybinėn atsakomybėn. VTĮ 2 straipsnio 12 dalis apibrėžia, kad tarnybinis nusižengimas – valstybės tarnautojo pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas dėl valstybės tarnautojo kaltės. Tarnybinė nuobauda valstybės tarnautojui gali būti paskirta pagal Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklėse (toliau – ir Taisyklės), patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977, numatytą procedūrą, nustačius konkrečias jo veikas (veiksmus ar neveikimą), kuriomis buvo pažeisti teisės aktai, reglamentuojantys jo pareigas, nustatytas įstatymais, detalizuotas pareigybės aprašyme, ir kurios sudaro tarnybinio nusižengimo sudėtį.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) ne kartą yra atkreipęs dėmesį, jog konkretaus tarnybinio nusižengimo faktas ir tarnybinio nusižengimo sudėties elementai (neteisėta veika, tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltė, o jeigu tarnybinis nusižengimas sukėlė neigiamas pasekmes, – priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir neigiamų pasekmių) turi būti nurodyti motyvuotoje išvadoje, kuri surašoma nustatyta tvarka atlikus išsamų tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimą. Nustačius, kad valstybės tarnautojas padarė tarnybinį nusižengimą, šis nusižengimas turi būti kvalifikuojamas (nurodomas atitinkamas VTĮ straipsnis, jo dalis ir punktas), nurodoma jo padarymo ar paaiškėjimo diena, įvykdymo aplinkybės, ar jis padarytas tyčia, dėl neatsargumo ar aplaidumo, jo padariniai ir siūloma konkreti tarnybinė nuobauda (pvz., LVAT 2010 m. gegužės 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-700/2010, 2011 m. vasario 3 d. nutartis administracinėje byloje A62-200/2011).
Taisyklių 3 punkte nustatyta, jog gavus oficialią informaciją tarnybinio nusižengimo tyrimas pradedamas per 5 darbo dienas nuo šios informacijos gavimo. Pagal Taisyklių 7 punktą per 5 darbo dienas nuo įpareigojimo pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą gavimo dienos (ar nuo komisijos tarnybiniam nusižengimui tirti sudarymo) turi būti surašomas pranešimas apie tarnybinį nusižengimą pagal šių Taisyklių priedą, kuriuo valstybės tarnautojas, įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimą, pasirašytinai informuojamas, kad pradėtas šio tarnybinio nusižengimo tyrimas, ir kartu jam pateikiama turima informacija apie tarnybinį nusižengimą.
Dėl termino tarnybiniam nusižengimui tirti.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje ne kartą akcentuota, kad tarnybinės nuobaudos skyrimas yra atitinkamų teisės aktų reglamentuota procedūra, į kurią įeina ir tarnybinio nusižengimo tyrimas. Tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūrą sąlyginai galima suskirstyti į tris etapus: kompetentingo subjekto sprendimo pradėti tarnybinį patikrinimą ir pavesti jį atlikti tikrintojui (atitinkamam valstybės tarnautojui ar komisijai) priėmimą; tarnybinio patikrinimo atlikimą ir jo rezultatų įforminimą surašant tarnybinio patikrinimo išvadą; kompetentingo skirti tarnybinę nuobaudą subjekto sprendimo dėl tarnybinės atsakomybės taikymo (netaikymo) priėmimą.
Pareiškėja nurodo, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2016 m. gegužės 27 d. įsakymu Nr. 1PS1-464-(2.1) „Dėl komisijos galimiems Kauno miesto skyriaus valstybės tarnautojų tarnybiniams nusižengimams ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, galimiems darbo drausmės pažeidimams ištirti sudarymo“ buvo pradėta tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūra, tuo tarpu tik 2016 m. liepos 13 d. parengta išvada Nr. 1PS17-196-(2.30) „Dėl R. V. tarnybinio nusižengimo tyrimo“, tokiu būdu pažeidžiant Taisyklių 11 ir 13 punktų reikalavimus, numatančius pareigą tarnybinį nusižengimą tirti ne ilgiau negu 20 darbo dienų ir į pareigas priėmusiam asmeniui išvadą apie tyrimo rezultatus pateikti ne vėliau kaip 21 darbo dieną po tarnybinio nusižengimo pradžios. Pareiškėjos teigimu, šis jos įvardintas procedūrinis pažeidimas sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą įsakymą.
