Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2019-05-10 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A18.-1813-1033/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2019-05-10
Bylos Nr.
A18.-1813-1033/2019
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-01251-2019-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Rolandas Bužinskas
Pažeidėjas
R. Š.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. A18.-1813-1033/2019Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01251-2019-2Procesinio sprendimo kategorijos: 19.9; 21.3.3; 21.9.10. (S)
ROIK: 19097244941VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2019 m. gegužės 10 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Rolandas Bužinskas,sekretoriaujant Akvilei Nemanienei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. Š.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo R. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), dirbančio (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vyriausiasis specialistas A. K. 2019 m. vasario 6 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. SAVAD-13-ANR_P5835-2019 (toliau – Protokolas) R. Š. dėl to, kad jis 2019 m. vasario 6 d., apie 13.30 val., nevykdė teisėto reikalavimo pateikti asmens dokumentą arba prisistatyti, dėl to šiais veiksmais yra kaltinamas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 505 straipsnio 1 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas R. Š. teismo posėdyje savo kaltės dėl administracinio nusižengimo padarymo nepripažino ir nurodė, kad pažeidimo nebuvo. Jis prisistatė, kai paaiškėjo, jog prisistatyti reikalavo Vilniaus miesto savivaldybės tarnautojas, t. y., kai tarnautojas pats prisistatė ir parodė pažymėjimą. Kartu su juo (R. Š.) tuo metu gatvėje buvo kiti žmonės ir nė vienas iš jų negirdėjo, kaip tarnautojas prisistatė. Savivaldybėje jam buvo paaiškinta, kad tarnautojas prisistatė tyliai, todėl niekas jo negirdėjo. Tarnautojas iš pradžių neprisistatė, stovėjo ant šaligatvio ir trukdė jiems krauti dėžes bei reikalavo patraukti automobilį. Vykdydami krovos darbus jie nežinojo, kad tai savivaldybės tarnautojas, nes jis neprisistatė, tik lakstė aplink ir trukdė dirbti. Jie tarnautojo paprašė netrukdyti, parodė, kad nėra pažeidimo, nes nebuvo kelio ženklų draudžiančių sustoti, tačiau tarnautojas iškvietė policiją. Kai atvažiavo policija, jie nuėjo į vairavimo mokyklą, kur vairavimo instruktorius V. K. paaiškino, jog Kelių eismo taisyklių pažeidimo nebuvo. Tada jis (R. Š.) paklausė policijos pareigūno: „kas tas žmogus, ko reikalauja“ ir jam pareigūnas atsakė, jog turi šiam žmogui prisistatyti. Tada savivaldybės tarnautojas A. K. prisistatė, parodė tarnybinį pažymėjimą. Tuomet ir jis prisistatė, pasakė vardą, pavardę, gimimo metus ir jam buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį už neprisistatymą. Administracinio nusižengimo požymių nebuvo, nes asmuo neprivalo prisistatyti bet kuriam asmeniui, jeigu tas asmuo neprisistato, nepasako kokiu pagrindu reikalauja prisistatyti. Dėl to mano, kad nėra administracinio nusižengimo požymių ir prašo administracinio nusižengimo bylą nutraukti.

