Kauno apygardos teismo nutartis

2015-03-30 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-523-594/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-03-30
Bylos Nr.
1S-523-594/2015
Teisminio proceso Nr.
1-31-1-00999-2009-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Albinas Antanaitis
Nuteistasis
M. K.
Nr. 1S-523-594/2015
Proceso Nr. 1-31-1-00999-2009-4Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.5.19.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. kovo 30 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Albinas Antanaitis, nerengiant teismo posėdžio, išnagrinėjęs nuteistojo M. K. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 20 d. nutarties, kuria nuteistojo skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 3-iame sektoriuje 2014 m. gruodžio 9 d. nutarimo Nr. 95-540, atmestas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. K. Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. kovo 25 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 22 str. 1 d., 129 str. 2 d. 2 p., 129 str. 2 d. 8 p., 284 str. 1 d. ir, vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 2 d. ir 5 d., nuteistas 15 (penkiolikos) metų laisvės atėmimo bausme. 2012 m. sausio 31 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. kovo 25 d. nuosprendis pakeistas, paskiriant galutinę 11 (vienuolikos) metų bausmę. 2014 m. spalio 10 d. Lietuvos Respublikos Prezidentės dekretu „Dėl malonės suteikimo“ M. K. 2012 m. sausio 31 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi paskirta 11 (vienuolikos) metų laisvės atėmimo bausmė sumažinta 3 (trejais) metais. Bausmės pradžia – 2010 m. rugpjūčio 19 d., bausmės pabaiga – 2018 m. rugpjūčio 19 d.

2014 m. gruodžio 9 d. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 3-iame sektoriuje, išnagrinėjusi nuteistojo M. K. prašymą jo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, nutarimu Nr. 95-540, atsisakė nuteistojo atžvilgiu taikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos institutą, konstatuojant, kad, įvertinus visas sprendimo priėmimui reikšmingas aplinkybės, nėra pagrindo manyti, kad M. K., būdamas laisvėje laikysis įstatymų ir nenusikals.

Nesutikdamas su priimtu nutarimu, M. K. pateikė skundą Kaišiadorių rajono apylinkės teismui, kuris 2015 m. vasario 20 d. nutartimi nuteistojo skundą atmetė.

Šalies argumentai

Skundu apygardos teismui M. K. prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 20 d. nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą – nuteistojo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, nustatant intensyvią priežiūrą.

Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi 2014 m. gruodžio 9 d. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 3-iame sektoriuje nutarimu Nr. 95-540, kuris, nuteistojo teigimu, yra priimtas remiantis tik prielaidomis, vertinant tik ankstesnį jo elgesį, paskirtų nuobaudų kiekį, ypatingą dėmesį suteikiant aplinkybei, jog, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę neįsidarbino. Apylinkės teismas visiškai neatsižvelgė į nuteistojo charakteristiką, jo pakartotinio nusikalstamumo riziką bei įvykdytus individualius socialinės reabilitacijos planus. M. K. teigimu, remiantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – LR BVK) 143 str. 10 d., nuteistasis, per metus laiko negavęs nuobaudos, laikomas neturinčiu nuobaudų. Atsižvelgdamas į šį reglamentavimą, nuteistasis teigia, kad teismas, netaikydamas pastarojo atžvilgiu lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, nepagrįstai rėmėsi ankstesnėmis jo nuobaudomis, kurios laikytinos nebegaliojančiomis. Tuo tarpu neįsidarbinimo aplinkybes M. K. aiškina savo sveikatos būkle, nurodydamas, kad laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietoje nėra jo sveikatos būklę atitinkančių darbo vietų (jam nustatyta stuburo išvarža).

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo M. K. skundas atmetamas.

LR BVK 157 str. 1 d. numatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.

Pažymėtina, kad lygtinio paleidimo taikymas nėra imperatyvus įpareigojimas teismui kiekvienam nuteistajam, atitinkančiam formaliuosius reikalavimus, jį taikyti. Lygtinis paleidimas nuteistajam taikomas tik tuo atveju, jeigu, atlikus įstatyme numatytų vertinimo kriterijų analizę, nustatomi ne tik formalieji lygtinio paleidimo pagrindai, bet ir materialusis lygtinio paleidimo pagrindas, t.y. atsižvelgus į visas nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, kurios gali būti reikšmingos priimant sprendimą dėl tikslingumo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą ir kurioms esant galima daryti išvadą, kad nuteistasis ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals. Probacijos klausimai svarstomi remiantis tik itin palankiomis ir teigiamomis aplinkybėmis.

