Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

2012-11-13 · Byla Nr. A2.6.-3250-122/2012

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2012-11-13
Bylos Nr.
A2.6.-3250-122/2012
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Elena Pauliukienė
Pažeidėjas
J. G.
Advokatai
Vaclovas Janušauskas
Kategorijos
  • 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A2.6.-3250-122/2012.Proceso numeris 4-06-3-03024-2012-7.Procesinio sprendimo kategorija 45.4.4.; 45.4.5.;70. (S)
Registro objektas ROIK:07-12-6957031.KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2012 m. lapkričio 13 d.Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Elena Pauliukienė, sekretoriaujant Salomėjai Paulauskienei, dalyvaujant J. G., jos atstovui – advokatui Vaclovui Janušauskui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi J. G., a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), pensininkės, administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. G. 2012-07-20 surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 30P-1823353-12 dėl to, kad ji 2012-07-13, apie 17.30 val., Naujakiemio g. 19, Klaipėdoje, vairuodama automobilį Ford Focus, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nesiėmė visų atsargumo priemonių, todėl kliudė važiuojantį automobilį Honda CR-V ir jį apgadino. Iš eismo įvykio vietos nuvažiavo, policijai apie įvykusį įvykį nepranešė bei pati į policiją neatvyko. Protokole J. G. veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalies ir 130 straipsnio 1 dalies normas.

J. G. ir jos atstovas teismo posėdyje nesutiko su jai inkriminuojama veika. Paaiškino, kad įvykio dieną ji įsėdo su seserimi į savo automobilį bei, dar neužvedus automobilio, segantis saugos diržus, sesuo sukliko, jog tiesiai į jas važiuoja kitas automobilis. Tuo tarpu, baltaplaukė mergina, sėdinti visureigyje ir laikanti dešinėje rankoje prie ausies mobilų telefoną, kliudžiusi jos automobilio šoną, stabtelėjo bei atbuline eiga atsitraukusi nuo jos transporto priemonės, nuvažiavo į priekį. Abi su seserimi apimtos šoko dar kelias minutes sėdėjo mašinoje. Išlipo, apžiūrėjo automobilį, bet nieko nepastebėjo. Pasidžiaugusios, kad liko gyvos, po 5-7 minučių apsisuko kieme ir nuvažiavo į stotį pasitikti sūnaus. Prie stoties, abi su seserimi ir atvykusiu sūnumi, atidžiau apžiūrėjo automobilį ir pastebėjo kito automobilio nubrėžtus neryškius brūkšnius. Apgailestavo, kad dėl didelio išgąsčio neįsidėmėjo automobilio numerio, tik matė, jog transportas džipo tipo, todėl neteko galimybės paprašyti atlyginti nors 20 Lt žalą dažams. Patikino, kad jos automobilį kliudžiusi mergina iš automobilio išlipusi nebuvo, o tiesiog nuvažiavo toliau. Teigė, kad ją, praėjus nuo įvykio dviem savaitėms, iškvietė į policiją. Policijos pareigūnas kreipėsi į ją įtikinamai maloniai vardu ir liepė pasirašyti protokolą. Ji, jausdamasi teisi, tą padarė net jo neperskaičiusi. Prašo visas faktines aplinkybes įvertinti ir bylą nutraukti

Šalies argumentai

R. S. posėdžio metu paaiškino, kad ji vairavo transporto priemonę Honda CR-V. Įvykio dieną su vaiku važiavo į Naujakiemio g. 19, Klaipėdoje. Automobilis, kuriame sėdėjo dvi moterys, stovėjo prie kelkraščio. Kadangi ji norėjo sukti į šalutinį kelią prieš Naujakiemio g. 19 namą, rodė posūkį į kairę. Tačiau tuo metu automobilis, kuriame sėdėjo dvi moterys, neparodęs posūkio signalo, pradėjo judėti iš vietos ir tiesiai įvažiavo į jos mašiną. Pažiūrėjo pro automobilio langą, bet nepajutusi ir nepamačiusi atsirėmimo ženklų, truputį pavažiavo atbuline eiga. Pamaniusi, kad spėjo sustabdyti, nes negirdėjo jokio automobilių atsitrenkimo garso (automobilyje grojo muzika), nuvažiavo toliau. Sustojusi prie kito kelkraščio maždaug už 5 metrų, išlipo ir apžiūrėjo savo transporto priemonę ir tada pastebėjo abiejų durelių nubrozdinimus. Moterys, sėdėjusios kitoje transporto priemonėje, apsisuko ir nuvažiavo, t. y. pabėgo iš įvykio vietos. Paaiškino, kad ji važiavo paskui įvykyje dalyvavusį automobilį, kad užsirašytų valstybinį numerį, signalizavo, tačiau moterys sėdinčios automobilyje nereagavo. Ar įvykio metu kalbėjo mobiliuoju telefonu nepamena. Po įvykio nuvyko į policiją.

