Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Ž. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1906-918/2016 pagal ieškovo „Swedbank“, AB ieškinį atsakovui Ž. K. dėl įsiskolinimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjas nustatė:

Ginčo esmė

Pradinis bylos ieškovas Danske Bank A/S, veikiantis per Danske Bank A/S Lietuvos filialą, prašė teismo priteisti iš atsakovo Ž. K. 1447,83 Eur skolą, 787 Eur palūkanų, 3441,74 Eur delspinigių ir 11 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteisti bylinėjimosi išlaidas..Ieškinyje nurodė, kad šalys sudarė Kredito limito su pastovaus dydžio mokėjimais sutartį, pagal kurią atsakovui suteiktas 5000 Lt (1448,10 Eur) kreditas. Atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą kreditą lygiomis dalimis kiekvieną mėnesį mokėdamas po 230 Lt (66,61 Eur) per 24 mėnesių kredito grąžinimo terminą. Atsakovas sutartimi prisiimtų įsipareigojimų nevykdė, todėl sutartis buvo nutraukta. Atsakovas negrąžino 1447,83 Eur kredito dalies, nėra sumokėjęs sutarties specialiojoje dalyje nurodytų 9,9 procento metinių palūkanų, kurios už laikotarpį nuo 2008 m. gruodžio 15 d. iki 2015 m. spalio 21 d. ir sudaro 787 Eur. Atsakovo mokėtini delspinigiai už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 15 d. iki 2012 m. spalio 21 d. sudaro 3441,74 Eur.Teismo 2016 m. birželio 9 d. nutartimi pradinis ieškovas Danske Bank A/S, veikiantis per Danske Bank A/S Lietuvos filialą, buvo pakeistas jo teisių perėmėju „Swedbank“, AB. Ieškovas „Swedbank“, AB procesiniuose dokumentuose palaikė visus ieškinio reikalavimus.Atsakovas Ž. K. atsiliepimu su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad reikalaujama 5676,57 Eur suma prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 15 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovo Ž. K. 1447,83 Eur negrąžinto kredito, 716,67 Eur palūkanų, 155,85 Eur delspinigių, 11 (vienuolika) procentų metinių palūkanų nuo priteistos 2320,35 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2015 m. lapkričio 16 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 138,28 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovo „Swedbank“, AB naudai. Kitą ieškinio reikalavimų dalį atmetė. Taip pat teismas priteisė iš ieškovo „Swedbank“, AB, į valstybės biudžetą 106,11 Eur atsakovui teiktos teisinės pagalbos išlaidų.Teismas iš atsakovo procesinių dokumentų turinio sprendė, jog atsakovui buvo suprantama, kad pasiskolintą pinigų sumą reikės grąžinti ir mokėti palūkanas. Nors atsakovas kaip vartotojas laikomas silpnesniąja sutarties šalimi ir jo tvirtinimu prieš pasirašydamas sutartį detaliai nesusipažino su visomis sutarties sąlygomis dėl palūkanų ir delspinigių, tai negali paneigti atsakovo pareigos grąžinti paskolintą sumą, sumokėti palūkanas už naudojimąsi pinigais bei mokėti protingo dydžio netesybas nevykdant ar netinkamai vykdant sutarties sąlygas.Kredito limito sutarties specialiojoje dalyje nurodyta, kad metinė palūkanų norma yra 9,9 procento. Ieškovas prašė priteisti palūkanas už 2008 m. gruodžio 15 d. – 2015 m. spalio 21 d. laikotarpį. CK 1.125 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad reikalavimams dėl palūkanų priteisimo taikomas sutrumpintas penkerių metų ieškinio senaties terminas, ieškovas prašė priteisti palūkanas už šešerius metus ir 10 mėnesių. Atsižvelgiant į tai, kad teismo posėdžių metu atsakovo atstovė ne kartą prašė taikyti ieškinio senatį, o byloje nėra nustatyta duomenų, dėl kurių būtų pagrindas ieškinio senaties terminą atnaujinti, teismas sprendė, jog atsakovo prašymas dėl ieškinio senaties termino taikymo tenkintinas.Nors atsakovas ir jo atstovė nurodė, kad palūkanų dydis yra neprotingai didelis, su