Liudytojas A. K. teismo posėdyje parodė, kad iš budėtojo gavo iškvietimą į (duomenys neskelbtini). Atvažiavus į vietą, K. A. jį išleido ir pastatė automobilį toliau. Jis nuėjo fiksuoti pažeidimo, tačiau vėliau, įvertinus situaciją, pažeidimas nebuvo fiksuotas. Jis pamatė ant šaligatvio dviem ratais užvažiavusį automobilį, priekiu vos neatsirėmusį į pastato sieną. Nematė, kas atvažiavo automobiliu. Priėjęs pasakė asmenims, kad patrauktų automobilį. Tuomet priėjo R. Š. ir pakėlęs balsą pasakė netrukdyti dirbti. Ten dirbo trys žmonės, kuriuos jis įvardino tarnybiniame pranešime (apibūdino kaip jie atrodė). R. Š. nurodė kitam žmogui perstatyti automobilį ir tas žmogus įsėdo į automobilį, o jis paprašė R. Š. prisistatyti, į ką R. Š. atsakė, kad to daryti neprivalo ir paklausė, kas jis toks yra. Jis (A. K.) tuo metu dėvėjo tarnybinę uniformą su užrašais „viešosios tvarkos skyrius“ ir prisistatė. Paskutinius 16 metų jis dirbo policijoje ir kiekvieną kartą prieidamas prisistatydavo, todėl prisistatė ir šiuo atveju. Pažymėjimo rodymas nėra numatyta kaip privaloma procedūra, parodo pažymėjimą tik piliečiui pareikalavus. Pažymėjimo rodyti jo neprašė, tik pasakė kažką panašaus kaip: „pasitrauk, netrukdyk dirbti“. Kitas asmuo žilais plaukais atsisėdo į automobilį, pavažiavo atbulas ir atsistojo priekiu nuo perėjos atstumu per 1 metrą. Jis suprato, kad bręsta konfliktinė situacija ir paskambino K. A., kad privažiuotų. R. Š. priėjo prie vairuotojo ir liepė apsisukti, tada nebus pažeidimo. Matė, kad jo reikalavimai nevykdomi piktybiškai, todėl paskambino policijai ir laukė kol atvyks. Dialogas su R. Š. nepavyko, nes jis reikalavo, o R. Š. sakė jam eiti toliau. Kai vyrai pakrovė į automobilį kažkokį sunkų daiktą, R. Š. pradėjo šalintis. Jis nuėjo paskui. Kai pamatė artėjantį kolegą su tarnybiniu automobiliu, vairuotojas pasišalino, todėl negalėjo vairuotojui užfiksuoti pažeidimo. Atvykusiems policijos pareigūnams paaiškino situaciją ir pamatė ateinantį R. Š., kuris įėjo į vairavimo mokyklą. Jis nuėjo paskui R. Š., ten paprašė jo pateikti dokumentus, į ką R. Š. atsakė, kad neturi. Tuomet paprašė R. Š. prisistatyti, tačiau jis atsisakė. Tuomet jis ištraukė pažymėjimą ir policijos pareigūnai pasakė R. Š., kad jis privalo vykdyti jo reikalavimus, tada R. Š. prisistatė. Nustačius asmenybę, R. Š. informavo, kad jam bus surašomas protokolas. R. Š. pasakė, kad turi vykti pas gydytoją. Protokolą rašė tarnybiniame automobilyje, pamatė, kad R. Š. užėjo už kampo. Surašius protokolą, paskambino nurodytu numeriu, tačiau niekas neatsakė, durys buvo užrakintos. Protokolas R. Š. buvo įteiktas savivaldybėje. Pažymi, kad R. Š. prisistatė tik tada, kai nurodė policijos pareigūnai. Kai jis prisistatė R. Š. gatvėje su R. Š. buvo dar du žmonės.

Liudytojas K. A. teismo posėdyje parodė, kad adresu Vilniuje, (duomenys neskelbtini), atvyko kartu su A. K. pagal gautą iškvietimą dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo. A. K. išleido gatvės pradžioje, o pats sustojo prie namo Nr. 13 ir pradėjo fiksuoti pažeidimą. Jam paskambino A. K. dėl konfliktinės situacijos su asmeniu, kuris nepateikia dokumentų, pažeidžia Kelių eismo taisykles, tuomet jis privažiavo. Į įvykio vietą taip pat atvyko policijos pareigūnai, nes A. K. informavo ir juos. A. K. parodė asmenį, kuris atsisakė pateikti dokumentus, negražiai bendravo. Užėjus į vairavimo mokyklą, asmuo (R. Š.) atsisakė pateikti dokumentus, nerišliai ištarė pavardę. Paprašius pakartoti pavardę, atsakė negražiai, po to pasitaisė, kad tai buvo adresuota ne jiems. Kai R. Š. pasakė savo pavardę vairavimo mokykloje, jis (K. A.) stovėjo tarpduryje, šalia buvo A. K., priekyje stovėjo policininkai (K. Š. ir M. V.). Policininkai R. Š. pasakė, kad jis privalo duoti dokumentus, kai jo reikalauja. R. Š. prisistačius, pasakė jam, kad palauktų, kol surašys protokolą, tačiau R. Š. pasišalino į savo įmonę ir užsirakino. A. K. skambino R. Š., bet neprisiskambino. Kas vyko iki įvykio vairavimo mokykloje, jis (K. A.) nematė, tačiau mano, kad A. K. prisistatė, nes jis visą laiką prisistato. Neabejoja, kad ir šį kartą kolega prisistatė. A. K. yra buvęs policijos pareigūnas, savo pažymėjimą laiko prie savo telefono ir visiems parodo. Prie policijos pareigūnų A. K. rodė savo pažymėjimą.

