- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-06-13
- Bylos Nr.
- I-1436-428/2017
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Jolanta Medvedevienė
- Pareiškėjas
- S. R.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. R. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu ir prašė priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, 60 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą bei 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos (b. l. 4-9).
Pareiškėjas skunde nurodė, jog laikotarpyje nuo 2014-03-06 iki skundo padavimo teismui dienos bausmę atliko 8 bei 9 lokaliniame sektoriuje kartu su kitais aštuoniais asmenimis (devyniese), kurių plotas vos 25 kv. m, t.y. perpildytose patalpose. Be to, dalį ploto užėmė inventorius bei kiti įrenginiai. Gyvenamosiose patalpose nėra tinkamos ventiliacijos, didelė drėgmė, žema temperatūra, dieninis apšvietimas apie 80 lx, natūralus apšvietimas taip pat netinkamas. Pastate yra asbesto, šalia gyvenamojo lokalinio sektoriaus, esančios darbo zonos nuolat sklinda aitrūs specifiniai kvapai, dūmai, kurie dažnai prasiskverbia į gyvenamąją patalpą bei sklando pasivaikščiojimo kieme. Pareiškėjas nurodo, jog jis yra nerūkantis asmuo, o 9 būrio koridoriaus gale buvo įrengtas rūkymo kambarys ir norint patekti į džiovyklą reikėdavo praeiti pro rūkančius asmenis, todėl buvo priverstas kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Lokaliniame sektoriuje pareiškėjas yra nuolat stebimas pareigūnų bei kitų nuteistųjų, niekur negali pabūti vienas ir turėti privatų gyvenimą. Tualeto patalpose nebuvo jokių pertvarų, pertvaros įrengtos tik 2016-08-01. Buvo teikiamas netinkamas maistas, 2017-01-04 valgykloje buvo nustatytas porcijų neatitikimas teisės aktams. 2017-02-16 valgykloje pusryčių metu buvo sugedę kiaušiniai, arbata nesaldi. Vadovaujantis Bausmių vykdymo kodekso 74 straipsniu pasivaikščioti už savo gyvenamosios patalpos ribų gali tik 4 val., o visą kitą laiką yra užrakinamas patalpose. Pareiškėjas patyrė didžiausius nepatogumus, neigiamus išgyvenimus, fizinį nepatogumą, papildomą diskomfortą, didžiulį psichologinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, negali ramiai miegoti yra dirglus, jaučiu padidėjusią fobiją aplinkai, dėl to sumažėjo bendravimo galimybės, sutriko visavertis gyvenimas.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime į skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 13-17). Atsiliepime į skundą nurodė, jog nuo 2014-04-02 iki 2014-06-05, nuo 2014-06-20 iki 2014-09-23, nuo 2014-09-30 iki 2015-03-24, nuo 2015-04-14 iki 2015-10-07 pareiškėjas buvo priskirtas į 18 būrį, 9 miegamąjį, kuris yra 35 kv. m ploto, joje įrengta 9 miegamosios vietos, vienam asmeniui teko 3,88 kv. m ploto. Nuo 2015-10-07 iki 2017-03-29 pareiškėjas buvo paskirtas į 9 būrį, 6 miegamąjį, kuris yra 37,91 kv. m ploto, joje įrengta 8 miegamosios vietos, vienam asmeniui teko 4,73 kv. m ploto. 18 ir 9 būrių sanitariniuose mazguose tualetai yra perskirti pertvaromis, pertvaros buvo įrengtos visą pareiškėjo skundo laikotarpį. Tualetai yra atskirti 2 metrų aukščio pertvara iš mūro, nuo grindų iki lubų. Tualeto durelės yra 1,5 m aukščio nuo žemės. Be to, pareiškėjas bausmę atliko pataisos namuose, įstaigoje, kuri nėra kalėjimas ar kamerų tipo pataisos įstaiga. Nuteistieji dienotvarkėje nustatytu laiku gali patys laisvai judėti įstaigos teritorijoje, miegamieji yra nerakinami, gali sportuoti. Teisės aktai nereglamentuoja gyvenamojo ploto pataisos įstaigose skaičiavimo su baldais ar be jų. Atsakovas nurodo, jog patalpos buvo aprūpintos baldais ir kietuoju inventoriumi. Nuteistieji yra rakinami nuo 17 val. iki 7 val. ryto, rakinami yra ne miegamieji, o aukštai. 