Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Rūta Miliuvienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos, (tretieji suinteresuoti asmenys – Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija, Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (vietoje likviduojamo Valstybinio turizmo departamento prie Ūkio ministerijos), Lietuvos nacionalinė vartotojų federacija, E. I. SE Lietuvos filialas, bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė ,,Freshtravel“ (bankroto administratorius uždaroji akcinė bendrovė „Valdsita“) dėl turtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėja A. S. (toliau – ir pareiškėja) skunde teismo prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos (buvusi Lietuvos Respublikos ūkio ministerija) (toliau – ir Ministerija) 1 007,63 Eur (vieną tūkstantį septynis eurus ir 63 euro centus) turtinę žalą ir 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (t. I, b. l. 1–7, 108–112).

Pareiškėja skunde paaiškino, kad ji 2014 m. lapkričio 11 d. su uždarąja akcine bendrove (toliau – ir UAB) „Freshtravel“ sudarė turizmo paslaugų teikimo sutartį dėl kelionės dviem asmenims į Fuerteventurą. Bendra užsakymo kaina 1 042,05 Eur UAB „Freshtravel“ nesuorganizavo kelionės, nes 2014 m. lapkričio 14 d. paskelbė apie savo nemokumą ir veiklos sustabdymą. 2015 m. rugsėjo 9 d. pareiškėja gavo 34,42 Eur draudimo išmoką. Dėl neįvykusios kelionės pareiškėjai pinigai nebuvo grąžinti, todėl ji patyrė turtinę žalą. Pareiškėjos teigimu, nacionaliniais teisės aktais nustatytas teisinis reguliavimas (Lietuvos Respublikos turizmo įstatymo 8 str. 7 d.) neužtikrino 1990 m. birželio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje Nr. 90/314/EEB Dėl kelionių, atostogų ir organizuotų išvykų paketų nuostatų, susijusių su turisto nuostolių, patirtų dėl kelionių organizatoriaus nemokumo, kompensavimo sąlygų, perkėlimo į nacionalinės teisės aktus, atlyginimo (toliau – ir Direktyva 90/314, Direktyva). Kadangi Lietuvos valstybė neįvykdė Direktyvoje nustatytos pareigos, valstybei kyla civilinė atsakomybė.

Atsakovas, Lietuvos valstybė, atstovaujama Ministerijos, atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. sausio 23 d. sprendimu pareiškėjos A. S. skundą tenkino, t. y. priteisė jai 1 007,63 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 5 procentų metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo, t. y. 2017 m. spalio 26 d., iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) 2019 m. birželio 19 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A-1339-624/2019 minėtą Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą panaikino ir perdavė bylą Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo. Šioje nutartyje LVAT konstatavo, kad nepašalinus prieštaravimų dėl šalių procesiniuose dokumentuose nurodytų aplinkybių, susijusių su pareiškėjos pagal sutartį sumokėtų / jai grąžintų lėšų dydžiais, t. y. negavus įrodymų apie 2017 m. spalio 18 d. tarp bankrutavusios UAB ,,Freshtravel“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ susitarimo vykdymą ir pan., nustatyti pareiškėjos patirtos turtinės žalos negalima.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas tenkintinas.

Ginčas kilo dėl žalos, pareiškėjos teigimu, atsiradusios dėl netinkamo Direktyvos nuostatų, susijusių su vartotojo nuostolių, patirtų dėl kelionių organizatoriaus nemokumo, kompensavimo sąlygomis, perkėlimo į nacionalinius teisės aktus, atlyginimo.

Byloje nustatyta, kad pareiškėja su kelionių organizatoriumi UAB „Freshtravel“ 2014 m. lapkričio 11 d. sudarė turizmo paslaugų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 8–11) ir įsigijo kelionę, už kurią sumokėjo 1 042,05 Eur (3 598 Lt) (t. I, b. l. 12). Kelionė nebuvo suorganizuota, nes UAB „Freshtravel“ tapo nemoki. Neįvykus kelionei, dalis sumokėtos sumos – 34,42 Eur – pareiškėjai buvo atlyginta iš kelionių organizatoriaus turėto privalomo prievolių įvykdymo užtikrinimo draudimo, draudimo bendrovei išmokėjus draudimo išmoką (t. I, b. l. 114).