tokiu argumentavimu teismas nesutiko. Remiantis viešai Lietuvos Banko skelbiamais duomenimis, 2008 m. gegužę vartojimo paskolos namų ūkiams buvo suteikiamos vidutiniškai už 10,85 proc. palūkanų. Dėl šios aplinkybės konstatavo, kad Kredito limito sutartyje numatyta 9,9 procentų palūkanų norma yra protinga ir atitiko tuometines rinkos sąlygas vartojimų paskolų sektoriuje. Remiantis CK 6.81 straipsniu, 6.210 straipsnio 1 dalimi, 6.872 straipsnio 1 dalimi, teismas sprendė, kad ieškovui iš atsakovo priteistina 716,67 Eur palūkanų už laikotarpį nuo 2010 m. lapkričio 11 d. iki 2015 m. lapkričio 11 d. (t. y. už penkerius metus iki kreipimosi į teismą dienos).CK 6.258 straipsnio 1 dalis numato, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo mokėti netesybas (baudą, delspinigius). Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo metinius 30 procentų dydžio delspinigius, t. y. 3441,74 Eur. Atsižvelgęs į nesumokėtos skolos sumą, nuo kurios paskaičiuoti delspinigiai, ir prašomų priteisti delspinigių santykį, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika, teismas, išanalizavęs kredito sutarties sąlygas, teismas darė išvadą, kad šalių sudarytoje sutartyje įtvirtinta sąlyga dėl delspinigių dydžio nustato neproporcingai didelę vartotojo civilinę atsakomybę dėl sutarties nevykdymo ar netinkamo vykdymo.Teismas sprendė, kad šalių sutartyje numatytas 30 procentų metinių delspinigių dydis pripažintinas neprotingu ir nesąžiningu, todėl mažintinas per pusę. Nustatė, kad atsakovas turi pareigą mokėti 0,04 procentus delspinigių, skaičiuojamų už kiekvieną dieną (atitinkamai 15 procentų dydžio metinius delspinigius). Teismas padarė išvadą, kad ieškovui iš atsakovo priteistina 104,25 Eur delspinigių, apskaičiuotų nuo kredito sumos ir 51,60 Eur delspinigių nuo nesumokėtų palūkanų sumos, t. y. iš viso iš atsakovo priteistina 155,85 Eur delspinigių už laikotarpį nuo 2015 m. gegužės 11 d. iki 2015 m. lapkričio 11 d. (t. y. už 180 dienų iki kreipimosi į teismą dienos) (CK 6.258 str., 1.5 str. 4 d.).CK 6.37 straipsnio 2 dalyje, 6.210 straipsnyje, 6.261 straipsnyje yra numatyta skolininko pareiga mokėti palūkanas už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Todėl iš atsakovo priteistinos 11 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (2320,35 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2015-11-16) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai

Patikslintu apeliaciniu skundu atsakovas Ž. K. prašo Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 15 d. sprendimo dalį dėl procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo pakeisti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą, netenkinant ieškinio reikalavimo dėl bylinėjimosi išlaidų ir 11 procentų metinių palūkanų priteisimo iš atsakovo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:Sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų ir procesinių palūkanų priteisimo neteisėta ir nepagrįsta, todėl naikintina. Byloje keitėsi ieškovai. Atsakovui priteistas bylinėjimosi išlaidas patyrė pradinis ieškovas Danske Bank A/S, veikiantis per Danske Bank A/S Lietuvos filialą. Naujasis ieškovas “Swedbank,” AB nepateikė įrodymų, kad pradinis ieškovas jam perleido ne tik pagrindinį reikalavimą, bet ir teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Įstatymas reikalauja, kad perleidžiant reikalavimą skolininkas turi būti informuotas raštu, pateikiant skolininkui reikalavimo perleidimo sutartį (CK 6.109 straipsnio 1, 5 dalys). Reikalavimo perleidimo sutartis nebuvo pateikta nei skolininkui, nei į bylą. Todėl, nesant įrodymų apie perleistą reikalavimą į bylinėjimosi išlaidas, šios išlaidos iš atsakovo naujajam ieškovui priteistos