Kauno apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo A. M. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2017-02-08 nutarimo administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos Administracinės veiklos skyriaus 2017-02-08 nutarimu A. M. už nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalyje padarymą skirta 300 Eur bauda su specialiosios teisės atėmimu (teisės vairuoti transporto priemones) 12 mėnesių, už tai, kad jis 2017-01-07 10.30 val. (duomenys neskelbtini) vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas lengvas girtumo laipsnis 0,89 promilės, šiais savo veiksmais pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus.

A. M. su Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos Administracinės veiklos skyriaus 2017-02-08 nutarimu nesutiko ir kreipėsi į Kauno apylinkės teismą, prašė taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį ir neskirti specialiosios teisės atėmimo. Teismui neįžvelgus pagrindo tenkinti pirmiau nurodytą prašymą, pakeisti skundžiamą nutarimą dalyje dėl specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 12 mėnesių ir paskirti trumpesnį šios teisės atėmimo terminą arba paskirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę – įpareigoti dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos kursuose, arba paskirti trumpesnį šios teisės atėmimo terminą, tuo pačiu paskiriant švelnesnę administracinio poveikio priemonę – įpareigoti dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos kursuose. Skunde nurodė, kad nusižengimą padarė šeštadienį, kaime, žiemos metu, kai eismas tiek transporto priemonių, tiek pėsčiųjų atžvilgiu mažesnis. Jo atžvilgiu neužfiksuoti kiti administraciniai nusižengimai dėl KET pažeidimo, t. y. jis neviršijo greičio, buvo įsijungęs šviesas, transporto priemonė atitiko keliamus reikalavimus (padangos tinkamos kokybės, langų pralaidumas leistino dydžio ir pan.). Paminėtos aplinkybės dėl jo neblaivumo reakcijos laiko papildomai nemažino, taigi jo padarytas nusižengimas nėra didžiausio pavojingumo laipsnio, be to, nusižengimas padarytas jam gerai pažįstamoje vietoje, kadangi šiame Josvainių k. gyvena jo tėvai. Tai reiškia, kad jis žino kelyje esančias rizikingas vietas – perėjas, sankryžas ir pan. Todėl mano, kad tai taip pat mažina padaryto administracinio nusižengimo pobūdį. Pažymėjo, kad padaryta veika daugiau dėl nerūpestingumo (nepagrįsto pasitikėjimo) nei dėl tyčios. Vakare vartojus alkoholio, jis buvo įsitikinęs, kad ryte jis jau bus išsisklaidęs, juolab transporto priemonė nebuvo vairuota labai anksti – nusižengimas padarytas 10.30 val. Pažymėjo ir tai, kad veikos pavojingumą atspindi ir neblaivumo laipsnis. Šiuo atveju leistina alkoholio koncentracija kraujyje viršyta 0,49 prom. Tačiau dalis Europos Sąjungos valstybių narių toleruoja bene tokią alkoholio koncentraciją kraujyje, kuri užfiksuota nagrinėjamu atveju (0,89 prom.). Galiausiai, jo administracinio nusižengimo pavojingumą mažina ir tai, kad jis padarytas ilgametę vairavimo patirtį turinčio asmens. Tai reiškia, kad galimybė sureaguoti į kliūtį ar kitą veiksnį yra objektyviai didesnė nei asmens, specialiąją teisę išsilaikius ką tik arba neseniai. Šiuo atveju jo padarytas nusižengimas nesukėlė visiškai jokių realių padarinių (eismo įvykis nesukeltas, pats nesusižalojo ir pan.). Jis dirba, darbdavio charakterizuojamas teigiamai, nevengia administracinės atsakomybės – sumokėjo jam paskirtą baudą. Prisipažino padaręs nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi, jis sutinka dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos kursuose (ANK 27 str. 1 d. 3 p. ), t. y. dvi lengvinančios jo atsakomybę aplinkybės (ANK 35 str. 1 d. 1 p., 10 p.), todėl teismas turėtų taikyti ANK 34 straipsnio 5 punktą. Iki padaryto nusižengimo jam nebuvo paskirta administracinė nuobauda (ATPK 36 str.), po nagrinėjamo administracinio nusižengimo jis taip pat teisės normų nepažeidė. Šis administracinis nusižengimas yra atsitiktinis ir neatspindintis jo požiūrio į galiojančias teisės normas. Vairavimo teisė jam reikalinga tinkamai vykdyti paskirtas UAB „(duomenys neskelbtini)“ dujų verslo direktoriaus funkcijas. Direktoriui, organizuojant kasdienę juridinio asmens veiklą, į susitikimus su klientais, partneriais ir kitais asmenimis tenka keliauti ne tik po Lietuvos Respubliką, bet ir į užsienį. Neturint specialiosios teisės, jis jaučia nuolatinį nerimą, kad ilgametėje darbovietėje darbo gali netekti vien dėl neturėjimo specialiosios teisės. Naujas darbo susiradimas apsunkintas ne tik nedidelės pasiūlos, bet ir dėl to, kad kone kiekvienas darbdavys kaip reikalavimą nurodo šios teisės turėjimą. Jis baigė papildomus vairuotojų mokymus, patyrė auklėjamąją bei prevencinę priemonę dėl administracinio nusižengimo, baudos sumokėjimas sukėlė neigiamus suvaržymus ne tik jam, bet ir visai jo šeimai, kas efektyvu įgyvendinant ANK 22 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinės nuobaudos paskirtį.