Vilniaus apygardos teismas 2016 m. vasario 5 d. nutartimi patvirtino bankrutavusios UAB ,,Freshtravel“ kreditorių reikalavimų sąrašą, į kurį įtraukti nukentėjusių turistų reikalavimai, atskaičius draudimo išmokas, ir pareiškėjai buvo patvirtinti reikalavimai 185,36 Eur sumai (279 pozicija) už mokėjimus, atliktus pagal turizmo paslaugų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir 694,51 Eur sumai (665 pozicija).

Bankrutavusios UAB ,,Freshtravel“ administratoriaus UAB ,,Valdsita“ raštą dėl 2017 m. spalio 18 d. pasirašyto susitarimo tarp UAB ,,Freshtravel“ ir UAB (duomenys neskelbtini) . dėl turistų, kurių per UAB (duomenys neskelbtini) (ankstesnis pavadinimas UAB (duomenys neskelbtini) LT) pirkti kuponai UAB ,,Freshtrvel“ organizuotoms kelionėms nebuvo užregistruoti UAB ,,Freshtravel“ sistemoje, todėl jų turėtojai yra laikomi UAB (duomenys neskelbtini) kreditoriais. Susitarimu UAB (duomenys neskelbtini) įsipareigojo sąraše išvardintų kuponų turėtojams pervesti sumokėtas sumas už jų įsigytus kuponus asmeniškai su šiais kuponų turėtojais suderintais terminais. Iš Susitarimo (b. l. 127–128) matyti, kad pareiškėja nurodyta dviejose pozicijose, kaip įsigijusi du kuponus, kurių kiekvieno atskirai vertė – 1 199 Lt (347,25 Eur).

Pareiškėja reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo grindė turizmo paslaugų sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) , mokėjimo nurodymu 1 042,05 Eur (3 598 Lt) sumai bei duomenimis apie draudimo bendrovės sumokėtą 34,42 Eur draudimo išmoką. Iš byloje pateiktos Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 3 d. nutarties civilinėje byloje (duomenys neskelbtini) (t. I, b. l. 69–91) matyti, kad pareiškėja įtraukta į UAB ,,Freshtravel“ kreditorių sąrašą ir patvirtintas jos 879,87 Eur kreditorinis reikalavimas (714 pozicija).

Teismas, siekdamas įvykdyti LVAT nutartį, atnaujino bylos nagrinėjimą iš esmės (t. II, b. l. 6–7) ir rinko papildomus duomenis.

Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, kuri į bylą įtraukta vietoje Turizmo departamento, palaikė Turizmo departamento atsiliepime išdėstytą poziciją, tačiau Tarnyba nepateikė papildomų duomenų (t. II, b. l. 11–12).

Taip pat ji nurodė, kad skunde visiškai nekalba apie 879,87 Eur kreditorinį reikalavimą, nes tai nėra susiję su šiuo skundu. Paaiškino, kad 2014 m. lapkričio 12 d., pareiškėja A. S. papildomai iš tuo metu UAB (duomenys neskelbtini) dabar (duomenys neskelbtini) UAB įsigijo du kuponus poilsinei kelionei į Turkiją, kurių bendra kuponų suma (2 398,00 Lt./3,4528= 694,50 Eur), buvo papildomos paslaugos užsakytos, tačiau jos buvo neatlygintinos. Akcentuoja, kad minėtiems kuponams nebuvo sudaryta turizmo paslaugų suteikimo sutartis su UAB „Freshtravel“, nes 2014 m. lapkričio 14 d., kelionių organizatorius UAB „Freshtravel“ paskelbė apie savo nemokumą ir veiklos sustabdymą kelionė neįvyko. Viena iš sutarties sąlygų buvo, jog užsiregistravus per 48 val., nuo kupono gavimo, kelionės dokumentai (sutartis) gaunami elektroniniu paštu, tačiau šie kuponai liko nepanaudoti, kadangi jokių kelionės sutarčių su UAB „Freshtravel“ pareiškėja nebegavo. Paaiškino, kad todėl 2017 m. spalio 26 d., pareiškėja A. S. pateikė prašymą (duomenys neskelbtini), kuriuo paprašė grąžinti patirtą turtinę žalą ir pervesti 694,50 Eur į jos asmeninę banko sąskaitą. Nurodo, kad 2017 m. spalio 30–31 d., (duomenys neskelbtini) pervedė pareiškėjai 694,50 Eur.