nepagrįstai.Atsakovo turtinė padėtis yra labai sunki (pajamas sudaro tik invalidumo pensija), todėl teismo sprendimo dalies dėl 11 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų priteisimo jis niekada negalės įvykdyti.Ieškovas dėl skolos priteisimo galėjo kreiptis anksčiau, nelaukdamas septynerių metų, nedidindamas atsakovo atsakomybės mąsto. Nors teismas reikalavimui priteisti palūkanas pritaikė penkerių metų ieškinio senatį, ieškovo vykdytas palūkanų skaičiavimas penkerius metus, nesiimant priemonių susigrąžinti skolą, laikytinas netinkamu ir netgi nesąžiningu teisinių santykių dalyvio elgesiu, dirbtinai didinant kitai šaliai atsakomybės naštą. Įstatymas negina nesąžiningos šalies. Atsakovo nuomone teismas nepakankamai griežtai vertino ieškovo, kaip stipresniosios teisinių santykių pusės, elgesį delsiant pradėti skolos susigrąžinimo veiksmus ir akivaizdžiai siekiant didesnės naudos iš atsakovo. Todėl priteistinos palūkanos mažintinos arba, įvertinus atsakovo turtinę padėtį ir galimybę įvykdyti skolines prievoles, visiškai nepriteistinos.Pagal CK 6.258 straipsnio 3 dalį teismas turi teisę sumažinti netesybas, jeigu jos neprotingai per didelės. Ši teisės norma, pritaikius įstatymo analogiją, galėtų būti taikoma ir palūkanoms sumažinti.Teismas neteisingai interpretavo procesinių palūkanų priteisimą reglamentuojančias teisės normas. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje, 6.210, 6.261 straipsniuose yra numatyta skolininko pareiga mokėti palūkanas už priteistą sumą už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Tačiau 6.37 straipsnio 4 dalis draudžia skaičiuoti palūkanas nuo palūkanų. Tokiu būdu priteistos procesinės palūkanos bet kuriuo atveju per didelės.Ieškovas „Swedbank“, AB atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 15 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:,,Swedbank“, AB ir Danske Bank A/S 2015 m. gruodžio 9 d sudarė Verslo dalies perleidimo sutartį, kuri patvirtinta Vilniaus miesto 19-ojo notaro biuro notaro M. K., o 2016 m. birželio 4 d priėmimo–perdavimo aktą, kuris patvirtintas Vilniaus miesto 19-ojo notaro biuro notaro M. K.. Nuo 2016 m. birželio 4 d. įskaitytinai Danske Bank A/S perleido kredito įstaigai „Swedbank“, AB visas kreditoriaus teises ir pareigas, kylančias iš atsakovo Ž. K. ir Danske Bank A/S sudarytos kredito sutarties Nr. CREDO-182736.Šiuo atveju įvyko universalus Danske Bank A/S turto ir įsipareigojimų perleidimas atitinkamo perleidžiamo verslo apimtyje, kuris nereikalauja skolininkų ir (arba) kreditorių sutikimo. Įvykus materialiųjų subjektinių teisių ir pareigų, kylančių iš šio sandorio, perleidimui, „Swedbank“, AB yra perleistos ir visos papildomos su sandoriu susijusios teisės ir pareigos, įskaitant, bet neapsiribojant Danske Bank A/S, kaip proceso dalyvio civilinėje byloje procesinės teisės ir pareigos.CK 6.37 straipsnio 2 dalyje, 6.210, 6.261 straipsniuose yra numatyta skolininko pareiga mokėti palūkanas už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Todėl teismas skundžiamu sprendimu šioje civilinėje byloje pagrįstai iš atsakovo Ž. K. priteisė 11 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (2320,35 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2015-11-16) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Nagrinėjamoje byloje atsakovas iš esmės nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria iš jo priteista 11 (vienuolika) procentų dydžio metinių procesinių palūkanų nuo priteistos 2320,35 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2015 m. lapkričio 16 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei dėl 138,28 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo ieškovo „Swedbank“, AB naudai. Byloje