Kauno apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens M. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. vasario 18 d. nutarties D. Š. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) 2025 m. gruodžio 11 d. nutarimu D. Š. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 424 straipsnio 5 dalį, 415 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, 6 dalį, už tai, kad 2025 m. lapkričio 19 d. 22.05 val. (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę, kai jam atimta teisė vairuoti transporto priemones, pažeidimą padarydamas pakartotinai, turėdamas galiojančią nuobaudą už ANK 424 straipsnyje numatytus pažeidimus, taip pat vairavo transporto priemonę, kuri pritaikyta eismui kairiąja kelio puse ir turi vairą dešinėje pusėje pažeisdamas Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 25 straipsnio 4 dalies reikalavimus, taip pat vairavo transporto priemonę, kuri neįregistruota nustatyta tvarka ir neapdrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Už šių administracinių nusižengimų padarymą D. Š. paskirta galutinė 1 000 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 24 mėnesiams bei transporto priemonės „Mini Countryman Cooper SD ALL4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

5. Suinteresuoto asmens M. K. apeliacinis skundas netenkinamas.

6. Byloje ginčo dėl administracinio nusižengimo fakto, kvalifikavimo, D. Š. kaltės, nėra. M. K. apeliaciniame skunde nesutinkama su Institucijos sprendimu konfiskuoti administracinio nusižengimo padarymo priemonę – automobilį. Atsižvelgiant į ANK 652 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą reglamentavimą, pagal kurį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą, byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose.

7. ANK 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turto konfiskavimas yra administracinio poveikio priemonė, kurią kartu su administracine nuobauda gali skirti teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Turto konfiskavimas – tai priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas pažeidėją ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotas gali būti tik turtas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus ANK 29 straipsnio 4 dalyje nustatytus atvejus. Pagal to paties straipsnio 2 dalį konfiskuojamas tik tas turtas, kuris buvo administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas.

8. ANK 29 straipsnio 4 dalyje yra įtvirtintos sąlygos, kurioms esant gali būti konfiskuojamas ir ne pažeidėjui priklausanti transporto priemonė, jei: 1) perleisdamas turtą pažeidėjui ar kitiems asmenims, šis asmuo žinojo, kad šis turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti; 2) turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį; 3) turtas jam buvo perleistas kaip pažeidėjo šeimos nariui ar artimajam giminaičiui; 4) turtas jam buvo perleistas kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajų, įnašų ir pan.), yra pažeidėjas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai; 5) įgydamas šį turtą, jis arba juridinio asmens vadovaujamas pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, priimti sprendimus juridinio asmens vardu ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas yra administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas, gautas dėl administracinio nusižengimo padarymo. Šios nuostatos suponuoja išvadą, jog, sprendžiant dėl transporto priemonės konfiskavimo skyrimo pagrįstumo, privalu išsiaiškinti aplinkybes, kurios leistų daryti kategorišką išvadą dėl transporto priemonės savininko atsakomybės panaudojant jo nuosavybę darant neteisėtus veiksmus.

9. Byloje nustatyta, kad automobilis „Mini Countryman Cooper SD ALL4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo administracinio nusižengimo priemonė. Institucija savo sprendimą taikyti transporto priemonės konfiskavimą motyvavo tuo, kad 2025 m. gegužės 6 d. M. K. byloje ROIK (duomenys neskelbtini) buvo supažindintas raštiškai, apie tai, kad D. Š. neturi teisės vairuoti ir, kad negali jam perleisti jokios transporto priemonės, priešingu atveju prisiims iš to kilsiančias pasekmes. Nutarime taip pat nurodoma, kad M. K. žinojo, kad D. Š. neturi teisės vairuoti, tačiau neužtikrino, kad transporto priemonė nebūtų perduodama asmeniui neturinčiam teisės vairuoti.

10. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, M. K. nebuvo pakankamai atsakingas ir rūpestingas, kad užkirstų kelią administracinio nusižengimo padarymui. Šiuo atveju nekonfiskuojant transporto priemonės, teisinės atsakomybės poveikis būtų formalus ir prieštarautų ANK 22 ir 27 straipsnių nuostatų tikslams, būtų sudaromos prielaidos formuoti suvokimą, jog darant administracinius nusižengimus naudojamas kitam asmeniui priklausantis turtas nebus konfiskuojamas, o transporto priemonė galės būti ir toliau naudojama neteisėtiems ir (ar) nusikalstamiems tikslams. Vien tai, kad transporto priemonė priklausė kitam asmeniui, kuris teigia nežinojęs apie daromą nusižengimą, nėra pakankamas pagrindas netaikyti šios poveikio priemonės.

11. Apeliaciniame skunde akcentuojamos tos pačios aplinkybės, kurios jau buvo nurodytos ir skunde apylinkės teismui, t. y. nusižengimų padarymo metu M. K. buvo užsienyje, automobilis buvo paliktas tėvų namuose, kurį D. Š. paėmė savavališkai, be jo žinios ir sutikimo. Atmesdamas šiuos argumentus kaip nepagrįstus, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad M. K. 2025 m. gegužės 5 d. buvo raštu supažindintas su tuo, kad jo brolis D. Š. neturi teisės vairuoti transporto priemonių ir, kad M. K. negali jam perduoti jokios transporto priemonės. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pats M. K. pirmosios instancijos teisme pripažino, kad tai jau ne pirmas kartas, kai brolis D. Š. naudojasi jo transporto priemone, tačiau neužkirto kelio pakartotinių nusižengimų padarymui, naudojantis jam priklausančiais automobiliais. Svarbu įvertinti ir tai, kad byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, kad nusižengimo padarymo metu M. K. buvo užsienyje. Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai atkreipė dėmesį ir į M. K. ir D. Š. teiginių nepatikimumą, prieštaringumą dėl automobilio įsigijimo aplinkybių, nuosavybės teisės ir naudojimo kasdienėje veikloje. Atsižvelgiant į šių aplinkybių visumą, Institucija pagrįstai konfiskavo automobilį „Mini Countryman Cooper SD ALL4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

12. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. vasario 18 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ar keisti ją apeliacinio skundo argumentais, teisinio pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, teismas

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. vasario 18 d. nutartį palikti nepakeistą ir suinteresuoto asmens M. K. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.