Be to, ji paaiškino aplinkybes ir dėl V. J. 2 025,31 Eur kreditorinį reikalavimą, t. y. pastarasis tuo metu buvo jos sugyventinis, su kuriuo kartu ir buvo pirktos visos kelionės. Jo vardu buvo sudaryta turizmo paslaugų sutartis kelionei 8 (aštuoniems) į Egiptą. Bendra sumokėta suma buvo (7 633 Lt./3,4528 = 2 210,67 Eur). Pažymi, kad V. J. skundas jau yra išnagrinėtas ir 2019 m. rugpjūčio 7 d., nutartimi atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos apeliacinis skundas atmestas, paliktas nepakeistas 2017 m. gruodžio 13 d., Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas, kuriuo jo skundas buvo tenkintas iš dalies ir jam priteista 1 915,74 (vienas tūkstantis devyni šimtai penkiolika eurų ir septyniasdešimt keturis euro centus) turtinei žalai atlyginti ir 5 (penkis) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (t. II, b. l. 13–15).

Ministerija atsiliepime į pareiškėjos pateiktus paaiškinimus nurodė, jog pareiškėja nepašalino abejonių, kad siekia gauti dvigubą naudą, todėl teigia, kad nėra galimybės nustatyti jos prašomos patirtos turtinės žalos dydį (t. II, b. l. 44–45).

Vertinama, ar pareiškėjos reikalavimas atlyginti turtinę žalą 1 007,63 Eur yra pagrįstas.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalį, žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Tai reiškia, kad CK 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Neteisėtu aktu CK 6.271 straipsnio 3 dalies prasme laikomas ir neteisėtas veiksmas, ir neveikimas, kurie tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ar interesams.

Žala, kaip viena iš būtinų sąlygų deliktinei atsakomybei kilti, yra apibrėžiama kaip asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos, taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai, o jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas (CK 6.249 str. 1 d.).

Kaip minėta, pareiškėja tikina žalą patyrusi dėl to, kad Lietuvos valstybė netinkamai perkėlė Direktyvos nuostatas, susijusias su vartotojo nuostolių, patirtų dėl kelionių organizatoriaus nemokumo, kompensavimo sąlygomis, į nacionalinės teisės aktus. Dėl šių argumentų nepasisakytina, kadangi LVAT 2019 m. birželio 19 d. nutartyje padarė išvadą, kad nacionaliniais teisės aktais nustatytas teisinis reguliavimas aptariamu atveju neužtikrino Direktyvos 7 straipsnyje įtvirtinto visiško turisto patirtų nuostolių atlyginimo kelionių organizatoriui tapus nemokiam, t. y. neužtikrino turisto (šiuo atveju pareiškėjos) teisių apsaugos, todėl Lietuvos valstybė šiuo atveju netinkamai perkėlė ir įgyvendino Direktyvos 7 straipsnį. Akivaizdu, kad pareiškėja patyrė turtinę žalą – tiesioginius nuostolius, kuriuos valstybė turi atlyginti.

Nagrinėjamu atveju pareiškėja nurodo, jog patyrė 1 007,63 Eur turtinę žalą, t. y. tokia suma jai nebuvo kompensuota už neįvykusią kelionę. Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad draudimo bendrovė išmokėjo pareiškėjai 34,42 Eur išmoką dėl neįvykdytų įsipareigojimų. Pareiškėja šios sumos ir neprašo priteisti.