Liudytojas K. Š. teismo posėdyje parodė, kad gavo pranešimą, jog A. K. neprisistato asmuo, konfliktuoja. Atvykus policijos pareigūnams, veiksmas vyko vairavimo mokykloje. A. K. prašė prisistatyti R. Š., o R. Š. prašė, kad A. K. pateiktų pažymėjimą. A. K. minėjo, kad uniforma atspindi jo profesiją ir nereikia rodyti pažymėjimo. Policijos pareigūnams paprašius R. Š. pateikti savo duomenis, R. Š. žodžiu prisistatė. Vėliau jis (K. Š.) liko vairavimo mokykloje, o A. K. nuėjo į tarnybinį automobilį surašyti administracinio nusižengimo protokolo. Vėliau jie visi išėjo į lauką. Tuomet jis paklausė vairavimo instruktoriaus, ką apie šį įvykį jis žino detaliau, kaip liudininkas. Vairavimo instruktorius minėjo, jog A. K. nori surašyti protokolą dėl neteisingai palikto stovėti automobilio. R. Š. minėjo kolegai, kad jaučiasi blogai, nuėjo į parduotuvę ir pareigūnui prieš akis uždarė duris. Policijos pareigūnai beldėsi į duris, skambino R. Š. pateiktu numeriu, tačiau jis nekėlė telefono ir neišėjo iš patalpų. Po 20-30 minučių R. Š. ar pareigūnai prisiskambino, bet R. Š. pasakė, kad jis yra poliklinikoje. Neatsimena ar A. K. parodė pažymėjimą. R. Š. prisistatė A. K., kai policijos pareigūnai patikino, kad reikia prisistatyti. Dėl šio įvykio buvo surašytas tarnybinis pranešimas.

Liudytojas M. V. teismo posėdyje parodė, kad su kolega (K. Š.) atvyko pagal gautą pranešimą, jog vyksta konfliktas tarp viešosios tvarkos darbuotojų ir asmens, kuris neprisistato. A. K. aiškino, kad asmuo neprisistato, kad nori surašyti jam administracinio nusižengimo protokolą. Prašė pagalbos, kad jie sulaikytų asmenį ir, kad jis prisistatytų, pateiktų dokumentą, kad būtų galima surašyti jam protokolą. Policijos pareigūnams R. Š. prisistatė, buvo pradėtas rašyti protokolas. R. Š. prisistatė vairavimo mokykloje, padiktavo savo telefono numerį. R. Š. prisistatė, kai to prašė policijos pareigūnai. Girdėjo, kaip A. K. prisistatė. Paskui R. Š. pradėjo sakyti, kad blogai jaučiasi, prašė kartu su juo nueiti į parduotuvę. Jis (M. V.) palydėjo R. Š. iki parduotuvės, tačiau R. Š. įėjęs iškart užsirakino. Jis bandė atidaryti duris, beldėsi, tačiau nepavyko. R. Š. dingo.

Liudytojas V. K. teismo posėdyje parodė, kad su R. Š. yra kaimynai, nuomojasi šalia esančias patalpas. Jis buvo vairavimo mokyklos klasėje, kai atėjęs R. Š. pasakė, kad jam neleidžia pakrauti katilo, kurį nusipirko žmogus. Po kiek laiko į klasę užėjo du viešosios tvarkos pareigūnai, kilo barniai, paskui jie išėjo į lauką. Po kelių minučių į klasę užėjo policijos pareigūnai, kurie sakė, kad įvyko nesusipratimas. Jis policijos pareigūnams pasakė, kad negirdėjo, kas vyko iš pradžių. Sugrįžo R. Š. su dviem darbuotojais. Policijos pareigūnas pasakė R. Š., kad jis turi prisistatyti. Kai viešosios tvarkos pareigūnas prisistatė, R. Š. taip pat prisistatė. Po to visi išėjo. Dėl tarnybinio pažymėjimo kalbos nebuvo, tik prašė prisistatyti, o R. Š. paklausė: „kas jūs per vienas“. Viskas prasidėjo dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo, kad automobilis stovėjo negerai. Viešosios tvarkos pareigūnas nesakė R. Š. kokiu tikslu reikia prisistatyti, liepė prisistatyti ir viskas.