2014-12-12 Alytaus visuomenės sveikatos centras pateikė patikrinimo aktą, kurios išvadoje Nr. PA-369 pažymėjo, jog pažeidimų Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ nenustatyta. Taip pat tokia išvada pateikta ir 2015-12-14, 2016-12-09 patikrinimo aktuose. Atsakovas kamerose užtikrina tinkamą oro temperatūrą, oro drėgmę. Alytaus pataisos namuose šilumos mazgas yra kompiuterizuotas, nepertraukiamai visą parą palaiko nustatytą temperatūrą atitinkančią higienos normas. Patalpos ventiliuojamos atidarant langus. Bendrabutis nėra avarinės būklės. Pareiškėjas ginčo laikotarpiu į sveikatos priežiūros tarnybą kreipėsi dėl radikulito, hepatito C, virusinės infekcijos, nemigos. Pataisos namuose nuteistųjų maitinimas organizuojamas vadovaujantis teisės aktais. Periodiškai yra daromi gaminamo maisto laboratoriniai tyrimai. Pažeidimų nebuvo užfiksuota. Vadovaujantis teisės aktais rūkyti bendrojo naudojimo patalpose nuteistieji negali. Bendrabučio tipo patalpose yra įrengti izoliuoti rūkomieji su nuolatos veikiančia ištraukiama ventiliacija, kad tabako dūmai nepatektų į koridorių ir miegamuosius. Darbo cechai yra 7 lokaliniame sektoriuje, kuris yra atskiras nuo 8 ir 9 lokalinio sektoriaus. Darbai 7 lokaliniame sektoriuje yra atliekami laikantis darbo saugos reikalavimų, todėl jokie dūmai negali sklisti. Nuo 8 ir 9 lokalinio sektoriaus iki 7 lokalinio sektoriaus yra 120 metrų atstumas.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo skundas netenkintinas.
Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau- Alytaus PN), dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) patirtą neturtinę žalą, kurią patyrė atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Alytaus PN, jo nuomone, teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis.
Savo reikalavimą pareiškėjas iš esmės grindžia tuo, kad patalpose (bendrabučio tipo) trūko teisės aktuose nustatyto vienam asmeniui privalomo ploto bei kalėjo antisanitarinėmis, higienos reikalavimų neatitinkančiomis kalinimo sąlygomis.
Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kai valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai, 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.
Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau tekste – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (toliau – ir Konvencija) įpareigoja valstybę užtikrinti, jog asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimą byloje K. prieš Lenkiją, 2001 m. liepos 24 d. sprendimą V. prieš Lietuvą, 44558/98). Pagal EŽTT suformuotą praktiką tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Šio minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos būklė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumą, teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu būdu (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimą byloje P. prieš Graikiją, 28524/95, 2012 m. sausio 10 d. sprendimą A. ir kt. prieš Rusiją).
Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 (toliau– Taisyklės) 11¹.1. punktas nustato, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3.1 kv. m vienam žmogui.
Iš byloje pateiktų duomenų (b. l. 19-24) matyti, jog nuo 2014-04-02 iki 2014-06-05, nuo 2014-06-20 iki 2014-09-23, nuo 2014-09-30 iki 2015-03-24, nuo 2015-04-14 iki 2015-10-07 pareiškėjas buvo priskirtas į 18 būrį (8 lokalinis sektorius), 9 miegamąjį, kuris yra 35 kv. m ploto, joje įrengta 9 miegamosios vietos, vienam asmeniui teko 3,88 kv. m ploto.