Pareiškėja tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros atlikimo metu užėmė Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus vyriausiosios specialistės pareigas. Valstybės tarnybos įstatymo (bylai aktuali 2013 m. gruodžio 19 d. įstatymo Nr. XII-710 redakcija) 6 straipsnio prasme tai reiškia, kad atsakovas sprendė dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo karjeros valstybės tarnautojui.
Valstybės tarnautojų tarnybinės atsakomybės klausimus reglamentuoja Valstybės tarnybos įstatymo 28-30¹ straipsniai, procedūrinius klausimus reglamentuoja su Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio nuostatų įgyvendinimu susijęs jau minėtas poįstatyminis teisės aktas – Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklės (bylai aktuali Vyriausybės 2012 m. spalio 24 d. nutarimo Nr.1300 redakcija), patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 „Dėl tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių“.
Tarnybinių nuobaudų skyrimo taisyklių 11 punktas apibrėžia tarnybinio tyrimo atlikimo terminus, nustatydamas, kad už įstaigos personalo tvarkymą atsakingas asmuo arba kitas tarnybinį nusižengimą tirti įgaliotas valstybės tarnautojas (Taisyklių 5 ir 6 punktuose nurodytais atvejais – komisija) tarnybinį nusižengimą gali tirti ne ilgiau kaip 20 darbo dienų nuo įpareigojimo pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą gavimo (Taisyklių 5 ir 6 punktuose nurodytais atvejais – nuo komisijos tarnybiniam nusižengimui tirti sudarymo). Į tarnybinio nusižengimo tyrimo laiką neįskaitomas laikas, per kurį valstybės tarnautojas, įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimą, nebuvo darbe dėl laikinojo nedarbingumo, komandiruotės ir atostogų.
Taisyklių 13 punkte nustatyta, kad ištyręs tarnybinį nusižengimą, už įstaigos personalo tvarkymą atsakingas asmuo arba kitas tarnybinį nusižengimą tirti įgaliotas valstybės tarnautojas (Taisyklių 5 ir 6 punktuose nurodytais atvejais – komisija) raštu pateikia valstybės tarnautoją įtariamą padariusį tarnybinį nusižengimą, į pareigas priėmusiam asmeniui motyvuotą išvadą apie tyrimo rezultatus ne vėliau kaip 21 darbo dieną po tarnybinio nusižengimo tyrimo pradžios.
Bylos medžiaga patvirtina, kad komisija tarnybiniam nusižengimui tirti sudaryta 2016 m. gegužės 27 d., taigi tyrimas turėjo būti baigtas vėliausiai 2016 m. birželio 28 d., o išvada apie tyrimo rezultatus valstybės tarnautoją, įtariamą padariusį tarnybinį nusižengimą, į pareigas priėmusiam asmeniui turėjo būti pateikta sekančią darbo dieną. Komisijos išvada surašyta 2016 m. liepos 19 d., tačiau šioje išvadoje nurodyta, kad kitoms tarnybinio nusižengimo padarymu įtariamoms darbuotojoms tarnybinio tyrimo atlikimo metu buvo suteiktos kasmetinės atostogos, todėl tyrimo laikas buvo pratęstas tarnybos darbuotojoms suteiktų kasmetinių atostogų laikotarpiams. Nagrinėjamu aspektu svarbu pažymėti, kad išvada dėl R. V. tarnybinio nusižengimo tyrimo surašyta atskirai, tik jos atžvilgiu, o tai reiškia, jog komisijos vykdyto tyrimo metu pareiškėjos kaltės konstatavimo iš esmės nelėmė kitų tarnybinių nusižengimų padarymu įtariamų darbuotojų kaltė ar jų galimai padarytų nusižengimų aplinkybių ir priežasčių, nulėmusių nusižengimą, išsiaiškinimas bei konstatavimas. Taigi, ginčo atveju vienas kompleksinis tarnybinių nusižengimų tyrimas, kaip teigia atsakovo atstovė, nebuvo