ginčo, kad apeliantas yra skolingas ieškovui pagal kredito limito sutartį ir yra praleidęs terminą prievolei įvykdyti, nėra. Tačiau apeliantas prašo ieškovo prašymo dėl sutartyje nustatyto 11 procentų dydžio metinių palūkanų priteisimo netenkinti dėl sunkios apelianto finansinės padėties. Palūkanų instituto turinys atskleidžiamas sistemiškai aiškinant šį civilinės teisės institutą reglamentuojančias teisės normas. Lietuvos civilinėje teisėje palūkanos yra: pirma, mokestis už pinigų skolinimą (pavyzdžiui, CK 6.872 straipsnyje nustatytos palūkanos už naudojimąsi paskolos suma – mokėjimo palūkanos); antra, minimalių kreditoriaus nuostolių, kurių nereikia įrodyti, kompensacija už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą (CK 6.261 straipsnis, – kompensuojamosios palūkanos). CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ši norma nustato vadinamąsias procesines palūkanas, kurios, kaip išaiškino kasacinis teismas, nereiškia naujos CK neįtvirtintos palūkanų rūšies, nes procesinės palūkanos yra kompensuojamosios palūkanos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad kreditorius visada turi teisę į palūkanas kaip kompensaciją, jeigu skolininkas ne laiku įvykdo savo prievolę – finansinį įsipareigojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 8 d. Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvoje Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga Nr. AC-37-1. 37, p. 424-452).Apeliantas prašo iš viso nepriteisti iš jo kompensuojamųjų palūkanų, tačiau kompensuojamųjų palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę. Pagrindas priteisti procesines palūkanas yra asmeninė skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė laiku, geruoju, todėl jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą. Per bylinėjimosi laiką skolininkas naudojosi kreditoriaus lėšomis, gavo iš to naudos, taip pažeidė kreditoriaus interesus ir privalo CK 6.37 straipsnio 2 dalies pagrindu mokėti įstatymo nustatytas palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo – tai minimalūs kreditoriaus nuostoliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112-690/2017). Nagrinėjamu atveju pagrindo atleisti apeliantą nuo kompensuojamųjų palūkanų mokėjimo nėra, nes apeliantas neginčija, kad iš banko paskolintais pinigais naudojosi ir skolos iki šiol negrąžino. Civilinis kodeksas expressis verbis nereguliuoja kompensuojamųjų palūkanų mažinimo klausimo, kita vertus, galimybė ir teisė mažinti kompensuojamąsias palūkanas kyla iš Civilinio kodekso 6.37 straipsnio 3 dalies. Kasacinio teismo praktika, suformuota aiškinant įvardytos materialiojo įstatymo normos esmę ir prasmę, byloja, jog, minėtos įstatymo nuostatos reiškia, kad: pirma, teismas gali mažinti tik susitarimu nustatytas didesnes negu įstatymines palūkanas, antra, sutartinės palūkanos mažinamos tik esant dviem pagrindams: susitarimas dėl didesnių palūkanų prieštarauja įstatymams (CK 6.37 straipsnio 3 dalis) arba kai susitarimas dėl didesnių palūkanų prieštarauja sąžiningumo, protingumo principams (CK 6.37 straipsnio 3 dalis, 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 8 d. Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvoje Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga Nr. AC-37-1. 