Nuo 2015-10-07 iki 2017-03-29 pareiškėjas buvo paskirtas į 9 būrį (9 lokalinis sektorius), 6 miegamąjį, kuris yra 37,91 kv. m ploto, joje įrengta 8 miegamosios vietos, vienam asmeniui teko 4,73 kv. m ploto.
Atsakovo atstovo pateikti rašytiniai duomenys apie pareiškėjo gyvenamąją vietą, jos plotą ir jame kalėjusių asmenų skaičių jokiais kitais objektyviais duomenimis nepaneigti, todėl teismas jais vadovaujasi, spręsdamas pareiškėjo reikalavimo pagrįstumą.
Žemesnės instancijos teismas
Pareiškėjas nurodė, jog 8 ir 9 lokaliniame sektoriuje gyvenamosiose patalpose kalėjo devyniese, tačiau prie skundo nepateikė šias aplinkybes pagrindžiančių duomenų. Teismo vertinimu, pareiškėjo abstraktūs argumentai dėl gyvenamųjų patalpų perpildymo nelaikytini paneigiančiais atsakovo atstovo oficialiai pateiktus duomenis dėl gyvenamųjų patalpų plotų ir miegamųjų vietų skaičiaus. Atsakovas į bylą pateikė duomenis apie ginčo patalpas, jų plotą ir miegamųjų vietų skaičių iš kompiuterinės sistemos „Įskaita“ bei nuteistojo perkėlimo lapus (b. l.21-24), kurie patvirtina, jog nuteistasis tam tikrais laikotarpiais buvo paskirtas į konkrečias patalpas. Teismo vertinimu, minėti oficialūs duomenys paneigia pareiškėjo abstrakčius argumentus. Teismas taip pat pažymi, kad nors, pareiškėjo teigimu, iš patalpų ploto turi būti išskaitomas baldų bei kitų daiktų užimamas plotas, Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės nenumato, jog į šių taisyklių įtvirtintą minimalią pataisos įstaigų patalpose vienam asmeniui turinčią tekti gyvenamųjų patalpų ploto normą neįskaičiuojamas patalpose esančių baldų ir kitų įrenginių plotas (žr. pvz., LVAT 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1200/2014, 2014 m. spalio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-1731/2014).
Atsižvelgiant į išdėstytą teisinį reglamentavimą bei faktines aplinkybes spręstina, jog atsakovas nepažeidė Taisyklių 11¹.1. punkto nuostatų, kuriose numatyta, kad pataisos įstaigų bendrabučio tipo patalpose plotas vienam asmeniui turi būti ne mažesnis nei 3,1 kv. m vienam žmogui.
Pareiškėjas skunde tvirtino, kad kamerose buvo netinkama oro temperatūra, drėgmė, nepakankama ventiliacija, netinkamas apšvietimas.
Ginčo laikotarpiu galiojo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (galiojusi iki 2015-11-01, toliau- Higienos norma HN 76:2010) bei Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta Sveikatos apsaugos ministro 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908 (galiojanti nuo 2015-11-01, toliau – Higienos norma HN 134:2015).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas vertina, kad gyvenamųjų patalpų natūralus vėdinimas užtikrinamas per langus arba orlaides, toks vėdinimas atitinka Higienos normos HN 76:2010 24 punkto ir Higienos normos HN 134:2015 17 punkto reikalavimus, todėl atsakovas dėl patalpų vėdinimo teisės aktų normų nėra pažeidęs. Be to, atlikus ne vieną patikrinimą matyti, jog pažeidimų dėl netinkamos ventiliacijos nenustatyta (b. l. 30-38).
Higienos normos HN 76:2010 26 punkte ir Higienos normos HN 134:2015 16 punkte nurodyta, jog santykinė oro drėgmė šiltuoju metų periodu turi būti 35–65 proc., šaltuoju metų periodu – 35–60 proc.; gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C.