būtinas, tuo labiau, kad kitų NŽT Kauno miesto skyriaus tarnautojų padaryti pažeidimai, dėl kurių buvo atliekamas tyrimas, buvo savo turiniu skirtingi. Vertinant pareiškėjos galimai padarytų tarnybinių nusižengimų pobūdį, spręstina, kad tarnybinio nusižengimo tyrimą atliekančiai komisijai kitų įstaigos tarnautojų galimi tarnybiniai nusižengimai netrukdė surinkti visus reikalingus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tik pareiškėjos nusižengimo faktą, tarnybinio nusižengimo sudėties elementus, taigi ir jos kaltę, patikrinti pareiškėjos pateiktame paaiškinime nurodytas su tiriamu nusižengimu susijusias aplinkybes ir visa tai objektyviai bei išsamiai įvertinti, tyrimo rezultatus įforminant motyvuotoje tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje tik pareiškėjos atžvilgiu, beje, kas ir buvo padaryta. Atitinkamai, teismo vertinimu, ir laikas, per kurį kiti valstybės tarnautojai, įtariami padarę tarnybinius nusižengimus, nebuvo darbe dėl kasmetinių atostogų, negalėjo įtakoti ir pratęsti tarnybinio nusižengimo tyrimo laiko pareiškėjos atžvilgiu. Atsakovo nurodoma LVAT 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-662-1407/2009 ir joje aptariamu aspektu pateiktas teisės aiškinimas dėl tarnybinio nusižengimo tyrimo laiko pratęsimo valstybės tarnautojo atostogų laikui, esant skirtingos bylos aplinkybėms, ginčo atveju netaikytinas. Apibendrinus išdėstytus argumentus darytina išvada, kad atsakovas pažeidė procedūrą, t. y. pareiškėjos įvardintus Taisyklių 11 ir 13 punktuose nustatytus tarnybinio nusižengimo tyrimo ir pateikimo terminus.
Tačiau teismas nagrinėjamai bylai reikšmingų aplinkybių kontekste pažymi ir tai, kad individualus administracinis aktas – skundžiamas įsakymas, kuriuo pareiškėjai paskirta tarnybinė nuobauda - pastaba, teismo gali būti panaikintas ne dėl kiekvieno formalaus nukrypimo nuo teisės aktų nustatytos tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros, jeigu įstatymas tiesiogiai nenustato tokios procedūros pažeidimo pasekmės; kriterijus, pagal kurį turi būti vertinama procedūros pažeidimo įtaka priimto administracinio akto teisėtumui, yra tikimybė, kad dėl šio pažeidimo buvo priimtas nepagrįstas sprendimas (žr., pvz., 2005 m. balandžio 22 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A14-416/2005).
Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams tvarką reglamentuojančios normos yra dvejopos pagal jų pažeidimo pasekmes paskirtos nuobaudos teisėtumui. Vienų tarnybinės nuobaudos skyrimo taisyklių pažeidimą įstatymų leidėjas besąlygiškai sieja su paskirtosios nuobaudos neteisėtumu. Prie šių normų, pavyzdžiui, priskirtini Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnyje nustatyti tarnybinių nuobaudų skyrimo terminai bei draudimas skirti daugiau negu vieną nuobaudą už tą patį tarnybinį pažeidimą. Kitų tarnybinių nuobaudų skyrimo tvarkos pažeidimų įtaka paskirtos nuobaudos teisėtumui turi būti vertinama pagal bendrąsias taisykles, įtvirtintas Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 3 punkte — administracinis aktas turi būti panaikintas, jeigu jis neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. rugsėjo 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A14–736/04; 2009 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556–231/2009; 2011 m. balandžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-46/2011).