37, p. 424-452).Nagrinėjamoje byloje šalys 2008 m. gegužės 7 d. Kredito limito su pastovaus dydžio mokėjimais sutarties standartinių sąlygų (toliau – Sutartis) 23 punkte susitarė, kad tais atvejais, kai kredito gavėjo prievolės bankui vykdomos priverstine tvarka pagal teismo sprendimą, kredito gavėjas įsipareigoja mokėti 11 (vienuolikos) procentų dydžio metų palūkanas nuo bankui priteistos (išieškotinos) sumos už laikotarpį nuo pareiškimo (ieškinio) dėl skolos išieškojimo pateikimo teismui dienos iki faktinio teismo sprendimo (nutarties) įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais (CK 6.261 straipsnis).Sutarties 23 punkte įtvirtinta 11 procentų metinė kompensuojamųjų palūkanų norma yra ženkliai didesnė negu materialiojo įstatymo (CK 6.210 straipsnio 1 dalis) nustatyta palūkanų norma, tačiau šis aspektas nėra pakankamas sutartinių palūkanų mažinimui, nes materialusis įstatymas leidžia šalims susitarti ir dėl didesnių palūkanų. Civilinis kodeksas nereguliuoja, kokia yra maksimali palūkanų norma, kurios negalėtų viršyti šalių susitarimu nustatyta palūkanų norma. Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas mažinti palūkanas, turi atsižvelgti į sutarties pobūdį, jos trukmę, paskolos paskirtį, skolininko riziką, taip pat į tai, ar palūkanos prieštarauja viešajai tvarkai ir ar jos neperauga į lupikavimą, į sutarties sudarymo metu buvusias bankų palūkanų normas ir kitas aplinkybes. Aplinkybių, tirtinų mažinant palūkanas, sąrašas nėra baigtinis. Sprendžiant šios bylos apeliaciniame procese iškeltą klausimą, būtina akcentuoti, jog ieškovas yra verslo subjektas, o apeliantas fizinis asmuo. Šioje byloje ieškinio reikalavimas kildinamas iš tarp atsakovo (kredito gavėjo fizinio asmens) ir Danske Bank A/S, veikiančio per Dankse Bank A/S (kredito įstaigos) sudarytos Kredito limito su pastovaus dydžio mokėjimais sutarties, pagal kurią apeliantui buvo išduota banko kortelė su kredito limitu asmeniniams poreikiams tenkinti.Kasacinis teismas yra nurodęs, kad sutarties vertinimui kaip vartojimo sutarties ji turi atitikti bendruosius vartojimo sutartims keliamus reikalavimus – sutarties šalys turi būti vartotojas (fizinis asmuo) ir tiekėjas, be to, vartotojas prekes ar paslaugas turi įsigyti siekdamas tikslų, nesusijusių su jo verslu, prekyba, amatu ar profesija (CK 6.2281 str. 2 d., Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/83/ES dėl vartotojų teisių 2 str. 1 p.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2015).Duomenų, kad gautos kredito lėšos buvo panaudotos ne pagal paskirtį (o verslo tikslais), byloje nėra, todėl šalių ginčas kvalifikuojamas kaip kilęs iš vartojimo teisinių santykių, o apeliantas yra silpnesnioji sutarties šalis (CK 1.39 straipsnio 1 dalis), kuriai taikytinos vartotojo teisių apsaugą užtikrinančios teisės normos.Sutarties laisvės principas sudarant sutartį yra tinkamai įgyvendinamas, jeigu civilinių teisinių santykių subjektai yra lygiavertės padėties. Neretai sutartinių teisinių santykių dalyvių padėtis dėl objektyvių priežasčių: skirtingo profesinio statuso, patirties, informacijos, specialių žinių stokos, materialinės padėties, būtinybės patenkinti būtinuosius poreikius ar kitų aplinkybių yra akivaizdžiai nelygiavertė. Siekiant apginti silpnesniosios sutarties šalies teises ir teisėtus interesus, sutarties laisvės principas gali būti ribojamas įstatymo. Vienas tokio teisinio reguliavimo, skirto silpnesniosios sutarties šalies gynimui, atvejų yra vartotojų teisių apsaugos institutas. Vartojimo sutartys dažniausiai (kaip buvo ir nagrinėjamu atveju) sudaromos prisijungimo būdu, taikant standartines sutarčių sąlygas, kurios nėra individualiai aptariamos, todėl vartotojas yra priverstas priimti jam primetamas stipraus kontrahento siūlomas sutarties sąlygas arba apskritai atsisakyti sutarties. Nurodytos aplinkybės lemia, kad sutartiniuose santykiuose su vartotojais negali būti remiamasi vien sutarčių laisvės principu – būtinos teisės normos, saugančios silpnesniąją šalį ir įpareigojančios pardavėją ar paslaugų teikėją atsižvelgti į vartotojo interesus. Dėl šių priežasčių šiuolaikinėje sutarčių teisėje susiformavo silpnesniosios