Higienos normos HN 76:2010 22 punkte nurodyta, jog gyvenamosiose patalpose turi būti skaidraus stiklo langai, natūralaus apšvietimo koeficientas turi būti 0,5 %, mažiausia gyvenamųjų patalpų dirbtinė apšvieta turi būti 200 lx. Panašiai apibrėžta ir Higienos normoje HN 134:2015, tačiau joje nereglamentuotas natūralaus apšvietimo dydis.
Atsakovas į bylą pateikęs 2014-12-12 Alytaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktą Nr. PA-369, 2015-12-14 patikrinimo aktą Nr. PA-436, 2016-12-09 patikrinimo aktą Nr. PA.1-309(22.14.3.1.12). Kontrolės metu buvo tikrinti bendrai visi Alytaus pataisos namai ir jokių pažeidimų nebuvo nustatyta (b. l. 30-38).
Atsakovo atstovas nepateikė teismui duomenų apie oro temperatūrą, drėgmę, apšvietimą pareiškėjo buvimo joje laikotarpiu. Tačiau atsiliepime nurodė, jog Alytaus pataisos namuose šilumos mazgas yra kompiuterizuotas, nepertraukiamai visą parą palaiko nustatytą temperatūrą atitinkančią higienos normas, užtikrina tinkamas sąlygas, numatytas Higienos normoje. Kiti parametrai taip pat atitinka teisės aktuose reglamentuotus dydžius.
Pareiškėjas nurodo, jog dirbtinė apšvieta buvo apie 80 lx, tačiau kokiomis priemonėmis tai nustatė nenurodė bei nepateikė tai patvirtinančių rašytinių įrodymų.
Teismas pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi pozicijos, jog nors atsakovas ir nepateikia įrodymų apie atliktų patikrinimų rezultatus visose konkrečiose patalpose, kuriose tuo metu buvo pareiškėjas, pareiškėjui ar kitam asmeniui dėl laikymo sąlygų nesiskundus, jis tokių įrodymų (patikrinimo aktų ar pan.) ir negali pateikti (LVAT 2015-12-21 nutartis administracinėje byloje Nr. A2446-624/2015).
Byloje nepateikta įrodymų, t. y. Visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų, kurie surašomi vadovaujantis Sveikatos apsaugos ministro 2012 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. V-606 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. spalio 28 d. įsakymo Nr. V-946 „Dėl tiesioginės valstybinės visuomenės sveikatos saugos kontrolės reglamento patvirtinimo“ pakeitimo“ patvirtintu reglamentu. Todėl teismas, vertindamas į bylą pateiktus dokumentus, negali vienareikšmiškai teigti, kad pareiškėjas dėl gyvenamųjų patalpų buvusios blogos ventiliacijos, netinkamos apšvietos, drėgmės bei netinkamos temperatūros galėjo patirti papildomus nepatogumus. Kita vertus, vadovaujantis Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 15 straipsnio 2 punktu, visuomenės sveikatos centrai apskrityse pagal asmenų prašymus, pranešimus, skundus vykdo visuomenės sveikatos saugos reglamentų (higienos normų), kurių kontrolė nėra pavesta kitiems viešojo administravimo subjektams, laikymosi kontrolę (valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę) pagal sveikatos apsaugos ministro nustatytą kontroliuojamų sričių sąrašą. Teismas byloje nenustatė, jog pats pareiškėjas dėl galimai netinkamų kalinimo sąlygų (blogos ventiliacijos, netinkamos apšvietos, temperatūros ir drėgmės) buvo kreipęsis į atitinkamas tarnybas, o tarnybos į tokį kreipimąsi nebūtų reagavusios, todėl pareiškėjo teiginiai dėl gyvenamųjų patalpų buvusios blogos ventiliacijos, netinkamos apšvietos, temperatūros ir drėgmės laikytini deklaratyviais ir nepagrįstais.
Pareiškėjas nurodo, jog buvo netinkamai įrengti sanitariniai mazgai, neužtikrintas pareiškėjo privatumas. Taip pat nurodė, jog tualete pertvaros buvo įrengtos tik 2016-08-01.
Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintos Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, nustatančios pataisos namų, atvirų kolonijų, areštinių ir kalėjimų nuteistųjų gyvenamųjų patalpų, pasivaikščiojimo gryname ore kiemų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų patalpų įrengimo ir eksploatavimo reikalavimus, nenustato reikalavimų pataisos namų tualeto patalpos, esančios ne kamerų tipo patalpose įrengimui. Šių taisyklių 16.5 punkte, reglamentuojančiame kamerų tipo patalpų įrengimą, numatyta, jog įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitaliai remontuojant esamas kameras, kamerose turi būti įrengiamos ne mažesnės kaip 100x142 cm ploto sanitarinio mazgo kabinos. Sanitarinio mazgo kabinoje įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerūdijančio plieno klozetas. Sienos dengiamos glazūruotomis plytelėmis, grindys dengiamos glazūruotomis arba akmens masės plytelėmis. Nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Higienos normos HN 76:2010 21 punkte nurodyta, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas. Sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema. Sanitariniame mazge turi būti unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė). Sanitarinis mazgas turi turėti atskirą nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemą. Higienos norma HN 134:2015 nereglamentuoja sanitarinių mazgų konstrukcijų.
Atsakovas nurodė, jog ginčo laikotarpiu visų būrių kuriuose gyveno pareiškėjas sanitariniai mazgai buvo su pertvaromis, tualetuose yra įrengtos durys (b. l. 50). 18 ir 9 būrių sanitariniuose mazguose tualetai yra perskirti pertvaromis, pertvaros buvo įrengtos visą pareiškėjo skundo laikotarpį. Tualetai yra atskirti 2 metrų aukščio pertvara iš mūro, nuo grindų iki lubų. Tualeto durelės yra 1,5 m aukščio nuo žemės.
Atsižvelgiant į tai, spręstina, jog sanitariniame mazge buvo užtikrintas pareiškėjo privatumas. Todėl pareiškėjo argumentai dėl netinkamai įrengto sanitarinio mazgo atmestini kaip nepagrįsti.
Pareiškėjas skunde nurodęs, jog Alytaus PN pastatų konstrukcijose yra panaudota kenksminga medžiaga asbestas. Atsakovas atsiliepime nurodė, jog Alytaus PN stogas padengtas rulonine stogo danga, asbestiniu stogu dengtų pastatų nėra, pastatų konstrukcijose ar šiluminėse trasose nebuvo naudojamos asbestas. Todėl pareiškėjo argumentai atmestini.
Pareiškėjas skunde nurodė, jog 9 būrio koridoriaus gale buvo įrengtas rūkymo kambarys ir norint patekti į džiovyklą reikėdavo praeiti pro rūkančius asmenis, todėl buvo priverstas kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru.
Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje rūkyti (vartoti tabako gaminius) draudžiama bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerūkantieji gali būti priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjas skunde nenurodė, kad dėl šios aplinkybės būtų kreipęsis į įstaigos administraciją. Atsakovas taip pat nurodė, jog gyvenamosiose patalpose Alytaus PN yra nerūkoma. Tai patvirtina teismui pateiktas Alytaus pataisos namų direktoriaus 2017-02-28 įsakymas Nr. 1-56 „Dėl nuteistųjų rūkymo bendro naudojimo patalpose ir uždarojoje zonoje“ (b. l. 52-53). Be to, atsakovas atsiliepime nurodęs, jog rūkyti galima tik tam skirtose ir pažymėtose vietose, vietos yra pažymėtos skiriamaisiais ženklais. Rūkymo vietos yra įrengtos taip, kad cigarečių ar kitų tabako gaminių skleidžiami dūmai nepatektų į bendro naudojimo patalpas. Taip pat nurodė, jog bendrabučio tipo patalpose įrengti izoliuoti rūkomieji su nuolatos veikiančia ištraukiamąja ventiliacija, kad tabako dūmai nepatektų į koridorius ir miegamuosius. Įvertinęs byloje esamus duomenis, teismas neturi pagrindo konstatavimui, kad Alytaus PN administracija pažeidė pareiškėjo teisę į sveiką aplinką. Taigi, teismo vertinimu, pareiškėjas savo teiginiams pagrįsti jokių įrodymų, išskyrus deklaratyvius teiginius, nepateikė, todėl jo argumentai dėl kvėpavimo tabako dūmais užterštu oru atmestini kaip neįrodyti (ABTĮ 56 str.).