Liudytojas L. M. teismo posėdyje parodė, kad R. Š. pažįsta iš parduotuvės, tą dieną su tėvu atvyko į parduotuvę įsigyti krosnelės, kuri svėrė 130 kg. Iš parduotuvės tėvas išėjo pirmas, o jis iš paskos. Atvyko savivaldybės darbuotojas (tai suprato tik dabar), kuris pasakė, jog automobilis netinkamai pastatytas, trukdo pėstiesiems. Jie pasakė, kad perstatys ir tėvas perstatė automobilį. Tuo metu į lauką buvo išėjęs ir parduotuvės savininkas R. Š.. Savivaldybės darbuotojas komentavo, kad automobilis blogai stovi, o R. Š. sakė tęsti toliau darbus, t. y. pakrauti krosnelę. Savivaldybės darbuotojas prašė R. Š. prisistatyti, šis atsakė, kad nežino kas jis toks yra ir nuėjo į parduotuvę. Jis (L. M.) pasakė savivaldybės darbuotojui: „jūs neprisistatėte, pradėkime nuo to“. Savivaldybės darbuotojas ištraukė telefoną, vėl įkišo į kišenę ir pasakė, kad prisistatė. Jie automobilį perstatė, kad niekam netrukdytų ir toliau krovė krosnelę, o tuo metu savivaldybės darbuotojas fotografavo. Jis su R. Š. atvežė krosnelę ir kartu su tėvu pakrovė į automobilį. Tai truko trumpai, uždarė duris ir tėvas išvažiavo, o jis (L. M.) liko. Savivaldybės darbuotojas skambino policijai, tačiau jis nesuprato kodėl, nei su juo nekalbėjo, nei su tėvu, neturėjo jokių komentarų dėl automobilio. Buvo neeilinė situacija, nes jie atvažiavo tik pakrauti daikto, o kilo neaiškumai. Priėjusių policijos pareigūnų jis paklausė, ar jie kažką pažeidė, nes prieš tai pravažiavęs patrulis dėl automobilio stovėjimo pastabų neturėjo. Savivaldybės darbuotojas sakė policijos pareigūnams, kad neprivalo prisistatyti, nes ant striukės turi emblemą, savivaldybės herbą. Paskui visi nuėjo į parduotuvę kalbėdami, kad rašys protokolą ir R. Š. pateiks dokumentus, o jis išvyko, į vairavimo mokyklą nebuvo užėjęs. Konfliktas kilo dėl to, kad savivaldybės darbuotojui nepatiko, kaip pastatytas automobilis. Savivaldybės darbuotojas nebendravo nei su juo, nei su tėvu nuo to momento, kai tėvas perstatė automobilį, o bendravo tik su R. Š.. Jis negirdėjo, kad savivaldybės darbuotojas būtų žodžiu prisistatęs.

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje pateiktų planų – schemų matyti, kad juose užfiksuotos automobilių stovėjimo vietos (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nurodyti automobilių valstybiniai numeriai, kelio ženklai ir ženklinimai. Schemas sudarė vyr. specialistas A. K. (b. l. 3-5).

A. K. pateiktose 2019 m. vasario 6 d. fotonuotraukose matyti įvykio vieta (duomenys neskelbtini), Vilniuje, parduotuvės durys ir ant jų nurodyta kontaktinė parduotuvės informacija (b. l. 6-8, 12-13).

R. Š. 2019 m. vasario 11 d. skundas Vilniaus miesto savivaldybės merui dėl savivaldybės tarnautojo neteisėtų veiksmų ir piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi patvirtina, kad skunde buvo išdėstyta administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pozicija dėl A. K. veiksmų 2019 m. vasario 6 d., kuri iš esmės atitinka jo duotus parodymus teisme (b. l. 9-11).

2019 m. vasario 21 d. parodymų protokole užfiksuoti liudytojo K. Š. parodymai dėl 2019 m. vasario 6 d. įvykio, kurie patvirtina teisme jo nurodytas įvykio aplinkybes (b. l. 15).

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Viešosios tvarkos skyriaus 1-ojo kontrolės poskyrio vyriausiojo specialisto A. K. tarnybiniame pranešime dėl R. Š. veiksmų nurodytos įvykio aplinkybės, iš kurių matyti, kad automobilį vairavo ir galimai Kelių eismo taisyklių pažeidimą padarė kitas asmuo, ne R. Š. (b. l. 16-19).