sutarties šalies apsaugos doktrina, kuri tapo pagrindu valstybei įsikišti į šalių sutartinius teisinius santykius ir, ribojant sutarties laisvės principą, nustatyti specialų vartojimo sutarčių teisinį reglamentavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2012).Vienas tokių sutarties laisvės ribojimo atvejų yra įtvirtintas CK 6.210 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.Iš atsakovo procesinių dokumentų turinio nustatyta, kad šalių 2008 m. gegužės 7 d. sudarytos Kredito limito sutarties 23 punktas, kuriame numatyta 11 procentų dydžio metinių palūkanų norma, įtrauktas kredito įstaigos iniciatyva į standartines sutarties sąlygas. Sutartis sudaryta prisijungimo būdu, taikant standartines sutarčių sąlygas, kurios individualiai su apeliantu nebuvo aptartos. Nagrinėjamu atveju reikšmingomis aplinkybėmis laikytina tai, kad apeliantas dėl patirtos galvos traumos nuo 2003 m. reguliariai gydosi psichiatrijos ligoninėje, dėl ligos pobūdžio 2008 m. balandžio 15 d. jam išduotas neįgalumo pažymėjimas, kuris galioja iki 2027 m. spalio 3 d. Šios nustatytos aplinkybės sudaro pakankamą pagrindą daryti išvadą, kad šalių gebėjimai dalyvauti procese dėl individualių savybių yra aiškiai nelygūs ir silpnesnioji proceso šalis (atsakovas) dėl šių priežasčių galėjo nesugebėti tinkamai ginti savo teisių, nes prisiėmė prievolę atlyginti ieškovui (kreditoriui) aiškiai per dideles kompensuojamąsias palūkanas. Teismo vertinimu, neprotingai didelės kompensuojamosios palūkanos praranda savo funkciją ir pažeidžia sąžiningumo principą. Teismas sprendžia, kad šiuo atveju yra pakankamas pagrindas taikyti CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus bei sutarties 23 punkte nustatytą palūkanų normą sumažinti iki įstatyme įtvirtintos penkių procentų dydžio metinių palūkanų normos (CK 6.37 straipsnio 3 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis). Apeliantas savo skunde taip pat nurodo, kad teismas nepagrįstai kompensuojamąsias (procesines) palūkanas priteisė nuo visos sumos, kurią sudaro 1447,83 Eur negražintas kreditas, 716,67 Eur mokėjimo palūkanos, 155,85 Eur delspinigių. Apelianto vertinimu, CK 6.37 straipsnio 4 dalis draudžia skaičiuoti palūkanas nuo palūkanų.Buvo minėta, kad piniginės prievolės vykdymo terminą pažeidęs skolininkas privalo mokėti kreditoriui įstatyme ar sutartyje nustatyto dydžio palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais (CK 6.210 straipsnio 1 dalis, 6.261 straipsnis, 6.37 straipsnio 1 dalis). Jeigu skolininkas neįvykdo šios pareigos geruoju, kreditoriui kreipusis į teismą ir esant jo reikalavimui, CK 6.37 straipsnio 2 dalies pagrindu pradedamos skaičiuoti įstatymų nustatyto dydžio palūkanos už priteistą sumą nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, kurios teismų praktikoje vadinamos procesinėmis. Teismų praktikoje nusistovėjusi nuostata, kad procesinės palūkanos skaičiuojamos nuo visos teismo priteistos (patenkinto ieškovo reikalavimo) sumos, tiek nuo pagrindinės skolos, tiek nuo palūkanų, netesybų ar kitų nuostolių atlyginimo. Toks palūkanų skaičiavimas nelaikomas draudžiamomis dvigubomis palūkanomis CK 6.37 straipsnio 4 dalies prasme (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-276-469/2015). Dėl nurodytų aplinkybių apelianto argumentai dėl neteisėto dvigubų palūkanų priteisimo atmetami.Apeliantas taip pat nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria iš jo ieškovui yra priteistos bylinėjimosi išlaidos, nes naujasis ieškovas “Swedbank” AB nepateikė įrodymų, kad pradinis ieškovas jam perleido ne tik pagrindinį reikalavimą (ieškinio dalyką), bet ir teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Nustatyta, kad ,,Swedbank“, AB ir Danske