Aptartų duomenų bei skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos kontekste, įvertinus aukštesniajam teismui pateikto skundo argumentus, pritartina tiek Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos, tiek pirmosios instancijos teismo išvadai, jog, nepaisant to, kad M. K. atitinka formalųjį lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagrindą, t. y. faktiškai atliko baudžiamojo įstatymo reikalaujamą bausmės dalį, taip pat įvykdė individualiame nuteistojo pataisos plane numatytas priemones, tačiau, atsižvelgiant į nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, jo elgesį bausmės atlikimo metu bei įvertinus kitas lygtinio paleidimo klausimo sprendimui reikšmingas aplinkybes, konstatuotina, kad jis ir toliau turi būti taisomas izoliuotas nuo visuomenės.

Analizuojant skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą matyti, kad ankščiau M. K. teistas nebuvo. Šiuo metu laisvės atėmimo bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis. Laisvės atėmimo metu dalyvavo asmenų, kuriuos rengiamasi paleisti iš laisvės atėmimo vietų teisinio ir socialinio švietimo, adaptacijos bei pataisos programose. Iki nusikaltimo padarymo M. K. dirbo Novegijoje bei Airijoje, gyveno iš savo uždirbtų lėšų. Teigia, kad darbinės patirties turi pakankamai. Po galimo lygtinio paleidimo nuteistasis planuoja dirbti dažytoju – apdailininku, ką patvirtina ir byloje esanti 2014 m. spalio 22 d. A. S. pažyma apie nuteistojo priėmimą į darbą. Be to, pataisos namuose M. K. baigė 12-ą klasę bei įgijo vidurinį išsilavinimą, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais – mama, sese bei žmona, yra lankomas ir pataisos namuose. Už aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose bei iniciatyvą nuteistasis buvo aštuonis kartus skatintas. Iki nusikaltimo padarymo gyveno su sutuoktine jos mamai priklausančiame bute, tačiau po galimo lygtinio paleidimo gyvens pas savo mamą kartu su sutuoktine bei sūnumi. Vertinant nuteistojo asmenybę charakterizuojančias savybes, svarbu paminėti, kad jis yra stiprios valios, pastarojo bendravimo įgūdžiai, nuteistasis savimi pasitiki, mandagus, taktiškas su kitais nuteistaisiais bei pagarbus su administracijos atstovais, sugeba tikslingai koreguoti savo elgesį.

Akivaizdu ir neginčytina, kad aukščiau aptartos aplinkybės teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, atskleidžia tam tikrus pastarojo elgesio korekcijos požymius. Tačiau, sprendžiant dėl kiekvieno konkretaus nuteistojo lygtinio paleidimo galimybės, vertinama ne tik tai ar laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jų nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu, bet ir kitos reikšmingos aplinkybės, kurios sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Nuteistojo asmenybę atspindi ne tik elgesys bausmės atlikimo metu, bet ir padarytų nusikaltimų pobūdis bei pavojingumo laipsnis, jų įvykdymo aplinkybės, tikslai bei motyvai.