Taigi nagrinėjamu atveju esminis vertinimo kriterijus yra tai, ar dėl tokio pažeidimo nebuvo užtikrintas objektyvus visų aplinkybių ištyrimas ir ar tai galėjo lemti nepagrįsto sprendimo priėmimą. Vadovaujantis teismų praktika, esminę reikšmę, analizuojant, ar buvo pažeistos pagrindinės procedūros taisyklės, turi: pirma, ar nebuvo pabloginta tarnautojo, kuris įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimą, teisinė padėtis; antra, ar nebuvo suvaržytos jam garantuojamos teisės (pvz., teisė teikti paaiškinimus, prašymus bei įrodymus; baigus tarnybinį patikrinimą, susipažinti su tarnybinio tikrinimo išvada bei tyrimo metu surinkta medžiaga; tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros metu turėti advokatą ar kitą įgaliotą atstovą; pavaldumo tvarka apskųsti tikrintojo veiksmus. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėja dėl minėto pažeidimo būtų netekusi galimybės realizuoti savo teisę dalyvauti tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūroje: teikti paaiškinimus, apskųsti procedūros rezultatus ir kt.
Teismas atsižvelgdamas į aukščiau aptartas aplinkybes vertina, kad pareiškėjos nurodytas Taisyklių 11 ir 13 punktų pažeidimas – užsitęsęs tarnybinio tyrimo atlikimas ilgiau negu leista teisėkūros subjekto – nepadarė esminio poveikio skundžiamo atsakovo įsakymo dėl tarnybinės nuobaudos teisėtumui, nors tyrimas nežymiai užsitęsė, tačiau minėtas pažeidimas susijęs ne su tyčiniais atsakovo veiksmais, turinčiais reikšmės nuobaudos teisėtumui, bet dėl kitų tarnybinio nusižengimo padarymu įtariamų tarnautojo kasmetinių atostogų, t. y. atsakovui iš esmės siekiant visapusiškai, objektyviai išsiaiškinti visas faktines aplinkybes. Akcentuotina, jog tyrimo termino pažeidimu pačios pareiškėjos teisės pažeistos nebuvo, todėl toks nustatytas tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūros pažeidimas pripažintinas neesminiu bei formaliu, neįtakojusiu objektyvaus bei išsamaus visų bylai reikšmingų aplinkybių įvertinimo, taip pat neturinčiu lemiamos reikšmės priimto sprendimo dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo teisėtumui ir pagrįstumui. Pažymėtina, kad būtent tokią praktiką dėl aptartų procedūrų vertinimo formuoja ir Lietuvos vyriausias administracinis teismas (pvz., LVAT 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-756-3075/2011; 2012 m. sausio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-662-26/2012); 2016 m. sausio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-98-575/2016).
Dėl padaryto tarnybinio nusižengimo sudėties.
Pagrindinius valstybės tarnybos principus, valstybės tarnautojo statusą, atsakomybę, darbo užmokestį, socialines ir kitas garantijas, valstybės tarnybos valdymo teisinius pagrindus nustato Valstybės tarnybos įstatymas (Toliau - VTĮ). Šio įstatymo 28 straipsnyje nurodyta, kad valstybės tarnautojai už tarnybinius nusižengimus traukiami tarnybinėn atsakomybėn. VTĮ 2 straipsnio 12 dalis apibrėžia, kad tarnybinis nusižengimas – valstybės tarnautojo pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas dėl valstybės tarnautojo kaltės.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) ne kartą yra atkreipęs dėmesį, jog konkretaus tarnybinio nusižengimo faktas ir tarnybinio nusižengimo sudėties elementai (neteisėta veika, tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltė, o jeigu tarnybinis nusižengimas sukėlė neigiamas pasekmes, – priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir neigiamų pasekmių) turi būti nurodyti motyvuotoje išvadoje, kuri surašoma nustatyta tvarka atlikus išsamų tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimą. Nustačius, kad valstybės tarnautojas padarė tarnybinį nusižengimą, šis nusižengimas turi būti kvalifikuojamas (nurodomas atitinkamas VTĮ straipsnis, jo dalis ir punktas), nurodoma jo padarymo ar paaiškėjimo diena, įvykdymo aplinkybės, ar jis padarytas tyčia, dėl neatsargumo ar aplaidumo, jo padariniai ir siūloma konkreti tarnybinė nuobauda (pvz., LVAT 2010 m. gegužės 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-700/2010, 2011 m. vasario 3 d. nutartis administracinėje byloje A62-200/2011).
