- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-11-05
- Bylos Nr.
- PK-2553-928/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-69-3-00114-2015-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Pareiškėjas
- G. D.
- Kategorijos
Bylos Nr. PK-2553-928/2015Proceso Nr. 1-69-3-00114-2015-3 Procesinio sprendimo kategorija:1.2.8.1.2.; 2.1.3.1.; 2.9.1; 2.9.7.2.;
2015 m. lapkričio 5 d.
Kauno apylinkės teismo teisėja Odeta Gruodienė, gavusi pareiškėjo G. D. pareiškimą dėl baudžiamosios bylos iškėlimo privataus kaltinimo tvarka,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kauno apylinkės teisme 2015-10-30 gautas G. D. pareiškimas, kuriuo prašoma R. M. iškelti bylą privataus kaltinimo tvarka pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 154 str. 2 d. - dėl šmeižimo, t.y. viešai, raštu paskleistos apie G. D. tikrovės neatitinkančius duomenis, neva šis padarė sunkų nusikaltimą.
Pradėti privataus kaltinimo bylos procesą atsisakytina.
BPK 412¹ str. 1 d. nustatyta, jog teisėjas, gavęs nukentėjusiojo skundą ar jo teisėto atstovo pareiškimą, atsisako pradėti privataus kaltinimo bylų procesą, jeigu skunde ar pareiškime nurodyti faktai apie nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios šio Kodekso 3 str. 1 d. nurodytos aplinkybės. Viena iš šių aplinkybių – tai nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p.).
Lietuvos Respublikos BK 2 str. 4 d. nurodo, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – baudžiamajame įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą arba baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Nusikalstamos veikos sudėties požymiai būtini, kad pavojinga veika būtų pripažinta nusikalstama, o kaltas asmuo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn.
Šalies argumentai
Pareiškėjas skunde nurodo, jog R. M. kaltina tuo, kad šis 2015-01-30, turėdamas tikslą, tyčia, viešai paskleisti tikrovės neatitinkančius duomenis apie G. D. neva jis padarė sunkų nusikaltimą, t. y. būdamas valstybės tarnautojui prilyginamam asmeniui yra priėmęs kyšį už neteisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus, nenustatytoje vietoje surašė ir Lietuvos Respublikos Specialiųjų tyrimų tarnybai, UAB (duomenys neskelbtini) vardu pateikė pareiškimą raštu dėl advokato K. J. ir advokato, einančio Vilniaus tarptautinio ir nacionalinio komercinio arbitražo arbitro pareigas, G. D. veiksmų, kuriame nurodė, kad: „...advokatas-arbitras G. D. įvairiose institucijose siūlosi išspręsti reikalus legaliais ir nelegaliais būdais... man kyla pagrįsti įtarimai, kad UAB (duomenys neskelbtini), veikiant per advokatą K. J., pasitelkus advokatą- arbitrą G. D., gali siekti neteisėtais būdais išspręsti ginčą arbitražo teisme“; bei 2015-02-10 nenustatytoje vietoje surašė ir elektroniniu paštu, raštu minėtai tarnybai nurodė: „Siunčiu Jums vaizdo įrašą ir iš jo darytas nuotraukas, kaip papildomą įrodymą, kad advokatas K. J. ir arbitras (teisėjas) G. D. galimai susiję korupciniais ryšiais, apie kuriuos teko girdėti iš įvairių informacijos šaltinių, t. y. tyčia šmeižė nurodydamas tikrovės neatitinkančią informaciją padarius sunkų nusikaltimą.