Bank A/S 2015 m. gruodžio 9 d sudaryta Verslo dalies perleidimo sutartimi nuo 2016 m. birželio 4 d Danske Bank A/S perleido kredito įstaigai „Swedbank“, AB visas kreditoriaus teises ir pareigas, kylančias iš atsakovo Ž. K. ir Danske Bank A/S sudarytos kredito sutarties Nr. CREDO-182736. Tai reiškia, kad įvyko universalus Danske Bank A/S turto ir įsipareigojimų perleidimas atitinkamo perleidžiamo verslo apimtyje, kuris nereikalauja skolininkų ir (arba) kreditorių sutikimo, todėl kartu dabartiniam ieškovui „Swedbank“, AB yra perleistos ir visos papildomos su sandoriu susijusios teisės ir pareigos, įskaitant ir proceso dalyvio civilinėje byloje procesinės teisės ir pareigos. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į prieš tai nurodytas aplinkybes ir vadovaudamasis CPK 48 straipsnio 1 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, 2016 m. birželio 9 d. nutartimi šioje civilinėje byloje pradinį ieškovą ir Danske Bank A/S, veikiantį per ir Danske Bank A/S Lietuvos filialą, pakeitė jo teisių ir pareigų perėmėju „Swedbank“, AB. Tai reiškia, kad pradinis kreditorius perleido naujam kreditoriui ne tik pagrindinį reikalavimą (ieškinio dalyką), bet ir teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Dėl nurodytų priežasčių apelianto argumentai dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ieškovo naudai atmestini kaip nepagrįsti. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino apelianto argumentų dėl kompensuojamųjų (procesinių) palūkanų dydžio sumažinimo. Todėl, atsakovo Ž. K. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, skundžiamas teismo sprendimas keistinas, sumažinant iš atsakovo ieškovui priteistinų kompensuojamųjų (procesinių) palūkanų dydį nuo 11 procentų iki 5 procentų, priteisiant š atsakovo ieškovo naudai 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 2320,35 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2015 m. lapkričio 16 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Apeliantas savo apeliaciniame skunde pareiškė du reikalavimus – dėl procesinių palūkanų dydžio sumažinimo, kurį apeliacinės instancijos teismas patenkino iš dalies (54,5 proc.) ir dėl bylinėjimosi išlaidų, kurio apeliacinės instancijos teismas netenkino. Bylos duomenys patvirtina, kad apeliantui Ž. K. buvo suteikta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, kuri teismui pateikė 2017 m. vasario 17 d. pažymą Nr. NTP-7-1967. Iš šios pažymos matyti, kad apeliantui buvo suteikta paslaugų už 162,12 Eur (CPK 99 straipsnis). Atitinkamai patenkintų reikalavimų daliai iš ieškovės valstybei priteistina 44,18 Eur (162,12 Eur / 2 = 81,06 Eur x 54,5 proc. /100 proc.) (CPK 96 straipsnis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsakovo Ž. K. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 15 d. sprendimo dalį, kuria iš atsakovo Ž. K. priteista 11 (vienuolika) procentų metinių palūkanų nuo priteistos 2320,35 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2015 m. lapkričio 16 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo pakeisti ir išdėstyti ją taip:

Priteisti iš atsakovo Ž. K. ieškovo naudai 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 2320,35 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2015 m. lapkričio 16 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kitą Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 15 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti valstybei iš ieškovo „Swedbank“, AB 44,18 Eur (keturiasdešimt keturis eurus 18 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidoms atlyginti. Ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5630, nurodant įmokos paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.