Lietuvos Vyriausias administracinis teismas, nagrinėdamas tokio pobūdžio bylas ne kartą yra konstatavęs, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas yra viena iš svarbiausių tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros sudėtinių dalių, kadangi jis nėra vien formalus veiksmas, apsiribojantis tik tarnautojo veiklos ar neveikimo konstatavimu. Tai – plati įstaigos vadovo įpareigoto pareigūno ar komisijos veikla, susijusi su išsamiu visų tariamo tarnybinio nusižengimo padarymo aplinkybių ir priežasčių, nulėmusių nusižengimą, išaiškinimu. Tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje nepakanka tik formaliai įvardyti Įstatymo ir (ar) poįstatyminių aktų normas, kuriose nustatytos tam tikros valstybės tarnautojo elgesio taisyklės, ir konstatuoti, kad juos padarė konkretus valstybės tarnautojas. Tarnybinio nusižengimo tyrimą atliekantis pareigūnas (komisija) turi surinkti visus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tiriamo valstybės tarnautojo nusižengimo faktą, jo kaltę, patikrinti valstybės tarnautojo paaiškinime (jei toks pateiktas) nurodytas su tiriamu nusižengimu susijusias aplinkybes ir visa tai įvertinti, tyrimo rezultatus įforminant motyvuotoje tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A6-359/2007 ir kt.). Kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant klausimą dėl paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo, turi būti nustatyta, ar atitinkamuose valstybės tarnautojo veiksmuose (neveikime) yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, t. y. turi būti nustatyti visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai – pažeidimo padarymo faktas, jį padaręs valstybės tarnautojas, pasekmės, priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių, valstybės tarnautojo kaltė (žr. 2008 m. gruodžio 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A146-1958/2008, Administracinių teismų praktika, Nr. 6(16), 2008; 2008 m. gegužės 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-845/2008; 2008 m. vasario 21 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-242/2008 ir kt.).
Motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada, kuria remiantis vėliau priimamas individualus administracinis aktas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, yra šio akto (ginčijamo įsakymo) motyvuojamoji dalis. Todėl teismas, spręsdamas ginčijamo įsakymo, kuriuo paskirta tarnybinė nuobauda, pagrįstumo klausimą vertina ne tik skundžiamo administracinio akto, bet ir jo sudedamosios dalies – tarnybinio patikrinimo išvados – turinį (pvz., LVAT sprendimas administracinėje bylose Nr. A143-956/2010, 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis administracinėje byloje A146-1459/2010). Tai reiškia, kad tikrinant pareiškėjai paskirtos tarnybinės nuobaudos pagrįstumo klausimą, teisės taikymo požiūriu būtina vadovautis nurodytomis materialinės teisės normomis, o fakto nustatymo klausimu būtina patikrinti, ar komisijos išvadoje nurodytas pareiškėjos tariamai padarytas tarnybinis nusižengimas buvo padarytas iš tikrųjų ir ar jis pagal nurodytas materialinės teisės normas atitinka tarnybinių nusižengimų sampratą, t. y. ar jis gali būti laikomas tarnybiniu nusižengimu.
Sprendžiant dėl pareiškėjos tarnybinės atsakomybės už padarytą tarnybinį pažeidimą, vertintinos faktinės aplinkybės ir įrodymai, patvirtinantys jos padaryto tarnybinio nusižengimo objektyviąją pusę. Teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti atitinkamas išvadas, taip pat teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Kita vertus, teismas pažymi, kad ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje nustatyta, jog jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais.
Pagal Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, įrodinėjimo našta dėl neigiamų pasekmių taikymo tarnautojui, kaip silpnesniajai šaliai tarnybos teisiniuose santykiuose, paprastai perkeliama darbdaviui. Tuo tikslu teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti atitinkamas išvadas. Teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Teismo vidinis įsitikinimas – tai įsitikinimas, pasiektas kruopščiai ir visapusiškai tiriant visas bylos aplinkybes ir išplaukiantis iš nustatytų bei tirtų aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje V. D. v. T. E., bylos Nr. 3K-3-516/2004).