Atkreiptinas dėmesys, kad pagal BK 154 str. 2 d. atsako tas, kas šmeižė kitą asmenį, neva šis padarė sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, arba per visuomenės informavimo priemonę ar spaudinyje. Šmeižimo turinį sudaro tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios paniekinti ar pažeminti kitą žmogų, ar pakirsti pasitikėjimą juo, paskleidimas. Šmeižimas yra tyčinis nusikaltimas, todėl teismas privalo nustatyti ne tik tai, kad buvo paskleista tikrovės neatitinkanti informacija, kuri žemina kito asmens garbę ir orumą, bet ir tai, kad kaltininkas suvokia tokias šios informacijos savybes (neatitiktį tikrovei ir žeminantį pobūdį) bei nori taip veikti, siekia paskleisti būtent tokią informaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2A-3/2012). Atsakomybė pagal BK 154 str. 2 d. galima tik tais atvejais, kai šmeižiamas asmuo padarius sunkų ar labai sunkų nusikaltimą nesiekiant baudžiamojo (ar administracinio) persekiojimo tai yra nesikreipiant į atitinkamas įgaliotas institucijas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog tokiu atveju, kai atitinkamo kreipimosi (pareiškimo, skundo, parodymų) turinys tampa žinomas pareigūnams (pvz. policijos pareigūnams, prokurorams, teisėjams ir kitiems asmenims) dėl jų tarnybinių pareigų, reglamentuotų teisės aktais, vykdymo, tai nelaikytina duomenų paskleidimu, jei ši informacija pareigūnų nėra pranešta tretiesiems (nesusijusiems su skundo, pareiškimo tyrimo, žinojimu) asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis Nr. 3K-3-56/2004).
Šalies argumentai
Šioje konkrečioje situacijoje akivaizdu jog R. M. kreipėsi į Specialiųjų tyrimų tarnybą pateikdamas pareiškimą bei elektroninį laišką dėl advokato K. J. ir advokato, einančio Vilniaus tarptautinio ir nacionalinio komercinio arbitražo arbitro pareigas G. D. galimai neteisėtų veiksmų, kuriuos prašo ištirti, ir tai nelaikytina šmeižimu - paskleidimu apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios jį paniekinti ar pažeminti arba pakirsti pasitikėjimą juo. Iš skundo matyti, kad R. M. pirmiausiai siekė ne paskleisti tikrovės neatitinkančius duomenis apie G. D. neva šis padarė sunkų nusikaltimą, o tik teisės aktų nustatyta tvarka norėjo, kad būtų ištirtos jo nurodytos aplinkybės apie neva galbūt padarytą nusikalstamą veiką, t.y. įtariant, jog gali būti siekiama neteisėtais būdas išspręsti ginčą arbitražo teisme. Šią informaciją priėmė 2015-01-30 Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybą, po ko ši institucija R. M. pateiktus duomenis, t.y. pareiškimą bei jo patikslinimą perdavė pagal kompetenciją Lietuvos advokatūrai ir Lietuvos arbitražo asociacijos prezidentui.
Tokie R. M. veiksmai nesudaro BK 154 str. 2 d. sudėties, todėl dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių procesas negali būti pradėtas, esant aiškiems Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1 d. 1 p. pagrindams.
Pažymėtina ir tai, kad ne BK 154 straipsnyje, o 236 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už nekalto asmens melagingą įskundimą ir pranešimą apie nebūtą nusikaltimą. Melagingo įskundimo atveju kaltininkas, žinodamas, kad skundžiamas asmuo realiai nėra padaręs nusikalstamos veikos, melagingai įskundžia (pateikia žinomai neteisingą, tyčia iškreiptą informaciją) apie nekaltą asmenį baudžiamojo persekiojimo pradėjimo teisę turintiems subjektams, kad šis padarė nusikalstamą veiką, t. y. veiką, kuri atitinka BK specialiojoje dalyje numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį, ir būtent dėl šios melagingos informacijos pradedamas įskųsto asmens baudžiamasis persekiojimas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-91/2015). Nustačius šias aplinkybes, ikiteisminis tyrimas pradedamas ir atliekamas bendrąja tvarka.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atsisakyti pradėti privataus kaltinimo bylos procesą pagal pareiškėjo skundą.
Nutartis per septynias dienas nuo nuorašo gavimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.