Pareiškėjas žalą kildina iš to, jog šalia gyvenamojo lokalinio sektoriaus, esančios darbo zonos nuolat sklinda aitrūs specifiniai kvapai, dūmai, kurie dažnai prasiskverbia į gyvenamąją patalpą bei pasivaikščiojimo kiemus.
Atsakovas nurodė, jog darbo cechai yra 7 lokaliniame sektoriuje, kuris yra atskiras nuo 8 ir 9 lokalinio sektoriaus. Darbai 7 lokaliniame sektoriuje yra atliekami laikantis darbo saugos reikalavimų, todėl jokie dūmai negali sklisti. Nuo 8 ir 9 lokalinio sektoriaus iki 7 lokalinio sektoriaus yra 120 metrų atstumas. Duomenų, jog pareiškėjas kreipėsi dėl minėtų pažeidimų į administraciją ar kitą instituciją nėra, pareiškėjas tai patvirtinančių įrodymų nepateikė, todėl pareiškėjo argumentai atmestini.
Pareiškėjas skunde nurodo, jog buvo teikiamas netinkamas maistas, 2017-01-04 valgykloje buvo nustatytas porcijų neatitikimas teisės aktams, 2017-02-16 valgykloje pusryčių metu buvo pateikti sugedę kiaušiniai, taip pat nurodė, jog arbata būna nesaldi, negauna reikalingos normos cukraus, mėsos ir žuvies kotletuose 50 proc. sudaro duona.
Atsakovas į bylą pateikė Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos cheminių tyrimų skyriaus 2014-01-10, 2015-03-30, 2016-06-06 cheminių tyrimų protokolus, Kauno technologijos universiteto Maisto instituto Maisto tyrimo centro 2015-08-18,2016-01-07, 2016-03-22 tyrimų protokolus (b. l. 39-49). Byloje pateikti duomenys patvirtino, jog Kauno technologijos universiteto Maisto instituto Maisto tyrimo centras reguliariai tikrina maisto, tiekiamo į Alytaus PN kokybę, pažeidimų nenustatyta.
Tačiau atsakovas nepaneigė pareiškėjo nurodytų argumentų dėl netinkamai tiekto maisto 2017-01-04 ir 2017-02-16, todėl šie pareiškėjo argumentai dėl netinkamai tiekto maisto lieka nepaneigti. Tačiau duomenų, jog nurodyti pažeidimai turėjo kokios nors įtakos pareiškėjo sveikatai, byloje nėra.
Pareiškėjas teigia, jog vadovaujantis Bausmių vykdymo kodekso 74 straipsniu pasivaikščioti už gyvenamosios patalpos ribų nuteistieji gali 4 val., o visą kitą laiką yra užrakinamas patalpose.
Atsakovas nurodė, jog nuteistieji yra rakinami nuo 17 val. iki 7 val. ryto, rakinami yra ne miegamieji, o aukštai. tai patvirtina ir pateiktas teismui Alytaus pataisos namų direktoriaus 2017-04-11 įsakymas Nr. 1-106 „Dėl nuteistiesiems tenkančio minimalaus gyvenamųjų patalpų ploto ir nuteistųjų gyvenamųjų patalpų arba gyvenamųjų patalpų aukštų rakinimo laiko nustatymo“. Bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnio 7 dalyje numatyta, jog pataisos namuose laikomi nuteistieji gyvenamosiose patalpose Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nustatyta tvarka užrakinami. Taisyklių 73¹ punktas numato, jog nuteistieji užrakinami kamerose, gyvenamosiose patalpose, palatose, gyvenamuosiuose aukštuose laikantis tam tikrų reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, jog teisės aktai numato tokią tvarką, pareiškėjo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.