Kaip matyti iš skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos, M. K. pasikėsino įvykdyti labai sunkų nusikaltimą - viešoje vietoje įžūliais veiksmais demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams bei sutrikdydamas visuomenės rimtį ir tvarką, dėl chuliganiškų paskatų pasikėsino nužudyti bejėgiškos būklės žmogų dėl mažareikšmės dingsties. Tokiu būdu, buvo pasikėsinta į vieną pamatinių visuomenės vertybių, t.y. žmogaus gyvybę. Nusikaltimas buvo įvykdytas tyčia, dėl chuliganiškų paskatų, kas neabejotinai didina nuteistojo pavojingumą visuomenei. Tuo tarpu nuteistojo veiksmų pobūdis nusikaltimo padarymo metu, jo elgesys po nusikaltimo įvykimo (savo kaltės pripažinimas iš dalies), aukštesniojo teismo vertinimu, neigiamai charakterizuoją nuteistąjį bei atskleidžia jo itin neigiamą požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles. Šią išvadą sustiprina ir tai, kad M. K. nuo 2011 m. gegužės 6 d. iki 2013 m. liepos 7 d. net septynis kartus pažeidė vidaus tvarkos taisykles, šešis kartus jam buvo paskirtos drausminės nuobaudos ir, nors jos šiuo metu nebegalioja, tačiau ši aplinkybė, priešingai, nei teigiama nuteistojo skunde apygardos teismui, vertinant ją kitų nuteistąjį charakterizuojančių savybių kontekste, rodo, jog M. K. elgesys laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nebuvo nepriekaištingas ir nepasižymėjo tokiomis išskirtinėmis savybėmis, kurios leistų pagrįstai manyti, jog nuteistasis, būdamas laisvėje, laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Sprendžiant M. K. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, svarbu paminėti ir tai, kad, nors jis ir palaiko tvirtus socialinius ryšius su savo artimaisiais, kurie neabejotinai galėtų veikti kaip apsauginis faktorius nuo tolimesnių teisės pažeidimų ir turėti teigiamos įtakos nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimui, tačiau, minimos aplinkybės nesustabdė nuteistojo nuo itin sunkios nusikalstamos veikos įvykdymo, todėl abejotina, kad šiuo atveju nuteistojo socialinių santykių palaikymas su minėtais asmenimis sulaikys jį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo. Pažymėtina ir tai, kad nors nuteistasis apibūdinamas kaip nekonfliktiškas, tačiau nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės tokia išvada verčia abejoti. Šių duomenų kontekste pažymėtina ir tai, kad, remiantis 2014 m. lapkričio 22 d. socialinio tyrimo išvados duomenimis, nuteistojo teigimu, šiuo metu jo finansinė padėtis yra sunki. Nors jis atsiskaitė su ligonių kasomis, sumokėdamas 6315,30 litų, tačiau vis dar atlyginęs didelės žalos dalies nukentėjusiajam, kas, aukštesniojo teismo vertinimu, vėlgi gali turėti įtakos nuteistojo pakartotiniam nusikalstamumui.

Atmetant nuteistojo skundo argumentus, pažymėtina ir tai, kad M. K. atvykęs į pataisos namus atsisakė administracijos pasiūlyto mokamo darbo, bausmės atlikimo metu savo požiūrio į darbą nepakeitė, teigdamas, kad turi sveikatos problemų. Nors tai, kad nuteistajam yra diagnozuota medialinė išvarža patvirtina jo pateiktas išrašas iš VšĮ „Respublikinė Klaipėdos ligoninė“, tačiau, atsižvelgiant į šio dokumento datą – 2010 m. sausio 3 d., spręstina, kad minėtos sveikatos problemos, jam būnant laisvėje kliūčių darbui nesudarė. Be to, nuteistasis tiek būdamas laisvėje, tiek pataisos namuose aktyviai sportuoja, o tai vėlgi leidžia pagrįstai manyti, kad jo sveikatos būklė nėra tokia bloga, kad jis negalėtų dirbti.

Tokiu būdu, visą nuteistąjį charakterizuojančią medžiagą įvertinus kompleksiškai, ypatingai teigiamų pokyčių nuteistojo elgesyje aukštesnysis teismas neįžvelgia. Atsižvelgiant į M. K. elgesį viso bausmės atlikimo metu, jo asmenybę, padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, visuomenės interesus bei bausmės paskirtį, pagrįstai manytina, jog pritaikius M. K. lygtinį paleidimą šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje, gali likti neįgyvendinti LR BK 41 str. įtvirtinti bausmės tikslai bei pažeista nuteistojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyra. Pažymėtina, kad per trumpas paskirtos bausmės atlikimo laikas asmeniui gali suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už visuomenei pavojingą veiką ir tai neabejotinai gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje, o ne faktorius, skatinantis laikytis įstatymų ateityje, todėl nuteistojo skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas

nutaria:

nuteistojo M. K. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 20 d. nutartį.

Ši nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.

Teisėjas Albinas Antanaitis