A. M. teismo posėdžio metu skundą palaikė ir prašė neatimti teisės vairuoti transporto priemones. Nurodė, kad nusižengimą padarė dėl nerūpestingumo, nemanė, kad iš vakaro vartotas alkoholis viršys leistiną normą, jis nesukėlė pavojingos situacijos ar realaus pavojaus sau bei kitiems eismo dalyviams. prašė atsižvelgti į jo asmenybę, ilgalaikį darbo stažą, padaryto nusižengimo istoriją, ilgalaikį vairavimo stažą ir prašė panaikinti arba sušvelninti paskirtą nuobaudą.

Skundas netenkinamas.

Nusižengimo padarymo aplinkybės, už jį skirtos piniginės baudos dydis, kaltės klausimas neginčijami, o skunde keliamas nuobaudos (teisės vairuoti transporto priemones atėmimo) individualizavimo klausimas, todėl teismas skundžiamo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą patikrina skundo ribose.

ANK 34 straipsnio 5 dalį, teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį teisinį reguliavimą, teismui ar bylą nagrinėjančiai institucijai (pareigūnui) buvo numatyta galimybė, įvertinus pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, skirti mažesnę nuobaudą, nei numatyta sankcijoje, ar jos visai neskirti (ATPK 30¹ straipsnio nuostatos). Tačiau pagal iki 2017 m. sausio 1 d. suformuotą teismų praktiką, administracinė nuobauda, vadovaujantis iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusio ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, iš esmės perkeltomis į ANK 34 straipsnio 5 dalį, gali būti švelninama tik esant išskirtinėms aplinkybėms, kurios gali būti vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Pavyzdžiui, veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir panašiai, galėtų būti pagrindu skirti ne sankcijoje numatytą, o švelnesnę nuobaudą. Nesant tokių aplinkybių, mažesnės nei įstatymo numatyta už konkretaus administracinio teisės pažeidimo padarymą nuobaudos skyrimas neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų.

Motyvuojamoji dalis

Teismas įvertinęs bylos medžiagą, sprendžia, kad tokių aplinkybių šioje byloje nenustatyta. Į tai, kad pareiškėjas nuoširdžiai gailisi dėl padaryto pažeidimo, atsižvelgiama administracinės nuobaudos skyrimo procese, kas nagrinėjamu atveju ir buvo padaryta. Institucija, priimdama nutarimą administracinio nusižengimo byloje, įvertino visas nuobaudos individualizavimui reikšmingas aplinkybes ir skyrė minimalią nuobaudą. Sutikimas dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos kursuose išreikštas skundo nagrinėjimo metu, kas nelaikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

A. M. teiginys, jog transporto priemonę vairavo šeštadienį, kaime, žiemos ir dienos metu bei nebuvo nustatyta kitų Kelių eismo taisyklių pažeidimų niekaip nepateisina jo vairavimo būnant neblaiviam ir neduoda pagrindo teigti, jog jo veika buvo mažareikšmė ar buvo nedidelis jos pavojingumas, priešingai, rodo jo atmestiną požiūrį į galiojančius teisės aktus bei įstatymo leidėjo draudimą vairuoti neblaiviam. A. M. siekis pateisinti savo itin neatsakingą elgesį, kad jis nusižengimą padarė dėl naivumo ir lengvabūdiškumo, nesijautė apsvaigęs nuo alkoholio, nelaikytinas sąžiningu suklydimu vertinant situaciją, nes jis pats žinojo, kad iš vakaro vartojo alkoholinius gėrimus, todėl turėjo atsakingai elgtis prieš vairuodamas automobilį.

Pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad teisė vairuoti transporto priemones reikalinga darbui, teismų praktikoje nelaikytina išimtine, sudarančia pagrindą taikyti švelnesnes nuostatas ir neatimti teisės vairuoti transporto priemones. Pažymėtina, kad aplinkybės, susijusios su darbine veikla, A. M. buvo žinomos ir prieš darant pažeidimą, tačiau tai jo nuo itin neatsakingo ir pavojingo elgesio nesulaikė. Asmuo privalo numatyti ir atsakingai įvertinti savo elgesį ir galimas pasekmes, kilsiančias jam, jo artimiesiems, taip pat kitiems eismo dalyviams dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo. Asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones yra būtina dėl darbo pobūdžio, turi būti pats suinteresuotas nedaryti tokių pažeidimų, kurie galėtų lemti šios specialiosios teisės netekimą. Aplinkybės, jog jis nebuvo baustas už šiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, dėl padaryto pažeidimo nekilo neigiamų pasekmių ir kiti asmenys bei pats nenukentėjo, nesudaro pagrindo taikyti jam švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje. A. M., būdamas patyrusiu vairuotoju, privalėjo žinoti Kelių eismo taisyklių reikalavimus ir juos vykdyti, tačiau to nepadarė. Vien tai, kad neįvyko eismo įvykis ir nebuvo sužalotas kitiems asmenims priklausantis turtas ar asmenų sveikata, nepaneigia grėsmės kėlimo fakto ir nėra aktualu kvalifikuojant veiką pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį, kadangi eismo įvykio metu padarius žalą ar sužalojus kitus asmenis, atsakomybė kiltų pagal kitas teisės normas.

Nustatyta, kad A. M. vairavo automobilį lengvame girtumo laipsnyje. Pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį lengvas neblaivumas yra kai nustatomas neblaivumas daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau, kaip 1,5 promilės. A. M. nustatytas neblaivumas 0,89 promilės (paklaida 0,01 promilės), t. y. nėra artimas nustatytam minimaliam lengvam neblaivumui.

Pareiškėjo prašymas pakeisti nutarimą, kad jam teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas mažintinas, negu numatyta minimali sankcija už padarytą nusižengimą, ar ANK 27 straipsnio 1 dalies 3 punktu švelnintina, paskiriant administracinio poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos kursuose, taip pat nepagrįstas. Nuobaudos už padarytus pažeidimus įstatymų leidėjo yra numatytos straipsnių, kuriuos asmenys pažeidžia, sankcijose ir skiriant nuobaudas, privaloma laikytis sankcijoje apibrėžtų nuobaudos ribų. Taigi A. M. už padarytą administracinį nusižengimą buvo skirta minimali nuobauda. Už nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje, privaloma skirti teisės vairuoti atėmimą (ANK 422 str. 9 d.). Kaip pirmiau minėta, teismas, išskirtinių aplinkybių, leidžiančių skirti mažesnę nuobaudą, negu numatyta, arba iš viso neskirti administracinės nuobaudos, nenustatė.

Pažymėtina, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį nusižengimą padariusiems asmenims nubausti bei atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų. Tad administracine nuobauda yra siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu, įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, nes priešingu atveju ji būtų beprasmiška. Teismas pažymi, kad atsakomybę lengvinančios aplinkybės buvimas nelaikytinas ypatingu, išimtinu atveju, sudarančiu pagrindą minimalios nuobaudos švelninimui. Taigi, A. M. motyvai, kad jo padarytas nusižengimas atsitiktinis, nesukėlė visiškai jokių realių padarinių, teisės vairuoti transporto priemones būtinumas atliekant darbines funkcijas, pagal suformuotą teismų praktiką, negali sąlygoti švelnesnės nei įstatymo numatyta administracinės nuobaudos skyrimo.

Administracine nuobauda siekiama nubaudimo ir prevencinių tikslų (ANK 22 str.). Vien tik administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį tenkinančios administracinės nuobaudos paskyrimas, šiuo atveju, akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Teismas pažymi, kad A. M. padarytas nusižengimas yra vienas iš pavojingiausių administracinių nusižengimų, sukeliantis pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai, todėl švelnesnės už minimalią nuobaudos paskyrimas, apsiribojantis tik baudos paskyrimu ir ar skiriant švelnesnę poveikio priemonę, akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų.

Įvertinęs visas aplinkybes, kurios privalomos vertinti skiriant nuobaudą, teismas konstatuoja, jog dar labiau švelninti paskirtą nuobaudą nėra pagrindo. A. M. skirta nuobauda individualizuota tinkamai, laikantis ANK 32, 33, 34 straipsnių reikalavimų, įvertinus padaryto nusižengimo pavojingumą, pareiškėjo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Skundžiamas nutarimas paliekamas galioti, nes yra teisėtas ir pagrįstas, o A. M. skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi,

nutaria:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2017-02-08 nutarimą administracinio nusižengimo byloje palikti nepakeistą ir A. M. skundo netenkinti.

Administracinio nusižengimo bylą, nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriui.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.