Valstybės tarnybos įstatymo 15 str. 1 d. 1 ir 4 p. nustatyta, kad valstybės tarnautojai privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų, tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas tarnybinių ginčų bylose ne kartą yra pabrėžęs valstybės tarnautojo pareigų apibrėžtumo bei konkretumo nustatymo svarbą ir būtinumą tarnybinio patikrinimo išvadoje neapsiriboti nuoroda į bendro pobūdžio ar blankletinę teisės normą, į būtinumą nustatyti kokias konkrečias teisės aktų normas valstybės tarnautojas pažeidė atitinkamais savo veiksmais ar neveikimu <...>. Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 atitinkamuose punktuose įtvirtintos valstybės tarnautojų bendrosios pareigos gali būti pažeistos valstybės tarnautojui padarant konkrečiai apibrėžtą veiką, t.y. pažeidžiant atitinkamo teisės akto atitinkamą normą (straipsnį, dalį, punktą). Tam, kad valstybės tarnautojas galėtų būti pripažintas kaltu pažeidęs įstatymu nustatytą bendrąją pareigą ar blanketinę įstatymo normą, tarnybinio patikrinimo nustatyta veika (konkretus tarnybinis nusižengimas) tarnybinio patikrinimo išvadoje turi būti kvalifikuota ne tik pagal blanketinę normą, o ir pagal atitinkamo teisės akto konkrečią (pažeistą) normą (pvz., LVAT 2014 m. sausio 1 d. nutartis administracinėje byloje A-146-137-14).
Pareiškėja pripažįsta, kad pagal pareigybės aprašymo 7.2 punktą jai pavesta nagrinėti asmenų prašymus parduoti, perduoti neatlygintinai naudotos arba išnuomoti valstybinės žemės sklypus, kuriuos Nacionalinė žemės tarnyba valdo patikėjimo teise, ir rengti dokumentus, reikalingus šiems veiksmams atlikti, tačiau nurodo, kad vykdydama šią pareigybės aprašyme nurodytą funkciją ir parengdama Kauno miesto skyriaus vedėjo 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymo Nr. 8VĮ-(14.8.2.)-832 ir įsakymo Nr. 8VĮ-(14.8.2.)-833 projektus (b.l. 12-21) dėl sklypų pardavimo, ji nepažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (2014 03 19 nutarimu Nr. 263 (nuo 2014 03 28) 2.15 papunkčio ir pagrįstai laikė, jog prie žemės sklypų (duomenys neskelbtini) prijungti laisvi valstybinės žemės sklypai yra įsiterpę, o suformuoti šiuose plotuose atskiro žemės sklypo nėra galimybės.
Pagal Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 4 punktą, valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, jeigu jie įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ir neviršija Vyriausybės nustatyto dydžio šių sklypų savininkams.
Paminėto nutarimo Nr. 692 2.15 p. nustatyta, kad laisvos valstybinės žemės plotai, įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miesto gyvenamojoje vietovėje esančių miškų sklypų (plotų), ne didesnių kaip 0,04 ha teritorijose, kuriose pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus suplanuotos gyvenamosios teritorijos, ir 0,5 ha – kitose teritorijose, jeigu šiuose plotuose negalima suformuoti atskirų žemės sklypų, Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu gali būti parduodami ne aukciono būdu besiribojančių Nekilnojamojo turto registre įregistruotų privačios žemės sklypų savininkams arba išnuomojami besiribojančių valstybinės žemės sklypų nuomininkams. Įsiterpusiu nelaikomas žemės plotas, kuris ribojasi su atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu, išskyrus tuos atvejus, kai tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miesto gyvenamojoje vietovėje esančių miškų sklypų (plotų) įsiterpusį plotą sudaro siaura juosta, šlaitai ar griovos.