Liudytoja K. L. posėdžio metu paaiškino, kad sėdėjo su seserimi automobilyje, kelkraštyje, prie Naujakiemio g. 13 namo, Klaipėdoje. Dar net nepajudėjus iš vietos pamatė, kaip moteris šviesiais plaukais, sėdinti visureigyje, stabtelėjo ir pradėjo atbula važiuoti link jų automobilio bei kliudė jį. Tačiau neišlipusi iš automobilio, moteris apsisuko ir nuvažiavo. Apgailestaudamos, kad nepasižiūrėjo į automobilio numerį ir padaryta nedidelė žala, nusprendė policijos nekviesti.

Liudytoja J. M. paaiškino, kad įvykio dieną stovėjo savo bute prie lango ir matė, kaip kaimynė J. G. su seserimi išėjo iš namų ir įsėdo į automobilį. Tuo metu pro jas važiavęs didelis automobilis, stabtelėjo ir pradėjo važiuoti atbulas. Pamatė, kad džipas prispaudė J. G. automobilio šoną ir nuvažiavo tolyn. Po to, kaimynė su seserimi išlipo iš mašinos, apėjo jį, apžiūrėjo ir nuvažiavo. Įvykio metu negirdėjo automobilių susidūrimo garso, nes gatvėje triukšminga.

Motyvuojamoji dalis

Administracinė byla nutrauktina (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Asmuo administracine tvarka gali būti nubaustas tik tada, kai yra nustatyta administracinio teisės pažeidimo sudėties požymių visuma. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisių pažeidimo kodekso 127 straipsnio 2 dalį asmuo gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn už kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). Pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisių pažeidimo kodekso 130 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pasitraukia iš eismo įvykio vietos, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Administracinis teisės pažeidimas laikomas padarytu tyčia, jeigu jį padaręs asmuo suprato priešingą teisei savo veikimo ar neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba nors ir nenorėjo šių pasekmių, bet sąmoningai leido joms kilti (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 10 straipsnis).

Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu.

Vadovaudamasis byloje esančia medžiaga bei liudytojų parodymais, teismas konstatuoja, kad J. G. veiksmuose nėra pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalies ir 130 straipsnio 1 dalies, sudėties, nes byloje nenustatyta šio administracinio teisės pažeidimo sudėties požymių visuma – byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių, jog J. G., pradėjo važiuoti su transporto priemone Ford Focus, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuo kelkraščio, prie Naujakiemio g. 13 namo ir taip kliudė transporto priemonę Honda CR-V, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Be to, iš bylos medžiagos bei paaiškinimų, nustatyta, kad R. S. pirmoji pasišalino iš eismo įvykio vietos bei šią aplinkybę patvirtino liudytojos ir pati R. S. posėdžio metu paaiškinusi, kad po susidūrimo sustojo kiek toliau, prie kito kelkraščio. Įvertinus byloje surinktus įrodymus bei atsižvelgus į tai, kad visos abejonės turi būti traktuojamos administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai, darytina išvada, jog nagrinėjamame įvykyje nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties (Administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl šios priežasties administracinio teisės pažeidimo byla, iškelta J. G. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį, nutrauktina (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 287 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

administracinio teisės pažeidimo bylą J. G. atžvilgiu nutraukti, nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Nutarimas gali būti apskųstas Klaipėdos apygardos teismui per 20 dienų nuo nutarimo priėmimo dienos, skundą paduodant tiesiogiai Klaipėdos apygardos teismui arba per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėja Elena Pauliukienė