Ministerijos teiginiai, kad pareiškėjos pateikti įrodymai nepatvirtina reikalavimo priteisti turtinę žalą, nes nėra duomenų, jog pateikti mokėjimo dokumentai patvirtina apmokėjimą būtent už ginčo kelionę, vertintini kritiškai. Pareiškėja pateikė duomenis ir paaiškino aplinkybes, dėl kurių galimi neaiškumai laikytini pašalintais.

Pažymėtina, kad iš surinktų įrodymų galima daryti išvadą, jog pareiškėja turizmo paslaugų sutarties sudarymo veiksmus atliko elektroninėje erdvėje, iš šios sutarties teksto matyti, jog sandorio šalys gali būti aiškiai identifikuojamos, kas savaime neleidžia teigti, jog sutartis nesudaryta (Civilinio kodekso 1.73 straipsnio 2 dalis, 1.76 straipsnio 2 dalis). Teismui nekilo abejonių dėl pareiškėjos reikalavimo priteisti turtinę žalą.

Ūkio ministerijos atsiliepimo į skundą argumentai, kad pareiškėja siekia dvigubo žalos atlyginimo, laikytini nepagrįstais. Pažymėtina, kad aplinkybė, jog pareiškėja 2016 m. gegužės 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) įtraukta į BUAB „Freshtravel“ kreditorių sąrašą su 879,87 Eur dydžio finansiniu reikalavimu (t. I, b. l. 69–91), nepaneigia teisės kreiptis į teismą dėl turtinės žalos atlyginimo. Byloje trečiuoju suinteresuotu asmeniu įtrauktas UAB „Freshtravel“ bankroto administratorius, kuris, remiantis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme nustatyta tvarka, turi suteiktus įgaliojimus tikslinti kreditorių sąrašą. Konstatuotina, kad pareiškėja turėjo teisę ginti pažeistas teises pasirinktu būdu ir kreiptis į teismą, reikalaudama iš valstybės atlyginti turtinę žalą. Teismas vertina, kad pareiškėja pagrindė reikalavimą atlyginti turtinę žalą ir paaiškino aplinkybes dėl antros kelionės įsigijimo. Ta aplinkybė, kad buvo patvirtintas V. J. 2 025,31 Eur kreditorinis reikalavimas šiam ginčui nėra teisiškai reikšmingi. Be to, minėtam asmeniui yra priteista žala dėl neįvykusios kelionės pagal kitą turizmo paslaugų teikimo sutartį (t. II, b. l. 25–31). Taigi, šiuo atveju pareiškėja atlyginti turtinę žalą kildiną iš 2014 m. lapkričio 11 d. turizmo paslaugų sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) , ji pateikė duomenis dėl apmokėjo 2014 m. lapkričio 10 d. mokėjimo nurodymu 1 042,05 Eur (3 598 Lt) sumai. Kitų duomenų, kurie pagrįstų reikalavimą, akivaizdu, kad pareiškėja ir negalėjo pateikti. Pati Ministerija jokių duomenų, kurie patvirtintų pastarosios poziciją, jog pareiškėja neįgijo teisės atlyginti turtinę žalą, teismui nepateikė.

Pareiškėja taip pat prašo priteisti 5 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudenciją, tokio pobūdžio bylose, t. y. bylose dėl žalos, padarytos valdžios institucijų neteisėtais veiksmais, atlyginimo, priteisiamos penkių procentų dydžio metinės palūkanos (2010 m. gruodžio 2 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A756-2195/2010, 2011 m. gruodžio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-3550/2011, 2012 m. birželio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1673/2012), todėl, vadovaujantis Civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalimi bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pareiškėjai iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos. Bylos iškėlimo teisme diena yra skundo priėmimo teisme diena. Nagrinėjamu atveju skundas priimtas 2017 m. spalio 26 d. (t. I, b. l. 16), todėl nuo šios dienos priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos skundas tenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniu, 88 straipsnio 5 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjos A. S. skundą tenkinti.

Priteisti pareiškėjai A. S. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos, 1 007,63 Eur (vieną tūkstantį septynis eurus ir 63 euro centus) turtinei žalai atlyginti ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2017 m. spalio 26 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.