Iš nurodyto teisinio reglamentavimo matyti, kad byloje nagrinėjamo teisinio santykio objektas - valstybinis žemės sklypas, kuris turi būti įsiterpęs tarp privačių žemės sklypų ir negali viršyti Vyriausybės nustatyto dydžio. Subjektais yra privačių žemės sklypų savininkai ir valstybė. Asmens subjektinė teisė – įgyti nuosavybėn be aukciono tokį valstybinį žemės sklypą, gali būti įgyvendinta, kai yra įvykdomos atitinkamos sąlygos: 1) žemės sklypas laikomas įsiterpusiu; 2) žemės sklypas neviršija 0,04 ha gyvenamosiose teritorijose arba 0,5 ha kitose teritorijose ir 3) šiuose plotuose negalima suformuoti atskirų žemės sklypų (LVAT 2015 m. kovo 31 d. nutartis administracinėje byla Nr. A-1480-662/2015). Šioje nutartyje teismas taip pat pažymėjo, kad žemės plotas įsiterpusio sklypo statusą atitinka, kai yra visuma šių sąlygų: 1. žemės plotas turi būti ne didesnis kaip 0,04 ha arba 0,5 ha dydžio, priklausomai nuo teritorijos, kurioje jis randasi; 2. jame turi būti negalima nustatyta tvarka suformuoti atskiro žemės sklypo; 3. žemės plotas turi nesiriboti su kitu, atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu. Tačiau, ši sąlyga dėl nesiribojimo su kitu žemės sklypu, netaikoma tokiam įsiterpusiam žemės sklypo plotui, kurį sudaro siaura juosta, šlaitai ar griovos. Be to, žemės įsigijimo nuosavybėn atveju (ne nuomos atveju), šis žemės plotas turi būti įsiterpęs: 1. arba tarp privačių žemės sklypų; 2. arba tarp privačių ir išnuomotų valstybinės žemės sklypų; 3. arba tarp privačių žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miesto gyvenamojoje vietovėje esančių miškų sklypų (plotų).
Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. balandžio 17 d. įsakymu Nr. A-1055 „Dėl žemės sklypų (duomenys neskelbtini) plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, patvirtinimo“ buvo patvirtintas žemės sklypo planas, prilyginamas detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, kurio sprendiniuose numatyta žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), padidinti 112 kv. m., o žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini)– 157 kv. m. laisvos valstybinės žemės sąskaita (b. l. 51-53). Tačiau prašomas parduoti valstybinės žemės plotas, besiribojantis su žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini) ir valstybinės žemės plotas, besiribojantis su žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), kurių bendras plotas yra 269 kv. m., priešingai nei nustatė pareiškėja, neatitinka įsiterpusio žemės sklypo sąvokos ir jam keliamų reikalavimų, kad jį galima būtų parduoti ne aukciono būdu kaip įsiterpusį žemės sklypą. Nors plano sprendiniuose nurodyta, jog šie valstybės žemės plotai, kurie suformuoti kaip įsiterpę žemės sklypai, ribojasi su projektuojama gatve, tačiau faktiškai ribojasi su atskiru žemės sklypu nesuformuota laisva valstybine žeme, kurioje realiai galima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypus, nes pagal Nekilnojamojo turto kadastro duomenis, šios laisvos nesuformuotos žemės plotas yra apie 0.1684 ha. Pažymėtina, jog teisės aktuose nėra numatyta sąlyga įsiterpusiu valstybinės žemės plotu laikyti dar tik su projektuojamu keliu besiribojantį žemės plotą, o ta aplinkybė, kad pastatytas gyvenamasis namas išsikiša už įregistruoto žemės sklypo ribų ir nėra galimybės užbaigti statybą, nesudaro pagrindo pripažinti valstybinės žemės sklypą įsiterpusiu.
Atsižvelgus į tai kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad esama faktinė situacija nesuderinama su reikalavimais, numatytais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 2.15 punkte (ABTĮ 57 str.).
Vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio 12 dalimi (2002 m. balandžio 23 d. įstatymo Nr. IX-855 redakcija), tarnybinis nusižengimas, už kurį valstybės tarnautojui yra skiriama tarnybinė nuobauda, yra apibrėžiamas, kaip „valstybės tarnautojo pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas dėl valstybės tarnautojo kaltės“. Atsižvelgiant į valstybės tarnautojo veiką ir jos ryšius su valdžios institucijų veikla bei, atitinkamai, viešąjį interesą, akivaizdu, jog tarnybiniai nusižengimai, kaip jie apibrėžiami minėtoje VTĮ nuostatoje, daro tiesioginę įtaką šių institucijų ir valstybės tarnybos sistemos tinkamam funkcionavimui. Neabejotina ir tai, kad valstybė, kaip visos visuomenės organizacija, turi priedermę imtis įvairių teisėtų ir veiksmingų priemonių, užkertančių kelią valstybės tarnautojų (pareigūnų) pažeidimams bei mažinančių jų skaičių. Taigi akivaizdu, kad viena veiksmingiausių priemonių, užtikrinančių šių tikslų pasiekimą, yra atsakomybės neišvengiamumas. Tarnybinės (drausminės) nuobaudos skyrimas yra pirmiausia teisinės atsakomybės taikymas. Teisinės atsakomybės neišvengiamumo principas reikalauja, kad negali būti išvengiama teisinės atsakomybės už padarytą pažeidimą, o iš administracinių teismų praktikos išplaukianti minėta teismo pareiga, be kita ko, yra tiesiogiai ir betarpiškai susijusi su siekiu užtikrinti šį – atsakomybės neišvengiamumo – principą. (LVAT 2012 m. liepos 23 d. nutartis administracinė byla Nr. A552-2748/2012).
Įvertinus ginčo teisinį reglamentavimą, nustatytas aplinkybes ir jas patvirtinančius įrodymus, darytina išvada, jog tarnybinės nuobaudos tyrimo ir skyrimo procedūra buvo atlikta iš esmės laikantis tarnybinių nuobaudų skyrimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Pareiškėja teismo posėdžio metu nurodė, jog savo reikalavimo negrindžia skundo 2.1.2, 2.1.3 ir 2.1.4 punktuose nurodytomis aplinkybėmis, susijusiomis su tariamo termino tarnybinei nuobaudai skirti praleidimu ir apskundimo tvarkos nenurodymu, todėl detaliau neanalizuojant šių argumentų, teismas pažymi, jog Valstybės tarnybos įstatymo 30 str.. 1 d. nustatyti terminai tarnybinei nuobaudai skirti nepraleisti, o apskundimo tvarkos nenurodymas ginčijame sakyme nesutrukdė pareiškėjai Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatytais terminais kreiptis į teismą, todėl nelaikytinas esminiu (LVAT 2014 m. sausio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-242/2014). Teismo vertinimu, įsakymas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo už padarytą nusižengimą buvo priimtas išsamiai išnagrinėjus visas tarnybinio nusižengimo aplinkybes, skiriant pareiškėjai švelniausią VTĮ numatytą tarnybinę nuobaudą buvo atsižvelgta į valstybės tarnautojos kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, vertinant aplinkybes ir padarinius. Iš esmės sutiktina su atsakovo pozicija, jog aplinkybės, susijusios su tarnybiniu nusižengimu, buvo išsamiai išnagrinėtos tarnybinio patikrinimo metu ir motyvuotai išdėstytos Tarnybinio patikrinimo išvadoje, kuri yra ginčijamo įsakymo sudėtinė dalis, todėl pareiškėjos argumentai tuo aspektu, jog nebuvo atliktas objektyvus tyrimas ir nenustatyta tarnybinio pažeidimo sudėtis, yra nepagrįsti. Darytina išvada, jog tarnybinis nusižengimas įrodytas, nusižengimo tyrimas buvo atliktas išsamiai, esminių tarnybinių nuobaudų skyrimo Taisyklių pažeidimų, kurie būtų pagrindas skundžiamą įsakymą pripažinti neteisėtu ir jį panaikinti, nenustatyta.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84 – 87 str., 88 str. 1 p.,
nusprendė:
Skundą atmesti.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Kauno apygardos administracinį teismą.