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Viešosios tvarkos skyriaus 2-ojo kontrolės poskyrio vyriausiojo specialisto K. A. tarnybiniame pranešime dėl įvykio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), yra užfiksuotos įvykio aplinkybės, kurios iš esmės yra analogiškos teisme jo duotiems parodymas. Tarnybiniame pranešime nenurodyta, kad A. K., reikalaudams R. Š. prisisatyti, būtų nurodęs priežastį, kodėl jis turi prisistatyti (b. l. 20-22).

Administracinio nusižengimo teisena nutrauktina.

ANK 505 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už kliudymą įstatymų įgaliotiems pareigūnams įgyvendinti jų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose jiems nustatytas teises ar atlikti jiems pavestas pareigas, šių pareigūnų teisėtų nurodymų ir reikalavimų, taip pat valstybės pareigūnų ar kolegialių institucijų sprendimų (nutarimų) nevykdymas ar netinkamas vykdymas (pareigūnų neįleidimas į tikrinamas teritorijas, patalpas (išskyrus žmogaus būstą) ar kitus objektus, nepateikimas pareigūnams informacijos, duomenų ar dokumentų arba klaidingų ar tikrovės neatitinkančių informacijos ar duomenų pateikimas, atsisakymas paaiškinti ar suteikti duomenis, dokumentų nuslėpimas, vengimas atvykti ir duoti paaiškinimus ir kt.), išskyrus šio kodekso 224 straipsnio 1 dalyje, 317, 318, 322, 506 straipsniuose nurodytus atvejus.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Viešosios tvarkos skyriaus 1-ojo kontrolės poskyrio vyriausiasis specialistas A. K., vykdydamas savo darbines funkcijas – Kelių eismo taisyklių pažeidimų fiksavimą pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį, 2019 m. vasario 6 d., apie 13.30 val., ties pastatu Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pastebėjo automobilį, kuris stovėjo galimai pažeisdamas Kelių eismo taisykles. Prie automobilio krovos darbus vykdė trys asmenys, iš kurių vienas - administracinėn atsakomybėn traukiamas R. Š.. A. K. pasakius, kad automobilis stovi neleistinai, vairuotojas įlipo į automobilį ir perstatė, o pabaigus krovos darbus, šis automobilis su vairuotoju išvažiavo. A. K. matė, kuris asmuo vairavo (perstatė) automobilį, taip pat A. K. nubraižė tris planus –schemas dėl automobilių stovėjimo vietos ir padėties, nurodė automobilių valstybinius numerius. Iš bylos duomenų matyti, jog R. Š. nebuvo automobilio vairuotojas, tačiau liepė prisistatyti būtent jam, nes manė, kad jis vadovauja. Paprašius R. Š. prisistatyti, jis tai padarė tik atvykus policijos pareigūnams, todėl R. Š. už neprisistatymą viešosios tvarkos specialistui A. K. buvo surašytas Protokolas.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. 40-198 patvirtintų Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Viešosios tvarkos skyriaus ir jo poskyrių nuostatų 1 priedo (Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Viešosios tvarkos skyriaus nuostatų) 9.13 punkte nurodyta, kad viešosios tvarkos skyrius renka įrodymus, tiria administracinius teisės pažeidimus (nusižengimus), surašo pažeidimų (nusižengimų) protokolus ir kontroliuoja administracinių nurodymų įvykdymą. Pagal šių Nuostatų 10.2 punktą viešosios tvarkos skyrius turi teisę gauti iš fizinių ir juridinių asmenų duomenis, dokumentus ir paaiškinimus, kurių reikia Skyriaus uždaviniams ir funkcijoms vykdyti, reikalauti iš fizinių ir juridinių asmenų, veikiančių Savivaldybės teritorijoje, paaiškinimų <...>, taip pat dėl teisėtų Skyriaus nurodymų nevykdymo, o pagal šių Nuostatų 10.9 punktą skyriaus darbuotojai ir valstybės tarnautojai, vykdydami pavestas funkcijas, turi teisę pareikalauti, kad būtų pašalinti nustatyti teisės pažeidimai, taikyti administracines ir kitokias įspėjamąsias priemones, surašyti pažeidimų (nusižengimų) protokolus. Panašiai reglamentuota ir Viešosios tvarkos skyriaus poskyrių, jų darbuotojų ir valstybės tarnautojų teisės, funkcijos ir uždaviniai (pvz., Nuostatų 4 priedo 8.14, 9.2, 9.6 punktai).

Pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 26 straipsnio 1 dalį dokumentų ir informacijos, reikalingų administracinės procedūros sprendimui priimti, reikalavimas iš asmenų, dėl kurių pradėta administracinė procedūra, turi būti teisėtas ir motyvuotas.