Be to pažymėtina, jog pareiškėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą – jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl jo asmeninių laisvių suvaržymas, tame tarpe ir privataus gyvenimo apribojimas tam tikra apimtimi yra neišvengiamas.
Išsamiai bei visapusiškai įvertinęs byloje surinktus įrodymus, atlikęs asmenų laikymo laisvės atėmimo vietose higienos sąlygų analizę, teismas daro išvadą, kad Alytaus pataisos namai pareiškėjui neužtikrino tinkamo maitinimo 2017-01-04 ir 2017-02-16.
CK 6.250 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neturtinė (moralinė) žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, jog siekiant neturtinės žalos atlyginimo, būtina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė dvasinius ir fizinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (žr., 2009 m. vasario 20 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. A556 - 95/2009).
Pareiškėjas nurodė, jog dėl netinkamų kalinimo sąlygų patyrė 60 000 Eur dydžio neturtinę žalą, kuri pasireiškė fiziniais ir dvasiniais nepatogumais, tačiau byloje nėra jokių duomenų apie pareiškėjo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant dėl įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio. Nagrinėjamu atveju spręstina, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, jog dėl byloje konstatuoto pažeidimo būtų pablogėjusi pareiškėjo sveikata ar atsiradusios kitos tokio masto pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala CK 6.250 straipsnio prasme. Šiuo atveju taip pat nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas buvo kalinamas žmogaus orumą žeminančiomis, kankinančiomis sąlygomis.
Teismas pažymi, kad nors nagrinėjamu atveju byloje liko nepaneigti pareiškėjo argumentai dėl netinkamo maitinimo, tačiau, teismo vertinimu, pareiškėjas neįrodė neturtinės žalos padarymo fakto, kadangi jo argumentai dėl neturtinės žalos iš esmės yra grindžiami tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiais. Taip pat akcentuotina, kad pažeidimas truko itin trumpai. CK 6.250 straipsnio taikymo teisminėje praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, jog neturtine žala pripažintinas ne bet koks valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis, kad neturtinė žala gali būti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, jog poveikis buvo pakankamai intensyvus, o ne mažareikšmis ir smulkmeniškas, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 9 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A146-1527/2012 ir kt.). Nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad dėl byloje konstatuoto pažeidimo būtų pablogėjusi pareiškėjo sveikata ar atsiradusios kitos tokio masto pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala CK 6.250 straipsnio prasme. Pareiškėjo sveikatos sutrikimai, dėl jo kalinimo sąlygų pataisos namuose nenustatyti ir nėra duomenų, kad jam nebuvo suteikta ar buvo netinkamai suteikta medicininė pagalba. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjui dėl nustatyto pažeidimo kilęs tam tikras neigiamas poveikis nelaikytinas pakankamai intensyviu, todėl, teismo vertinimu, nėra pagrindo pripažinti, jog pareiškėjui šiuo aspektu atsirado tokio masto pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala (CK 6.250 str. prasme), o nenustačius vienos iš būtinųjų viešosios atsakomybės sąlygų, nėra pagrindo valstybės civilinei atsakomybei pagal CK 6.271 straipsnį kilti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015-10-08 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-1658-575/2015).
Nagrinėjamu atveju pareiškėjo patirti neigiami išgyvenimai nebuvo tokio masto bei trukmės, jog atsirastų pakankamas pagrindas spręsti klausimui dėl neturtinės žalos atlyginimo, todėl pareiškėjo skundas dėl neturtines žalos atlyginimo iš atsakovo atmestinas kaip nepagristas.
Rezoliucinė dalis
Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nusprendžia:
Pareiškėjo S. R. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.