Šioje byloje kyla pagrįstos abejonės dėl Institucijos surašyto administracinio nusižengimo protokolo teisėtumo ir pagrįstumo. Visų pirma, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vyriausiasis specialistas A. K. nustatęs, kad yra padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas dėl netinkamo automobilio pastatymo, davęs pastabą dėl pažeidimo pašalinimo, matė, kaip vairuotojas įsėdo į automobilį ir jį perstatė, tačiau į vairuotoją nesikreipė, neprašė jo prisistatyti, su vairuotoju nebendravo. Priešingai - visą laiką siekė bendrauti tik su R. Š., nors jis nebuvo susijęs su galimu Kelių eismo taisyklių pažeidimu ir negalėjo būti už tai baudžiamas (nebuvo vairuotojas). Antra, prašydamas prisistatyti R. Š., nepaaiškino priežasties, kodėl jam reikia prisistatyti ar pateikti asmens dokumentą, kokio nusižengimo padarymu jis yra įtariamas ir pan., t. y. nemotyvavo savo reikalavimo. Pažymėtina, kad byloje nenustatyta, jog A. K. būtų aiškinęsis įvykio vietoje buvusių asmenų, kam priklauso automobilis, kas yra vairuotojas, prašęs pateikti automobilio dokumentus, t. y. reikalavęs informacijos iš fizinių asmenų, kuri reikalinga surašyti administracinio nusižengimo protokolą už Kelių eismo taisyklių pažeidimą. Taigi negalima neabejotinai teigti, kad A. K. siekė ištirti Kelių eismo taisyklių pažeidimą, tuo labiau, kad nei policijos pareigūnai, nei vairavimo mokyklos instruktorius V. K. nepatvirtino, kad buvo padarytas kelių eismo taisyklių pažeidimas. Trečia, kartu su R. Š. įvykio vietoje buvęs liudytojas L. M. nepatvirtino, kad prieš reikalaudamas R. Š. prisistatyti A. K. būtų pirmas prisistatęs. Liudytojų, kurie būtų girdėję, kad A. K. gatvėje R. Š. prisistatė, nėra. Liudytojas vairavimo mokyklos instruktorius V. K. teisme parodė, kad viešosios tvarkos pareigūnas nesakė R. Š. kokiu tikslu reikia prisistatyti, liepė prisistatyti ir viskas. Aplinkybę, kad vairavimo mokyklos patalpose R. Š. prisistatė, po to, kai pirmas prisistatė A. K., patvirtino šioje mokykloje buvę liudytojai K. Š., M. V., V. K., K. A..

ANK 5 straipsnio 1 dalis numato, kad administracinis nusižengimas yra administracinių nusižengimų kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Pagal ANK 2 straipsnio 3 dalį asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo. Asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo (ANK 7 str.). R. Š. inkriminuotas administracinis nusižengimas, numatytas ANK 505 straipsnio 1 dalyje, gali būti padaromas tik tyčia (ANK 8 str.).

Teismas, išnagrinėjęs bylą, nenustatė R. Š. veiksmuose administracinio nusižengimo požymių, todėl, įvertinus aplinkybių visumą, visas kylančias abejones traktuojant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, daro išvadą, kad R. Š. veikoje nėra tyčios nevykdyti pareigūno reikalavimo. Jis galėjo sąžiningai klysti, nesuprasti (jam nebuvo konkrečiai paaiškinta), kodėl turi prisistatyti viešosios tvarkos vyriausiajam specialistui A. K., Kelių eismo taisyklių pažeidimo jis nepadarė, todėl nėra jo kaltės dėl 2019 m. vasario 6 d. reikalavimo prisistatyti nevykdymo.

ANK 591 straipsnio 1 punkte nurodyta, kad administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių. Asmens kaltė yra vienas pagrindinių administracinio nusižengimo sudėties požymių, todėl nesant kaltės asmuo negali būtų traukiamas administracinėn atsakomybėn.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, administracinio nusižengimo byla R. Š. atžvilgiu nutrauktina ANK 591 straipsnio 1 punkto pagrindu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ANK 591 straipsnio 1 punktu, 635 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 636 ir 646 straipsniais, teismas

nutaria:

Administracinio nusižengimo bylos teiseną pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį R. Š. nutraukti, nesant administracinio nusižengimo požymių.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Rolandas Bužinskas